Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3853(2)
2016 m. liepos 7 d. Nr. 693
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3853(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir numatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galėtų būti netaikomas savivaldybėms (išskyrus Neringos savivaldybę), kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių teritorijų aptarnavimui. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos prieštarauja viešajam interesui.
Pažymėtina, kad miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Atsižvelgiant į tai, Miškų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip ypatingą reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, svarbą, reiškia, kad vertybė yra miško išsaugojimas ir miškų plotų gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Todėl manytina, kad miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Miškų įstatyme numatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, įgyvendina valstybės konstitucinę pareigą ir užtikrina miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą;
2. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų objektyviai nepagrįstas prielaidas tam tikriems subjektams netaikyti Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinto kompensacinio mechanizmo, o tai prisidėtų prie miškų nykimo.
Pažymėtina, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis miško aplinka iš esmės sunaikinama. Todėl, siekiant atkurti sunaikintus miškų plotus, Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Tokiu būdu vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas.
Pažymėtina, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka neįpareigoja sunaikintų miškų plotų atkurti tos pačios savivaldybės teritorijoje, kurioje miško žemė paversta kitomis naudmenomis. Todėl tuo atveju, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis labai miškingų savivaldybių teritorijose, kompensacinis mechanizmas suteikia galimybę įveisti naujus miškus mažiau miškingose teritorijose. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas optimizuoti miškų plotų išsidėstymą šalyje, o tai ypač aktualu siekiant įgyvendinti strateginius miškų politikos tikslus, geriau prisitaikyti prie vis didėjančios klimato kaitos ir sušvelninti jos padarinius.
3. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas turėtų neigiamos įtakos valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Atitinkamai ta pačia apimtimi mažėtų miškų plotų plėtros darbų, kurie finansuojami Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis.