HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BIRVĖTOS ŠLAPŽEMIŲ DALIES GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2021 m. spalio 13 d. Nr. D1-585

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. Tvirtinu Birvėtos šlapžemių dalies gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos organizuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, poveikio saugomoms rūšims vertinimą;

2.2. Sirvėtos regioninio parko direkcijai:

2.2.1. koordinuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2.2. per 3 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti saugomų rūšių radaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, duomenis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Simonas Gentvilas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. spalio 13 d.

įsakymu Nr. D1-585

 

 

BIRVĖTOS ŠLAPŽEMIŲ DALIES GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Birvėtos šlapžemių dalies gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) – Birvėtos šlapžemės vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamąją informaciją galima rasti interneto tinklalapyje www.biomon.lt/gamtotvarka.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Birvėtos šlapžemių teritorija (toliau – teritorija), kuriai parengtas gamtotvarkos planas, yra Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos pasienyje, šalia Didžiasalio gyvenvietės. Ji yra apie 30 km į rytus nutolusi nuo Ignalinos miesto ir priklauso Ignalinos r. savivaldybei. Teritorija apima 654 ha plotą. Tai sudaro 81 % akvakultūros ūkio UAB „Birvėtos tvenkiniai“ teritorijos ir 53 % PAST Birvėtos šlapžemės bendro ploto.

3. Žuvininkystės tvenkiniuose, apimančiuose šešias žemės valdas, ūkininkauja UAB „Birvėtos tvenkiniai“. Žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. UAB „Birvėtos tvenkiniai“ pagal susitarimą su Utenos apskrities viršininko administracija nuo 2005 m. ją nuomoja ir vykdo joje ūkinę veiklą. Visa teritorijos žemė yra žemės ūkio paskirties.

4. Teritorija apima dalį Birvėtos biosferos poligono, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“. Birvėtos biosferos poligonas įtrauktas į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, siekiant išsaugoti šias į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – Paukščių direktyva, PD), I priedą įrašytas paukščių rūšis: gulbę giesmininkę (Cygnus cygnus), švygždą (Porzana porzana), gaiduką (Philomachus pugnax), mažąjį kirą (Larus minutus), baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupas.

5. Teritorijoje aptinkama 19 saugomų paukščių rūšių, iš jų 14 rūšių įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą, 15 rūšių įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas, SRS):

Didysis baublys (Botaurus stelaris) (SRS; PD I). Iki 2007 m. registruotos 9–10 patinų lizdinės teritorijos, tačiau 2015 m. priskaičiuota iki 3, 2018 m. – 5 patinų, tokie skaičiai atspindėjo ekonominius sunkumus, kai akvakultūros ūkiai neturėjo lėšų tvenkiniams prižiūrėti, buvo apleisti. Vėliau dėl būtino tvenkinių tvarkymo sumažėjo rūšiai svarbūs nendrynų plotai. 2021 m. dviejuose teritorijos tvenkiniuose registruoti 4 patinai. Populiacija stabilizavosi ir padidėjo. Rekomenduojama neiššienauti visų sekliau (30–70 cm gylyje) augančių nendrynų ir tik iš dalies valyti užpelkėjusias zonas. Nendrynus reikėtų fragmentuoti padidinant augalijos sąžalynų–vandens sandūros liniją. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) (PD I). Peri iki 11 porų 9 tvenkiniuose. Nuo 2015 m. vietinė perinti populiacija padidėjo 3 poromis, paplitimas – 2 tvenkiniais. Rūšis nereikli viršvandeninės augalijos plotui ir labiau priklauso nuo mitybinės bazės. Norint palaikyti palankią rūšies apsaugos būklę, būtina kiekviename tvenkinyje išsaugoti perėjimo buveines – nors nedidelius vandenyje augančios viršvandeninės augalijos plotus, reikalingus lizdams sukrauti. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Mažasis kiras (Larus minutus) (SRS; PD I). Liovėsi perėti prieš 2009 m. Tikėtina, kad dėl tvenkinių perteklinio užaugimo ir užpelkėjimo ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Rūšis retai kur įsikuria ilgesniam laikotarpiui. Tikėtina, kad sutvarkius salas bus sukurtos tinkamos rūšiai buveinės.

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) (PD I). 2001 m. rudagalvių kirų kolonijoje perėjo iki 20 porų. Skaičius svyravo atskirais metais priklausomai nuo hidrologinių sąlygų tvenkiniuose: 2009–2013 metais perėjo 27–51 poros. Vėliau (iki 2015 m) perėjo 15–20 porų. Padidinti perinčių porų ir kolonijų skaičių galima palaikant atviras buveines jau esamose salose ir suformuojant naujas. Įgyvendinus šias gamtotvarkos priemones, 2021 m. perėjo 46 poros, absoliuti dauguma – dirbtinėse salose ir prie rudagalvių kirų kolonijos. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Juodoji žuvėdra (Chlidonias nigra) (SRS; PD I). Iki 2009 m kasmet buvo aptinkamos iki 20 porų kolonijos. 2005 m. teritorijoje perėjo 35–40 porų, nauja paukščių kolonija susiformavo ant stipraus bangavimo sulaužytų nendrių stiebų plūduriuojančio klojinio. Tačiau tokios buveinės retos ir trumpalaikės (tais pačiais metais perauga naujos generacijos stiebais). 2014 m. aptiktos 2 kolonijos iš 3 ir 20 lizdų. 2021 m. tvenkiniuose perėjo 41 pora. Būdinga neprognozuojama metinė kolonijų vietų kaita, kuri yra specifinis rūšies bruožas visame šios rūšies areale. Rūšies apsaugos būklei grėsmę gali kelti perteklinis augalijos (pirmiausia seklios pakrančių) šalinimas ir užpelkėjusių zonų ištisinis valymas. Vykdant tvarkymo darbus, reikia išsaugoti alavijinių aštrių didesnes plūduriuojančias „pievas“, šalinti aukštą žolinę ir sumedėjusią augaliją salose. Rūšies apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.

Gaidukas (Calidris pugnax) (SRS; PD I). Rūšis teritorijoje neperi. Tvarkymo priemonėmis negalima sukurti tinkamų sąlygų dėl pernelyg mažų sausumos erdvių ūkio teritorijoje. Rūšis sutinkama pavasarinių ir rudeninių migracijų metu nuleistuose tvenkiniuose. Praskrendančių paukščių apsaugos būklė palanki.

Plovinė vištelė (Porzana parva) (SRS, PD I). Iki 2009 m. kasmet registruota ne mažiau kaip 3 poros, tačiau vėliau populiacija mažėjo. Grėsmę vietinės perinčios populiacijos būklei gali kelti perteklinis augalijos (pirmiausia seklios pakrančių) šalinimas ir užpelkėjusių zonų ištisinis valymas. Svarbu šienaujant seklią augaliją, kuri auga didesniame kaip 30 cm gylyje, ir valant užpelkėjusias zonas, kur auga švendrai, viksvos ir paparčiai, palikti bent kelis nedidelius (ne mažesnius kaip 15 m skersmens) plotus. Rūšies apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.

Švygžda (Porzana porzana) (SRS; PD I). Tai retos neaukštos žolinės augalijos drėgnų ar sekliai, dažnai sezoniškai, apsemiamų vietų rūšis. Akvakultūros ūkio teritorijoje švygžda negausi, įsikuria ne visai būdingose buveinėse. 2015 m. perėjo iki 4 porų. Siūloma šienaujant mažesniame kaip 30 cm gylyje ir sausumoje augančią augaliją ir valant užpelkėjusias zonas, kurių pakraštyje (prie kranto) auga švendrai, viksvos, paparčiai, palikti 1–5 nedidelius (ne mažesnius kaip 15 m skersmens) plotus. Įgyvendinus minėtas gamtotvarkos priemones, 2017–2021 m. perėjo 6 poros. Rūšies gausą galima padidinti šienaujant nendres ir krūmus ankstesnėmis gamtotvarkos priemonėmis sukurtose 15 salose. Rūšies apsaugos būklė nepalanki, nepakankama.

Griežlė Crex crex (SRS; PD I). Rūšies pagrindinės buveinės yra už teritorijos ribų. Teritorijoje stebimi tik pavieniai paukščiai. Gamtotvarkos priemonės negali pagerinti situacijos dėl pernelyg mažų sausumos erdvių akvakultūros ūkio teritorijoje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Baltakaktė žąsis (Anser albifrons) (PD I). Svarbiausia baltakakčių žąsų pavasarinių sankaupų vieta yra už teritorijos ribų esančiose Dysnos upės užliejamose salpinėse pievose. Kai pavasaris sausesnis ir pievos užliejamos nedaug, maždaug iki 500–1000 žąsų pastoviai stebimos ir teritorijos tvenkiniuose. Norint išlaikyti jų sankaupas, svarbu, kad nemažėtų užtvindomas tvenkinių plotas. Grėsmę keltų ir ištisinis tvenkinių užaugimas nendrynais ir užpelkėjimas, bet tokia tikimybė maža. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis) (SRS). 1999 m. apskaitų duomenimis, čia galėjo perėti iki 3 porų. Vėliau rūšis tapo gausesnė. Iki 2015 m. perėjo 9–20 porų 1 tvenkinyje. Rūšies apsaugos būklei grėsmę kelia tvenkinių užaugimas tankiais nendrynais ir užpelkėjimas. Būklė gali pablogėti ir dėl perteklinio minėtos augalijos šalinimo ir pelkių sausinimo. Nėra duomenų apie 2015–2020 m. perėjimą nėra. Juodakaklis kragas Lietuvoje epizodiška ir dispersiškai perinti rūšis. Jos pasirodymas ir išnykimas viso rūšies arealo vandens telkiniuose paprastai sunkiai prognozuojamas ir dažnai nėra jų buveinių kokybės pokyčių svarbus rodiklis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Pilkoji antis (Anas strepera) (SRS). Teritorijos tvenkiniuose reguliariai perinti rūšis. Iki 2009 m. perėdavo tik 1–2 poros. 2009–2013 m. įgyvendinus gamtotvarkos planą, 2015–2018 m. jau perėjo 11–16 porų. Tikėtina, kad dėl 2015–2020 m. vykdytų gamtotvarkos plano priemonių perinčių porų skaičius 2021 m. padidėjo iki 15–20 porų. Rūšies gausai neigiamą poveikį gali turėti intensyvus aukštosios viršvandeninės augalijos šalinimas. Kad rūšies apsaugos būklė išliktų palanki, reikia palikti seklumose augančius nendrynus, išsaugoti užpelkėjusių zonų plotus. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) (PD I). Iki 2009 m. tvenkiniuose perėjo 5–7 poros. 2013–2015 m. vietinės populiacijos dydis buvo ne mažesnis kaip 4 poros. Rūšies gausai neigiamą poveikį gali turėti intensyvus aukštosios viršvandeninės augalijos šalinimas. Norint, kad teritorijose išliktų palanki rūšies apsaugos būklė, negalima visiškai išpjauti seklumose augančių nendrynų, svarbu išsaugoti užpelkėjusių zonų plotus. 2021 m. teritorijoje perėjo 4–6 poros. Rūšies apsaugos būklė palanki.

Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) (SRS). Iki 2009 m. perėjo pavienės poros. Apie 2015 m. perėjo iki 4 porų. Patikimų duomenų apie paskutinių metų perėjimus nėra. Rūšiai pavojingas sausose ir drėgnose vietose augančių nendrynų sutankėjimas, jų pašalinimas. Siūloma pjaunant nendrynus ir valant užpelkėjusias zonas palikti vietas, kur nendrynai reti ir auga tarp viksvų. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Juodasis gandras (SRS; PD I). Teritorijoje stebimi pastoviai besimaitinantys paukščiai. Peri aplinkiniuose miškuose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) (SRS; PD I). Į tvenkinius maitintis atskrenda aplinkiniuose miškuose perintys paukščiai. Vasarą stebima apie 10 paukščių, puola pilkąsias žąsis (Anser anser). Pavasarį migracijos metu ir rudenį vandens nuleidimo tvenkiniuose metu susitelkia iki 40–50 paukščių.

Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus) (SRS; PD I). Peri aplinkiniuose miškuose. Į tvenkinius atskrenda maitintis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Kukutis (Upupa epops) (SRS), paprastoji mėlyngurklė (Luscinia svecica) (SRS; PD I). Stebėti pavieniai paukščiai. Rūšių gausa, jų pokyčiai ir paplitimas mažai tirti. Rūšių apsaugos būklė nežinoma.

6. Teritorijos tvenkiniai yra svarbi vandens paukščių nelizdinių sankaupų maitinimosi vieta. 2020 m. rudenį teritorijoje maitinosi iki 2000 pilkųjų žąsų, 1000 didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos), 650 laukių (Fulica atra), 200 kormoranų (Phalacrocorax carbo), 120 baltųjų garnių (Egretta alba), 40 pilkųjų garnių (Ardea cinerea), 56 gulbių nebylių (Cygnus olor), 44 gulbių giesmininkių.

7. Teritorijoje aptiktos 1 vabzdžių, 2 varliagyvių ir 2 žinduolių gyvūnų rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą ir (ar) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (toliau – BD), II ir (ar) IV priedus.

Vabzdžiai:

Didysis auksinukas (Lycaena dispar) (SRS, BD II). Stebėti pavieniai skraidantys individai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Valgiagyviai:

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) (SRS, BD II). Aptinkama visuose teritorijos tvenkiniuose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) (SRS; BD II, IV). Aptinkama visuose teritorijos tvenkiniuose. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Žinduoliai:

Ūdra (Lutra lutra) (SRS, BD II). Ūdra Dysnos ir Birvėtos upėse ištisus metus reguliariai sutinkama rūšis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

Šermuonėlis (SRS). Negausiai, bet pastoviai sutinkamas upių ir tvenkinių pakrantėse. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių apsaugos būklę: gulbės giesmininkės (ne mažiau kaip 9–11 porų), didžiojo baublio (ne mažiau kaip 4–6 patinų teritorijos), plovinės vištelės (ne mažiau kaip 4–5 poros), švygždos (ne mažiau kaip 5–6 poros) upinių žuvėdrų (ne mažiau kaip 40 porų) ir juodųjų žuvėdrų (ne mažiau kaip 20–40 porų), palaikyti migruojančioms baltakaktėms žąsims ir kitiems žąsiniams paukščiams tinkamas buveines (ne mažesniame kaip 514,6 ha plote).

9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

9.1. atkurti ir palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje, kad būtų užtikrintos tinkamos veisimosi buveinės švygždai ir maitinimosi sąlygos žąsiniams paukščiams;

9.2. prižiūrėti ir pagausinti žąsiniams ir sėjikiniams paukščiams perėti ir maitintis svarbias atviras salų buveines;

9.3. gerinti perinčių vandens paukščių (švygždų, juodųjų ir upinių žuvėdrų) buveinių būklę viršvandeninėje augalijoje;

9.4. atkurti dėl užpelkėjimo sunykusias, sukurti papildomas buveines perėti didiesiems baubliams, plovinėms vištelėms, juodosioms žuvėdroms, padidinti migruojančių tilvikų, žąsinių paukščių maitinimosi vietų plotą;

9.5. mažinti neigiamą akvakultūros ūkio poveikį aplinkai;

9.6. užtikrinti, kad perinčių vandens paukščių lizdai ir dėtys nežūtų nusekus vandeniui tvenkiniuose dėl pylimų izoliacinių savybių susilpnėjimo.

10. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

11. Gamtotvarkos plano 1–6 uždaviniuose nurodytas gamtotvarkos priemones organizuoja ir įgyvendina paramos gavėjas UAB „Birvėtos tvenkiniai“ naudodamasis tęstine Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama, kaip numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-744 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

12. Sirvėtos regioninio parko direkcija (toliau – direkcija) koordinuoja ir talkina paramos gavėjui, prireikus teikia specialistų konsultacijas apie gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo geriausius būdus ir terminus. Direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris koordinuos plane numatytus veiksmus.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

13. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje. Gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti bus naudojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, UAB „Birvėtos tvenkiniai“ lėšos, taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

14. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas įvertinant, ar vykdomos priemonės duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant gamtotvarkos plano uždavinius. Todėl būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų dydžių stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Veiksniai, kurių nebuvo gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, prireikus galima numatyti naujų priemonių.

15. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsako direkcija, kuri vertina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklę, gamtotvarkos plano ir jo priemonių efektyvumą.

16. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ne vėliau kaip po trejų metų nuo jo patvirtinimo ir paskutiniais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, rekomendacijas. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą pagal Aprašo rekomendacijas ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba).

17. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (gulbės giesmininkės, švygždos, griežlės) ir baltakakčių žąsų sankaupų stebėsena atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos principinėmis nuostatomis, taip pat pagal pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija. Tikslinių vertybių stebėsena vykdoma prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą.

18. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

18.1. gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;

18.2. iškeltų tikslų ir uždavinių, priemonių atitiktis esamai situacijai;

18.3. gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

18.4. pasiekti rezultatai;

18.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi, maitinimosi buveinių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

18.6. gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklei;

18.7. būtinybė pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

19. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta gamtotvarkos plano 16 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Patvirtinto dokumento keitimą gali inicijuoti direkcija, UAB „Birvėtos tvenkiniai“ ir tarnyba. Keičiamas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Kitos suinteresuotos institucijos, nesusijusios su gamtotvarkos plano pakeitimais, informuojamos apie pakeistą gamtotvarkos planą.

_______________________________

 

 

Birvėtos šlapžemių dalies

gamtotvarkos plano

priedas

 

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Priemonės vykdymo periodiškumas

Priemonių įgyvendini-mo prioritetai1

1. Atkurti ir palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje, kad būtų užtikrintos tinkamos veisimosi buveinės švygždai ir maitinimosi sąlygos žąsiniams paukščiams

1.1. kirsti sumedėjusią augaliją 9–19 ha plote, šalinti atžalas (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

1.2. šienauti aukštą žolinę augaliją 35–55 ha pylimų plote (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

2. Prižiūrėti ir pagausinti žąsiniams ir sėjikiniams paukščiams perėti ir maitintis svarbias atviras salų buveines

2.1. šalinti aukštą žolinę augaliją, sumedėjusią augaliją ir sumedėjusios augalijos atžalas 15 stacionarių salų (20–33,05 ha plote) (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

I

3. Gerinti perinčių vandens paukščių (švygždų, juodųjų ir upinių žuvėdrų) buveinių būklę viršvandeninėje augalijoje

3.1. pjauti paukščiams perėti netinkamus nendrynus, paliekant ne mažesnius kaip 15 m skersmens švendrų, viksvų, paparčių intarpus 5–10 ha plote (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

4. Atkurti dėl užpelkėjimo sunykusias, sukurti papildomas buveines perėti didiesiems baubliams, plovinėms vištelėms, juodosioms žuvėdroms, padidinti migruojančių tilvikų, žąsinių paukščių maitinimosi vietų plotą

4.1. valyti užpelkėjusią ir tankia viršvandenine augalija apaugusią tvenkinio zoną nedurpiniame dugno grunte 5–24 ha plote (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

5. Mažinti neigiamą akvakultūros ūkio poveikį aplinkai

5.1. pagilinti vandens išleidimo–padavimo kanalus 2900–5800 m ilgio ruože (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

II

5.2. pagilinti vandens išleidimo kanalus ne mažesniame kaip 6200 m ruože, kad jie funkcionuotų kaip nusodintuvai (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

I–V metais

I

6. Užtikrinti, kad perinčių vandens paukščių lizdai ir dėtys nežūtų nusekus vandeniui tvenkiniuose dėl pylimų izoliacinių savybių susilpnėjimo

6.1. sutvirtinti pylimus tankinant jų gruntą 1000–6500 m2 plote (pagrindžiamosios informacijos 2 priede pažymėtuose plotuose)

II, IV metais

II

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.

______________________________