DOK-1166
NUTARTIS
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 18 d. paduotu ieškovės S. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės S. B. kasacinis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimas atmesti ieškinį atsakovei UAB „EPH Elektronik“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kasaciniu skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Atrankos kolegija 2024 m. kovo 7 d. nutartimi DOK-578 atsisakė priimti pirmą kartą paduotą 2024 m. vasario 9 d. ieškovės S. B. kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotame kasaciniame skunde atlikta teisinė analizė, iš naujo suformuluoti kasacinio skundo argumentai, tačiau tiek antrą kartą, tiek ir pirmą kartą paduotuose kasaciniuose skunduose keliami tokie patys klausimai dėl Darbo kodekso 30 ir 58 straipsnio taikymo, teigiama, kad atsakovė nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo, nes atsakovė pirmiausia turėjo pravesti mokymus ar konsultacijas dėl smurto ir priekabiavimo darbe, o ne, kilus konfliktui darbe su bendradarbiais, iškart atleisti iš darbo ieškovę, dirbusią operatorės darbą, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovės konfliktinė situacija atsakovės įmonėje 2022 m. rugsėjo 21-22 d. d. kilo dėl to, kad atsakovė lokaliniais teisės aktais, vidinėmis darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo nustačiusi, kad operatoriai visų pirmiausia turi iškilusius gamybinius nesklandumus turi derinti su kontrolierėmis, o tik po to su direktoriaus pavaduotoju. Ieškovė per visą darbo atsakovės įmonėje laikotarpį jokių pažeidimų nebuvo padariusi ir nebuvo bausta. Teismai neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad jeigu darbdavys nevykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausmės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 86 punktas). Teismai nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi Darbo kodekso 30 straipsnio 3,4 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų, nors ji tokią pareigą turėjo, kadangi atsakovės įmonėje dirbo daugiau kaip 50 darbuotojų. Atsakovė taip pat nebuvo tinkamai lokaliniais, vidiniais teisės aktais, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais nustačiusi ieškovės, kaip operatorės, pareigų. To neįvertinę, teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 109 punktas, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
Atsisakydama priimti ankstesnį skundą atrankos kolegija jau įvertino, kad nėra tokios teisės problemos, kurios išsprendimas turėtų esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo, todėl nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,