Administracinė byla Nr. A-1023-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00852-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (komisijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo A. S., E. J. ir A. J.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punktą, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis VSAT Pagėgių rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-15(2.8) „Dėl netinkamo pareigūnų tarnybos Kybartų KPKP vykdymo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), VSAT Pagėgių rinktinės vado priimtas Įsakymo 1.1 punktas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintinas.
3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. vasario 14 d. apie 3.37 val. prie Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau – ir Kybartų KPKP) atvažiavo automobilius pervežanti transporto priemonė – tralas su pakrautu pervežamu automobiliu Mercedes-Benz. Automobilis Mercedes-Benz nuo tralo buvo nukrautas ir įvažiavo į Kybartų KPKP, kuriame sustojo prieš muitinės pareigūnų tikrinimo kanalą. Iš Mercedes-Benz automobilio išlipęs vyras nuėjo prie muitinės pareigūno darbo vietos Nr. 5. Po to Mercedes-Benz vairuotojas grįžo į automobilį ir įvažiavo į pasienio tikrinimo kanalą, kuriame vyko tikrinimas. Automobilis Mercedes-Benz buvo be valstybinio numerio ženklų, todėl pareigūnas patikrino automobilio Mercedes-Benz registracijos liudijime įrašytą identifikavimo numerį su jo kėbule išgraviruotu identifikavimo numeriu. Kadangi automobilis vykti be valstybinio numerio ženklų per valstybės sieną negalėjo, pareiškėjas leido budėtojui nueiti ir paaiškinti vairuotojui, jog jis galėtų kirsti valstybės sieną, jei automobilis Mercedes-Benz būtų pakrautas ant tralo. Pareiškėjas nurodė, kad su kolegomis patikrino dokumentus bei identifikavo, jog automobilis ir jo dokumentai tvarkingi, akcentavo, kad iki pasienio punkto asmuo nevažiavo automobiliu, automobilis buvo atvežtas pakrautas ant tralo, dėl to pareiškėjo pareiga buvo užtikrinti sklandų darbą, o ne bet kokiomis sąlygomis ieškoti būdų, siekiant nubausti asmenį. Automobilio Mercedes-Benz vairuotojas telefonu paskambinęs išsikvietė tą patį tralą, kuriuo buvo atvykęs į Kybartų KPKP. Kol Mercedes-Benz vairuotojas laukė tralo, pareiškėjas papildomai patikrino Interpolo duomenų bazę, kurios duomenimis automobilis nebuvo ieškomas. Taip pat dar kartą patikrino, ar automobilis Mercedes-Benz į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjas, nustatęs, kad automobilis iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko per Medininkų pasienio kontrolės punktą, telefonu paskambino Medininkų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau – ir Medininkų KPKP) pamainos vyresniajam, kuris jam paaiškino, kad į Lietuvą iš Baltarusijos automobilis Mercedes-Benz atvyko be valstybinio numerio. Medininkų KPKP pareigūnai suteikė Mercedes-Benz vairuotojui informaciją ir paaiškino, kad atvykti į Lietuvos Respubliką bus galima tuo atveju, jei automobilis bus pakrautas ant tralo. Pareiškėjas, sužinojęs Mercedes-Benz vairuotojo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jo paklausė, kodėl jis nusikrovė automobilį nuo tralo ir iš karto nevyko su tralu iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu, Mercedes-Benz vairuotojas paaiškino, kad tralo vairuotojas neturi nei paso, nei vizos vykti į Rusijos Federaciją. Tuomet Mercedes-Benz vairuotojui buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai per valstybės sieną gali vykti turėdami asmens tapatybės kortelę, kurią tralo vairuotojas ir turėjo.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad automobilis Mercedes-Benz prie Kybartų KPKP teritorijos ribos atvažiavo ne savo eiga, tačiau buvo nukrautas nuo tralo ir apsaugos darbuotojo be valstybinio numerio ženklų įleistas į teritoriją automobilis Mercedes-Benz toliau judėjo tik Kybartų KPKP teritorijos ribose, tikėdamasis kirsti valstybės sieną. Pareiškėjas akcentavo, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų sunku suprasti, kokiame teisės akte yra numatyta imperatyvi pareiga pareiškėjui fiksuoti administracinius nusižengimus, nesusijusius su valstybės sienos apsaugos tarnybai numatytais uždaviniais, įgyvendinamomis funkcijomis, bet susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik formaliai konstatuotas pažeistų teisės normų sąrašas, realiai pažeidimų nepagrindžiant jokiais įrodymais, neaptariant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidimai padaryti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra susieti pareiškėjo veiksmai su atitinkamų teisės aktų pažeidimu, be to, nesuprantama tarnybinio nusižengimo sudėtis ir atsakomybės pagrįstumas, tarnybinio patikrinimo išvadoje teisės aktų pažeidimas nevertintas ir neįrodinėtas, nenustatyta, kokiu būdu (kokiais veiksmais) pareiškėjas pažeidė teisės aktų nuostatas, o tiesiog konstatuota, kad pareiškėjas jas pažeidė.
5. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, konkrečiai nevertinti pareiškėjo atlikti veiksmai, nenurodyta, kokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė atsakomybė negalima. Pareiškėjo teigimu, žodžiu vadovybė jam nurodė, kad tarnybines pareigas įvykdė tinkamai ir tarnybinė atsakomybė taikoma tik dėl to, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį taikytina administracinė atsakomybė, o pareiškėjas turėjo imtis veiksmų administracinio nusižengimo teisenai, tačiau vykdyti Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevenciją nei pareigybės aprašymas, nei pareiškėjo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.
7. Atsakovas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo budėjimo metu į Kybartų KPKP įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų. Automobilio tikrinime dalyvavo trys pareigūnai – pareiškėjas, A. J. ir E. J.. Duomenų bazėje buvo nurodyta, kad automobilis Iveco (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį išvežė automobilį Mercedes-Benz, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad ant automobilio Mercedes-Benz nebuvo pritvirtinti jokie automobilio registracijos numerio ženklai. Automobilio Mercedes-Benz (vežto su krovininiu automobiliu Iveco) kirtimo duomenis į duomenų bazę suvedė Pagėgių rinktinės Sargų būrio pasienietis A. J.. Pagal valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje gautą informaciją, nustačius, kad paskutinį kartą valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą lengvasis automobilis Mercedes-Benz kirto 2015 m. birželio 26 d., Pagėgių rinktinės vado nurodymu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, A. J. ir E. J. veiksmų, netinkamai atliekant Kybartų KPKP tarnybinę užduotį.
8. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val. atliko užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, „Vizų išdavimas“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 25 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės bei pasiūlyta pateikti paaiškinimą, tačiau pareiškėjas paaiškinime iš esmės nepateikė jokių motyvų. Atsakovas akcentavo, jog tik pateikdamas teismui skundą, pareiškėjas išdėstė nesutikimo su paskirta tarnybine nuobauda motyvus ir argumentavo nepažeidęs Įsakyme nurodytų teisės aktų, tačiau nei tarnybinio patikrinimo metu, nei skunde pareiškėjas nepaaiškino, kodėl 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. Kazachstano pilietis į Kybartų KPKP bei kontrolės punktą važiavo automobiliu Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų, o vėliau jam tarnybos metu pavaldus pareigūnas A. J. į VSAT informacinę sistemą įvedė, kad automobilis Mercedes-Benz išvyko iš Lietuvos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Kybartų KPKP su valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), nors Mercedes-Benz automobilis buvo ir vyko be valstybinio numerio ženklų. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigė, kad automobilis Mercedes-Benz 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. į punktą buvo įvažiavęs be valstybinio numerio ženklų, pareiškėjas matė, kad minėto automobilio vairuotojas pažeidžia teisės aktus, tačiau nesiėmė jokių priemonių pažeidimui užfiksuoti. Atsakovas akcentavo, kad automobilis be valstybinio numerio ženklų ne tik per sieną sava eiga vykti negalėjo, bet ir dalyvauti eisme tokiam automobiliui yra draudžiama. Taip pat, atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir teigė, kad jungėsi prie duomenų bazių, prie Interpolo, bet tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jokių įrašų nei Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre, nei Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre nėra, išskyrus pamainos budėjimo priėmimą ir perdavimą.
9. Atsakovas pabrėžė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė.
II.
10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. iš VSAT Pagėgių rinktinės vado Įsakymo 1.1 punkto pašalino Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 (toliau – ir Nuostatai), 114.11 ir 240 punktų bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.13 punkto pažeidimus, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas paskirtu į pasienio tikrinimo posto pasienio sargybą ir vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“, nesiėmė priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti, neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo, nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis, todėl šiais veiksmais pažeidė Nuostatų 66, 68, 68.2, 71, 114.11, 239 ir 240 punktus, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos VSAT Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74 (toliau – ir Darbo instrukcija), 10, 10.7 ir 10.21 punktus bei Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.8 ir 6.18 punktų reikalavimus. VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, Įsakymo 1.1 punktu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
12. Teismas, vadovavosi Statutu ir tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis.
13. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.18 punktą, nors tokio punkto Pareigybės aprašyme nėra, atsakovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl vietoje Pareigybės aprašymo 6.18 punkto turėtų būti nurodytas 6.13 punktas. Teismas nurodė, kad Pareiškėjui įteikto 2017 m. balandžio 25 d. pranešimo „Dėl tarnybinio nusižengimo“ turinys patvirtino, jog pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis pažeidė Pareigybės aprašymo 6.13 punktą, o ne 6.18 punktą, todėl pareiškėjas iš esmės turėjo galimybę apsiginti bei pateikti argumentus dėl galbūt pažeisto Pareigybės aprašymo 6.13 punkto. Tai įvertinęs, teismas sprendė, jog rašymo apsirikimo klaidos padarymas ir vėliau priimtuose administraciniuose aktuose (Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei Įsakyme) klaidingai nurodžius Pareigybės aprašymo punktą (vietoje 6.13 punkto nurodžius 6.18 punktą) iš esmės nesuvaržė pareiškėjo teisių, todėl šios klaidos nelaikė esminiu pažeidimu.
13.1. Vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas vertino, kad vairuojama transporto priemonė visais atvejais (išskyrus vienintelį atvejį, kai valstybinio numerio ženklai yra pavogti ir pranešus policijai vykstama juos išsiimti) privalo būti su valstybinio numerio ženklais. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad vairuojamas lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų įvažiavo į Kybartų KPKP, t. y. aptartu atveju buvo daromas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti.
13.2. Pareiškėjas, matydamas, kad galbūt buvo daromas administracinis nusižengimas, privalėjo spręsti jo kompetencijai priklausančius sienos kirtimo klausimus (Pareigybės aprašymo 6.5 punktas), t. y. imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti, sulaikyti pažeidėją (Nuostatų 71 punktas, Pareigybės aprašymo 6.3 punktas, Darbo instrukcijos 10.21 punktas), užtikrinti tinkamą pasienio teisinio režimo kontrolę (Pareigybės aprašymo 6.2 punktas). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti, nesulaikė ir į užkardą tolimesniam tyrimui nepristatė asmens, kuris galbūt pažeidė pasienio ruožo teisinį režimą, todėl tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Nuostatų 71 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.3 ir 6.5 punktus bei Darbo instrukcijos 10.21 punktą.
13.3. VSAT pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolo dėl ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimų, tačiau tokia kompetencija suteikta policijos pareigūnams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Nuostatų 114.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga užkardos pamainos vyresniajam užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos laikymąsi. Tačiau kartu teismas akcentavo, jog tai nereiškia, kad VSAT pareigūnai neprivalo imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti bei nepranešti policijos pareigūnams apie tai, kad yra daromas teisės aktų pažeidimas (administracinis nusižengimas, nusikalstama veika ir pan.).
13.4. Byloje esančiuose Kybartų užkardos Kybartų KPKP pasienio tikrinimo posto tarnybiniuose žiniaraščiuose, kuriuos pildė pareiškėjas, buvo nurodyta, jog tarnybos metu (nuo 2017 m. vasario 13 d. 19.30 val. iki 2017 m. vasario 14 d. 8.30 val.) pažeidimų nenustatyta, t. y., pareiškėjas minėtuose žiniaraščiuose įrašė, jog pamainos metu nebuvo padaryta pažeidimų, nors privalėjo nurodyti, kad pamainos metu buvo galbūt padarytas teisės aktų pažeidimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, neregistravęs pažeidimo ir neperdavęs informacijos užkardos vadui, pažeidė Pareigybės aprašymo 6.4 punktą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 71 punktą, Pareigybės aprašymo 6.2, 6.3, 6.4 ir 6.5 punktus, Darbo instrukcijos 10.21 punktą, tačiau nepažeidė Nuostatų 114.11 punkto.
13.5. Pareiškėjas atsakė už tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, todėl privalėjo kontroliuoti pasienio pareigūno A. J. darbą, iš jo reikalauti nepriekaištingai įvykdyti jam paskirtas tarnybines užduotis, t. y. kad į duomenų sistemą būtų suvedami teisingi duomenys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pavaldžiam pareigūnui A. J. į duomenų sistemą suvedus, kad Mercedes-Benz Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto būdamas su valstybinio numerio ženklais, nors buvo be jų, pareiškėjas tinkamai neužtikrino pavaldžių pareigūnų darbo, todėl pažeidė Nuostatų 66, 68.2 punktus, Darbo instrukcijos 10.7 punktą, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.8 punktus.
13.6. Nors pareiškėjas tvirtina tikrinęs duomenų bazes apie tai, ar automobilis Mercedes-Benz nėra ieškomas, ar teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei skambinęs Medininkų Kelio pasienio kontrolės punkto pamainos vyresniajam, tačiau Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad buvo tikrinami kokie nors Mercedes-Benz automobilio duomenys ar dokumentai. Teismo vertinimu, pareiškėjas netinkamai atliko jam priskirtas tarnybines užduotis, todėl pažeidė Nuostatų 239 punktą.
13.7. Pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat kaltinamas Nuostatų 240 punkto bei Pareigybės aprašymo 6.13 punkto pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiksliai nurodyta, kuo pasireiškė Nuostatų 240 punkto pažeidimas. Šiuo atveju, atsakovas tik abstrakčiai konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 240 punktą bei Pareigybės aprašymo 6.13 punktą, kuris iš esmės nurodo bendrąsias teises ir pareigas. Be to, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek Įsakyme nenurodomas Pareigybės aprašymo 6.13 punktas (dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodytas 6.18 punktas). Teismas tai įvertinęs, nurodė, kad Nuostatų 240 punkto bei Pareigybės aprašymo 6.13 punkto pažeidimai turi būti pašalinti iš Įsakymo 1.1 punkto.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 66, 68, 68.2, 71 ir 239 punktus, Darbo instrukcijos 10.7 ir 10.21 punktus bei Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2. 6.3, 6.4, 6.5 ir 6.8 punktų reikalavimus, tačiau nepažeidė Nuostatų 114.11, 240 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.13 punkto, ir sprendė, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas yra adekvati padarytiems teisės aktų pažeidimams. Kartu teismas pažymėjo, jog nors Įsakymo 1.1 punktas ir turi tam tikrų trūkumų (nurodytas ne toks įsakymo numeris, kuriuo patvirtinti Nuostatai, (vietoje Nr. 4-116 nurodytas Nr. 4-706) bei nurodytas ne toks Pareigybės aprašymo punktas (vietoje 6.13 punkto nurodytas 6.18 punktas)), tačiau šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.
III.
16. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nesivadovavo nustatytu imperatyviu teisiniu reguliavimu, netiksliai suprato pasienio pareigūnų darbą ir veiklos ypatumus, netiksliai taikė arba iš viso netaikė pareiškėjo darbą reglamentuojančių teisės normų, vadovavosi tik atsakovo tendencingai ir netiksliai pateikta informacija, netikrino atsakovo teiginių, o tiesiog preziumavo juos kaip teisingus, neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
18. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendime nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Darbo instrukcijos 10.21 punktą ir Pareigybės aprašymo 6.3 punktą, nes privalėjo sulaikyti pažeidėją (Mercedes-Benz vairuotoją), kadangi, šis asmuo nepadarė teisės aktuose nurodyto pažeidimo, už kurį pareiškėjui suteikta teisė apriboti asmens laisvę. Darbo instrukcijos 10.21 punktas konkrečiai (baigtiniu sąrašu) apibrėžia, kokius asmenis pareigūnas privalo sulaikyti. Pareiškėjo nuomone, kadangi automobilio Mercedes-Benz vairuotojas nebuvo paieškomas, nepateikė suklastotų dokumentų ar jam nepriklausančių dokumentų, nesislėpė transporto priemonėje ir kitaip nepažeidė valstybės sienos kirtimo taisyklių, muitų, pasienio kontrolės punktų režimo, jis nepadarė jokių pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas turėjo teisę apriboti šio asmens laisvę ir jį sulaikyti. Be to, vadovaujantis Pareigybės aprašymo 6.3 punktu, pareiškėjui nustatyta pareiga sulaikyti asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius (ir kitas materialines vertybes), ne bet kokius, o pažeidusius valstybės sieną, pasienio ruožo teisinį režimą ar vykimo (gabenimo) per valstybės sieną tvarką. Pareiškėjas teigia, kad nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismo sprendime nenurodyta, kokį valstybės sienos, pasienio ruožo teisinio režimo ar vykimo (gabenimo) per valstybės sieną tvarkos pažeidimą padarė Mercedes-Benz vairuotojas. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu nebuvo padaryti minėti pažeidimai, jis neturėjo teisės ar pareigos sulaikyti Mercedes-Benz vairuotoją ar kitaip apriboti jo laisvę. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad ir dėl Nuostatų 71 punkto, numatančio bendro pobūdžio pareigą – imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, teismo sprendime nenurodyta, kokį pažeidimą padarė Mercedes-Benz vairuotojas, už kurio padarymą pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą jį sulaikyti.
19. Teismas nepagrįstai konstatavo Pareigybės aprašymo 6.2 punkto pažeidimus, kadangi pareiškėjas pasienio kontrolės punktų ir pasienio teisinio režimo kontrolę aptariamo įvykio metu vykdė, pagal kompetenciją priėmė sprendimus. Pareiškėjo nuomone, Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepriklauso jo kompetencijai, be to, tai nėra susiję su sienos kirtimu. Pareiškėjas pažymi, kad Mercedes-Benz sieną kirto nepažeisdamas jokių sienos kirtimo taisyklių, todėl pareiškėjas tinkamai atliko pasienio teisinio režimo kontrolę ir nepažeidė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto. Pareiškėjas pamini, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintos Pasienio teisinio režimo taisyklės, kuriose yra reglamentuotos asmenų pareigos, elgesys pasienio ruože. Tačiau šios taisyklės nėra susijusios su administraciniais nusižengimais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Dėl to teismas ne tik nepagrįstai, bet ir prieštaraujančiai teisės aktų nuostatoms padarė išvadas dėl pareiškėjo netinkamai vykdytos pasienio teisinio režimo kontrolės ir klaidinančiai pareiškėjo veiksmus siejo su pasienio teisiniu režimu.
20. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo daromas administracinis nusižengimas (lengvasis automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų įvažiavo į Kybartų KPKP), be to, kompetencija nuspręsti, ar buvo daromas administracinis nusižengimas, ar ne, suteikta išimtinai policijos pareigūnams, o ne teismui ar pareiškėjui.
21. Įvažiavimą į Kybartų KPKP kontroliuoja elektroninė sistema ir tretieji asmenys – apsaugos įmonė, kurios darbuotojas gali į Kybartų KPKP teritoriją leisti įvažiuoti transporto priemonėms mechaniniu (rankiniu) būdu. Pareiškėjas pažymi, kad nei automobilio Mercedes-Benz įvažiavimo į Kybartų KPKP aptvertą teritoriją, nei judėjimo joje jis ne tik nekontroliuoja, bet ir objektyviai negali sekti vaizdo kamerų pagalba. Kaip Mercedes-Benz automobilis įvažiavo į Kybartų KPKP teritoriją, pareiškėjas nematė ir negalėjo matyti, nes tai ne jo, o elektroninės sistemos ir apsaugos įmonės kompetencija.
22. Imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti, pareiškėjo nuomone, jam suteikta kompetencija aiškiai apibrėžtu baigtiniu sąrašu, nurodytu ANK. Siekdamas imtis priemonių dėl galimo su Kelių eismo taisyklėmis susijusio administracinio nusižengimo, priskirto išimtinai policijos kompetencijai, pareiškėjas turi būti įsitikinęs nusižengimo požymių realiu buvimu, o ne galimu menamu pažeidimo požymių egzistavimu. Pareiškėjo įsitikinimu, Mercedes-Benz automobilis viešajame eisme be valstybinio numerio ženklų nedalyvavo. Mercedes-Benz automobilis važiavo tik specialios paskirties aptvertoje teritorijoje, į kurią pateko trečiųjų asmenų leidimu (apsaugos darbuotojo mechaniškai (rankiniu būdu) pakeltu užtvaru). Aptvertoje teritorija nėra viešojo eismo dalis, joje viešasis eismas nevyksta, todėl pareiškėjo supratimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių administracinio nusižengimo požymių.
23. Nors tarnybinio patikrinimo metu buvo netinkamai nustatytas neveikimas padarytas tyčine kaltės forma, pareiškėjo teigimu, teismas nenagrinėjo ir nepagrįstai nepasisakė dėl kaltės formos.
24. Nesutikdamas su teismo išvada, kad VSAT pareigūnai turi imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti bei pranešti policijos pareigūnams, pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas nebuvo daromas, todėl nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu jis privalėjo pranešti apie tai policijai, jeigu administracinio nusižengimo požymių neįžvelgė. Pareiškėjas nurodo, kad veiksmų nesiėmimas, kai daromas nusikaltimas, būtų nesuderinamas su jo funkcija užtikrinti tinkamą pasienio teisinio režimo kontrolę, nes visi teisės pažeidimai, susiję su pasienio teisinio režimo kontrole, t. y. asmenims nustatytų taisyklių laikymasis, užtikrinant sienos apsaugą, yra pareiškėjo tiesioginė kompetencija.
25. Pareiškėjas teigia, kad žiniaraščiuose nėra rašomi galimi pažeidimai, o rašomi de facto (faktiškai; iš tikrųjų) užfiksuoti pažeidimai, tačiau jokie galimi pažeidimai, kurie realiai nėra sukėlę teisinių pasekmių, nėra fiksuojami ir rašomi į žiniaraštį.
26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis pažeidė teisės aktus, kadangi nereikalavo A. J. į duomenų sistemą suvesti teisingus duomenis. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė ir nevertino, ar objektyviai pareiškėjas galėjo tai kontroliuoti.
27. Dėl Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre neužfiksuotų duomenų, pareiškėjas paaiškina, kad šiuo atveju Mercedes-Benz automobilis ir jo vairuotojas nesudarė pagrindo tikrinimui antroje linijoje, todėl toks tikrinimas nebuvo atliekamas, dėl ko ir įrašo registre apie tokį patikrinimą nėra, kadangi antros linijos patikrinimas iš esmės apima dokumentų klastojimo požymių paiešką su specialia technine įranga, įtarimo dėl dokumentų klastojimo nekilo nei vienam pareigūnui, t. y. nebuvo pagrindo antrai linijai tikrinti
28. Pareiškėjas akcentuoja, kad sienos kirtimo tiek per Medininkų KPKP, tiek per Kybartų KPKP atveju, taip pat visais kitais atvejais, transporto priemonės yra identifikuojamas pagal identifikavimo numerį. Byloje esantis Transporto priemonių, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašas, parodo, kad tas pats automobilis Mercedes-Benz į Lietuvos Respubliką atvyko pakrautas ant tralo be valstybinio numerio ženklų ir išvyko iš Lietuvos Respublikos pakrautas ant tralo be valstybinio numerio ženklų.
29. Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, papildomai akcentuodamas, kad vairuojama transporto priemonė visais atvejais (išskyrus vienintelį atvejį, kai valstybinio numerio ženklai yra pavogti ir pranešus policijai vykstama juos išsiimti) privalo būti su valstybinio numerio ženklais. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad vairuojamas automobilis Mercedes-Benz be valstybinio numerio ženklų įvažiavo į Kybartų KPKP, t. y. buvo daromas administracinis nusižengimas, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti. Atsakovo teigimu, buvo daromas akivaizdus administracinis nusižengimas, t. y. prieš punkto teritoriją automobilis Mercedes-Benz be valstybinių numerių nuvažiavo nuo tralo ir dalyvaudamas viešajame eisme įvažiavo į Kybartų PKP teritoriją (automobilis vyko savo eiga), tokiam pažeidimui nustatyti nereikia specialių žinių ar būti pareigūnu, kiekvienas pilietis, vairuojantis transporto priemonę, žino, kad be valstybinių numerio ženklų vairuoti transporto priemonę yra draudžiama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo A. S. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punktą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas, buvo paskirta už tai, kad vykdęs užduotis „Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnysis“, „Antros linijos patikrinimas“ 2017 m. vasario 14 d. apie 3.45 val. automobiliui Mercedes-Benz be valstybinių numerio ženklų atvykus į Kybartų KPKP, nesiėmė priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti, neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo, nereikalavo iš pavaldžių pareigūnų laiku ir nepriekaištingai įvykdyti skirtas tarnybines užduotis ir pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-706, 239, 240, 114.11, 66, 68, 68.2 ir 71 punktus, Kybartų KPKP darbo instrukcijos, patvirtintos rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 10, 10.7 ir 10.21 punktus bei Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5, 6.8 ir 6.18 punktų reikalavimus.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. iš Įsakymo 1.1 punkto pašalino Nuostatų 114.11 ir 240 punktų bei Pareigybės aprašymo 6.13 punkto pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VSAT pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolo dėl ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimų, nes tokia kompetencija suteikiama policijos pareigūnams. Pareiškėjas nepažeidė Nuostatų 114.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga užkardos pamainos vyresniajam užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik abstrakčiai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 240 punktą bei Pareigybės aprašymo 6.13 punktą, kuris nurodo bendrąsias teises ir pareigas (Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nenurodomas Pareigybės aprašymo 6.13 punktas). Kita Įsakymo dalis pripažinta pagrįsta ir teisėta.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas dėl pareiškėjo netinkamai vykdytos pasienio teisinio režimo kontrolės ir klaidinančiai siejo pareiškėjo veiksmus su pasienio teisiniu režimu; teigė, kad buvo daromas administracinis nusižengimas, nes kompetencija nuspręsti dėl administracinio nusižengimo padarymo yra suteikiama policijos pareigūnams. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog VSAT pareigūnai privalo imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti bei pranešti policijos pareigūnams apie tai, kad yra daromas teisės aktų pažeidimas, bei vertinimu, jog jis pamainos metu privalėjo nurodyti, kad padarytas teisės aktų pažeidimas, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, be to, plečiamai aiškinta žiniaraščio pildymo tvarka. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus, nes nereikalavo, jog A. J. į duomenų sistemą suvestų teisingus duomenis, kadangi nebuvo įvertinta, ar objektyviai šį A. J. veiksmą pareiškėjas galėjo kontroliuoti. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre nuo 2017 metų pradžios iki šios dienos nėra nei vieno įrašo apie tai, kad pareiškėjas būtų atlikęs antros linijos patikrinimą, nes antros linijos patikrinimus gali atlikti tik pareigūnas, turintis mažiausiai antro lygio dokumentų patikrinimo kvalifikaciją, kurios pareiškėjas neturi.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
36. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.).
37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.).
38. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).
39. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti.
40. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
41. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
42. Pareiškėjas teigia, kad Mercedes-Benz vairuotojas valstybės sienos kirtimo taisyklių, muitų, pasienio kontrolės punktų režimo nepažeidė, todėl jis (pareiškėjas) neturėjo teisės sulaikyti vairuotojo. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu iš esmės sutinka, nes pagal suklosčiusią situaciją 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjas neturėjo teisės sulaikyti Mercedes-Benz vairuotojo. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kad pareiškėjas privalėjo nagrinėjamu atveju sulaikyti Mercedes-Benz vairuotoją, kuris pažeisdamas Kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemonę be valstybinio numerio ženklo, t. y. kad buvo ANK 597 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti sulaikomas.
43. Darbo instrukcijos 10.21 punktas nustato, kad pareiškėjas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sulaikyti tokius asmenis: paieškomus, pateikusius suklastotus dokumentus ar jiems nepriklausančius asmens kelionės dokumentus, pasislėpusius transporto priemonėse ar įtariamus kitaip pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio kontrolės punktų režimą. Atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad Mercedes-Benz vairuotojas atitiko šiuos reikalavimus ir dėl to privalėjo būti sulaikytas. Dėl to konstatuotina, kad nepagrįstai pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl Darbo instrukcijos 10.21 punkto, Nuostatų 71 punkto ir Pareigybės aprašymo 6.3 pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad 71.4 punkte nurodoma apie viešosios tvarkos pažeidimus pasienio kontrolės punktuose ar pasienio ruože, tačiau šiuo atveju yra nustatyta, kad Mercedes-Benz vairuotojas galbūt padarė ne viešosios tvarkos pažeidimą, o nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu.
44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ANK 415 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas yra pasibaigęs, vairavimas, išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie transporto priemonės valstybinio numerio ženklų (ženklo) vagystę, vykstama išsiimti naujų (naujo) valstybinio numerio ženklų (ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VSAT pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės nusižengimo protokolo dėl ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimų, nes tokia kompetencija suteikta policijos pareigūnams, tačiau pripažino, kad VSAT pareigūnai privalo imtis priemonių administraciniam nusižengimui nustatyti bei pranešti policijos pareigūnams apie tai, jog yra daromas teisės aktų pažeidimas.
45. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos išvada ir nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kompetencijos ribų, jo pareigos imtis priemonių ir jo objektyvių galimybių imtis priemonių, o teisinis reguliavimas jam nenustato imperatyvios pareigos imtis priemonių dėl galimo administravimo nusižengimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, numatytu ANK 415 straipsnio 3 dalyje.
46. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo daromas akivaizdus ANK 415 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kurį pareiškėjas, net ir nebūdamas specialiai supažindintas su ANK pažeidimais, turėjo kompetenciją ir galimybę nustatyti tokio pobūdžio nusižengimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomas funkcijas, konstatuotina, jog jam yra žinoma automobilio valstybinio ženklo (numerio) reikšmė ir būtinumas, kad automobilis būtų su valstybiniu ženklu (numeriu), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnio nuostatos. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog automobilis Mercedes-Benz turėjo teisę važiuoti specialiosios paskirties aptvertoje teritorijoje be valstybinio ženklo (numerio). Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas buvo davęs nurodymą automobiliui nuvažiuoti juo jį pervežančios transporto priemonės.
47. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, jog VSAT pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas VSAT funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į VSAT ar policijos įstaigos asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti apie tai VSAT ar policijos įstaigai.
48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, pranešti apie daromą nusižengimą, nustatytą ANK 415 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas be teisėto pagrindo teigia, kad jis privalo imtis veiksmų tik dėl pažeidimų, susijusių su pasienio teisinio režimo kontrole. Šiuo aspektu primintina, kad Nuostatų 71.4 punkte nurodyti ir viešosios tvarkos pažeidimai, o tai reiškia, kad pareiškėjas yra susipažinęs ir su kitokio pobūdžio pažeidimais. Pareigybės aprašymo 6.2 punkte nėra aptarta, kad pareiškėjas išimtinai teikia informaciją tik apie administracinius nusižengimus, susijusius su pasienio režimo kontrole.
49. Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus specialistas, vykdydamas pasienio sargybų tarnybines užduotis bei kitas teisės aktais nustatytas funkcijas valstybės sienos ruože ir saugomuose objektuose, ne tik stebi asmenis ir transporto priemones, juos tikrina, tačiau renka, kaupia, registruoja ir perduoda reikalingą informaciją užkardos vadui (Pareigybės aprašymo 6.4 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybiniuose žiniaraščiuose įrašė, jog pamainos metu nebuvo padaryta pažeidimų, nors privalėjo nurodyti, kad pamainos metu buvo galbūt padarytas teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, į žiniaraštį nerašomi galimi pažeidimai. Kadangi byloje nustatyta, jog buvo daromas akivaizdus nusižengimas, nustatytas ANK 415 straipsnio 3 dalyje, o pareiškėjas nesiėmė priemonių, kad būtų įformintas šis nusižengimas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl žiniaraščio pildymo tvarkos pažeidimo.
50. Nuostatų 239 punkte įtvirtinta, jog visuose pasienio tikrinimo postuose skiriama užduotis „Pasienio tikrinimo posto vyresnysis“. Pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnįjį užkardos vadas skiria iš gerai parengtų ir sugebančių vadovauti pasienio sargams pareigūnų. Jis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų drausmę, už tarnybinių patalpų ir kitų tarnybos vietų ir jose esančių materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Jeigu pasienio kontrolės punktas yra dislokuotas užkardoje, tai pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas gali vykdyti užkardos pamainos vyresnysis. Visais atvejais pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam taikomi visi (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) šių nuostatų punktai, reglamentuojantys užkardos pamainos vyresniojo teises ir pareigas.
51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas tvirtina tikrinęs duomenų bazes apie tai, ar automobilis Mercedes-Benz nėra ieškomas, ar teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, bei skambinęs Medininkų Kelio pasienio kontrolės punkto pamainos vyresniajam, tačiau Kybartų KPKP antroje kontrolės linijoje patikrintų asmenų ir dokumentų apskaitos registre nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad buvo tikrinami kokie nors Mercedes-Benz automobilio duomenys ar dokumentai.
52. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad automobilio Mercedes-Benz duomenis jis tikrino Interpolo duomenų bazėje, paaiškina, kad Mercedes-Benz automobilis ir jo vairuotojas nesudarė pagrindo tikrinimui antroje linijoje, todėl toks tikrinimas nebuvo atliekamas, dėl to ir įrašo registre apie tokį patikrinimą nėra. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjui nuobauda skirta ne už tai, jog jis neatliko patikrinimo per Interpolą, o dėl to, kad neužkirto kelio daromam akivaizdžiam teisės pažeidimui, apie įvykusį pažeidimą, atliktus veiksmus, neįrašė į tarnybinę dokumentaciją.
53. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad Nuostatų 239 punkto pažeidimas yra nustatytas ir dėl to, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti tinkamą Kybartų KPKP tarnybinių užduočių vykdymą, atsakė už jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų kontrolę, todėl privalėjo kontroliuoti pasienio pareigūno A. J. darbą, iš jo reikalauti nepriekaištingai įvykdyti jam paskirtas tarnybines užduotis, t. y. kad į sistemą būtų suvedami teisingi duomenys. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 66, 68.2 punktus, Darbo instrukcijos 10.7 punktą, Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.8 punktus.
54. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. vasario 14 d. pamainos metu dirbo pareiškėjui 12 pavaldžių pareigūnų, per pamainos laiką valstybės sieną kirto iš viso 446 transporto priemonės ir 434 asmenys (iš jų 398 vyko transporte, o 36 vyko pėsčiomis), taip pat aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. vasario 14 d. nuo 3.30 val. iki 5.10 val., valstybės sieną kirto iš viso 25 transporto priemonės, o pareigūnų darbo vietos yra išsidėsčiusios nutolusiu būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susiklosčiusią teisinę situaciją, susijusią su Mercedes-Benz automobilio sienos kirtimu (pagal bylos duomenis galima spręsti, kad tai nebuvo tipinė situacija), pareiškėjo atliekamas funkcijas (Kybartų KPKP tarnybinių užduočių tinkamas vykdymas, pavaldžių pareigūnų kontrolė), daro išvadą, jog pareiškėjas privalėjo kontroliuoti pasienio pareigūno A. J. darbą, įsitikinti, kad tinkamai įvesti duomenys.
55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis teisės reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl netenkintinas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Kadangi nustatyta, jog nepagrįstai į Įsakymą buvo įtraukti Darbo instrukcijos 10.21 punkto, Nuostatų 71 punkto ir Pareigybės aprašymo 6.3 punkto pažeidimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. TE-164 1.1 punkto pašalinti Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 71, 114.11 ir 240 punktų; Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-74, 10.21 punkto, Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3-53, 6.3 ir 6.13 punktų pažeidimus.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė