NacionalinĖs ŽemĖs tarnybos

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

direktorius

įsakymas

DĖL NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1p-(1.3.)-39 „DĖL Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. birželio 25 d. Nr. 1P-(1.3.)-252

Vilnius

P a k e i č i u Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-39 „Dėl Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašo patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

Žemės tvarkymo departamento direktorius,

atliekantis Nacionalinės žemės tarnybos

direktoriaus pareigas                                                                                                   Algis Bagdonas 

PATVIRTINTA

Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2011 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 1P-39

(Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2014 m. birželio 25 d.

įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-252

redakcija)

GEODEZININKŲ KVALIFIKACIJOS EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

I. Žemės teisės pagrindai

1. Privačios kitos paskirties žemės sklypas kaimo vietovėje suformuotas pagal detalųjį planą. Ar galima pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą?

2. Ar būtinas statinio bendraturčių sutikimas nustatant valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, parduodamų (nuomojamų) dalių dydį?

3. Ar būtina nustatant valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, parduodamas (nuomojamas) dalis, reikalingas kiekvienam statiniui eksploatuoti, šias dalis (jų ribas ir dydį) suderinti (gauti sutikimą) su visais statinių savininkais (bendraturčiais)?

4. Kokiais atvejais galima pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir nustatyti žemės sklypui papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas be šio žemės sklypo savininko sutikimo?

5. Ar gali būti nustatyta hipoteka žemės sklypo daliai?

6. Kokiais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu?

7. Ar būtina žemės servitutą, kurį numatoma nustatyti sandoriu, suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte?

8. Ar gali būti padalijamas žemės sklypas, suformuotas statiniams eksploatuoti?

9. Kaip (kokia tvarka) tarnaujančiajam žemės sklypui turi būti nustatomas servitutas, jeigu neidentifikuotas viešpataujantis daiktas (daiktai)?

10. Kokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono?

11. Kokį didžiausią žemės ūkio paskirties žemės plotą iš valstybės ir kitų asmenų gali įsigyti sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise?

12. Kokie administraciniai aktai (sprendimai) priimami tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės ūkio paskirties žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą?

13. Ar gali būti sujungti skirtingiems asmenims (ne vienam savininkui) priklausantys žemės sklypai, iš kurių vienam yra nustatyta hipoteka?

14. Kaip nustatomos parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalys, kai įsiterpusį plotą pageidauja pirkti keli besiribojančių žemės sklypų savininkai?

15. Ar gali būti įkeičiama valstybinės žemės nuomos teisė? Jeigu gali, nurodykite kokiais atvejais.

16. Kokio dydžio, ploto ir ribų turi būti suprojektuojamas servitutas?

17. Kas turi įregistruoti Nekilnojamojo turto registre administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą?

18. Ar įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį reikalingas kitų bendraturčių sutikimas?

19. Kurie iš išvardintų valstybinės žemės patikėtinių turi teisę išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus?

20. Nuo kokio momento žemės sklypas laikomas suformuotu?

21. Kokiais atvejais įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nereikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo?

22. Kokiais atvejais keičiant žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nereikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo?

23. Kokie asmenys turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypą?

24. Kokia institucija išduoda leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą?

25. Kokiais iš nurodytų atvejų leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neprivalomas?

26. Į kiek žemės sklypų gali būti padalytas privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypas, priklausantis keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise?

27. Kokiam maksimaliam terminui gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas?

28. Kokiam terminui gali būti pratęsiama valstybinės žemės sklypo, reikalingo statinio, kurio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, nuomos sutartis?

29. Ar gali Europos Sąjungos valstybės pilietis įsigyti Lietuvos Respublikoje privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypą?

30. Kokią kainą valstybė gali mokėti už pirmumo teise įsigyjamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą?

31. Kokie veiksmai atliekami nustačius, kad asmuo įsigijo žemės ūkio paskirties žemės plotą, viršijantį įstatyme nustatytą didžiausią įsigyti leidžiamą ploto dydį?

32. Kokia institucija tvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus?

33. Kokio dydžio palūkanos mokamos už įsiskolinimo likutį valstybinės žemės sklypą perkant išsimokėtinai?

34. Pagal kokį dokumentą (projektą, planą) gali būti formuojamas žemės sklypas miestų ir miestelių teritorijose?

35. Koks dokumentas patvirtina, kad įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, reikalingas bendroms reikmėms (bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai)?

II. Georeferencinio pagrindo kadastras, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, topografiniai ir ortofotografiniai žemėlapiai

36. Savivaldybės teritorijos 1:2 000 ir didesnio mastelio topografinius planus, erdvinių duomenų rinkinius ir geodezinius tinklus patikėjimo teise valdo ir naudoja:

37. Kuris nurodytas teiginys dėl 1 cm atitikmens žemėlapyje ir vietovėje yra neteisingas:

38. Topografinio žemėlapio M 1:10 000 skaidymas lapais LKS-94 koordinačių sistemoje:

39. Standartinio topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapo dydis:

40. Ar galima, dirbant su geoinformacinėmis sistemomis, sutapdinti georeferencinio pagrindo duomenis su kitais teminiais duomenimis:

41. Georeferencinio pagrindo žemėlapis – tai:

42. Georeferencinio pagrindo kadastras – tai:

43. Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojas:

44. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys naudotojams teikiami:

45. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo žemėlapis pagal ortofotografinių žemėlapių duomenis atnaujinamas:

46. Kurie iš nurodytų objektų yra georeferencinio pagrindo kadastro objektai:

47. Georeferencinio pagrindo kadastro objektų registravimo, duomenų teikimo, duomenų tvarkymo tvarka nustatyta:

48. Georeferencinio pagrindo kadastro objektus įregistruoja ir išregistruoja, duomenis bei informaciją keičia:

49. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikėjai yra:

50. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikėjai privalo:

51. Ar gali Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis gauti užsienio fiziniai, juridiniai asmenys ar kitos užsienio valstybių organizacijos:

52. Kokiu masteliu sudaromi ortofotografiniai žemėlapiai visai Lietuvos Respublikos teritorijai:

53. Kas yra ortofotografinis žemėlapis?

54. Kuri Lietuvos Respublikos institucija vykdo valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymo, atnaujinimo ir tvarkymo darbus?

55. Kuriame teisės akte nustatytas Lietuvos teritorijos valstybinių ortofotografinių žemėlapių atnaujinimo periodiškumas?

56. Kuris iš išvardintų objektų priklauso nemastelinių objektų grupei?

57. Kaip identifikuojami realaus pasaulio objektai sudarant erdvinių objektų rinkinį:

58. Kokie grafiniai elementai nėra erdviniai objektai erdvinių objektų rinkinyje:

59. Kokiai klasei priskiriamų erdvinių objektų kodavimo taisyklių nenustato Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“:

60. Kokio formato popieriaus lape gali būti spausdinamas erdvinių objektų rinkinys:

61. Linijiniai erdviniai objektai erdvinių objektų rinkinyje jungiasi kai:

62. Kas yra būtina georeferencinio pagrindo ir teminių erdvinių duomenų rinkinių sąveikumui?

63. Jeigu 1 cm žemėlapyje atitinka 0,50 km vietovėje, žemėlapio mastelis yra:

64. Visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai atnaujinami:

65. Koks yra vietovės paviršiaus skenavimo lazerinėmis sistemomis principas:

66. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai gali būti:

67. Geodezinė ir kartografinė veikla apima:

68. Kokia informacija sudaro savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius:

69. Kokiomis sąlygomis teikiama geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija naudotojams?

70. Kas yra topografinis žemėlapis:

71. Topografinius planus derina:

72. Geodezinės ir kartografinės veikos produkcija visiems vartotojams teikiama neatlygintinai išskyrus atvejus, kai ši produkcija naudojama:

73. Žemėlapio arba plano mastelis tai:

74. Žemėlapių nomenklatūra:

75. Kokie yra kartografiniai žemėlapio elementai:

76. Kokią paraišką asmuo turi užpildyti norėdamas gauti patvirtintas topografinių žemėlapių kopijas:

77. Kur turi kreiptis asmuo norėdamas gauti patvirtintas topografinio žemėlapio kopijas:

78. Kas tvirtina valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašą:

79. Kas vykdo savivaldybėse atliekamų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūrą:

80. Ar galima naudoti ne oficialius erdvinių duomenų rinkinius bei georeferencinio pagrindo žemėlapius kuriant valstybinius erdvinius duomenų rinkinius:

81. Kokia kartografinė medžiaga gali būti naudojama rengiant teritorijų planavimo dokumentus:

82. Sudarius valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos duomenis įrašo į:

83. Juridinis asmuo savo vykdomai veiklai pagal valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį, sudarytą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gautus duomenis gali perduoti kitam juridiniam asmeniui:

84. Su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudaręs duomenų naudojimo sutartį naudotojas už duomenų įrašymą:

85. Fizinis asmuo pageidaujantis naudotis valstybiniais georeferenciniais erdviniais duomenimis ir georeferencinio pagrindo žemėlapiais, turi:

86. Su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartys galioja:

87. Norint valstybinius georeferencinius erdvinius duomenis ir georeferencinio pagrindo žemėlapius atsisiųsti iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt reikia:

88. Naudotojas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieš du mėnesius sudarė 3 metų trukmės valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį. Duomenis naudojo nekomercinei veiklai. Nusprendęs sukurti ir išleisti tiražuojamą Vilniaus senamiesčio turistinį žemėlapį ir už jo platinimą gauti atlygį Naudotojas turės:

89. Sudarius valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sutartį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos:

90. Valstybiniai georeferenciniai erdviniai duomenys ir georeferencinio pagrindo žemėlapiai sudarant sutartis teikiami:

III. Valstybinis geodezinis pagrindas

91. Lietuvos teritorijos valstybinė koordinačių sistema yra:

92. LKS-94 Lietuvos koordinačių sistemos projekcija yra:

93. Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94 ašinis dienovidinis yra:

94. Ordinatės reikšmė ties ašiniu dienovidiniu Lietuvos koordinačių sistemoje lygi:

95. 1942 metų koordinačių sistemos 5-os zonos ašinis dienovidinis yra:

96. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94) projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu yra:

97. Kokio dydžio paklaidą įtakoja 0,9998 projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu:

98. 1942 metų koordinačių sistemos projekcijos mastelis ties ašiniais dienovidiniais:

99. Lietuvos valstybiniam geodeziniam pagrindui priskiriami:

100. Kokiu pagrindu sukurta Lietuvos geodezinių koordinačių sistema (LKS 94):

101. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinį GPS nulinės klasės tinklą:

102. Kokiu tikslumu skaičiuojamos Lietuvos valstybinio GPS tinklo punktų tarpusavio padėties paklaidos:

103. Žemės formą tiksliausiai atitinka:

104. Elipsodinis taško aukštis – tai:

105. Kuris iš minimų Lietuvos Respublikos GPNS tinklų yra aukščiausio tikslumo:

106. Nuolat veikiančių GPNS stočių tinklas sudaro sąlygas:

107. Vietovės, statinio ar bet kurio kito objekto vertikalaus aukščio (altitudės) atskaitos taškas Lietuvoje yra:

108. Kuris iš niveliavimo metodų yra tiksliausias?

109. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinio GPNS antrosios klasės tinklą, sudarytą 1994-1996 metais?

110. Kas derina inžinerinių geodezinių tyrinėjimų darbų programas?

111. Kokia yra teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos
M 1:500 nuotrauką?

112. Kas yra normalė?

113. Kas yra vertikalė?

114. Kaip orientuojamas bendrasis Žemės elipsoidas?

115. Kas yra geodezinė (geografinė) platuma?

116. Kas yra geodezinė (geografinė) ilguma?

117. Kas yra magnetinis azimutas?

118. Kas yra magnetinė deklinacija?

119. Kada magnetinės deklinacijos kampo ženklas teigiamas?

120. Kokiomis koordinatėmis apibūdinama taško erdvinė padėtis geodezinėje koordinačių sistemoje?

121. Koks elipsoidas sudaro LKS-94 Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos pagrindą?

122. Ką reikia žinoti nustatomuose taškuose, kad elipsoidinius (geodezinius) aukščius būtų galima perskaičiuoti į normalinius aukščius ir atvirkščiai?

123. Ar galima, žinant taškų erdvines stačiakampes ekvatorines geocentrines koordinates, apskaičiuoti tų taškų geografines koordinates?

124. Ar galima erdvines stačiakampes koordinates perskaičiuoti iš vienos koordinačių sistemos į kitą?

125. Kas yra kartografinės projekcijos?

126. Kaip orientuota cilindro ašis skersinėse cilindrinėse kartografinėse projekcijose?

127. Kaip atvaizduojami dienovidiniai ir lygiagretės skersinėje cilindrinėje kartografinėje projekcijoje?

128. Kokiai projekcijų rūšiai pagal elipsoido vaizdavimo plokštumoje būdą priklauso Gauso-Kriugerio kartografinė projekcija?

129. Ar pagal tas pačias geodezines koordinates apskaičiuotos skirtingų kartografinių projekcijų plokštuminės stačiakampės koordinatės bus tos pačios?

130. Kokiose ribose Lietuvos teritorijoje nesutampa (apytikriai) normaliniai ir elipsoidiniai aukščiai?

131. Iš kelių poligonų sudarytas Lietuvos pirmosios klasės vertikalusis geodezinis tinklas?

132. Kokia Lietuvos antrosios klasės vertikaliojo geodezinio tinklo išmatuotų aukščių skirtumų vieno kilometro ilgio ėjime vidutinė kvadratinė paklaida?

133. Kokios vidutinių atstumų tarp pirmosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

134. Kokios vidutinių atstumų tarp antrosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

135. Kokias pataisas reikia apskaičiuoti redukuojant vietovėje išmatuotus atstumus į LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

136. Koks pataisų dėl vietovės aukščio virš jūros lygio ženklas, redukuojant atstumus į
LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

137. Kaip reikia parinkti ryšio taškus vietovėje, norint nustatyti sąsajas tarp plokštuminių stačiakampių koordinačių sistemų?

138. Kokiu tikslumu GPS matavimais galima nustatyti punktų koordinates, naudojantis LitPOS tinklo nuolat veikiančiomis GPS stotimis?

139. Kokiame gylyje turi būti įtvirtinami gruntiniai ženklai sudarant Lietuvos valstybinį pirmosios klasės vertikalųjį tinklą?

140. Koks atstumas turi būti tarp geodezinio pagrindo punktų sudarant Lietuvos valstybinį pirmosios klasės vertikalųjį tinklą?

141. Nuo ko priklauso GPS prietaisais pamatuotų koordinačių tikslumas?

142. Kokiu laiko intervalu yra siunčiami NAVSTAR GPS palydovų efemeridžių duomenys?

143. Kokie NAVSTAR GPS yra pagrindiniai navigaciniai dažniai?

144. Kokie yra GPS geodezinių matavimų būdai (metodai)?

145. Kokiu tikslumu galima nustatyti koordinates naudojant realaus laiko kinematinį GPS padėties nustatymo būdą?

146. Kas yra LitPOS valdytojas:

147. LitPOS – tai:

148. Kokia yra LitPOS paskirtis?

149. Kas sudaro LitPOS:

150. Koks yra archyvuojamo LitPOS duomenų paketo dydis:

151. Geodezija – tai:

152. Geodezinis ženklas – tai:

153. Geodeziniams punktams priskiriami:

154. Geodezinis pagrindas – tai:

155. Geodezinis tinklas pagal nustatomus parametrus skirstomas į:

156. Gyvenamųjų vietovių ribų kartografavimas priklauso:

157. Jūrlapių ir oro navigacinių žemėlapių sudarymas, atnaujinimas ir tvarkymas priklauso:

158. Savivaldybių geodezijos darbai, tai savivaldybės teritorijos:

159. Savivaldybės teritorijos administracinių ribų matavimo, ženklinimo ir kartografijos darbus organizuoja, derina topografinius planus ir atlieka jų kontrolę:

160. Lietuvos Respublikos geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo  ir naudojimo tvarkos aprašą, valstybinių geodezinių tinklų atnaujinimo periodiškumą ir žemėlapių nomenklatūras tvirtina:

161. Leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga išduodami:

162. Valstybinių geodezinių tinklų geodeziniai ženklai gali būti perkeliami arba sunaikinami šiomis sąlygomis:

163. Ar žemės sklypų bei statinių savininkai privalo leisti įrengti geodezinius ženklus jiems priklausančiuose nekilnojamuose daiktuose:

164. Išmatuoto dydžio svorinio vidurkio svoris:

165. Geodezinio tinklo uždarų poligonų atitinkamų išmatuotų dydžių nesąryšiai yra:

166. Kaip gravimetrijoje yra žymimas sunkio pagreitis ir kaip jis išreiškiamas?

167. Kokiais prietaisais yra matuojamas sunkio pagreitis geodezijoje?

168. Kokį aukštį galima nustatyti GPS metodu?

169. Geodezinių matavimo rezultatų apdorojimas atliekamas:

170. Pavienio dydžio patikimiausia reikšmė pagal vienodo tikslumo daugkartinius matavimus įvertinama:

171. Pavienio dydžio patikimiausia reikšmė pagal nevienodo tikslumo daugkartinius matavimus įvertinama:

172. Rusijos palydovinė navigacijos sistema vadinasi:

IV. Matavimo technika ir technologijos

173. Ką vadiname ekeriu?

174. Kokie elektromagnetiniai virpesiai naudojami elektroniniuose tolimačiuose?

175. Tolimačio pastovioji pataisa, arba konstanta, sudaryta iš dėmenų:

176. Kuri teodolito techninės būklės tikrinimo sąlyga neteisinga?

177. Kokių tipų yra teleskopinės sistemos?

178. LitPOS tinklo pataisos transliuojamos šiais formatais:

179. LitPOS tinklo pataisoms gauti būtina turėti:

180. Vartotojų GPNS imtuvams, kurie vietos nustatymui taiko geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GPRS ir GSM technologija, keliami šie reikalavimai:

181. Kokie teisės aktai Lietuvoje įpareigoja atlikti geodezinių prietaisų metrologinę patikrą?

182. Geometrinis niveliavimas – tai:

183. Kokiems atstumams nesant nepasireiškia refrakcija:

184. Refrakcija kinta priklausomai nuo:

185. Kas kiek laiko turi būti metrologiškai tikrinami tacheometrai bei nivelyrai, vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo
Nr. V-130 nuostatomis?

186. Kas yra limbas?

187. Matavimo prietaisų centravimui naudojamas:

188. Kam naudojamas svambalas?

189. Ar optiniais nivelyrais yra nustatomas atstumas?

190. Kokios konstrukcijos gulsčiukai gali būti montuojami į elektroninius tacheometrus?

191. Kokiems pagrindiniams dydžiams nustatyti yra skirti elektroniniai tacheometrai?

192. Ar nivelyrais matuojami horizontalūs kampai?

193. Kurie veiksniai turi įtakos tikslumui, naudojant elektroninius tacheometrus?

194. Kokie reikalavimai LitPOS naudotojo GPNS įrangai, vietovėje atliekant matavimus RTK metodu?

195. Kokiu GPNS matavimo metodu taško padėtis vietovėje, LKS-94 koordinačių sistemoje, yra nustatoma iš karto, centimetriniu tikslumu?

196. Kokiu principu nustatoma taško padėtis vietovėje naudojant GPNS imtuvus?

197. Palydovinių sistemų transliuojamus signalus priima:

198. 3D lazeriniai skeneriai naudojami:

199. Kuriems tikslams geodezijoje naudojami nepilotuojami lėktuvai – robotai?

200. Koks veiksnys įtakoja GPNS matavimo rezultatų tikslumą, atliekant GPNS matavimus užstatytoje ar miškingoje teritorijoje?

201. Kuri palydovinė sistema yra geostacionari?

202. Kuriais prietaisais galima vietovėje nustatyti taško padėties koordinates X, Y, Z?

V. Erdvinės informacinės sistemos, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra

203. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra, tai:

204. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra:

205. Kokios paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą visais atvejais teikiamos neatlygintinai:

206. Ką privalo užtikrinti valstybės kadastrų, registrų tvarkymo įstaigos, valstybės bei savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas:

207. Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytojas:

208. Lietuvos erdvinės informacijos portalas – tai:

209. Ar prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša?

210. Lietuvos erdvinės informacijos portale naudotojai gali:

211. Erdvinių duomenų rinkinius ir paslaugas Lietuvos erdvinės informacijos portale galima atsisiųsti:

212. Kas reglamentuoja Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymo ir erdvinių duomenų rinkinių teikimo naudotojams tvarką?

213. Ar turi teisę valstybės ir savivaldybių institucijos tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, riboti prieigą prie šių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą?

214. Ar prieiga prie erdvinių duomenų rinkinių ir/ar paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiama kitų Europos Sąjungos šalių institucijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas?

215. Ką reglamentuoja Europos parlamento ir Tarybos 2007/2/EB (INSPIRE) direktyva?

216. Kas yra Žemės informacinė sistema?

217. Ar Žemės informacinėje sistemoje naudojami erdvinių duomenų rinkiniai?

218. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas:

219. Suaktyvinimo paslauga Lietuvos erdvinės informacijos portale, tai:

220. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą?

221. Lietuvos erdvinės informacijos portalo paskirtis:

222. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Žemės informacinę sistemą:

223. Geodezinio ir kartografinio pagrindo informacinė sistema suteikia naudotojui galimybę:

224. Vietovės objektus išreiškiantys erdvinių duomenų rinkinių elementai saugomi:

225. Koks esminis skirtumas tarp geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcionalumo lyginant ją su automatizuota projektavimo sistema (CAD):

226. Kas yra topologija?

227. Koks erdvinio duomenų rinkinio modelio tipas yra geriausias?

228. Erdvinio duomenų rinkinio specifikacija pateikia informaciją apie:

229. Kas nustato erdvinių duomenų rinkinių turinį, sutartinius ženklus, elementų kodus:

230. Kas yra erdvinių duomenų rinkinių metaduomenys?

231. Unikalus identifikatorius erdviniuose duomenų rinkiniuose, tai:

232. Erdvinio duomenų rinkinio vektorinis duomenų modelis apibrėžiamas:

233. Erdvinio duomenų rinkinio rastrinis duomenų modelis apibrėžiamas:

234. Realaus pasaulio objektai erdviniuose duomenų rinkiniuose rūšiuojami:

235. Kurie iš pateiktų duomenų pavyzdžių nėra erdviniai duomenys:

236. „Spageti“ tipo duomenų modelio sandarą apibūdina:

237. Rastriniame duomenų modelyje vietovės objektai išreiškiami:

238. Rastriniame duomenų modelyje tiesios linijos:

239. Rastriniame duomenų modelyje išreiškiant tą patį kiekį aprašomosios informacijos (atributų) kaip ir vektoriniame duomenų modelyje, teminių sluoksnių bus:

VI. TERITORIJŲ PLANAVIMAS

240. Kas tvirtina Lietuvos teritorijos bendrąjį (generalinį) planą?

241. Kas tvirtina parengtus žemės valdų projektus?

242. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra:

243. Kokiose teritorijose galima rengti žemės sklypo planą prilyginamą detaliajam planui?

244. Kas gali pateikti prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams?

245. Kada patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrasis planas?

246. Kokia institucija formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti?

247. Kokios yra teritorijų planavimo rūšys?

248. Kas priima sprendimą leisti paimti žemę visuomenės poreikiams?

249. Kas tvirtina detaliuosius planus?

250. Kokie žemėtvarkos planavimo dokumentai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams?

251. Kaip skirstomi žemės valdų projektai (planai) pagal planavimo tikslus ir uždavinius?

252. Kas tvirtina parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus?

253. Kas atlieka kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą?

254. Kokiuose teisės aktuose nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo tikslai?

255. Kokie yra teritorijų planavimo lygmenys?

256. Kas gali būti teritorijų planavimo organizatoriais?

257. Kiek laiko galioja patvirtinti detalieji planai?

258. Kas yra detaliųjų planų objektai?

259. Kokie yra kompleksinio teritorijų planavimo etapai?

260. Kas užtikrina teritorijų planavimo viešumą?

261. Kas yra vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga?

262. Po kiek laiko asmuo gali kreiptis dėl naujo atestato vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimui gavimo, kai jo atestatas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje nurodytais atvejais?

263. Kokia bauda skiriama už teritorijų planavimo dokumentų rengimą neturint teisės verstis šia veikla?

264. Kas gali panaikinti teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus?

265. Kiek kvadratinių metrų gali būti užimta statiniais 17 arų ploto žemės sklype, kurio užstatymo tankumas – 30 procentų?

266. Kas yra statybos zona?

267. Kada žemės ūkio paskirties žemės sklype miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo?

268. Pagal ką žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį, kai numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto?

269. Kas priima sprendimą pakeisti kaimo vietovėje esančio žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, kai nekeičiami kiti kadastro duomenys?

VII. Geodezininkų teisės, pareigos, atsakomybė

270. Asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turi pateikti:

271. Fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai:

272. Ar gali asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, vykdyti veiklą kitoje Europos Sąjungos šalyje?

273. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas:

274. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti:

275. Kokiai institucijai geodezininkas turi teisę teikti informaciją apie geodezinių ženklų būklę:

276. Kvalifikacijos pažymėjimas verstis geodezininko veikla arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui:

277. Ar privaloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčiam asmeniui užtikrinti tvarkingą geodezinių punktų aplinką?

278. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus įeiti į gretimus, nei užsakovo, nekilnojamuosius daiktus?

279. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus įrenti geodezinius ženklus ir jų apsaugos priemones?

280. Nustačius nešiurkščius geodezininko veiklos pažeidimus, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip:

281. Jei geodezininkas per vienus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė šiurkštų pažeidimą, jam taikom ši sankcija:

282. Kokie traktuotini nešiurkštūs geodezininko veiklos pažeidimai:

283. Galimi geodezininkų veiklos pažeidimai tiriami pagal šią informaciją:

284. Sprendimą dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priima:

285. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus:

286. Apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą sustabdyti arba panaikinti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą geodezininkui raštu pranešama:

287. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, jeigu:

288. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po:

VIII. Topografinių planų rengimas

289. Kokia leidžiama teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką?

290. Kokių dydžių neturi viršyti topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu?

291. Kurie iš pateiktų vietovės objektų 1:5 000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose nerodomi?

292. Architektūriniai statinių išsikišimai arba nišos vaizduojamos plane, jeigu jų dydžiai plane didesni kaip:

293. Stambaus mastelio topografinė-inžinerinė medžiaga projektavimo procesams gali būti naudojama iki:

294. Jei galutinė produkcija savivaldybei pateikiama kompiuterinėse laikmenose:

295. Teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką:

296. Topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi viršyti:

297. Techninės niveliacijos ėjimo aukščių nesąryšis neturi būti didesnis kaip:

298. Tiesioginis geodezinis uždavinys sprendžiamas:

299. Atvirkštinis geodezinis uždavinys sprendžiamas:

300. Sudarant kontrolinę geodezinę nuotrauką pastovūs vietovės objektai matuojami:

301. Jeigu M 1:2 000 plane linijos ilgis yra 7,5 cm, tai vietovėje linijos ilgis:

302. Mažiausias akimi įžiūrimas ilgis:

303. Kokiu atveju naudojamos kartografinės projekcijos:

304. Žemės paviršiaus vienodo aukščio taškus jungianti linija (horizontalė) dar vadinama:

305. Horizontaliu laiptu vadinamas:

306. Kuo trumpesnis atstumas tarp dviejų gretimų horizontalių:

307. Linijos nuolydis skaičiuojamas:

308. Linijos D ilgis horizontalinėje projekcijoje d skaičiuojamas:

309. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų padėtis nustatoma:

310. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų aukštis nustatomas:

311. Kuris metodas geriausiai tinka operatyviai sudaryti karjerų topografinę nuotrauką:

312. Geometrinio niveliavimo ribinė aukščių skirtumų klaida niveliavimo kilometrui:

313. Poligono kampų nesąryšis susidaro dėl:

314. Daugiakampio vidaus kampų suma yra lygi:

315. Teodolotinių ėjimų ribinis santykinis nesąryšis neturi viršyti:

316. Niveliavimo ėjimo aukščių skirtumų suma yra lygi:

317. Dviejų taškų aukščių skirtumas trigonometriniame niveliavime yra lygus:

318. M 1:500, M 1:1 000 topografiniai-inžineriniai planai naudojami:

319. Skaitmeninio žemėlapio aukščių informacija automatizuoto projektavimo procesams turi būti pateikta:

320. Kokiu būdu CAD programinėse įrangose sutartiniais ženklais išreiškiami ypatingai trumpi topografiniai elementai:

321. Kokiu būdu skaitmeniniuose žemėlapiuose išreiškiami plotiniai topografiniai elementai:

322. Perduodant erdvinius duomenis į kitas sistemas:

323. Kokiu būdu specialistas gali patikrinti skaitmeninio žemėlapio erdvinių duomenų kodavimo kokybę:

324. Kurią iš pasikartojančių skaitmeninio žemėlapio sudarymo procedūrų prasminga automatizuoti siekiant išvengti klaidų:

325. Kokiais geometrinio elemento parametrais paremta linijos ilgio užrašymo funkcija:

326. Kokiais pradiniais topografiniais-inžineriniais duomenimis turi vadovautis geodezininkas:

327. Kokia pradinių skaitmeninių topografinių-inžinerinių duomenų gavimo tvarka savivaldybėse, kuriose yra įdiegta elektroninė erdvinių duomenų teikimo paslauga:

328. Kokiais erdvinių duomenų saugojimo formatais pradiniai skaitmeniniai topografiniai-inžineriniai duomenys pateikiami geodezininkui Lietuvos savivaldybėse:

329. Kuo skiriasi erdvinių duomenų saugojimo formatu DWG skirtingose Lietuvos savivaldybėse geodezininkui pateikti pradiniai skaitmeniniai topografiniai-inžineriniai duomenys:

330. Kaip suprantate sąvoką „skaitmeninių erdvinių topografinių-inžinerinių duomenų integravimas“:

331. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo tvarką nusako:

332. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo reglamentavimo pagrindinis tikslas:

333. Atributinių duomenų lentelė tai:

334. Taškinio grafinio elemento savybės:

335. Linijų išreiškimą matematinėmis funkcijomis riboja:

336. Jeigu realaus pasaulio objektų padėtis vietovėje sutampa:

337. Linijinis erdvinis objektas gali jungtis prie kito linijinio erdvinio objekto:

338. Kai linijinis erdvinis objektas vaizduojamas asimetriniu sutartiniu ženklu:

339. Kai linijinis erdvinis objektas vaizduojamas kryptį turinčiu sutartiniu ženklu, erdvinių objektų rinkinyje linijai suteikiama:

340. Savaiminio nuotėkio inžinerinių tinklų vamzdžiams suteikiama:

341. Jeigu linijinio erdvinio objekto pradžia ar pabaiga sutampa su kitu erdviniu objektu:

342. Vamzdynus ar kabelius išreiškiančių linijinių erdvinių objektų nenutrūkstamumas kamerose tai:

343. Linijinis erdvinis objektas formuojamas iki teritorijos, kuriai sudaromas topografinis planas:

344. Simbolius formuojantys grafiniai elementai:

345. Plotinio erdvinio objekto ribos turi:

346. Taškinio elemento atributiniai laukai pildomi:

347. Tekstinio grafinio elemento įterpimo taško koordinatės:

348. Interpretuotas taškas:

349. Inžinerinių statinių inventorizacijos kortelės perduodamos:

350. Inžinerinių tinklų šulinių arba kamerų inventorizacijos kortelių rastrinio TIFF formato byloms suteikiamas:

IX. Inžinerinių planų rengimas

351. Nustatant požeminių komunikacijų planinę padėtį, statmenys, jeigu status kampas nustatomas ekeriu, turi būti ne ilgesni, kaip:

352. Per kiek laiko statytojas (užsakovas) iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios savivaldybei pateikia naujai pastatytų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinę nuotrauką?

353. Inžinerinių statinių gylis ieškikliais nustatomas du kartus. Skirtumas tarp matavimo rezultatų neturi skirtis daugiau kaip:

354. Kas kiek metrų fiksuojama inžinerinių statinių padėtis ieškikliu tiesiose atkarpose 1:500 mastelio nuotraukoms:

355. Kada prie šulinio ar kameros numerio rašoma mažoji raidė?

356. Kiek vertikalių pjūvių braižoma kabelinių inžinerinių tinklų šuliniams?

357. Inžinerinių tinklų plane koordinuojami šie inžinerinio tinklo elementai (taškai):

358. Kada inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų linijos planuose būtina papildomai nurodyti objekto ašį šiaurės–pietų orientavimo kryptimi?

359. Nuo ko matuojamas šuliniuose esančių vamzdžių paklojimo gylis?

360. Kokiu tikslumu nustatomas šuliniuose esančių vamzdžių gylis?

361. Prie kokios inžinerinių tinklų paskirties priskiriama pastatų drenažo linijos?

362. Kokiai inžinerinių statinių paskirčiai priskiriamos vėjo jėgainės?

363. Kai inžineriniai statiniai įrengti be šulinių, jų gylis nustatomas ne rečiau kaip:

364. Kokiu tikslumu nustatomas šulinio dangčio aukštis, kai nustatomi savitakio vamzdyno linijų su nuolydžiu iki 0,001 aukščiai?

365. Tiksliai vietovėje atpažįstami geodezinės nuotraukos situacijos elementai geodezinio tinklo taškų atžvilgiu turi būti vaizduojami plane šiuo tikslumu:

366. Inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai nustatomi šiuo niveliavimo metodu:

367. Inventorizacinės kortelės nesudaromos šiems objektams:

368. Vertikalus pjūvis braižomas inventorizacinėse kortelėse:

369. Ryšių šulinių vertikaliuose pjūviuose kabeliai ne vamzdžiuose žymimi:

370. Vamzdžiai esantys kamerose ir šuliniuose numeruojami šia tvarka:

371. Plane šuliniai ir kameros numeruojami pagal:

372. Nustatomos šios techninės požeminių komunikacijų charakteristikos:

373. Plane vamzdžių skersmenys žymimi ne rečiau kaip kas:

374. Požeminių inžinerinių tinklų tyrimų metu yra:

375. Išilginio trasos profilio aukščių mastelis:

376. Vamzdinių komunikacijų išilginiame profilyje surašoma:

377. Linijinių hidrotechninių įrenginių išilginiame profilyje surašoma:

378. Inžinerinių tinklų automatizuoto projektavimo procese naudojami inžinerinių komunikacijų skaitmeniniai erdviniai duomenys turi turėti:

379. Ar gali būti viename SHP tipo faile saugoma linijų ir taškų geometrija:

380. Kuo skaitmeniniame žemėlapyje skiriasi anotacija nuo užrašo:

X. Pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas. Statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje

381. Įrengus nuosėdžių matavimo išeities atraminius reperius bei markes yra sudaromos jų įrengimo schemos. Reperių ir markių įrengimo vietų susiejimo tikslumas turi neviršyti:

382. Nuosėdžių matavimų tikslumas priklauso nuo grunto geologinės sąrangos ir jo sudėties. Statiniams pastatytiems ant supiltų gruntų bei ant durpingų gruntų sėdimų vidutinė kvadratinė paklaida neturi viršyti:

383. Deformacines markes horizontalių poslinkių matavimams geriausią įrengti statiniuose:

384. Atramos tinklas sudaromas:

385. Kokiuose techniniuose dokumentuose yra nurodomas statinių geodezinių darbų nužymėjimo tikslumas?

386. Kokiu atstumu nuo statybvietės yra įrengiami aukštesnio tikslumo niveliacijos reperiai?

387. Kaip yra projektuojamos požeminių komunikacijų ašys?

388. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas linijine sankirta?

389. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas kampine sankirta?

390. Kokia pagrindinė sąlyga keliama ženklinant linijinės sankirtos būdu?

391. Kas turi būti nurodyta statinio kontroliniame plane?

392. Kokiu techniniu reglamentu vadovaujantis atliekami pastatų ir statinių kontroliniai planai?

393. Ar gali būti inžinerinių statinių planai parengti ir sąlyginėse koordinačių sistemose?

394. Kokios geodezinių ženklinimo darbų tikslumo rūšys yra statybos – montavimo darbuose?

395. Kokiais ženklais vietovėje ženklinamos ir įtvirtinamos statinių svarbiausios ir pagrindinės ašys?

396. Kokiu tankumu reikalaujama įrengti sėdimo markes hidrotehninėse užtvankose?

397. Kokie nivelyrai yra vadinami preciziniais?

398. Kokios klasės niveliacija dažniausiai taikoma daugeliui pastatų ir statinių nuosėdžių matavimuose?

399. Kokios klasės niveliacija taikoma statinių vertkaliosiomis deformacijoms stebėti, kai statiniai statomi ant susipaudžiančių gruntų, užtvankų, dambų, pylimų?

400. Kaip nustatomas viso pastato vidutinis sėdimo dydis S_vid?

401. Kokiu tikslumu turi būti atliekami vertikalių deformacijų matavimai statiniams pastatytiems ant uolingų gruntų?

402. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai kai statiniai pastatyti ant smėlingų ir molingų gruntų?

403. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai kai statiniai pastatyti ant supilto grunto bei durpės?

404. Kada vertikaliųjų sėdimų stebėjimus galima nutraukti ir juos atnaujinti po dviejų ar daugiau metų?

405. Kokiu atstumu turi būti statomas teodolitas sąvarose, stebint statinio posvyrį?

406. Kaip apskaičiuojamas konstrukcijų posvyris?

407. Kokioms inžinerinėms komunikacijoms inžinerinių planų geodeziniai matavimai turi būti atliekami iki užkasant tranšėjas?

__________________________