TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2011 M. RUGSĖJO 29 D. SPRENDIMO NR. T1-229 „DĖL ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TVARKĄ TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. T1-231
Telšiai
Pakeisti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. T1-229 „Dėl žmonių palaikų laidojimo tvarką Telšių rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų patvirtinimo“:
1. Pripažinti netekusiu galios 1.2 papunktį (su visais Leidimo laidoti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo pakeitimais ir papildymais).
3. Pripažinti netekusiu galios 1.4 papunktį (su visais Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo pakeitimais ir papildymais).
4. Pakeisti nurodytu sprendimu patvirtintas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisykles:
4.1. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.“
4.2. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Leidimas laidoti naujoje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, o laidojant jau esamoje kapavietėje rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės pateikus už tą kapavietę atsakingam asmeniui ar laidojančiam asmeniui, turinčiam atsakingo asmens sutikimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Leidimai laidoti išduodami ir naujos kapavietės ar kolumbariumo nišos skiriamos laikantis lygiateisiškumo principo - bendra eilės tvarka. Kolumbariumo nišos numeruojamos pradedant nuo viršutinės eilės iš kairės į dešinę. Išankstinė naujos kapavietės ar kolumbariumo nišos rezervacija negalima. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5), tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. metro (1,10x1,20) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Kapavietės dydis fiksuojamas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinamas – žurnalas). Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.“.
4.3. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui – 25 metams. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.“.
4.4. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti pakeisti kapavietės ribas ar neleisti jų pakeisti priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“.
4.5. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21. Už naujos kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo žurnale. Asmuo, nesantis atsakingas už jau esamą kapavietę, tačiau gavęs atsakingo asmens sutikimą ir leidimą laidoti savo artimą, netampa atsakingu už tą kapavietę, kol nepateikiamas oficialus prašymas juo būti ir gaunamas sutikimas atsakingo asmens pakeisti duomenis žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“.
4.6. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
„22. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai, pirmiausia kreipiantis į seniūniją, kurios teritorijoje yra kapinės, pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodant keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 21 punkte bei pateikti objektyvią informaciją, patvirtinančią šio fakto keitimo būtinumą ir pagrįstumą. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) ar partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai, pirmiausia kreipiantis į seniūniją, kurios teritorijoje yra kapinės, pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.“.
4.7. Papildyti 251 punktu:
4.8. Pakeisti 32 punkto pirmąją pastraipą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
4.9. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija, pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Komisija sprendimą priima visų komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma, remdamasi kapavietės (kapo) apžiūros rezultatais, kurie įforminami identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros aktu (7 priedas). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.“
4.10. Pakeisti 34 punktą ir jį išdėstyti taip:
„34. Apie Savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės meras per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) Savivaldybės meras papildomai raštu informuoja Kultūros paveldo departamentą, jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse.“