LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
STATUTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 11, 33, 34, 35, 36, 45, 53, 55, 86, 88, 89, 97, 144, 157, 195, 207 IR 208 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2021 m. gruodžio 16 d. Nr. XIV-787
Vilnius
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai, išskyrus šio statuto 53 straipsnio 8 ir 11 dalyse ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.“
2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Seimo valdybos posėdžiai
1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.
2. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
3. Klausimus svarstyti Seimo valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris.
4. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kurie, jais remdamiesi, parengia posėdžio darbotvarkę. Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.
5. Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas, prireikus savo iniciatyva arba gavęs Seimo valdybos nario prašymą dalyvauti Seimo valdybos posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą Seimo valdybos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seimo valdybos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo valdybos posėdyje kiti Seimo valdybos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seimo valdybos posėdžių salę. Seimo valdybos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 18612 straipsnio 3 dalyje ir 18613 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos 18614 straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas prašymas Seimo Pirmininkui arba jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Seimo valdybos posėdžio pradžios. Apie prašymo pateikimą Seimo valdybos narys taip pat turi pranešti Seimo Pirmininko sekretoriatui.
7. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, kai rengiamas uždaras Seimo valdybos posėdis ir jame pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta įslaptinta informacija.
8. Neatidėliotinais atvejais Seimo valdybos posėdis dėl Seimo nario užsienio komandiruotės ar kelionės gali būti organizuojamas ir apklausos būdu.
9. Seimo valdybos posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, o šių Seimo valdybos posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka. Seimo valdybos posėdžio metu, išskyrus atvejus, kai posėdis vyksta šio straipsnio 8 dalyje nurodytu būdu, daromas garso įrašas. Seimo valdybos posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.“
3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 18613 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo valdybos sprendimai gali būti priimami ryšių priemonėmis Seimo valdybos narių balsų dauguma. Jeigu Seimo valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jis nedalyvauja šio statuto 33 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 18613 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu organizuojamame posėdyje, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.“
4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai
1. Seimo seniūnų sueigos (toliau – Seniūnų sueiga) posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku.
2. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki Seniūnų sueigos posėdžio pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, kai neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami per Seimo posėdžių pertraukas. Šiuo atveju apie šaukiamą neeilinį Seniūnų sueigos posėdį pranešama Seimo posėdyje.
3. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.
4. Kai Seniūnų sueigos narys Seimo posėdžių sekretoriatui pateikia prašymą dalyvauti Seniūnų sueigos posėdyje nuotoliniu būdu, Seniūnų sueigos posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu. Apie tai nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta Seniūnų sueigos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame Seniūnų sueigos posėdyje kiti Seniūnų sueigos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Seniūnų sueigos posėdžių salę. Seniūnų sueigos posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 18612 straipsnio 3 dalyje ir 18613 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos 18614 straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas prašymas gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Seniūnų sueigos posėdžio pradžios, o prašymas nuotoliniu būdu organizuoti neeilinį Seniūnų sueigos posėdį – ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki neeilinio Seniūnų sueigos posėdžio pradžios.
6. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seniūnų sueigos posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.
7. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
8. Seniūnų sueigos posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. Seniūnų sueigos posėdžiai yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, o Seniūnų sueigos posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka. Seniūnų sueigos posėdžio metu daromas garso įrašas. Seniūnų sueigos posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.“
6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos Seimo narys, kurį posėdyje nedalyvaujantis komiteto narys nurodo kaip savo pavaduotoją iš Seimo patvirtinto komiteto narių pavaduotojų sąrašo, ir apie tai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneša komiteto pirmininkui.“
7 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Seimo komitetų posėdžiai
1. Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus. Tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka.
2. Eiliniai ir neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų sprendimu. Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Preliminari eilinio komiteto posėdžio darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu. Neeilinio komiteto posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai.
3. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.
4. Komitetų posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys.
5. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai.
6. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, partijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.
7. Komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius.
8. Komiteto pirmininkas, prireikus savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti komiteto posėdyje nuotoliniu būdu, priima sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Šiame nuotoliniu būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdis nuotoliniu būdu organizuojamas mutatis mutandis laikantis šio statuto 18612 straipsnio 3 dalyje ir 18613 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju taikomos šio statuto 18614 straipsnio nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo ypatumų.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas prašymas komiteto pirmininkui gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios. Apie prašymo pateikimą komiteto narys taip pat turi pranešti komiteto biurui.
10. Šio straipsnio 8 dalies nuostatos netaikomos ir komiteto posėdis negali vykti nuotoliniu būdu, kai rengiamas uždaras posėdis ir jame pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta įslaptinta informacija.
11. Neatidėliotinais atvejais komiteto posėdis dėl Seimo nario užsienio komandiruotės ar kelionės gali būti organizuojamas ir apklausos būdu.
8 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 86 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas. Neeilinės sesijos darbų programa komitetuose nesvarstoma. Seimo nutarimo dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo projektas po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje.“
10 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Seimo sesijos darbų programa
1. Seimo sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios parengia Seimo sesijos darbų programos ir sesijos pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkių projektus.
3. Seimo sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje.
4. Seimo sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi rašytinius Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pasiūlymus. Seniūnų sueiga gali Seimo sesijos darbų programos projektą pataisyti ir papildyti šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektas su Seniūnų sueigos pataisomis ir papildymais užregistruojamas Seimo posėdžių sekretoriate.
6. Seimo posėdyje pateikiant, svarstant ir priimant Seimo nutarimą dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo šio statuto nuostatos dėl Seimo nutarimų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
7. Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektą pateikia svarstyti Seimui. Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projekto pateikimo metu Ministras Pirmininkas pristato Vyriausybės pateiktus pasiūlymus dėl Seimo sesijos darbų programos. Po to savo pasiūlymus dėl Seimo sesijos darbų programos pristato Seimo frakcijų atstovai.
8. Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektą papildomų komitetų teisėmis apsvarsto visi komitetai pagal šiame statute nustatytas komitetų veiklos kryptis. Išvadas dėl šio projekto komitetai turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo projekto pateikimo Seimo posėdyje dienos.
9. Po svarstymo komitetuose Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoja patobulintą Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektą su komitetų pateiktais pasiūlymais. Tarpusavyje prieštaraujantys komitetų pasiūlymai, taip pat Seimo narių užregistruoti pasiūlymai Seimo posėdyje aptariami ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip dėl pataisų įstatymų projektų svarstymo Seimo posėdyje metu.
10. Atskiri Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo punktai Seime aptariami ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip įstatymų priėmimo metu dėl straipsnių.
11. Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo projektas svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.
12. Pirmojoje naujai išrinkto Seimo sesijoje darbų programą Seimas paprastai svarsto ir tvirtina šio statuto 84 straipsnyje nurodytu metu. Kitos Seimo sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu.
13. Seimo sesijos darbų programą Seimas vėliau gali tikslinti šio statuto nustatyta tvarka. Seimo nutarimų dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo projektai paprastai komitetuose nesvarstomi. Seimo nutarimų dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo projektai po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.“
12 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„97 straipsnis. Seimo posėdžių darbotvarkės
1. Kiekvienos dienos Seimo rytinio posėdžio paskutinės 10 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų.
3. Dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės.
4. Antradienio Seimo vakarinio posėdžio 30 minučių paprastai skiriama Vyriausybės pusvalandžiui – atskirų Vyriausybės narių, Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kitų valstybės institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus, o ketvirtadienio Seimo rytinio posėdžio dalis paprastai skiriama Vyriausybės valandai.
5. Kas trečiojo ketvirtadienio Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo opozicijos frakcijos. Seimo valdyba, atsižvelgdama į proporcinio Seimo opozicijos frakcijų atstovavimo principą, iki eilinės Seimo sesijos pradžios paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokių posėdžių darbotvarkes. Šiuo atveju tokių posėdžių darbotvarkės Seimo posėdyje netvirtinamos, tačiau turi būti pateikiamos kartu su savaitės Seimo posėdžių darbotvarkės projektu.
6. Kiekvieno ketvirtadienio, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus ketvirtadienius, Seimo vakarinio posėdžio pabaigoje skiriama laiko Seimo narių įregistruotiems projektams svarstyti. Šie projektai į darbotvarkę įrašomi pagal jų registravimo eilę. Seimo narys gali prašyti Seimo, kad jo įregistruoto projekto svarstymas būtų atidėtas.“
13 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 144 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą, pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Siūlymą dėl preliminarios projekto svarstymo Seimo posėdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų aptaria ir teikia Seimui tvirtinti Seniūnų sueiga.“
14 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas
15 straipsnis. 195 straipsnio pakeitimas
16 straipsnis. 207 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 207 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.“
17 straipsnis. 208 straipsnio pakeitimas