Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2864
2015 m. liepos 1 d. Nr. 693
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 14 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2864 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi, siekiant sudaryti sąlygas darbdaviui rūpintis darbuotojų ir jų šeimos narių sveikatinimu bei ugdyti darbuotojo lojalumą darbdaviui, siūloma nustatyti papildomą pajamų mokesčio lengvatą, pagal kurią darbdavio išmokos darbuotojams už jiems ir jų šeimos nariams suteiktas gydymo paslaugas, neviršijančias 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, būtų neapmokestinamos. Tačiau galiojančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje šiuo metu jau nustatytos panašaus pobūdžio lengvatos, suteikiančios teisę darbdaviams skatinti darbuotojus – suteikti jiems visiškai ar iš dalies nemokamas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai yra darbuotojo naudai darbdavio mokamos draudimo įmokos, kurių suma neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, yra neapmokestinamos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 141 punktas), taip pat neapmokestinamos darbuotojo gautos draudimo išmokos įvykus draudžiamajam įvykiui (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai, nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra, ir atitinkamai neapmokestinama (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siūlymas išplėsti lengvatą įtraukiant šeimos narius Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstas, tačiau šiuo aspektu pagal galiojantį reglamentavimą išlaidomis darbuotojų ir jų šeimos narių naudai įmonės gali mažinti savo apmokestinamąsias pajamas (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siekiama nustatyti, kad gyventojų, kurie paveldėjo arba gavo dovanų nekilnojamąjį turtą iš nurodytų asmenų (sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ar senelių), gautos pardavus tokį turtą pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu, neatsižvelgiant į tokio turto išlaikymo laikotarpį. Atsižvelgiant į galiojančias Įstatymo nuostatas, priėmus šią Įstatymo projekto dalį, būtų sukurtas ydingas teisinis reglamentavimas – nustatytos dvi mokesčių lengvatos tai pačiai pajamų kategorijai. Tai yra nurodytų kategorijų gyventojai tiek neatlygintinai gauto nekilnojamojo turto gavimo, tiek tokio turto perleidimo momentu būtų atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo: paveldėjimo atveju – pagal galiojančio Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ar senelių paveldimas turtas neapmokestinamas paveldimo turto mokesčiu, dovanojimo atveju – pagal galiojančio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatas gyventojai, gavę dovanų iš nurodytų kategorijų asmenų, atleidžiami nuo pajamų mokesčio, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn minėtais būdais įgytą nekilnojamąjį turtą, taip pat būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu.
Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, ir Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, parduodamo ar kitaip perleidžiamo nuosavybėn paveldėto arba gauto dovanų nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma kaina, atitinkanti to turto rinkos kainą, be to, prie šios kainos gali būti pridedami kiti su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję mokesčiai, rinkliavos ir panašūs privalomi mokėjimai. Tai sudaro prielaidas pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, įgytą nurodytais būdais, pagal Įstatymo 16 ir 19 straipsnius sumažinti šio turto įsigijimo išlaidomis.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyvenamojo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose numatytos papildomos lengvatos, kai perleidžiamas gyvenamasis būstas nėra išlaikytas 5 metus. Taigi gyvenamojo būsto perleidimo pajamos neapmokestinamos, jeigu perleidžiamas turtas buvo gyventojo pastarųjų 2 metų gyvenamoji vieta ir jis šį faktą teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaravęs arba jeigu perleidžiamas turtas gyventojo deklaruota gyvenamąja vieta buvo trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienus metus tokio būsto perleidimo pajamos panaudojamos kitam gyvenamajam būstui, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigyti.