rrt

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL SĄNAUDŲ PRISKYRIMO DOKUMENTŲ TEIKIMO VEIKLOMS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2018 m. birželio 1 d. Nr. 1V-526

Vilnius

Vadovaudamasi Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 28.5 papunkčiu:

1. Tvirtinu Sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimų aprašą (pridedama).

2. Nurodau šį įsakymą paskelbti Teisės aktų registre.

L. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas,

pavaduojanti direktorių Ieva Žilionienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus

2018 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1V-526

SĄNAUDŲ PRISKYRIMO DOKUMENTŲ TEIKIMO VEIKLOMS REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo veikloms reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato sąnaudų priskyrimo registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo, taip pat dokumentų, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinių sistemų duomenis, teikimo pakartotinai naudoti (toliau kartu – dokumentų teikimas) veikloms (toliau kartu – dokumentų teikimo veiklos, o kiekviena atskirai – dokumentų teikimo veikla) reikalavimus.

2. Aprašas taikomas Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Atlyginimo apskaičiavimo aprašas) 2 punkte nurodytiems subjektams (toliau – institucijos).

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Dokumentų bazė – institucijos dokumentų, išskyrus registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, ir jų valdymo techninių bei programinių priemonių visuma.

3.2. Duomenų bazė – registro ar valstybės informacinės sistemos duomenų bazė.

3.3. Funkcinis vienetas – logiškai išskirta institucijos veiklos dalis. Jei kuris nors institucijos išteklius yra naudojamas keletui funkcinių vienetų, tai tokio ištekliaus vertę institucija funkciniams vienetams turi priskirti naudodama tam tikrą sąnaudų nešiklį.

3.4. Galutinė paslauga – konkreti asmenims teikiama dokumentų teikimo paslauga.

3.5. Loginis pakeitimas – institucijos naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos pakeitimas, susijęs su naudojamų sąnaudų centrų ir ryšių tarp jų, t. y. naudojamų sąnaudų nešiklių, pakeitimu, įskaitant tų sąnaudų centrų ir sąnaudų nešiklių detalizavimą ir pertvarkymą.

3.6. Nepaskirstomosios sąnaudos – sąnaudos, kurias institucija patyrė praėjusiais kalendoriniais metais, tačiau kurios nėra būtinos galutinei paslaugai teikti ir (arba) institucijos veiklai palaikyti.

3.7. Netiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurios su galutine paslauga siejamos netiesiogiai ir paskirstomos taikant ekonomine ir technine logika pagrįstus kriterijus.

3.8. Norminis koeficientas – koeficientas, parodantis, kokia skirstomų sąnaudų dalis yra priskiriama tam tikram sąnaudų centrui.

3.9. Pagalbinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra palaikyti pagrindinę vidaus veiklą (pavyzdžiui, dokumentų valdymas, finansų valdymas ir apskaita, mokėjimų administravimas, sutarčių sudarymas, gavėjų patikra, proceso kontrolė, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, personalo valdymas, turto valdymas ir priežiūra, viešieji ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas ir kita) ir kuri neturi tiesioginės įtakos galutinės paslaugos teikimui. Pagalbinės vidaus veiklos produktai neteikiami asmenims.

3.10. Pagrindinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra galutinės paslaugos suteikimas (pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimas ir (ar) priežiūra, dokumentų saugojimas, dokumentų spausdinimas, informacijos siuntimas ir kita).

3.11. Reikšmingas skirtumas – visuminių galutinių paslaugų sąnaudų ir (arba) visuminių galutinių paslaugų sąnaudų, tenkančių galutinei paslaugai ir (arba) galutinės paslaugos vienetui, pokytis 10 ir daugiau procentų.

3.12. Sąnaudų apskaitos sistema – valdymo (vidaus) apskaitos dalis, naudojama sąnaudoms apskaityti ir paskirstyti, taip pat principų, metodų ir taisyklių, skirtų sąnaudoms apskaityti, sąnaudų paskirstymui tvarkyti, atskaitomybei sudaryti ir pateikti, visuma.

3.13. Sąnaudų centras – pagrindinė vidaus veikla ar pagalbinė vidaus veikla, kuriai tarpiniame sąnaudų paskirstymo etape yra priskiriama tam tikra netiesioginių sąnaudų suma, pagal priežastingumo principą siekiant paskirstyti netiesiogines sąnaudas galutinėms paslaugoms.

3.14. Sąnaudų nešiklis – ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nediskriminaciniais pagrindais nustatytas veiksnys, kuriuo vadovaujantis konkrečios visuminių pajamų, sąnaudų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms arba sąnaudų centrams. Institucijos naudojamas sąnaudų nešiklis turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp skirstomo visuminių pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio ir to visuminių pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma.

3.15. Tiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir tiksliai priskirti konkrečiai galutinei paslaugai.

3.16. Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos institucijai valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.

3.17. Vidaus kontrolė – institucijos taikoma visų kontrolės rūšių sistema, kuria siekiama užtikrinti institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, informacijos ir ataskaitų patikimumą ir išsamumą.

3.18. Vidaus veikla – tarpinė institucijos veikla (procesas), reikalinga institucijai galutinėms paslaugoms suteikti. Vidaus veikla skirstoma į pagrindinę vidaus veiklą ir pagalbinę vidaus veiklą.

3.19. Vidinis pervedimas – vidaus veiklų pajamų ir (arba) sąnaudų perkėlimas (pervedimas) į funkcinio vieneto pajamų ir (arba) sąnaudų sąskaitas, atspindintis galutinėms paslaugoms susiformuoti reikalingas vidaus veiklas.

3.20. Visuminės pajamos – ekonominės naudos už galutinių paslaugų teikimą (pardavimą) ir (arba) institucijos finansavimo sumų (kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme), ir (arba) visų institucijos pajamų (kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, verslo apskaitos standartuose ir (arba) tarptautiniuose apskaitos standartuose) suma.

3.21. Visuminės galutinių paslaugų pajamos – visuminių pajamų dalis, kurią, naudojant ekonomiškai pagrįstą, logiškai pateisinamą ir nediskriminaciniais pagrindais nustatytą veiksnį, galima priskirti visoms galutinėms paslaugoms.

3.22. Visuminės galutinių paslaugų sąnaudos – visų galutinių paslaugų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų suma.

3.23. Kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose arba Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, verslo apskaitos standartuose, tarptautiniuose apskaitos standartuose ir kituose teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, kuriais vadovaujantis institucijos tvarko savo buhalterinę apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę.

II SKYRIUS

SĄNAUDŲ PRISKYRIMO DOKUMENTŲ TEIKIMO VEIKLOMS REIKALAVIMAI

4. Siekiant užtikrinti tinkamą sąnaudų priskyrimą dokumentų teikimo veikloms, institucija privalo parengti ir naudoti jos veiklai pritaikytą sąnaudų apskaitos sistemą, atitinkančią šiuos principus:

4.1. priežastingumo principą – institucija praėjusių kalendorinių metų visumines pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai, naudodama atitinkamus sąnaudų nešiklius, turi paskirstyti tiems funkciniams vienetams ir galutinėms paslaugoms, atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, dėl kurių gautos tos visuminės pajamos, patirtos sąnaudos, įsigytas turtas ar atsirado konkretūs įsipareigojimai;

4.2. kaupimo principą – institucija praėjusių kalendorinių metų visumines pajamas ir sąnaudas turi paskirstyti funkciniams vienetams ir galutinėms paslaugoms vadovaudamasi pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdama į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

4.3. objektyvumo principą – institucija praėjusių kalendorinių metų visumines pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi paskirstyti nešališkai, nesiekdama iškreipti bet kurios galutinės paslaugos ar jos struktūrinės dalies, funkcinio vieneto ar jo struktūrinės dalies galutinių praėjusių kalendorinių metų rezultatų, taip pat nesiekdama paveikti apskaitos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

4.4. pastovumo principą – institucija, skirtingais kalendoriniais metais apskaičiuodama ir skirstydama sąnaudas, turi taikyti vienodą sąnaudų apskaitos sistemą, išskyrus, jei įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia institucijos naudojamos sąnaudų apskaitos sistemos loginių pakeitimų būtinybę;

4.5. skaidrumo principą – institucija praėjusių kalendorinių metų visumines pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi skirstyti taip, kad kiekviename sąnaudų paskirstymo etape ir galutinėse praėjusių kalendorinių metų suvestinėse būtų galimybė skaidriai, aiškiai ir nesudėtingai identifikuoti visų kategorijų visumines galutinių paslaugų pajamas, visumines galutinių paslaugų sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus bei vidinius pervedimus pagal funkcinius vienetus ir galutines paslaugas; laikoma, kad skaidrumo principas nepažeidžiamas, jei, vadovaujantis priežastingumo principu, visuminės pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai priskiriami galutinėms paslaugoms tiesiogiai ar iš bet kurio sąnaudų paskirstymo etapo;

4.6. naudingumo principą – institucija turi parengti ir naudoti tokią sąnaudų apskaitos sistemą, kuri būtų išsami, detali, tinkama ir objektyvi;

4.7. patikimumo principą – institucija privalo užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų institucijos finansinę būklę ir kad joje nebūtų klaidų ir nukrypimų, o sąnaudų apskaitos sistemoje naudojama informacija neiškreiptų finansinių ataskaitų rinkinyje, rengiamame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir (arba) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, pateiktos informacijos; sąnaudų apskaitos sistemos ir sąnaudų apskaitos tvarkymo patikimumą institucija privalo užtikrinti taikydama institucijos vadovo ar įgalioto asmens patvirtintas vidaus kontrolės procedūras; vidaus kontrolę turi sudaryti bent šie elementai: rizikos vertinimas, kontrolės veikla, informacijos sklaida ir stebėsena.

5.Visuminės pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai sąnaudų apskaitos sistemoje turi būti apskaitomi tik vieną kartą, o institucija turi užtikrinti duomenų, esančių sąnaudų apskaitos sistemoje, teisingumą ir tikslumą.

6. Institucija praėjusių kalendorinių metų visumines pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus turi paskirstyti funkciniams vienetams ir aiškiai išskirti kiekvieno funkcinio vieneto leistiną pelną, įskaitant investicijų grąžą (kai institucija pagal Atlyginimo apskaičiavimo aprašą apskaičiuodama atlyginimo už dokumentų teikimą dydžius taiko sąnaudų susigrąžinimo metodą), bei vidinius pervedimus, kurie leistų identifikuoti vidaus veiklas, reikalingas konkrečioms galutinėms paslaugoms teikti. Kiekvieną vidinį pervedimą institucija turi aiškiai išskirti, ekonomiškai pagrįsti ir nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.

7. Institucija sąnaudų apskaitos sistemoje turi išskirti bent šiuos funkcinius vienetus:

7.1. duomenų bazės funkcinį vienetą, jei institucija yra registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytoja;

7.2. dokumentų bazės funkcinį vienetą, jei apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas atlyginimas už dokumentų, išskyrus registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, teikimą pakartotinai naudoti arba jei šio funkcinio vieneto ištekliai bus naudojami galutinei paslaugai teikti;

7.3. galutinių paslaugų teikimo funkcinį vienetą;

7.4. bendrosios institucijos veiklos funkcinį vienetą;

7.5. nepaskirstomųjų sąnaudų funkcinį vienetą.

8. Funkciniai vienetai turi būti išskirti, atsižvelgiant į konkrečias atliekamas vidaus veiklas:

8.1. duomenų bazės funkcinį vienetą sudaro registro, valstybės informacinės sistemos duomenų bazė (registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų ar valstybės informacinės sistemos duomenų, registro ar valstybės informacinės sistemos techninių ir programinių priemonių visuma) ir institucijos veiklos, reikalingos šiai duomenų bazei aptarnauti (prižiūrėti); jeigu institucija yra daugiau nei vieno registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytoja, kiekvieną registrą ar valstybės informacinę sistemą privaloma išskirti į atskirus funkcinius vienetus; jeigu dokumentų teikimo veikla nėra susijusi su registrų ar valstybės informacinių sistemų veikla, duomenų bazės funkcinio vieneto išskirti nereikia;

8.2. dokumentų bazės funkcinį vienetą sudaro institucijos dokumentų, išskyrus registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, ir jų valdymo techninių bei programinių priemonių visuma ir institucijos veiklos, reikalingos šiai dokumentų bazei aptarnauti (prižiūrėti);

8.3. galutinių paslaugų teikimo funkcinį vienetą sudaro institucijos veiklos, tiesiogiai susijusios su institucijos teikiamomis galutinėmis paslaugomis;

8.4. bendrosios institucijos veiklos funkcinį vienetą sudaro institucijos veiklos, tiesiogiai nesusijusios su konkrečia galutine paslauga, tačiau būtinos institucijos savarankiškam funkcionavimui (institucijos valdymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas ir kita institucijos bendroji veikla);

8.5. nepaskirstomųjų sąnaudų funkcinį vienetą sudaro institucijos veiklos, nepriskirtos Aprašo 7.1–7.4 papunkčiuose nurodytiems funkciniams vienetams ir nebūtinos galutinėms paslaugoms suteikti ir (arba) institucijos veiklai palaikyti; nepaskirstomųjų sąnaudų funkciniam vienetui nėra taikomi Aprašo 9 punkte nurodyti reikalavimai, t. y. neturi būti išskiriamos vidaus veiklos ir (ar) identifikuojami vidiniai pervedimai.

9. Siekiant identifikuoti vidinius pervedimus, institucija sąnaudų apskaitos sistemoje privalo atskirai išskirti visas atliekamas vidaus veiklas ir šių veiklų sąnaudas. Vidiniai pervedimai turi būti išskirti pagal šias grupes:

9.1. vidaus veiklos, susijusios su duomenų baze;

9.2. vidaus veiklos, susijusios su dokumentų baze;

9.3. vidaus veiklos, skirtos galutinėms paslaugoms teikti;

9.4. vidaus veiklos, skirtos bendrajai institucijos veiklai.

10. Institucija, nustatydama Aprašo 9 punkte nurodytų vidinių pervedimų grupių vidaus veiklų detalumą ir skaičių, turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką. Vidinio pervedimo dydį sudaro vidaus veiklos sąnaudų suma, tenkanti tam tikram vidaus veiklos matavimo vienetui.

11. Institucija vidinių pervedimų dydžius privalo skaičiuoti šiais vienas po kito nuosekliai einančiais etapais:

11.1. nustatyti kiekvienai vidaus veiklai tenkančią sąnaudų sumą;

11.2. nustatyti kiekvienos vidaus veiklos apimtį (atliktų vidaus veiklų kiekį pagal pasirinktą matavimo vienetą);

11.3. nustatyti vidinio pervedimo dydį vidaus veiklos sąnaudų sumą dalijant iš vidaus veiklos apimties;

11.4. nustatyti konkrečių galutinių paslaugų vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientus, parodančius, kokiu mastu tam tikra vidaus veikla yra atliekama konkrečiai galutinei paslaugai teikti;

11.5. atsižvelgiant į vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientą, nustatyti vidinio pervedimo, tenkančio tam tikrai galutinei paslaugai, dydį.

12. Institucija, nustatydama vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientus, juos turi nustatyti pagal faktinį suteiktų galutinių paslaugų kiekį, naudodama praėjusių kalendorinių metų statistinius duomenis.

13. Institucija visas dotacijas, subsidijas ir (ar) kompensacijas (toliau kartu – dotacijos), gautas dėl patirtų galutinių paslaugų teikimo sąnaudų, turi Aprašo 20.3 papunktyje nurodytoje visuminių galutinių paslaugų pajamų ir visuminių galutinių paslaugų sąnaudų ataskaitoje išskirti pagal dotacijų apskaitymo finansinėje atskaitomybėje faktą (aiškiai išskiriant dotacijų gavimo laikotarpį) kaip pajamas pagal kiekvieną galutinę paslaugą ar galutinių paslaugų grupę.

14. Institucija sąnaudų apskaitos sistemoje privalo taikyti istorinį sąnaudų apskaitos principą – veikloje naudojamą ilgalaikį turtą ir atitinkamas sąnaudas apskaityti ilgalaikio turto balansine verte nevertinant ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir padidėjimo. Institucija, laikydamasi Aprašo 4 punkte nurodytų principų, privalo užtikrinti, kad į sąnaudų apskaitos sistemą visuminės galutinių paslaugų pajamos ir visuminės galutinių paslaugų sąnaudos būtų perkeltos vadovaujantis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais ir sąskaitų informacija, o sąnaudos turi būti suskirstytos į šias kategorijas:

14.1. tiesiogines sąnaudas, kurios turi būti tiesiogiai priskirtos konkrečioms galutinėms paslaugoms, nulėmusioms tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą); tik jei institucijos patiriamų sąnaudų negalima priskirti tiesioginių sąnaudų kategorijai, jos priskiriamos Aprašo 14.2 ir 14.3 papunkčiuose nurodytoms sąnaudų kategorijoms; visuminės galutinių paslaugų pajamos turi būti paskirstomos tiesiogiai galutinėms paslaugoms vadovaujantis institucijos išrašytų sąskaitų informacija; visos tiesioginės sąnaudos turi būti skirstomos į:

14.1.1. pastovias sąnaudas, tiesiogiai susijusias su dokumentų sukūrimo veiklomis (pavyzdžiui, duomenų modelio (licencijavimo, panaudojimo, formatų ir panašiai) sąlygų, dokumentų ar dokumentų rinkinių paruošimas, įskaitant duomenų aktualumo ir kokybės užtikrinimą; duomenų teikimo būdo techninio modelio parengimas, įskaitant nuasmeninimo modelio parengimą, atveriant duomenis; techninės ir programinės įrangos, skirtos dokumentams ir (arba) dokumentų rinkiniams teikti, kūrimas, priežiūra ir plėtra; duomenų saugojimas ir laikymas (taikoma tik bibliotekoms (įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas), muziejams ir archyvams) ir kitos tiesiogiai su dokumentų sukūrimo veiklomis susijusios sąnaudos);

14.1.2. pastovias sąnaudas, tiesiogiai susijusias su dokumentų teikimo veiklomis (pavyzdžiui, ryšio infrastruktūros priežiūra ir administravimas; kibernetinės ir duomenų saugos užtikrinimas ir kitos tiesiogiai su dokumentų teikimo veiklomis susijusios sąnaudos);

14.1.3. kintamas sąnaudas, tiesiogiai susijusias su dokumentų teikimo ir (arba) sukūrimo veiklomis (pavyzdžiui, duomenų ir dokumentų teikimo (įskaitant sutarčių sudarymą, gavėjų patikras, mokėjimų administravimą ir panašiai) administravimas; užsakytų duomenų ir dokumentų paruošimas, dokumentų spausdinimas ir (arba) įrašymas į išorines laikmenas (CD, DVD, USB laikmenas ir panašiai); duomenų ir dokumentų pristatymas (pavyzdžiui, institucijoje, paštu)) ir kitas kintamas sąnaudas);

14.1.4. kitas tiesiogines sąnaudas, susijusias su dokumentų teikimo ir (arba) sukūrimo veiklomis;

14.2. netiesiogines sąnaudas, kurios turi būti paskirstytos toms galutinėms paslaugoms ar jų grupėms, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), naudojant bet kurį institucijos pasirinktą netiesioginių sąnaudų paskirstymo metodą, kuris užtikrina Aprašo 4 punkte nurodytų principų įgyvendinimą; visos netiesioginės sąnaudos turi būti skirstomos į:

14.2.1. pastovias sąnaudas, netiesiogiai susijusias su dokumentų sukūrimo veiklomis;

14.2.2. pastovias sąnaudas, netiesiogiai susijusias su dokumentų teikimo veiklomis;

14.2.3. kintamas sąnaudas, netiesiogiai susijusias su dokumentų teikimo veiklomis (pavyzdžiui, duomenų ir dokumentų teikimo (įskaitant sutarčių sudarymą, gavėjų patikras, mokėjimų administravimą ir panašiai) administravimas; užsakytų duomenų ir dokumentų paruošimas, dokumentų spausdinimas ir (arba) įrašymas į išorines laikmenas (CD, DVD, USB laikmenas ir panašiai); duomenų ir dokumentų pristatymas (pavyzdžiui, institucijoje, paštu)) ir kitas kintamas sąnaudas);

14.2.4. kitas netiesiogines sąnaudas, susijusias su galutine paslauga;

14.3. nepaskirstomąsias sąnaudas, kai sąnaudos negali būti priskirtos nė vienai iš Aprašo 14.1–14.2 papunkčiuose nurodytų sąnaudų kategorijų; draudžiama nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijos sąnaudas priskirti galutinių paslaugų sąnaudoms.

15. Institucija, apskaičiuodama konkrečios galutinės paslaugos vieneto sąnaudų dydį, turi į sąnaudas įtraukti tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas, tenkančias konkrečios galutinės paslaugos vienetui.

16. Institucija sąnaudų apskaitos sistemoje leistiną pelną, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą (kai institucija pagal Atlyginimo apskaičiavimo aprašą apskaičiuodama atlyginimo už dokumentų teikimą dydžius taiko sąnaudų susigrąžinimo metodą), turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę ir galutinėms paslaugoms ją paskirstyti pagal atitinkamos galutinės paslaugos teikimui naudojamo ilgalaikio turto apimtį.

17. Institucija turi užtikrinti, kad galutinės paslaugos struktūrinėse dalyse būtų galimybė aiškiai identifikuoti su jomis susijusias vidaus veiklas.

18. Institucija galutinių paslaugų sąnaudoms negali priskirti:

18.1. sąnaudų, susijusių su gyvenamaisiais pastatais;

18.2. socialinės, kultūrinės, sporto, rekreacinės ir kitos paskirties pastatų, nenaudojamų galutinėms paslaugoms teikti, nusidėvėjimo, nuomos, eksploatacijos, remonto, išlaikymo ir kitų susijusių sąnaudų;

18.3. labdaros ir paramos sąnaudų;

18.4. švietimo programų ir susijusių sąnaudų, jei tos programos nėra susijusios su darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu;

18.5. kelionių ir susijusių sąnaudų, jei jos nėra susijusios su darbuotojų komandiruotėmis;

18.6. įnašų, įmokų ir mokėjimų darbuotojų naudai, išskyrus teisės aktuose nustatytus privalomuosius įnašus ir įmokas ar su darbo santykiais susijusius mokėjimus;

18.7. netesybų, baudų, delspinigių ir kitų sankcijų už teisės aktų pažeidimus;

18.8. institucijos padarytos žalos atlyginimo sąnaudų;

18.9. kitų sąnaudų, kurių institucija negali priskirti galutinių paslaugų sąnaudoms pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI DOKUMENTAMS IR (AR) INFORMACIJAI, PAGRINDŽIANTIEMS SĄNAUDŲ PRISKYRIMĄ DOKUMENTŲ TEIKIMO VEIKLOMS

19. Institucijos patvirtintame Sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms tvarkos apraše privalo būti nurodyti detaliai aprašyta:

19.1. institucijos naudojami sąnaudų apskaitos tvarkymo principai, metodikos ir taisyklės, skirtos institucijos sąnaudų apskaitai ir sąnaudų paskirstymui tvarkyti bei atskaitomybei sudaryti;

19.2. visuminių pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo aprašymas (pavyzdžiui, statistinių duomenų perkėlimo, sąnaudų lygių paskirstymo, grupavimo principų, loginių ryšių, sąnaudų nešiklių, koeficientų ir kitų paskirstymo metodų aprašymas);

19.3. sąnaudų nešiklių kaupimo, tvirtinimo ir kontrolės procedūros;

19.4. sąnaudų apskaitos sistemos tvirtinimo ir keitimo tvarka;

19.5. sąnaudų paskirstymo schema, kurioje būtų matyti, kokie yra naudojami sąnaudų kaupimo centrai ir kaip jie tarpusavyje susiję;

19.6 sąnaudų apskaitos sistemos loginių pakeitimų, jei tokie pakeitimai buvo atlikti, lentelė;

19.7. kitos su sąnaudų priskyrimu atskiroms dokumentų teikimo veikloms susijusiosios nuostatos.

20. Institucija, apskaičiavusi ir (arba) perskaičiavusi atlyginimo už dokumentų teikimą dydžius, privalo parengti ir, kartu su Atlyginimo apskaičiavimo apraše nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) teikiamu teisės akto, kuriuo tvirtinami atlyginimo už dokumentų teikimą dydžiai, projektu, Tarnybai pateikti šiuos dokumentus ir (ar) informaciją, pagrindžiančius sąnaudų priskyrimo atskiroms dokumentų teikimo veikloms atitiktį Aprašo reikalavimams ir atlyginimo už dokumentų teikimą apskaičiavimo teisingumą (toliau – ataskaitų rinkinys):

20.1. detalią praėjusių kalendorinių metų ir prieš juos buvusių kalendorinių metų visuminių galutinių paslaugų pajamų ir visuminių galutinių paslaugų sąnaudų ataskaitą;

20.2. institucijos ketinamų (planuojamų) keisti atlyginimų už dokumentų teikimą sąrašą, kartu nurodant atlyginimų keitimo priežastis ir atlyginimų pagrindimo sąnaudomis skaičiavimus su konkrečiomis nuorodomis į ataskaitų rinkinio informaciją;

20.3. išskirtų funkcinių vienetų balansą bei funkcinių vienetų visuminių galutinių paslaugų pajamų ir visuminių galutinių paslaugų sąnaudų ataskaitą, sudarytą pagal valdymo (vidaus) apskaitoje naudojamą informaciją ir Aprašo reikalavimus;

20.4. institucijos veikloje naudojamo ilgalaikio turto apskaičiavimo ataskaitą;

20.5. detalų sąnaudų (Didžiosios knygos) sąskaitų, įskaitant smulkesnes subsąskaitas, jei tokios naudojamos, planą su praėjusių kalendorinių metų duomenimis ir šių sąskaitų priskyrimo sąnaudų apskaitos sistemos sąskaitų kategorijoms informaciją (pavyzdžiui, kategorijų kodus);

20.6. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų aprašą, kurį sudaro: ilgalaikio turto identifikacinis numeris (kodas), kurį galima susieti su sąnaudų apskaitos sistemos sąskaitos (ištekliaus) numeriu, ilgalaikio turto vieneto pavadinimas, įsigijimo data, eksploatacijos pradžios data, numatytas eksploatacijos laikotarpis, įsigijimo vertė, numatyta likvidacinė vertė, vertė praėjusių kalendorinių metų laikotarpio pradžioje, vertė praėjusių kalendorinių metų pabaigoje, nusidėvėjimo (amortizacijos) per praėjusius kalendorinius metus suma, nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodas, kita informacija;

20.7. sąnaudų nešiklių sąrašą, kartu nurodant sąnaudų nešiklių vertes, jų taikymo sritį (kokioms sąnaudoms paskirstyti konkretūs sąnaudų nešikliai yra taikomi) ir ekonominį pagrindimą;

20.8. leistino pelno, įskaitant pagrįstą investicijų grąžą, už praėjusius kalendorinius metus apskaičiavimo ataskaitą, kartu pateikiant skaičiavimui naudotus duomenis ir kitą susijusią informaciją, jei institucija pagal Atlyginimo apskaičiavimo aprašą apskaičiuodama atlyginimo už dokumentų teikimą dydžius taiko sąnaudų susigrąžinimo metodą;

20.9. kiekvienam sąnaudų paskirstymo etapui suformuotas išklotinių (matricų) formas, kuriose pateikiama informacija apie tai, kokios sąnaudos (pavadinimas, identifikacinis kodas, paskirstytina sąnaudų suma) kiekviename etape yra skirstomos, pagal kokį sąnaudų nešiklį (pavadinimas, identifikacinis kodas, bendra sąnaudų nešiklio suma) ir kokiomis proporcijomis yra atliekamas paskirstymas, kokiam sąnaudų centrui ir kokia dalis tų sąnaudų yra priskiriama; institucija turi parengti ataskaitą, parodančią, iš kokių sąnaudų kaupimo centrų ir paskirstymo etapų susidaro galutinių paslaugų savikaina, juos atskleidžiant vienoje matricoje;

20.10. galutinių paslaugų sąnaudų ataskaitą, parengtą pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą, kurioje būtų nurodyta: kiekvienos galutinės paslaugos pavadinimas, galutinės paslaugos mato vienetas, praėjusiais kalendoriniais metais ir prieš juos buvusiais kalendoriniais metais suteiktų galutinės paslaugos vienetų skaičius, praėjusių kalendorinių metų ir prieš juos buvusių kalendorinių metų visuminių galutinių paslaugų sąnaudų suma, tenkanti galutinei paslaugai bei galutinės paslaugos vienetui, praėjusių kalendorinių metų ir prieš juos buvusių kalendorinių metų leistinas pelnas, įskaitant investicijų grąžą, tenkantis galutinei paslaugai, (kai institucija pagal Atlyginimo apskaičiavimo aprašą apskaičiuodama atlyginimo už dokumentų teikimą dydžius taiko sąnaudų susigrąžinimo metodą), praėjusių kalendorinių metų ir prieš juos buvusių kalendorinių metų visuminės galutinių paslaugų pajamos, tenkančios galutinei paslaugai bei galutinės paslaugos vienetui;

20.11. vidinių pervedimų ataskaitą, parengtą pagal Aprašo 2 priede pateiktą formą, kurioje kiekvienai vidaus veiklų grupei būtų atskirai pateikta: kiekvienai vidaus veiklai tenkanti sąnaudų suma, vidaus veiklos apimtis (atliktų vidaus veiklų kiekis pagal pasirinktą matavimo vienetą), vidinio pervedimo dydis, apskaičiuojamas vidaus veiklos sąnaudas dalijant iš vidaus veiklos apimties, konkrečių galutinių paslaugų vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientas, parodantis, kokiu mastu tam tikra vidaus veikla yra atliekama konkrečiai galutinei paslaugai teikti, atsižvelgiant į vidaus veiklos komponento panaudojimo koeficientą, nustatytas vidinio pervedimo, tenkančio tam tikrai galutinei paslaugai, dydis;

20.12. sąnaudų pokyčio priežasčių ataskaitą, jei galutinių paslaugų sąnaudos praėjusiais kalendoriniais metais, palyginti su prieš juos buvusiais kalendoriniais metais, keitėsi reikšmingu skirtumu;

20.13. sąnaudų apskaitos sistemos pakeitimų, jeigu tokie buvo atlikti, palyginimo su paskutinio patikrinimo (audito) metu naudota sąnaudų apskaitos sistema, lentelę su paaiškinimais;

20.14. institucijos vadovo ar įgalioto asmens pareiškimą, kad sąnaudų apskaitos sistema ir pateikiama informacija atitinka Aprašo nuostatas;

20.15. paaiškinamąjį raštą, kuriame būtų nurodomi Aprašo 20.1–20.13 papunkčiuose nurodytų ataskaitų ir kitų dokumentų sudarymo principai ir kita informacija, padedanti suprasti juose pateiktus duomenis;

20.16. praėjusių kalendorinių metų ir prieš juos buvusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų rinkinius, sudarytus vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir (arba) Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu;

20.17. kitą informaciją, leidžiančią įvertinti, jog institucija vykdė Aprašo reikalavimus.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Visi Aprašo nustatyta tvarka Tarnybai teikiami dokumentai turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus ir turi būti pateikti šiame punkte nurodytose taisyklėse nustatytais būdais.

___________________________

Sąnaudų priskyrimo dokumentų teikimo

veikloms reikalavimų aprašo

1 priedas

(Galutinių paslaugų sąnaudų ataskaitos forma)

GALUTINIŲ PASLAUGŲ SĄNAUDŲ ATASKAITA

Galutinės paslaugos pavadini-mas

Galutinės paslaugos identifikaci-nis kodas

Mato viene-tas

Vienetų skaičius

Visuminės galutinių paslaugų sąnaudos, Eur

Leistinas pelnas, įskaitant investicijų grąža, Eur

Visuminės galutinių paslaugų sąnaudos, įskaitant leistiną pelną ir investicijų grąžą, iš viso, Eur

Visuminės galutinės paslaugos pajamos, iš viso, Eur

Vieneto sąnaudos, įskaitant leistiną pelną ir investicijų grąžą, Eur

Vieneto visuminės galutinės paslaugos pajamos, Eur