LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
įsakymas
dėl rekomendacijų DĖL VIEŠOJO INTERESO GYNIMO
patvirtinimo
2018 m. birželio 26 d. Nr. I-218
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 8 straipsnio 6 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsniu:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. I-25 „Dėl Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2018 m. birželio 26 d.
įsakymu Nr. I-218
REKOMENDACIJOS dėl viešojo intereso gynimo
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) nustato skundų, prašymų ginti viešąjį interesą (toliau – prašymai) nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstaymas) 19 straipsnio taikymo ypatumus.
2. Rekomendacijomis siekiama reglamentuoti tyrimo dėl viešojo intereso gynimo civilinės ir administracinės teisės priemonėmis procesą (duomenų rinkimą, vertinimą ir sprendimo priėmimą), viešojo intereso tyrimo duomenų teikimo ir susipažinimo su jais tvarką.
3. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – Civilinio proceso kodeksas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Prokuratūros įstatymu, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais, nurodymais, kitais norminiais teisės aktais.
4. Nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl viešojo intereso gynimo, Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas), nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Rekomendacijos.
II SKYRIUS
PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
5. Prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai.
6. Apygardos prokuratūra viešojo intereso gynimo funkciją vykdo apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, o Generalinė prokuratūra – visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
7. Generalinis prokuroras, jo pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras gali pavesti bet kuriai apygardos prokuratūrai spręsti dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų priemonių taikymo neatsižvelgiant į apygardos prokuratūros veiklos teritoriją.
8. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje.
9. Generalinėje prokuratūroje gautas prašymas, kurį pagal kompetenciją turi nagrinėti apygardos prokuratūra, apygardos prokuratūrai perduodamas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
10. Generalinėje prokuratūroje ar apygardos prokuratūroje gautas prašymas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo registracijos dienos gali būti persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijai.
11. Apygardos prokuratūroje gautas prašymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje turi būti perduotas Generalinei prokuratūrai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo registracijos dienos arba nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad prašymas turi būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo inicijavimo aspektu.
12. Jeigu nagrinėti prašymą pavedama ne tik Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, bet ir kitam Generalinės prokuratūros struktūriniam padaliniui, perduodant prašymą apygardos prokuratūrai ar persiunčiant kompetentingai institucijai privaloma nurodyti, dėl kurių reikalavimų prašymas perduodamas ar persiunčiamas nagrinėti. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai sprendimas persiųsti nagrinėti kitai institucijai priimamas apygardos prokuratūroje.
13. Prokuroras, turėdamas informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, dėl kurio tyrimas prokuratūroje neatliekamas, pateikia Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ar kitam aukštesniajam prokurorui tarnybinį pranešimą. Tarnybinis pranešimas apie prokuroro inicijuojamą tyrimą registruojamas dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre. Tarnybiniu pranešimu inicijuotas tyrimas aukštesniojo prokuroro rezoliucija pavedamas atlikti tarnybinį pranešimą pateikusiam arba kitam prokurorui. Tyrimo atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po tarnybinio pranešimo užregistravimo dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre.
14. Teismo atskiroji nutartis, kuria prokuroras informuojamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą, registruojama dokumentų valdymo sistemoje bendrame prašymų, pareiškimų ir skundų registre.
15. Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras rezoliucija prašymą paveda nagrinėti prokurorui (prokurorams), prokurorui ir vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams). Vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui (padėjėjams) pavesti nagrinėti prašymą galima tik kartu su prokuroru.
16. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) organizuoja prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimą, tyrimui reikalingų duomenų išsireikalavimą, apibendrina kitų vykdytojų pateiktus pasiūlymus ir priima galutinį sprendimą dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatytų priemonių taikymo.
17. Kiti rezoliucijoje nurodyti vykdytojai atsako už rezoliucijoje jiems suformuluotos konkrečios užduoties įvykdymą ir privalo pirmajam rezoliucijoje nurodytam vykdytojui per jo nustatytą terminą pateikti visą reikiamą pavedimui įvykdyti medžiagą, dokumentus ir pasiūlymus.
18. Pirmasis rezoliucijoje nurodytas vykdytojas (prokuroras) turi teisę žodžiu ar raštu pavesti, nurodydamas tokio pavedimo įvykdymo terminą, vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui, jeigu jis rezoliucijoje nurodytas kaip vienas iš vykdytojų, parengti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai ar įmonei siųstinų paklausimų (užklausų) ar reikalavimų pateikti duomenis, sprendimo dėl Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatytų priemonių taikymo projektus.
19. Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą) nevykdymo pasekmes (žr. Rekomendacijų 64 punktą).
20. Prokuroras gali reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ar fizinių asmenų pateikti tik tokius dokumentus ir informaciją (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kurių negali gauti iš prokurorui prieinamų registrų.
21. Reikalaudamas iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus ar auditą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktas) prokuroras privalo vadovautis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais, taip pat preliminariai įvertinti galimus patikrinimo ar audito rezultatus ir galimą jų įtaką būsimam prokuroro sprendimui dėl prašyme nurodytų aplinkybių.
22. Nagrinėjant prašymą duodami žodiniai asmenų ir specialistų paaiškinimai turi būti užrašomi. Prokuroras gali pavesti vykdytoju paskirtam vyriausiojo prokuroro (prokuroro) padėjėjui paimti paaiškinimus iš asmenų, specialistų ir juos užrašyti.
23. Papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu prokuroras, susipažinęs su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, remdamasis teismų praktika padaro išvadą, kad ginčo teisinio santykio akivaizdžiai nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu.
24. Papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai.
25. Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai.
26. Jeigu dėl objektyvių priežasčių per Rekomendacijų 25 punkte nurodytą terminą negali būti priimtas sprendimas, duomenų rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų.
27. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su būtinumu gauti išvadas iš kitų institucijų, pateikus užduotį kitai institucijai, prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas iki 40 darbo dienų.
28. Ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki prašymo nagrinėjimo termino pabaigos, prašymą nagrinėjantis prokuroras motyvuotą prašymą pratęsti terminą pateikia Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas pratęsiamas darbo dienomis ir tais atvejais, kai kituose teisės aktuose numatytas prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.
29. Atliekant prokuroro inicijuotą tyrimą ir tyrimą pagal teismo nutartį, taikomi Rekomendacijų II skyriuje nurodyti prašymo nagrinėjimo terminai ir jų pratęsimo tvarka.
30. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą informuojamas pareiškėjas, išskyrus prokuroro inicijuotą tyrimą ir tyrimą, atliekamą pagal teismo nutartį.
III SKYRIUS
PROKURORŲ PRIIMAMI SPRENDIMAI IR JŲ APSKUNDIMO TVARKA
32. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimą bei būdamas įsitikinęs, kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, gali priimti vieną iš šių sprendimų, kuriais užbaigiamas prašymo nagrinėjimas:
32.1. Nutarimu pareikalauti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie sprendimo vykdymo rezultatus (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nutarime būtina pateikti argumentus dėl teisės pažeidimo ir konkrečiai nurodyti, kaip nustatytais teisės pažeidimais pažeidžiamas viešasis interesas. Jeigu sprendimas per 20 darbo dienų neįvykdomas, prokuroras gali įpareigoti valstybės ar savivaldybių instituciją, įstaigą ar įmonę periodiškai kas 20 darbo dienų teikti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą.
32.2. Teikti teismui ieškinį, pareiškimą, prašymą ir esant pagrindui raštu informuoti valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurios sprendimai ginčijami teisme, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio
2 dalis).
32.3. Įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, turint pagrindo manyti, kad jis gali būti susijęs su viešojo intereso pažeidimu. Šiuo atveju prokuroras kartu su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ginti viešąjį interesą teikia teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
33. Prokuroras, nesutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas pats turi kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ir esant pagrindui raštu informuoti valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurios sprendimai ginčijami teisme, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją apie netinkamą atsakovais ieškinyje, pareiškime, prašyme nurodytų asmenų pareigų vykdymą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
34. Prokuroras, sutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir taiko Rekomendacijų 45 punkto nuostatas.
35. Prašymo nagrinėjimas negali būti užbaigiamas nutarimu taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas priemones. Nutarimas taikyti šias priemones gali būti priimamas tik prokurorui kreipusis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu arba teikiamas kartu su reikalavimu pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
36. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nenustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, arba nustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, tačiau nenustatęs teisės aktų pažeidimų, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju dėl to paties ginčo dalyko negali būti taikomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2, 4, 5 punktuose numatytos priemonės.
37. Jeigu prokuroras taiko viešojo intereso gynimo priemones dėl dalies prašymo reikalavimų, dėl kitų prašymo reikalavimų turi būti priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
38. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimus, o kartu ir viešojo intereso pažeidimą, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais gali priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu tik tais atvejais, kai:
38.1. Nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra neesminiai, neturėję lemiamos reikšmės ginčo teisiniame santykyje priimtų sprendimų rezultatui.
38.2. Valstybei, visuomenei, asmeniui padaryta žala laikytina mažareikšme, palyginti su galimomis bylinėjimosi išlaidomis (nutarime prokuroras turi išdėstyti argumentus dėl tikėtinų sąnaudų vertinimo).
38.3. Esant kelių viešųjų interesų konkurencijai ir nusprendus, kad kreipiantis į teismą dėl vieno iš jų gynimo kiti viešieji interesai gali būti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sąnaudomis. Tokiu atveju prokuroras nutarime turi nustatyti visus konkuruojančius viešuosius interesus, t. y. atskleisti kiekvieno jų turinį ir išdėstyti motyvus, kodėl vienam ar keliems viešiesiems interesams konkrečiu atveju teikiama pirmenybė.
39. Rekomendacijų 38 punkte nurodytais atvejais gali būti taikomos ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos priemonės.
40. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad ginčo teisinis santykis laikytinas viešuoju interesu, tačiau nėra pagrindo kreiptis į teismą, nes prašyme skundžiami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių veiksmai dar nėra sukūrę teisinių pasekmių, bet yra pagrindas manyti, kad vėlesni šių institucijų sprendimai gali sukurti neigiamas teisines pasekmes (gali pažeisti viešąjį interesą), be nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą, gali ir nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį nedaryti teisės pažeidimų (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
41. Prokuroras, nustatęs, kad dėl ginčo dalyko vyksta teisminis procesas, bet nenustatęs pagrindo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nutarimu atsisako taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
42. Civilinio kodekso 6.615 straipsnyje ir 6.626 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais prokuroras nutarimu sankcionuoja fizinių asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų.
43. Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje ir nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, nutarimu atsisako kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
44. Tais atvejais, kai prašydamas ginti viešąjį interesą į prokuratūrą kreipiasi asmuo tuo pačiu klausimu, dėl kurio, išnagrinėjus kito asmens tapatų prašymą, jau priimtas prokuroro sprendimas, priimamas naujas sprendimas, išskyrus sprendimą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu dėl to paties dalyko. Tais atvejais, kai neišnagrinėjus vieno asmens prašymo gaunamas kito asmens prašymas, kurio reikalavimai visai ar iš dalies sutampa, abu prašymai gali būti sujungiami ir nagrinėjami kartu.
45. Pareiškėjui siunčiama nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą arba taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones patvirtinta kopija.
46. Pareiškėjui nesiunčiama nutarimo taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytas priemones kopija.
47. Apie prokuroro inicijuoto tyrimo ir tyrimo pagal teismo nutartį rezultatus informuojamas tik Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.
48. Prokuroras nutarime privalo išaiškinti apskundimo tvarką, nurodydamas, kad:
48.1. Nutarimas reikalauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per tokį terminą, per kurį prokuroras reikalauja imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti.
48.2. Nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
48.3. Nutarimas sankcionuoti iškeldinimą per septynias dienas nuo nutarimo kopijos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems asmenims dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui (Civilinio proceso kodekso 768 straipsnio 1 dalis).
48.4. Nutarimas atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
49. Pareiškėjui išaiškinama, kad neskundžiami:
49.1. Generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
50. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų:
50.2. Palikti galioti nutarimą taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punktuose numatytas priemones. Aukštesnysis prokuroras, palikęs galioti nutarimą, kuriuo iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių pareikalauta spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įpareigoja valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą ar įmonę per 20 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos informuoti pirminį nutarimą priėmusią prokuratūrą apie palikto galioti nutarimo vykdymą.
50.3. Panaikinti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodydamas, kokius veiksmus reikia atlikti.
51. Aukštesnysis prokuroras nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą, privalo išaiškinti pareiškėjui, kad nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
52. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, gali rinkti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs gali palikti galioti skundžiamą nutarimą arba jį panaikinti.
54. Pareiškėjui nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą arba taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones ir aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas, kopija nesiunčiama, o pateikiami priimto sprendimo motyvai, išaiškinama apskundimo tvarka ir terminai šiais atvejais:
54.1. jeigu asmens, kuris kreipėsi į prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą, prašyme nurodytas galimas viešojo intereso pažeidimas tiesiogiai nepažeidžia jo paties teisių ir teisėtų interesų;
IV SKYRIUS
VIEŠOJO INTERESO TYRIMO DUOMENŲ TEIKIMO IR SUSIPAŽINIMO SU JAIS TVARKA
55. Viešojo intereso tyrimo duomenys teikiami ir su jais susipažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
56. Prašymai susipažinti su viešojo intereso tyrimo duomenimis arba pateikti surinktus viešojo intereso tyrimo duomenis turi atitikti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatas.
57. Prokuroras ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo susipažinti su viešojo intereso tyrimo duomenimis gavimo privalo jį išnagrinėti ir priimti vieną šių sprendimų:
58. Prašymą susipažinti su viešojo intereso tyrimo medžiaga pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas taip:
58.1. Neleidus susipažinti su visa tyrimo medžiaga ar jos dalimi, raštu išdėstomi tokio sprendimo motyvai ir išaiškinama, kad subjekto, nagrinėjusio prašymą, sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
59. Prokuroro sprendimas leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga ar jos dalimi neįpareigoja kartu tenkinti ir prašymo daryti tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti motyvuojamas.
61. Susipažinti su prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo medžiaga, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi teisę:
61.1. Pareiškėjas, jeigu prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimas buvo susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, ar jo įgaliotas atstovas.
62. Asmeniui susipažinus su visa viešojo intereso tyrimo medžiaga ar jos dalimi, gavus visos viešojo intereso tyrimo medžiagos ar jos dalies kopijas, surašomas susipažinimo su viešojo intereso tyrimo medžiaga protokolas. Protokole nurodoma susipažinimo data ir trukmė, su kokiais dokumentais asmuo susipažino ir (ar) kokių dokumentų kopijas gavo. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir su dokumentais susipažinęs ir (ar) jų kopijas gavęs asmuo.
63. Jeigu viešojo intereso tyrimo duomenis prašo pateikti su tyrimu nesusijęs asmuo, prokuroras priima motyvuotą sprendimą. Priimant sprendimą vadovaujamasi Rekomendacijų 55 punkte nurodytais įstatymais ir įvertinama, ar viešojo intereso tyrimo duomenų pateikimas:
63.1. Nepadarys žalos žmogaus teisėms, fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, viešajam interesui ir kitoms vertybėms.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64. Prokuroras sprendžia dėl administracinio nusižengimo teisenos dėl teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymo inicijavimo, kai:
64.1. Fizinis ar juridinis asmuo nevykdo prokuroro reikalavimų, numatytų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose.
64.2. Valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė neinformavo prokuroro apie reikalavimo pagal kompetenciją spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo įvykdymą.
65. Prokuroras, nagrinėdamas prašymą ginti viešąjį interesą ir turėdamas duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tarnybiniu pranešimu privalo informuoti pagal kompetenciją generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) arba apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją).
66. Teisme nagrinėjant civilinę ar administracinę bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ir (ar) prašymą, procese paprastai dalyvauja tas prokuroras, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroras apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą privalo informuoti Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą. Teismo pocese dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje prokuroras dalyvauja turėdamas generalinio prokuroro įgaliojimą. Prokuroras privalo domėtis pateikto ieškinio, pareiškimo, prašymo nagrinėjimo eiga ir pagal galimybes užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą.