Joniškio rajono savivaldybės
Administracijos direktorius
Įsakymas
DĖL joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-94 „DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ paKEITIMO
2020 m. sausio 20 d. Nr. A-68
Joniškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (2019 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. B1-306 redakcija),
k e i č i u Gyvūnų laikymo Joniškio rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisykles, patvirtintas Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-94 (su pakeitimu, padarytu 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A-66), ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-94
(2020 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A-68
redakcija)
Gyvūnų laikymo JONIŠKIO RAJONO savivaldybĖS gyvenamosiose vietovėse TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Joniškio rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) gyvenamosiose vietovėse.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Biologinio saugumo priemonės – veterinarinės sanitarijos priemonės, kuriomis užkrečiamosios ligos sukėlėjui užkertamas kelias patekti į gyvūnų laikymo vietą ar medžioklės plotų vienetą arba būti perneštam iš užkrėstos gyvūnų laikymo vietos ar medžioklės plotų vieneto į kitas gyvūnų laikymo vietas ar medžioklės plotų vienetus ir sukelti užkrečiamąją ligą.
3.3. Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje nustatyta vieta su arba be įrenginių gyvūnams vedžioti, išleisti palakstyti ar pažaisti.
3.4. Viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.
4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir kituose gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
GYVŪNŲ LAIKYTOJŲ PAREIGOS
6. Gyvūnų laikytojai, įskaitant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas pareigas, turi:
6.1. užtikrinti, kad jų laikomi šunys, katės, šeškai ir (ar) kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip nustatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl Pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“, ir turėti dokumentus, kuriais patvirtinamas tokių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės;
6.2. nedelsiant pranešti apie, jų nuomone, užkrėstą (-us), užsikrėtusį (-usius) ar sergantį
(-čius) pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną (-us) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) ar jos teritoriniam padaliniui arba privačiam veterinarijos gydytojui;
6.3. užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui;
6.4. gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus;
6.6. nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.;
6.7. užtikrinti, kad teisės aktuose nustatytais atvejais vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“;
6.8. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33), ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. 1);
6.9. gyvūnų laikytojai gyvūnų augintinių gaišenas gali tvarkyti ir pagal Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“;
III SKYRIUS
DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
7. Asmenims, įskaitant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytus draudžiamus veiksmus, draudžiama:
7.1. vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, su kuriais dirba pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;
7.2. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių;
7.4. laikyti pavojingus gyvūnus daugiabučiuose namuose ar jų teritorijoje. Pareigūno prašymu privaloma pateikti gyvūno veterinarijos gydytojo išduotą pažymą apie gyvūnui atliktą pasiutligės skiepą, savivaldybės išduotą leidimą laikyti pavojingos veislės šunį, šuns kilmę ir veislę įrodančius dokumentus;
7.5. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose, laikyti dviejų butų ir daugiabučiuose namuose, šių namų balkonuose, rūsiuose, pusrūsiuose, palėpėse, cokolinio aukšto ir kitose patalpose;
7.6. semti smėlį iš vaikų smėlio žaidimo aikštelių, esančių parkuose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, gyvūnų (kačių) kraikui (panaudotas kraikas turi būti išmestas į buitinių atliekų konteinerius);
7.7. šunis, kates ir kitus gyvūnus išleisti vienus į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu, antsnukiu, ar be jų;
IV SKYRIUS
BENDRIEJI GYVŪNŲ LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
8. Gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo).
9. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiamos veterinarijos paslaugos.
11. Pastatuose, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams ilsėtis ar pakreikta tinkamų pakratų.
12. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, nekenksmingi, be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
13. Gyvūnai turi būti šeriami (lesinami) jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais.
14. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
15. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnų šėrimo (lesinimo) ir girdymo įrangos, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis, atsigerti visi gyvūnai.
16. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti nuolat laikomi tamsoje arba dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukų. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas.
17. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
18. Gyvūnai, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), turi būti laikomi taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
19. Gyvūnų laikymo vietoms, ypač aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnams laikyti ir prižiūrėti naudojama įranga, prie kurių jie gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos ir turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
20. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.
V SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIAMS GYVŪNAMS LAIKYTI
21. Ūkinių gyvūnų gerovė turi būti užtikrinta, vadovaujantis Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690.
22. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
23. Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų nuosavose uždarose teritorijose tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose ir ganomi tik nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomose teritorijose.
24. Ūkinės paskirties gyvūnai ir paukščiai gali būti laikomi savininkų nuosavose uždarose teritorijose užtikrinant, kad bus laikomasi švaros ir tvarkos reikalavimų.
25. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti.
26. Ūkinių gyvūnų laikytojai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti:
26.2. kad ūkiniai gyvūnai būtų šeriami (lesinami) tik saugiais pašarais (lesalais) ir girdomi tinkamu vandeniu;
27. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos, vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui .
28. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) (toliau – Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimai).
30. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, bitės!“. Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodyti bičių laikytojo kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas).
31. Bitynai turi būti įrengiami, Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų nustatyta tvarka.
32. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojams leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:
32.1. 2,5 km atstumu nuo kitų bičių laikytojų žemės valdos, kurioje jie bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;
33. Bičių laikytojams atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų medžių ar krūmų, nei nurodyta Taisyklių 32 punkte galima tik tuo atveju, jei jie turi žemės valdos, kurioje pasėti medingieji augalai ar pasodinti medingieji medžiai ar krūmai, valdytojo raštišką sutikimą.
34. Siekdami užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, bičių laikytojai turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (su visais pakeitimais).
35. Bičių laikytojai apie avilių su bičių šeimomis apžiūros, medkopio ar kitų bityno priežiūros darbų atlikimą medunešio laikotarpiu turi iš anksto žodžiu įspėti asmenis, esančius žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, ir už jos ribų, kurie galimai gali nukentėti nuo bičių.
36. Bičių laikytojai, turintys bitynus gyvenamosiose vietovėse, bičių skraidymo (nežiemojimo) laikotarpiu turi užtikrinti, kad:
36.1. nuo jų įrengtų avilių su bičių šeimomis, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams su bičių šeimomis netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora (medine, vieline, metaline, plastikine ar pan.) arba apsodinta ne žemesniais kaip 2 m aukščio augalais;
36.2. avilių lakos būtų atgręžtos į jų žemės valdos centrą, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemesniame kaip 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus;
36.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojai turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdų savininkai ar naudotojai leidžia jiems laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.
VI skyrius
GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS
37. Gyvūnų augintinių savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų.
38. Bute, individualiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama laikyti gyvūnus tik turint raštišką visų savininkų sutikimą.
39. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame gyvenamajame name reikia turėti raštišką kaimyninių butų savininkų sutikimą arba daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos leidimą. Laikyti šunį daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo teritorijoje (voljere ar šuns būdoje) galima tik turint raštiškus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sutikimus.
40. Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu (didelių veislių šunis ir su antsnukiu).
42. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai kaip numatyta Taisyklių 66-73 punktuose.
43. Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
44. Patalpos, voljero, narvo ar kitų įrenginių, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių Taisyklių 20 punkte nurodyto teisės akto priede nustatytas normas.
45. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
46. Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis. Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.
47. Privačiose namų valdose gyvūnų laikymui skirti statiniai, nereikalaujantys projektinės dokumentacijos rengimo, įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininko sutikimą.
48. Šuniui, kuris laikomas lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų kritulių.
49. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais ženklais su užrašu, pvz.: „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
50. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinųjų statinių, skulptūrų, architektūros paminklų ir kitų meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
51. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir Tarybos 1996 m. gruodžio 9 d. reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos 2012 m. vasario 6 d. reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtus jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
VII SKYRIUS
BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
52. Savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą.
53. Asmenys apie rastus bešeimininkius ar bepriežiūrius gyvūnus turi pranešti bendrovei ar organizacijai, kuriai pavesta vykdyti bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikinąją globą Joniškio rajone.
54. Draudžiama gyvūną padaryti bešeimininkiu ar bepriežiūriu, t. y. gyvūną palikti gatvėje, kieme, miške, pakelėje ar kitose vietose, norint juo atsikratyti.
55. Už neleistiną bešeimininkių, bepriežiūrių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir bešeimininkių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose bešeimininkiai gyvūnai laikomi ir veisiami.
56. Draudžiama šerti bešeimininkius, bepriežiūrius, laukinius ir kitus gyvūnus viešosiose vietose (kiemuose, prie laiptinių, po balkonais ir kt.), bendrojo naudojimo vietose ar patalpose (rūsiuose, laiptinėse it kt.), daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ir pan.
57. Savivaldybės administracijos seniūnas, atsižvelgdamas į gyventojų, norinčių šerti bešeimininkes kates prašymus, parenka bešeimininkių kačių šėrimo vietas, surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą (priedas), jį suderinta su savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos ženklu „Kačių šėrimo vieta“.
VIII skyrius
PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS
IR PRIEŽIŪRA
59. Cirko valdytojai, filmų, reklamų kūrėjai, parodų, varžybų ir kitų renginių organizatoriai apie numatomus renginius, kurių metu bus naudojami gyvūnai, privalo informuoti VMVT ir savivaldybės, kurios teritorijoje numatomi renginiai su gyvūnais, administraciją.
IX SKYRIUS
AIKŠTELĖS ŠUNIMS VEDŽIOTI
61. Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendro naudojimo želdynuose, miško, parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose.
62. Aikštelės turi būti aptvertos tvora, kietos arba žolės dangos. Jose turi būti pastatytos dėžės šunų ekskrementams, pakabinta informacinė lentelė, kurioje nurodyta, kas tvarko ir prižiūri aikštelę. Aikštelėje šunims vedžioti gali būti pastatyti ir gyvūnų dresūros įrenginiai.
63. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ ir ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
64. Aikštelių priežiūrą vykdo įstaiga, kuriai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pavesta vykdyti aikštelių šunims vedžioti priežiūrą.
x SKYRIUS
KOVINIŲ IR PAVOJINGŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, VEISIMAS, REGISTRAVIMAS, ŽENKLINIMAS, DRESAVIMAS IR PREKYBA JAIS
66. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 „Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) ir Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-677 „Dėl Leidimo įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti Joniškio rajone išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
67. Nuo 2013 m. liepos 1 d. kovinius šunis, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus (tais atvejais, kai tokie šunys Lietuvos Respublikos įstatymuose nedraudžiami) bei pavojingus šunis laikyti daugiabučiuose namuose draudžiama. Iki 2013 m. liepos 1 d. laikomiems koviniams šunims, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnams bei pavojingiems šunims, turintiems savivaldybės administracijos išduotą leidimą, šis punktas netaikomas. Tokie koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami.
68. Visi pavojingi šunys turi būti ženklinti išorinio ženklinimo žymekliu ir tatuiruote ar implantu – mikroschema.
69. Pavojingų šunų savininkai, atsakingi asmenys privalo turėti leidimą laikyti pavojingus šunis. Leidimus išduoda savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas.
70. Jeigu pavojingas šuo kelia realią grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, jis gali būti nugaišinamas. Jeigu pavojingas šuo buvo paimtas laikinajai globai ar buvo nugaišintas, tokio šuns savininkas privalo kompensuoti išlaidas, susijusias su šio šuns paėmimu, laikymu ir (ar) nugaišinimu.
71. Dresuoti pavojingus šunis gali tik asmenys, turintys dresuotojo kvalifikacijos patvirtinimo dokumentą, išduotą atitinkamos gyvūnų laikytojus vienijančios asociacijos.
72. Pavojingų veislių šunų ir jų mišrūnų savininkai privalo turėti šunų paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su nurodytu identifikacijos numeriu.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
75. Renginių su gyvūnais (parodų, sporto varžybų, rungtynių, mugių, aukcionų, cirko vaidinimų ar programų, konkursų, filmų, laidų, reklamų ar kitų viešųjų renginių, kuriuose naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų) organizatoriai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. B1-286 „Dėl Pranešimo apie renginį (-ius) su gyvūnais formos patvirtinimo“ reikalavimų.
76. Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
77. Gyvūnų savininkai, laikytojai ar nukentėję asmenys nedelsdami turi pranešti VMVT teritoriniam padaliniui ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė, šeškas ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.
78. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globos organizacijoms apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Gyvūnų laikymo Joniškio rajono savivaldybės
gyvenamosiose vietovėse taisyklių
priedas
(Kačių šėrimo vietos parinkimo akto forma)
JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
_________________________ SENIŪNIJA
kačių šėrimo vietos parinkimo aktas
20 m. _________ Nr. __________
(data)
Joniškis
Vadovaujantis Gyvūnų laikymo Joniškio rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A-68, 57 punktu, ir atsižvelgdamas (-a) į ____________________________________________________________________________
(asmenų, norinčių šerti kates, vardas, pavardė, adresas, tel. Nr., el. p. adresas)
____________________________________________________________________________________________
prašymą, parenku kačių šėrimo vietą__________________________________________________
____________________________________________________________________________.
(parinktos kačių šėrimo vietos adresas)
Informuoju, kad bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik seniūno parinktose ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintose vietose. Asmenys, šeriantys bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
Pasikeitus atsakingam už kačių šėrimo vietą asmeniui, raštu informuoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyrį el. p. infromuok@joniskis.lt.
PRIDEDAMA. Kačių šėrimo vietos schema, 1 lapas.
Seniūnas
____________ _________________________
A. V. (Parašas) (Vardas ir pavardė)
SUDERINTA
Joniškio rajono savivaldybės administracijos
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus
vedėjas (vyr. architektas)
Kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją gavau. Su Gyvūnų laikymo Joniškio rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis susipažinau ir įsipareigoju jų laikytis.
Asmens, atsakingo už kačių šėrimo vietą ___________ __________________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
PARINKTOS KAČIŲ ŠĖRIMO VIETOS SCHEMA
 |
_____________________________