Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. SAUSIO 18 D. NUTARIMO NR. 99 „DĖL valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės AR RADIOLOGINĖS avarijos atveju patvirtinimo“ PAKEITIMO

2020 m. gruodžio 9 d. Nr. 1407

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 2.13 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„2.13. Lietuvos higienos norma HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 99:2019);“.

1.2. Pakeisti 2.14 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„2.14. Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (toliau – HN 73:2018);“.

1.3. Papildyti 2.20 papunkčiu:

„2.20. Branduolinės ar radiologinės avarijos pabaigos paskelbimo tvarka. Saugos vadovas GSG-11, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2018.“

1.4. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planai, ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, savivaldybių, patenkančių į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, detalieji gyventojų evakavimo planai rengiami atsižvelgiant į Plano nuostatas.“

1.5. Pakeisti 4.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„4.1. kai prognozuojama, kad įvyks radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už BEO sanitarinės apsaugos zonos ribų ar aikštelės ribų, ar įvykus radioaktyviųjų medžiagų išmetimui iš BEO ir kyla radioaktyviojo užterštumo grėsmė Lietuvos gyventojams, jų turtui ar aplinkai;“.

1.6. Pakeisti 4.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„4.3. kai 3 gretimi šalies aplinkos gama dozės galios monitoringo (toliau – gama monitoringas) automatizuotų stočių postai užfiksuoja 300 nSv/val. ir didesnę dozės galią;“.

1.7. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Branduolinės energijos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, HN 73:2018 ir HN 99:2019.“

1.8. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. TATENOS reikalavimų GSR 7 dalyje nustatytos 5 avarinės parengties kategorijos, skirtos proporcingam pasirengimui ir reagavimui į branduolines ar radiologines avarijas:

6.1. I avarinės parengties kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių aikštelėse įvykę įvykiai (radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą ar vandenį, padidėjusi išorinė apšvita dėl apsaugos praradimo, įvykiai, susiję su kritiškumu (kritinės masės susidarymu), įvykiai, kilę dėl neteisėtos veiklos), įskaitant ir neprojektinius įvykius, avarijas, gali sukelti sunkius nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinius gyventojams už įrenginio aikštelės ribų ir, siekiant apsaugoti gyventojus, reikėtų taikyti prevencinius skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, skubiuosius apsaugomuosius veiksmus ar ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus;

6.2. II avarinės parengties kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių aikštelėse arba su kuriais įvykę įvykiai (radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą ar vandenį, padidėjusi išorinė apšvita dėl apsaugos praradimo, įvykiai, susiję su kritiškumu (kritinės masės susidarymu), įvykiai, kilę dėl neteisėtos veiklos), gali sąlygoti gyventojų apšvitos dozes už įrenginio aikštelės ribų ir, siekiant apsaugoti gyventojus, reikėtų taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus ar ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. II avarinės parengties kategorijai, skirtingai nuo I avarinės parengties kategorijos, nepriskiriami įrenginiai, kuriuose įvykiai įrenginio aikštelėje, įskaitant ir neprojektinius įvykius, avarijas, galėtų gyventojams sukelti sunkius nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius už įrenginio aikštelės ribų;

6.3. III avarinės parengties kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių aikštelėse įvykus įvykiams, įskaitant įvykius, kilusius dėl neteisėtos veiklos, gali prireikti taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus ir (ar) ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus įrenginio aikštelėje. III avarinės parengties kategorijai, skirtingai nuo II avarinės parengties kategorijos, nepriskiriami įrenginiai, kuriuose įvykiai įrenginio aikštelėje galėtų sąlygoti gyventojų apšvitos dozes už įrenginio aikštelės ribų ir reikėtų taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus ar ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus;

6.4. IV avarinės parengties kategorijai priskiriama veikla ir veiksmai, galintys sukelti branduolinę ar radiologinę avariją bet kokioje vietovėje ir, kuriems įvykus, gali prireikti taikyti apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. Šioms veikloms ir veiksmams priskiriama:

6.4.1. branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų vežimas ir kita veikla ar veiksmai su mobiliaisiais pavojingaisiais radioaktyviaisiais šaltiniais;

6.4.2. veikla, kurią vykdant tikėtina aptikti paliktąjį radioaktyvųjį šaltinį, pavyzdžiui, metalų laužo supirkimas, perdirbimas ir prekyba juo, valstybės sienos apsaugos kontrolės punktų, jūrų ir oro uostų veikla; radioaktyviųjų medžiagų išsklaidymo ir apšvitos prietaisų^[1] panaudojimas;

6.4.3. nežinomos kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės lygio padidėjimas ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų (prekių) aptikimas;

6.4.4. nustatyti jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti klinikiniai simptomai;

6.4.5. V avarinės parengties kategorijai nepriskirta branduolinė ar radiologinė avarija, įvykusi kitoje valstybėje;

6.5. V avarinės parengties kategorijai priskiriamos Lietuvos Respublikoje esančios avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumai nuo I ir II avarinės parengties kategorijai priskirtų įrenginių, esančių už Lietuvos Respublikos ribų.“

1.9. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Vadovaujantis TATENOS reikalavimų GSR 7 dalimi ir atsižvelgiant į TATENOS rekomendacijas EPR-METHOD (2003) ir EPR-NPP-PPA (2013), Plano 1 lentelėje nustatytos Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų esamų ir planuojamų BEO avarinės parengties kategorijos.

1 lentelė. BEO avarinės parengties kategorijos.

Avarinės parengties kategorija	Esami BEO Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų	Planuojami (statomi) BEO Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų
I	Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) 1-asis energijos blokas
	Ignalinos AE 2-asis energijos blokas
III	Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla
	Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo tarpinio saugojimo saugykla (PBKS-1)	Ignalinos AE trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekynas („Landfill“)
	Ignalinos AE trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų buferinė saugykla	Ignalinos AE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas
	Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas
	Ignalinos AE sucementuotų skystųjų radioaktyviųjų atliekų saugykla
	Ignalinos AE laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (PBKS-2)
	Ignalinos AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pradinio apdorojimo įrenginiai
V	Baltarusijos atominė elektrinė Baltarusijos Respublikoje (toliau – Baltarusijos AE)“

1.10. Pakeisti 8.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„8.1. „bendroji avarija“ – branduolinė ar radiologinė avarija I ar II avarinės parengties kategorijos BEO, nulėmusi ar galinti nulemti radionuklidų išmetimą į aplinką ar papildomą apšvitą, dėl kurio turi būti taikomi ar gali tekti taikyti prevencinius skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus už BEO sanitarinės apsaugos zonos ribų;“.

1.11. Papildyti nauju 8.4 papunkčiu:

„8.4. kita branduolinė ar radiologinė avarija – avarija IV avarinės parengties kategorijai priskirtose veiklose su radioaktyviaisiais šaltiniais, galinti įvykti bet kokioje vietoje, ir jai įvykus reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. Paskelbus šios klasės avariją, aikštelėje turi būti skubiai taikomi rizikos mažinimo veiksmai ir apsaugomieji veiksmai apsaugoti apšvitą patiriančius darbuotojus, avariją likviduojančius darbuotojus ir netoli aikštelės esančius gyventojus;“.

1.12. Buvusį 8.4 papunktį laikytį 8.5 papunkčiu.

1.13. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11. Teritorija, prasidedanti už BEO sanitarinės apsaugos zonos ar aikštelės ribų ir pasibaigianti ties 300 kilometru nuo BEO, atsižvelgiant į BEO avarinės parengties kategoriją, suskirstyta į prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, išplėstinio planavimo atstumą, maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, patenkantys į šias zonas ir (ar) atstumus, atsižvelgdami į zonos ir (ar) atstumo tipą, branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atvejui planuoja apsaugomuosius veiksmus, nustatytus HN 99:2019:

11.1. prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona (PSAVZ) – 3–5 kilometrų spinduliu nuo I ir V avarinės parengties kategorijos BEO nutolusi avarinės parengties zona. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ir (ar) savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plane numato šioje zonoje esančių gyventojų aprūpinimo stabiliojo jodo preparatais priemones. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs BEO eksploatuojančios organizacijos perspėjimą apie branduolinę ar radiologinę avariją, perspėja savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, informuoja juos apie taikytinus skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, kurių reikia imtis nedelsiant. Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje skydliaukės blokavimas jodu ir kiti savivaldybės administracijos direktoriaus nurodyti skubieji apsaugomieji veiksmai, kurių tikslas – iki minimumo sumažinti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių galimą poveikį gyventojams dar iki radionuklidų išmetimo į aplinką, vykdomi nedelsiant;

11.2. skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (SAVPZ) – 5–30 kilometrų nuo I ir V avarinės parengties kategorijos BEO, 0,5–5 kilometrų nuo II avarinės parengties kategorijos BEO nutolusi avarinės parengties zona. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane ir (ar) savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plane numato šioje zonoje esančių gyventojų aprūpinimo stabiliojo jodo preparatais priemones. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs informaciją ar perspėjimą apie branduolinę ar radiologinę avariją BEO, kaip nustatyta Plano 3 ir 5 prieduose, perspėja savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, juos informuoja apie skydliaukės blokavimą jodu ir kitus taikytinus skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, kurių reikėtų imtis nedelsiant, savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai priėmus sprendimą dėl skubiųjų apsaugomųjų veiksmų vykdymo;

11.3. išplėstinio planavimo atstumas (IPA) – iki 100 kilometrų spindulio teritorija aplink I ir V avarinės parengties kategorijos BEO, kurioje paskelbus bendrąją avariją, turi būti planuojama atlikti radiologinę stebėseną siekiant nustatyti teritorijas, kuriose po žymaus radionuklidų išmetimo į aplinką prireikus būtų vykdomas avarinis reagavimas, pasirinktinai imamasi skubiųjų ir (ar) ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų;

11.4. maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (MPVAPA) – iki 300 kilometrų spindulio teritorija aplink I ir V avarinės parengties kategorijos BEO, iki 50 kilometrų spindulio teritorija aplink II avarinės parengties kategorijos BEO, kurioje, paskelbus bendrąją avariją, būtina organizuoti avarinį reagavimą siekiant sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ir neradiologinių padarinių dėl radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų maisto, pieno, geriamojo vandens paskirstymo, pardavimo ir vartojimo, kitų nei maistas produktų naudojimo. MPVAPA nustačius maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų ir aplinkos (dirvožemio, automobilių kelių, statinių) radioaktyvųjį užterštumą ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo per maisto produktus gaunamos papildomos apšvitos, savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimu prireikus vykdomas aplinkos dezaktyvavimas, maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolė, kiti apsaugomieji ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai pagal poreikį (prireikus medicininis sveikatos patikrinimas, konsultavimas ir gydymas, ilgalaikis medicininis sveikatos stebėjimas, psichologinė pagalba).“

1.14. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12. Ignalinos AE priklausančių BEO avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumai nurodyti 2 lentelėje ir pavaizduoti Plano 1 priede. Baltarusijos AE skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona ir avarinio planavimo atstumai, patenkantys į Lietuvos Respubliką, nurodyti 3 lentelėje ir pavaizduoti Plano 1.1 priede.“

1.15. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13. BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonos, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos ir išplėstinio planavimo atstumai papildomai suskirstyti smulkesniais žiedais, kas 22,5° kampu – tolygiai į 16 sektorių, pažymėtų raidėmis: A, B, C, D, E, F, G, H, J, K, L, M, N, P, R, S, kaip pavaizduota Plano 1 ir 1.1 prieduose.

2 lentelė. Avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumai nuo Ignalinos AE.

Avarinės parengties zonų ir avarinio planavimo atstumų apibūdinimas	Avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumo pavadinimas
	Sanitarinės apsaugos zona	Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona	Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona	Išplėstinio planavimo atstumas	Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas
Zonos ar atstumo riba (spindulys nuo Ignalinos AE), kilometrais	3	5	30	100	300
Mažiausias ir didžiausias atstumas nuo atominės elektrinės, kilometrais	0–3	3–5	5–30	30–100	100–300
Papildomi zonų ir atstumų padalijimai, kilometrais	–	–	kas 5	kas 14	kas 50

3 lentelė. Baltarusijos AE skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona ir avarinio planavimo atstumai, patenkantys į Lietuvos Respubliką

Avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumų apibūdinimas	Avarinės parengties zonos ir avarinio planavimo atstumo pavadinimas
	Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona	Išplėstinio planavimo atstumas	Maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas
Zonos ar atstumo riba (spindulys nuo Baltarusijos AE), kilometrais	30	100	300
Mažiausias ir didžiausias atstumas nuo atominės elektrinės, kilometrais	20–30	30–100	100–300
Papildomi zonos ir avarinio planavimo atstumų padalijimai, kilometrais	kas 5	kas 14	kas 50“.

1.16. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14. Pasibaigus radionuklidų išmetimui į aplinką, pagal gama monitoringo duomenis ir remdamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktais radionuklidų išmetimo iš BEO duomenimis, Radiacinės saugos centrui atlikus radionuklidų pernašos prognozę ir pateikus rekomendacijas, BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos ribų (jos gali būti apribotos ir nekoncentriniais žiedais) tikslinimą organizuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pavedimu kitas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, jam padeda Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybės administracija.“

1.17. Pakeisti II skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

bendrosios avarijos fazės. rekomenduojami apsaugomieji veiksmai BEO avarinės parengties zonose IR AVARINIO PLANAVIMO ATSTUMUOSE

15. Prognozuojant galimos branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinius ir planuojant skubiuosius ir ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus, skiriamos 3 bendrosios avarijos fazės:

15.1. skubioji avarinio reagavimo fazė – laikotarpis (nuo kelių valandų iki vienos paros) nuo sąlygų, kurioms esant nedelsiant reikia inicijuoti avarinio reagavimo veiksmų taikymą, nustatymo iki šių veiksmų taikymo pabaigos. Skubiosios avarinio reagavimo fazės metu veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas taiko rizikos mažinimo veiksmus, aikštelėje ir teritorijoje už aikštelės taikomi prevenciniai skubieji apsaugomieji veiksmai, skubieji apsaugomieji veiksmai ir (ar) avarijos padarinių šalinimo veiksmai;

15.2. ankstyvoji avarinio reagavimo fazė – laikotarpis (nuo kelių parų iki kelių savaičių), kurio metu gautų radiologinės stebėsenos rezultatų pakanka nuspręsti, kokie ankstyvieji apsaugomieji veiksmai ir (ar) avarijos padarinių šalinimo veiksmai turi būti taikomi ir tęsiami iki šių veiksmų taikymo pabaigos;

15.3. pereinamoji fazė – pereinamasis laikotarpis (kelios savaitės, mėnesiai ar metai) nuo avarinės apšvitos situacijos prie esamos apšvitos situacijos, kuris tęsiasi, kol priimamas sprendimas nebetaikyti apsaugomųjų veiksmų ir neriboti gyventojų ūkinės ar kitokios veiklos.

16. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju paskelbus bendrąją avariją:

16.1. prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje nedelsiant vykdomi skubieji apsaugomieji veiksmai nelaukiant radiologinės stebėsenos rezultatų;

16.2. skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje nedelsiant vykdomi skubieji apsaugomieji veiksmai ir (ar) kiti apsaugomieji veiksmai, kai savivaldybės ekstremalių situacijų komisija arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į radioaktyviojo užterštumo leidžiamą lygį ir operatyvinių apsaugomųjų veiksmų taikymo lygių vertes, priima sprendimą dėl šių apsaugomųjų veiksmų vykdymo;

16.3. išplėstinio planavimo atstume paskelbus bendrosios avarijos klasę, turi būti planuojama ir atliekama radiologinė stebėsena siekiant nustatyti teritorijas, kuriose po žymaus radionuklidų išmetimo į aplinką turi būti atliekamas skydliaukės blokavimas jodu, gyventojų slėpimas(is) ir avarijos padarinių šalinimo veiksmai;

16.4. maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstume nustačius maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų ir aplinkos (dirvožemio, automobilių kelių, statinių) radioaktyvųjį užterštumą ir siekiant apsaugoti gyventojus nuo per maisto produktus gaunamos papildomos apšvitos, savivaldybės ekstremalių situacijų komisija arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į radioaktyviojo užterštumo leidžiamą lygį ir operatyvinių apsaugomųjų veiksmų taikymo lygių vertes, priima sprendimą dėl aplinkos dezaktyvavimo, maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolės atlikimo ir kitų apsaugomųjų veiksmų vykdymo.

17. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju rekomenduojami taikyti apsaugomieji veiksmai atskirose avarijų fazėse avarinės parengties zonose ir avarinio planavimo atstumuose apibūdinti Plano 10 priede. Taikant apsaugomuosius veiksmus, būtina vadovautis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais avarinės apšvitos situacijos gyventojų apšvitos atskaitos lygiais, apsaugomųjų veiksmų bendraisiais ir operatyviniais kriterijais bei jų taikymo reikalavimais. Kiekvieno apsaugomojo veiksmo taikymas turi būti pagrįstas ir duoti daugiau naudos nei padaryti žalos.“

1.18. Pripažinti netekusiu galios 20 punktą.

1.19. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) teikia atsakingosioms ir remiančiosioms institucijoms, nurodytoms Valstybinio plano 2 priedo 14 punkte (toliau – atsakingosios ir remiančiosios institucijos), specializuotas hidrometeorologines prognozes, hidrometeorologinių stebėjimų ir matavimų duomenis.“

1.20. Pakeisti 24.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„24.1. teikia pasiūlymus atsakingosioms ir remiančiosioms institucijoms, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai reikiamiems sprendimams dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių šalinimo veiksmų taikymo ir jų atšaukimo priimti;“.

1.21. Pakeisti 24.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„24.3. pagal civilinės saugos sistemų pajėgų ir savivaldybių administracijų pateiktus duomenis apskaičiuoja stabiliojo jodo preparatų kiekį, reikalingą branduolinę ar radiologinę avariją BEO likviduojantiems darbuotojams (toliau – avariją likviduojantys darbuotojai) ir gyventojams, savo noru padedantiems likviduoti branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinius, taip pat gyventojams, kurie patenka į prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną ir išplėstinio planavimo atstumą. Už valstybės biudžete numatytas tikslines lėšas organizuoja ir vykdo centralizuotą stabiliojo jodo preparatų pirkimą ir perdavimą poreikį pateikusiems subjektams;“.

1.22. Pakeisti 24.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„24.4. nustato apšvitos dozių ir radioaktyviojo užterštumo leidžiamus lygius, taikomus BEO įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai;“.

1.23. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:

„25. Radiacinės saugos centras:

25.1. vykdo gama monitoringą, įskaitant gama monitoringą Nemuno ir Neries upių vandenyje, pasienyje su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi), atlieka radionuklidų pernašos prognozę, remdamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktomis radionuklidų išmetimo iš BEO į aplinką charakteristikomis ar jų prognozėmis, ir ankstyvąjį perspėjimą apie nustatytą aplinkos gama dozės galios lygio viršijimą (toliau – ankstyvasis perspėjimas);

25.2. koordinuoja radiologinę stebėseną, dalyvauja ją vykdant, prireikus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai siūlo aktyvinti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto ir kitas radiologinius tyrimus atliekančias ir valstybės biudžeto lėšomis išlaikomas laboratorijas (toliau – laboratorinio tinklo laboratorijos) bandymų atlikimui;

25.3. organizuoja ir koordinuoja radiologinių tyrimų rezultatų surinkimą iš laboratorinio tinklo laboratorijų, vertina jų rezultatus ir teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui rekomendacijas dėl gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo;

25.4. teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui rekomendacijas dėl skubiųjų apsaugomųjų veiksmų ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų taikymo, atsižvelgęs į radiologinės stebėsenos rezultatus ir radionuklidų pernašos prognozės duomenis, prognozuoja gyventojų apšvitą ir branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių galimą poveikį gyventojams,;

25.5. organizuoja radiacinės žvalgybos iš oro ir antžeminės radiacinės žvalgybos programų parengimą ir gautų duomenų vertinimą, koordinuoja ėminių pristatymą tirti laboratorinio tinklo laboratorijoms;

25.6. atlieka jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams ir avariją likviduojantiems darbuotojams tyrimus ir vertinimą, apšvitos vertinimą taikant biologinės dozimetrijos metodą;

25.7. prireikus rekomenduoja siųsti apšvitos paveiktus gyventojus ir avariją likviduojančius darbuotojus į atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

25.8. rengia ir teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai radiacinės saugos ir apsaugomųjų veiksmų taikymo branduolinės ar radiologinės avarijos BEO būklės apžvalgas, teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šios būklės gerinimo;

25.9. koordinuoja gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo vykdymą, teikia gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolę ir dezaktyvavimą vykdančioms institucijoms rekomendacijas dėl darbo organizavimo.“

1.24. Pakeisti 30 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„30. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas):“.

1.25. Pakeisti 30.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„30.5. vadovauja struktūrinių padalinių darbui ir pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus evakuojant gyventojus ir taikant kitus skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, dalyvauja vykdant dezaktyvavimą;“.

1.26. Pakeisti 33.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„33.2. kartu su Radiacinės saugos centru ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu stebi foninę gamtinę jonizuojančiosios spinduliuotės vertę, žvalgo ekstremaliosios situacijos židinį iš oro;“.

1.27. Pakeisti 34.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„34.4. remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centro ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikta informacija, valstybės lygiu vertina branduolinės ar radiologinės avarijos BEO poveikį žemės ūkiui ir maisto gamybai.“

1.28. Pakeisti 36.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„36.4. dezaktyvavimo darbų atlikimo klausimais teikia rekomendacijas savivaldybių administracijų sudarytoms radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupėms.“

1.29. Pakeisti 37.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„37.4. organizuoja gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo, taip pat kitų specialių užduočių vykdymo grupių sudarymą, jų instruktavimą, planuoja aplinkos dezaktyvavimo priemones, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numato įrangos, radiacinių matavimo prietaisų ir kitų priemonių poreikį numatytoms užduotims vykdyti;“.

1.30. Pakeisti 37.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„37.8. organizuoja gyventojų, esančių BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje ir išplėstinio planavimo atstume, aprūpinimą stabiliojo jodo preparatais, teikia Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie stabiliojo jodo preparatų poreikį;“.

1.31. Pakeisti 37.11 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„37.11. per visuomenės informavimo priemones skelbia apie gyventojų evakavimo pradžią ir (ar) kitų skubiųjų apsaugomųjų veiksmų taikymą;“.

1.32. Pakeisti 37.14 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„37.14. esant galimybei, organizuoja žemės ūkio technikos evakavimą iš prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos;“.

1.33. Pakeisti 39 punktą ir jį išdėstyti taip:

„39. BEO įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją valdo BEO eksploatuojanti organizacija (licencijos turėtojas), kuri atsako ir už BEO avarinės parengties plane numatytų priemonių vykdymą sanitarinės apsaugos zonoje. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju už sanitarinės apsaugos zonos ribų ekstremaliosios situacijos valdymą ir koordinavimą valstybės lygiu organizuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, o valstybės lygio veiksmų koordinavimas ir vadovavimas civilinės saugos sistemos pajėgoms atliekamas per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pavedimu – per ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir operacijų centrų veikloje pagal kompetenciją dalyvauja, skubiuosius apsaugomuosius veiksmus ir ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus, numatytus HN 99:2019, pagal kompetenciją organizuoja ir įgyvendina Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas.“

1.34. Pakeisti 40 punktą ir jį išdėstyti taip:

„40. Ekstremaliosios situacijos, susidariusios dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO, valdymas ir koordinavimas užtikrinamas, skubieji apsaugomieji veiksmai ir kiti apsaugomieji veiksmai atliekami vadovaujantis schema, nurodyta Plano 2 priede, Priemonių, taikomų branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju, taikymo planu, nurodytu Plano 4 priede, ir Valstybiniu planu.“

1.35. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip:

„41. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju savivaldybės, kurios teritorija, prognozuojama, kad bus užteršta arba yra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, administracijos direktorius sušaukia savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, paskiria savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovą, atsakingą už vadovavimą savivaldybėje visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, pasitelktoms skubiems apsaugomiesiems veiksmams vykdyti, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas įgyvendintų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano ir savivaldybės, patenkančios į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, detaliojo gyventojų evakavimo plano nuostatas.“

1.36. Pakeisti 45 punktą ir jį išdėstyti taip:

„45. Kompetentinga valstybės institucija, gavusi informaciją, kad įvyks radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už BEO sanitarinės apsaugos zonos ar aikštelės ribų arba įvyko radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš BEO, kai kyla valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pavojus ar susidaro valstybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdama inicijuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį kreipdamasi į šios komisijos pirmininką. Į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį kviečiami komisijos nariai ir kitų kompetentingų valstybės institucijų atstovai.“

1.37. Pakeisti 46 punktą ir jį išdėstyti taip:

„46. Pagal Radiacinės saugos centro rekomendacijas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nedelsdama priima sprendimą dėl skubiųjų apsaugomųjų veiksmų vykdymo, gyventojų informavimo, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir kitų lygių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų aktyvinimo, prireikus teikia Vyriausybei pasiūlymus sprendimams pagal jos kompetenciją priimti.“

1.38. Pakeisti 50 punktą ir jį išdėstyti taip:

„50. Vyriausybė skiria valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovą, kuris vadovauja visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, pagal Planą pasitelktoms skubiesiems apsaugomiesiems veiksmams ir kitiems apsaugomiesiems veiksmams organizuoti ir vykdyti, atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovas savivaldybės lygiu organizuoja ir įgyvendina gyventojų apsaugos priemones vadovaudamasis valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo sprendimais ir vykdydamas jo nurodymus.“

1.39. Pakeisti 51 punktą ir jį išdėstyti taip:

„51. Jeigu prognozuojama, kad savivaldybės teritorija ar jos dalis bus užteršta arba jau užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, visoje savivaldybės teritorijoje taikomi apsaugomieji veiksmai, konkrečiai numatyti BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonai, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonai ar išplėstinio planavimo, maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumams.“

1.40. Pakeisti III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

gama monitoringas, ankstyvojo perspėjimo organizavimas

56. Valstybės lygiu gama monitoringą vykdo ir ankstyvąjį perspėjimą organizuoja Radiacinės saugos centras. Jam radionuklidų išmetimo iš BEO į aplinką charakteristikas ar jų prognozes teikia Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Radiacinės saugos centras atsako už gama monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos (dozės galios matavimo, gama spektro matavimo, kiek leidžia techninės galimybės) tinkamą veikimą nenutrūkstamu režimu, atliekant dozės galios matavimus kas 10 minučių. Gama monitoringo duomenys pateikiami Radiacinės saugos centro interneto svetainėje.

57. Foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertei (dozės galiai) viršijus avarinį 300 nSv/h lygį, Radiacinės saugos centras apibendrintus radionuklidinės sudėties stočių duomenis nustatytu periodiškumu, bet ne dažniau kaip kas 2 valandas, teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

58. Gavę informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją BEO, Radiacinės saugos centras ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras pradeda atlikti oro užterštumo radionuklidais tyrimus sutankintu dažniu, gautus tyrimų duomenis teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir kitoms suinteresuotoms, situacijos valdymą organizuojančioms institucijoms.

59. Radiacinės saugos centras, remdamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktomis radionuklidų išmetimų iš BEO į aplinką charakteristikomis ar jų prognozėmis, atlieka radionuklidų pernašos, jų sklaidos šalies teritorijoje prognozę, duomenis teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

60. Radiacinės saugos centras, remdamasis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktomis radionuklidų išmetimų iš BEO į aplinką charakteristikomis ar jų prognozėmis ir gautais radiologinės stebėsenos duomenimis, prognozuoja gyventojų apšvitą. Radiacinės saugos centras apibendrintus duomenis kartu su rekomendacijomis dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai.“

1.41. Pakeisti 61 punktą ir jį išdėstyti taip:

„61. Valstybės lygiu informacijos gavimą iš kitų šalių ir tarptautinių organizacijų, kitų šalių, tarptautinių organizacijų ir valstybės institucijų ir įstaigų išankstinį perspėjimą ir informavimą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju vykdo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Jai kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms būtiną pateikti informaciją pagal kompetenciją teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.“

1.42. Pakeisti 65 punktą ir jį išdėstyti taip:

„65. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, gavusi informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją iš BEO eksploatuojančios organizacijos, TATENOS, Europos Komisijos ar kaimyninių valstybių, vadovaudamasi Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašu, apie numatomą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO, susijusios su radioaktyviųjų medžiagų išmetimu, vystymąsi ir planuojamus ar vykdomus gyventojų apsaugomuosius veiksmus už BEO aikštelės ribų pagal schemą, nurodytą Plano 3 priede, nedelsdama perduoda informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui, Energetikos ministerijai, BEO eksploatuojančioms organizacijoms ir Ministrui Pirmininkui. Pagal gautą informaciją Radiacinės saugos centras numato rekomenduojamus taikyti apsaugomuosius veiksmus ir informaciją perduoda valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, reikalingas jos valdymo ir padarinių šalinimo priemones, informuoja Užsienio reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, kitas Plano 3 priede nurodytas institucijas.“

1.43. Pakeisti 66 punktą ir jį išdėstyti taip:

„66. Radiacinės saugos centras, gavęs informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją BEO iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ar kitų informacijos šaltinių ir nustatęs, kad avarijos vieta patenka į naudojamą radionuklidų pernašos skaičiavimo kompiuterinės programos „Pranešimų apie branduolines avarijas ir sprendimų priėmimo paramos sistema“ (angl. Accident Reporting and Guiding Operational System), skirtos radionuklidų pernašos prognozei atlikti, modelio aprėptį (teritorija apima Lietuvos Respubliką ir aplinkines teritorijas, nutolusias iki 200 kilometrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos), atlieka radionuklidų pernašos prognozę, informaciją ir prognozės duomenis nedelsdamas perduoda Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai.“

1.44. Pakeisti 67 punktą ir jį išdėstyti taip:

„67. Valstybės lygiu visuomenės perspėjimą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pagal kompetenciją dalyvauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės administracija.“

1.45. Pakeisti 68 punktą ir jį išdėstyti taip:

„68. BEO eksploatuojanti organizacija apie prognozuojamą ar įvykusią branduolinę ar radiologinę avariją BEO, nedelsdama, vadovaudamasi Plano 8 punktu ir Plano 3 priede nurodyta schema, perspėja savivaldybių, į kurių teritorijas patenka BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona, administracijas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, Bendrąjį pagalbos centrą, Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją, kitas suinteresuotas institucijas ir informuoja apie rekomenduojamus taikyti apsaugomuosius veiksmus.“

1.46. Pakeisti 69 punktą ir jį išdėstyti taip:

„69. Savivaldybės, į kurios teritoriją patenka BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zona ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona, administracijos direktorius, gavęs Plano 68 punkte nurodytą informaciją, nedelsdamas perspėja gyventojus, savivaldybės teritorijoje esančias valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, informuoja apie apsaugomuosius veiksmus, kurių reikia imtis konkrečiu atveju, ir išplatina informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.“

1.47. Pakeisti 70 punktą ir jį išdėstyti taip:

„70. Prireikus savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, vadovaudamasis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, nedelsdamas organizuoja kitų savivaldybės gyventojų, kurie nepatenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, perspėjimą.“

1.48. Pakeisti 72 punktą ir jį išdėstyti taip:

„72. Radiacinės saugos centras pagal meteorologinius duomenis ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pateiktą informaciją apie prognozuojamą ar įvykusį BEO radionuklidų išmetimą, naudodamas pranešimų apie branduolines avarijas ir sprendimų priėmimo paramos sistemą, atlieka radionuklidų pernašos prognozę. Prognozės duomenys nedelsiant perduodami Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.“

1.49. Pakeisti 73 punktą ir jį išdėstyti taip:

„73. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gavęs iš BEO eksploatuojančios organizacijos ar iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos informaciją, kad įvyks radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už BEO sanitarinės apsaugos zonos ar aikštelės ribų arba įvyko radioaktyviųjų medžiagų išmetimas iš BEO, taip pat Radiacinės saugos centro, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus dėl galimo ar iškilusio radiacinio pavojaus, išplatina informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.“

1.50. Pakeisti 75 punktą ir jį išdėstyti taip:

„75. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų ir galimybių panaudoti perspėjimo sistemą, apie galimą branduolinę ar radiologinę avariją BEO gyventojai perspėjami ir informuojami apie skubiuosius apsaugomuosius veiksmus išsiunčiant policijos, ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos ir kitų tarnybų transporto priemones, turinčias garso stiprinimo įrangą, taip pat išsiunčiant pasiuntinius ir panaudojant kitas technines ir organizacines priemones, numatytas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Pranešimas apie įvykį, esant techninių galimybių, skelbiamas švieslentėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.“

1.51. Pakeisti 79 punktą ir jį išdėstyti taip:

„79. Įvykus BEO branduolinei ar radiologinei avarijai, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas – vidaus reikalų ministras paskiria valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą arba ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą valstybės lygiu teikti gyventojams informaciją, koordinuoti kitų valstybės institucijų ir įstaigų teikiamą informaciją. Dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO už Lietuvos Respublikos ribų, kai radioaktyviojo užterštumo grėsmė Lietuvos gyventojams nėra tiksliai nustatyta ar mažai tikėtina, atsakingosios ir remiančiosios institucijos pagal kompetenciją teikia informaciją gyventojams, jeigu Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nenusprendžia kitaip.“

1.52. Pakeisti III skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ANTŽEMINĖS Radiacinės žvalgybos IR RADIACINĖS ŽVALGYBOS IŠ ORO, ĖMINIŲ ėmimo, tyrimo ir duomenų perdavimo organizavimas“.

1.53. Pakeisti 83 punktą ir jį išdėstyti taip:

„83. Valstybės lygiu radiacinę žvalgybą iš oro ir antžeminę radiacinę žvalgybą, paimtų ėminių tyrimus, matavimų ir tyrimų duomenų perdavimą organizuoja Radiacinės saugos centras, pagal kompetenciją dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariniai vienetai, pasitelkti Plano 22 punkte nustatyta tvarka, laboratorinio tinklo laboratorijos.“

1.54. Pakeisti 84 punktą ir jį išdėstyti taip:

„84. Radiacinės saugos centras parengia radiacinės žvalgybos iš oro ir antžeminės radiacinės žvalgybos programas Radiacinės saugos centro direktoriaus nustatyta radiacinės žvalgybos programų rengimo ir įgyvendinimo tvarka ir jas pateikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui.“

1.55. Pakeisti 85 punktą ir jį išdėstyti taip:

„85. Pagal Radiacinės saugos centro parengtą radiacinės žvalgybos iš oro programą valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodymu Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariniai vienetai, pasitelkti Plano 22 punkte nustatyta tvarka, vykdo radiacinę žvalgybą iš oro, teikdami duomenis Radiacinės saugos centrui.“

1.56. Pakeisti 86 punktą ir jį išdėstyti taip:

„86. Pagal Radiacinės saugos centro parengtą antžeminės radiacinės žvalgybos programą valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodymu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo antžeminę radiacinę žvalgybą.“

1.57. Pakeisti 87 punktą ir jį išdėstyti taip:

„87. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento antžeminės radiacinės žvalgybos metu atliktų dozės galios matavimų rezultatai pateikiami Radiacinės saugos centrui, atrinkti ėminiai pristatomi į Radiacinės saugos centrą arba savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodytą vietą, iš kurios atrinktų ėminių pristatymą į parengtas tyrimams atlikti laboratorinio tinklo laboratorijas organizuoja Radiacinės saugos centras kartu su savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centru.“

1.58. Pakeisti 88 punktą ir jį išdėstyti taip:

„88. Pagal Radiacinės saugos centro užduotis valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo pavedimu laboratorinio tinklo laboratorijos nedelsdamos pasirengia atlikti radiologinius tyrimus, tyrimų rezultatus turimomis ryšio priemonėmis pateikia Radiacinės saugos centrui.“

1.59. Pakeisti 89 punktą ir jį išdėstyti taip:

„89. Radiacinės saugos centras, remdamasis radionuklidų pernašos prognozėmis, radiacinės žvalgybos iš oro ir antžeminės radiacinės žvalgybos, laboratorinio tinklo laboratorijų pateiktais matavimų ir tyrimų duomenimis, prognozuoja gyventojų apšvitą, branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių poveikį gyventojams, teikia Sveikatos apsaugos ministerijai ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo ir kitų radiacinės saugos priemonių užtikrinimo.“

1.60. Pripažinti netekusiais galios 90, 91 ir 92 punktus.

1.61. Pakeisti 97 punktą ir jį išdėstyti taip:

„97. BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje, iš kurių evakuojami gyventojai, eismui reguliuoti ir evakavimo maršrutuose policijos pajėgos išstato laikinuosius kontrolės postus, duoda nurodymus kelių priežiūros tarnyboms pastatyti kelio ženklus nurodytose vietose. Postų vietą, suderinęs su savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovu ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovu, nustato pirmasis į evakavimo maršrutą atvykęs policijos pareigūnas.“

1.62. Pakeisti 106 punktą ir jį išdėstyti taip:

„106. Nukentėjusieji, kurių apšvita siekia arba viršija HN 99:2019 nustatytus lygius, siunčiami gydytis į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, Nacionalinį vėžio institutą arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, esant dideliam pacientų srautui – taip pat į viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinę ligoninę ir viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Jeigu nėra galimybės siųsti nukentėjusius į minėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos jiems gali būti teikiamos ir kitose respublikos ar regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose.“

1.63. Pakeisti 107 punktą ir jį išdėstyti taip:

„107. Nukentėjusieji, kurių apšvita nesiekia HN 99:2019 nustatytų lygių, ir nukentėjusieji, kuriems nustatyti ar įtariami kombinuoti sveikatos pakenkimai (radioaktyviųjų medžiagų poveikį nukentėjusiam lydi trauma ir (ar) apsinuodijimas ar kt.), atsižvelgiant į indikacijas, siunčiami į artimiausias atitinkamas antrinio ar tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, klinikinės toksikologijos ir kt.) teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.“

1.64. Pripažinti netekusiu galios 113 punktą.

1.65. Pakeisti 114 punktą ir jį išdėstyti taip:

„114. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą, aktyvina Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymu, Valstybės rezervo medicinos atsargų perdavimo, priėmimo ir gabenimo į panaudojimo vietą tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-958 „Dėl Valstybės rezervo medicinos atsargų perdavimo, priėmimo ir gabenimo į panaudojimo vietą tvarkos aprašo patvirtinimo“, organizuoja valstybės medicinos rezervo, skirto tinkamai sveikatos priežiūrai ekstremaliųjų situacijų atvejais užtikrinti, išteklių kaupimą ir panaudojimą.“

1.66. Pakeisti 115 punktą ir jį išdėstyti taip:

„115. Valstybės lygiu materialinį techninį aprūpinimą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju koordinuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, pagal kompetenciją dalyvauja Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, savivaldybės administracija. Reikiamos materialinės techninės priemonės, naudojamos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai BEO, numatytos šių institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kai institucija privalo rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, avarinės parengties planuose, savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ir savivaldybės, patenkančios į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną ir išplėstinio planavimo atstumą detaliuosiuose gyventojų evakavimo planuose.“

1.67. Pakeisti 118 punktą ir jį išdėstyti taip:

„118. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui ir būtina nedelsiant evakuoti gyventojus ar taikyti kitus skubiuosius apsaugomuosius veiksmus, savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu visi savivaldybės teritorijoje esantys ūkio subjektai ir kitos įstaigos pateikia turimus materialinius išteklius į savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodytą vietą.“

1.68. Pakeisti 119 punktą ir jį išdėstyti taip:

„119. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodymu ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos per savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus telkia turimus materialinius išteklius, būtinus gyventojų evakavimui, dezaktyvavimui, apgyvendinimui, skubiesiems apsaugomiesiems veiksmams ir kitiems apsaugomiesiems veiksmams atlikti, evakuotų gyventojų buitinėms sąlygoms užtikrinti ir būtiniausioms paslaugoms suteikti.“

1.69. Pakeisti 124 punktą ir jį išdėstyti taip:

„124. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Planu, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustato materialinius išteklius pateikiančius ūkio subjektus ir kitas įstaigas, specialių grupių, avariją likviduojančių darbuotojų ir gyventojų, savo noru padedančių likviduoti branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinius, ir jiems reikalingų priemonių poreikius, taip pat kaip nukentėjusieji ir evakuojami gyventojai bus maitinami, apgyvendinami, aprūpinami medikamentais, švariais drabužiais, kaip jiems bus suteikiamos kitos gyvybiškai būtinos paslaugos, be to, nustato, kaip avariją likviduojantys darbuotojai ir gyventojai, savo noru padedantys likviduoti branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinius, bus maitinami, aprūpinami geriamuoju vandeniu, užtikrinamas jų dezaktyvavimas ir poilsis.“

1.70. Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„IV SKYRIUS

SKUBIEJI apsaugomieji veiksmai“.

1.71. Pakeisti 129 punktą ir jį išdėstyti taip:

„129. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju gyventojų evakavimas organizuojamas skubiosios avarinio reagavimo fazės metu, taip pat ir dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO už Lietuvos Respublikos ribų, kai jo skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona apima šalies teritoriją. Gyventojų evakavimas organizuojamas ir vykdomas, kaip nustatyta Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos apraše ir Valstybiniame plane.“

1.72. Pakeisti 131 punktą ir jį išdėstyti taip:

„131. Savivaldybės administracijos direktorius, kuriam valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras nurodo evakuoti gyventojus, vadovaudamasis Civilinės saugos įstatymu, priima sprendimą (įsakymą) dėl gyventojų evakavimo, apie šį sprendimą ir reikiamą transporto priemonių kiekį informuoja evakuojamus gyventojus priimančių savivaldybių administracijų direktorius. Evakuojamus gyventojus priimančios savivaldybės administracija nedelsdama išsiunčia gyventojams evakuoti numatytas transporto priemones į nurodytus tarpinius gyventojų surinkimo punktus ir (ar) vietas. Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja gyventojų informavimą apie evakavimą. Gyventojai evakuojami vadovaujantis Valstybinio plano, savivaldybių, esančių BEO išplėstinio planavimo atstume, ekstremaliųjų situacijų valdymo planų; Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos ir Zarasų rajonų, Visagino savivaldybės – ir detaliųjų gyventojų evakavimo planų nuostatomis, Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašu ir HN 99:2019 reikalavimais. Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija taip pat rūpinasi, kad būtų evakuoti senyvo amžiaus, neįgalūs ir slaugomi gyventojai.“

1.73. Pakeisti 132 punktą ir jį išdėstyti taip:

„132. Savivaldybės, kurios teritorija patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, administracija planuoja gyventojų evakavimą ir parengia detalųjį gyventojų evakavimo planą. Tuo tikslu šalia pagrindinių evakavimo maršrutų įrengiami tarpiniai gyventojų evakavimo, gyventojų dezaktyvavimo, gyventojų priėmimo ir laikinieji transporto kontrolės punktai. Gyventojų surinkimo punktai įrengiami vietovėse, kuriose gyvena 100 ir daugiau gyventojų. Prireikus, gyventojų evakavimo metu laikinuosiuose transporto kontrolės punktuose, taip pat tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose organizuojama radioaktyviojo užterštumo kontrolė. Ją atlieka savivaldybių administracijų sudarytos radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupės, kurios dezaktyvuoja evakuojamus gyventojus, jeigu jiems nustatomas radioaktyvusis užterštumas. Savivaldybės administracija pasirūpina, kad autobusai privažiuotų prie gyventojų surinkimo punktų, daugiabučių ir atokiau esančių namų paimti gyventojų, kurie nuo radioaktyviojo užterštumo slepiasi namuose. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose evakuojami gyventojai persodinami į gyventojus priimančios savivaldybės transporto priemones ir nuvežami į evakuotus gyventojus priimančios savivaldybės gyventojų priėmimo punktus. Šiuose punktuose evakuoti gyventojai užregistruojami ir paskirstomi į laikinojo apgyvendinimo vietas.“

1.74. Pakeisti 133 punktą ir jį išdėstyti taip:

„133. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, kurios patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, vadovai ir jų įgalioti asmenys planuoja ir vykdo personalo, darbuotojų, ikimokyklinio amžiaus vaikų, moksleivių, studentų ir lankytojų evakavimą. Tuo tikslu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ūkio subjekte ar kitoje įstaigoje parenkamos tinkamos patalpos ir jose įrengiami surinkimo punktai. Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija pasirūpina, kad autobusai privažiuotų prie šių surinkimo punktų ir paimtų evakuojamą personalą, darbuotojus, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius, studentus ir lankytojus.“

1.75. Pakeisti 134 punktą ir jį išdėstyti taip:

„134. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, vadovai ir jų įgalioti asmenys planuoja ir vykdo personalo, pacientų ir kitų asmenų evakavimą. Gali būti pasitelkiami nevyriausybinių organizacijų apmokyti savanoriai gyventojai, civilinės saugos sistemos pajėgos, kariniai vienetai Plano 22 punkte nustatyta tvarka. Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija pasirūpina, kad transporto priemonės, skirtos pacientams ir personalui evakuoti, privažiuotų prie stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir paimtų evakuojamus pacientus ir personalą.“

1.76. Pakeisti 135 punktą ir jį išdėstyti taip:

„135. Atsižvelgiant į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis apie vyraujančius daugiamečius vėjus, nustatytos pagrindinės gyventojų evakavimo iš BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonos ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonos kryptys, numatytas evakuojamų gyventojų skaičius, evakavimo maršrutai ir vietos, nurodytos Plano 8 ir 9 prieduose.“

1.77. Pakeisti 136 punktą ir jį išdėstyti taip:

„136. Savivaldybių, kurių teritorijos patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, administracijų direktoriai, planuodami gyventojų evakavimo priemones, su evakuojamus gyventojus priimančių savivaldybių administracijų direktoriais sudaro sutartis dėl gyventojams evakuoti numatyto transporto skubaus pristatymo ir evakuotų gyventojų apgyvendinimo.“

1.78. Pakeisti IV skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

Gyventojų slėpimasis

139. Už gyventojų slėpimosi organizavimą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju atsakingas savivaldybės, kurios teritorijos patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną ir išplėstinio planavimo atstumą, ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, esančių tos savivaldybės teritorijoje, vadovai.

140. Savivaldybės administracija BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje ir išplėstinio planavimo atstume gyvenantiems gyventojams privalo teikti rekomendacijas, kad jie pasirūpintų gyvenamųjų namų, gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų sandarinimo priemonėmis, geriamojo vandens ir maisto atsargomis, reikiamais medikamentais. Šiose zonose paskelbus civilinės saugos signalą „Radiacinis pavojus“, rekomenduojama nedelsiant užsandarinti gyvenamuosius namus, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas. Jeigu vanduo tiekiamas centralizuotai, gėrimui ir higienos poreikiams naudojamas vandentiekio vanduo iš neužterštų vandenviečių.

141. Savininkas, kurio kolektyvinės apsaugos statinys yra BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje ir išplėstinio planavimo atstume, kurio kolektyvinės apsaugos statinys įtrauktas į savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, parengia kolektyvinės apsaugos statinį taip, kad jame nedelsiant būtų galima paslėpti tiek gyventojų, kiek jų paslėpti tame kolektyvinės apsaugos statinyje numatyta savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

142. Prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje esantys gyventojai, išgirdę sirenų kauksmą ir civilinės saugos signalą „Radiacinis pavojus“, nedelsdami slepiasi užsandarintuose gyvenamuosiuose namuose, gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, kolektyvinės apsaugos statiniuose, vykdo atsakingų asmenų nurodymus ir rekomendacijas, laukia atvykstant evakuoti skirto transporto. Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje ir išplėstinio planavimo atstume esantys gyventojai slepiasi, kai yra savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo nurodymas, kai atitinkamai savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ar Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija priima sprendimą.“

1.79. Pakeisti IV skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„TREČIASIS SKIRSNIS

Kvėpavimo organų apsauga

143. Savivaldybės, kurios teritorija patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, arba kai prognozuojama, kad jos teritorija gali būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, administracijos parengia rekomendacijas gyventojams įsigyti dujokaukių, respiratorių, vienkartinių medicininių kaukių (ar kvėpavimo organų apsaugos priemones pasigaminti patiems, panaudojant minkšto popieriaus gaminius, marlę ir kitas priemones) ir polietileninių apsiaustų, juos laikyti namuose, prireikus – panaudoti.

144. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis Radiacinės saugos centro pateiktomis rekomendacijomis, gyventojams nurodo, kada ir kiek laiko naudoti kvėpavimo organų apsaugos priemones.“

1.80. Pakeisti IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKIRSNIS

Maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų apsauga

145. Valstybės lygiu maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų apsaugą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju organizuoja ir koordinuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pagal kompetenciją dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Radiacinės saugos centras, savivaldybės administracija.

146. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į branduolinės ar radiologinės avarijos BEO klasę, prognozuojamos avarijos mastą ir radioaktyviojo debesies judėjimo kryptį, teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendacijas dėl gyventojų informavimo ir skubiųjų apsaugomųjų veiksmų taikymo: nevalgyti atvirame lauke augančių lapinių daržovių, vaisių, uogų, negerti neuždengtų šulinių vandens, ganiavos metu negerti pieno išplėstinio planavimo atstume 100 kilometrų spinduliu nuo BEO, kol bus informuota, kad išvardytus produktus vartoti galima.

147. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją apie branduolinę ar radiologinę avariją BEO ir vadovaudamasi Radiacinės saugos centro rekomendacijomis, teikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, savivaldybės, kurios teritorija patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, išplėstinio planavimo atstumą, maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumą, ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir gyventojams rekomendacijas ir nurodymus dėl specialiųjų žemės ūkio produktų ir gyvūnų apsaugos priemonių, jų panaudojimo techniniams tikslams ar perdirbimo.

148. Savivaldybės, kurios teritorija patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, išplėstinio planavimo atstumą, maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumą, ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijomis ir nurodymais, nedelsdamas informuoja gyventojus apie taikytiną specialiąją žemės ūkio produktų ir gyvūnų apsaugą.

149. Kol bus atlikti tyrimai ir įvertinta situacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus operatyvinius apsaugomųjų veiksmų taikymo lygius, Radiacinės saugos centras teikia remomendacijas valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens vartojimo laikino ribojimo. Radiacinės saugos centras rekomenduoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui riboti maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, kol Radiacinės saugos centras pateiks antžeminės radiacinės žvalgybos grupių toje teritorijoje atrinktų ėminių tyrimų rezultatų ir analizės išvadas, kad nustatyti radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai neviršijami, maistą ir geriamąjį vandenį galima vartoti be apribojimų.

150. Jeigu maisto produktų trūksta, o radioaktyvumą galima sumažinti juos valant, perdirbant, Sveikatos apsaugos ministerija maisto produktams ir jų žaliavoms gali nustatyti didesnius radioaktyviojo užterštumo leidžiamus lygius.

151. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į branduolinės ar radiologinės avarijos BEO mastą, aplinkos radioaktyviojo užterštumo lygį, galimybes aprūpinti gyventojus neužterštais arba mažai užterštais maisto produktais, po branduolinės ar radiologinės avarijos BEO periodiškai peržiūri maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radioaktyviojo užterštumo leidžiamus lygius.

152. Radiacinės saugos centras, remdamasis atrinktų ėminių tyrimų rezultatais, pateikia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui ir Sveikatos apsaugos ministerijai išvadas, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos konkrečios teritorijos maisto produktuose, jų žaliavose ir geriamajame vandenyje yra viršyti nustatyti radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai ir rekomenduoja toje teritorijoje uždrausti vartoti maisto produktus, jų žaliavas ir geriamąjį vandenį.

153. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi nustatytomis maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo normomis, draudžia tiekti į prekybos tinklą maisto produktus, jų žaliavas, geriamąjį vandenį, pašarus ir jų žaliavas, jeigu nustatyta, kad juose viršijami radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai. Apie tokius draudimus informuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

154. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia vartotojų asociacijoms, maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų tvarkymo subjektams, kitoms įstaigoms ir organizacijoms rekomendacijas ir nurodymus dėl maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų, gyvulių apsaugos nuo radioaktyviojo užterštumo pašalinimo, pagal kompetenciją vykdo nuolatinius ėminių radiologinius tyrimus, atlieka rizikos vertinimą.

155. Radiacinės saugos centrui pateikus išvadas, kad radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje nebeviršijami maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras atšaukia nurodymus dėl maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens apsaugos ir (ar) ribojimo tose vietovėse, kurių teritorijose atrinktų ėminių tyrimų rezultatai rodė lygius, neviršijančius nustatytų radioaktyviojo užterštumo leidžiamų lygių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atšaukia draudimus dėl pašarų, jų žaliavų ir gyvulių apsaugos priemonių taikymo.

156. Savivaldybės, kurios teritorija patenka į BEO prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zoną, išplėstinio planavimo atstumą, maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumą, ekstremaliųjų situacijų operacijų centras suformuoja gyventojų grupes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytoms specialiosioms žemės ūkio apsaugos priemonėms vykdyti.“

1.81. Pakeisti IV skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

Gyventojų RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO kontrolė IR Dezaktyvavimas

157. Valstybės lygiu Radiacinės saugos centras koordinuoja gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo atlikimą branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuoja radioaktyviojo užterštumo kontrolės vykdymą ir dezaktyvavimą, pagal kompetenciją dalyvauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, gali būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos.

158. Pagal HN 99:2019 evakuojamų gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir dezaktyvavimas vykdomi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytuose dezaktyvavimo punktuose, tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose ir prireikus – evakuojamų gyventojų priėmimo punktuose.

159. Evakuojamų gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolę ir dezaktyvavimą atlieka savivaldybės administracijos sudarytos radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupės, prireikus dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudarytos dezaktyvavimo grupės. Evakuojamų gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo kokybę kontroliuoja ir vertina Radiacinės saugos centras.

160. Jeigu radioaktyviojo užterštumo kontrolei ar dezaktyvavimui atlikti prireikia Lietuvos kariuomenės pagalbos, pasitelkiami kariniai vienetai Plano 22 punkte nustatyta tvarka.

161. Gyventojai, buvę radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, registruojami, atliekama jų radioaktyviojo užterštumo kontrolė ir, jeigu nustatomas radioaktyvusis užterštumas, dezaktyvuojami.

162. Radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo vietose įvertinus kūno (drabužių) paviršiaus radioaktyvųjį užterštumą ir nustačius, kad nustatytieji lygiai yra viršyti, atliekamas kūno (drabužių) dezaktyvavimas. Jeigu nėra galimybės atlikti dezaktyvavimo ir gyventojų skaičius neatitinka turimų pajėgų, atliekamas dalinis dezaktyvavimas. Tokiu atveju evakuojami gyventojai perrengiami švariais drabužiais, sudaromos sąlygos nusiprausti veidą ir rankas, o visiškas dezaktyvavimas atliekamas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytuose priėmimo punktuose ir apgyvendinimo vietose, panaudojant dušo įrenginius.

163. Po dezaktyvavimo atliekama pakartotinė radioaktyviojo užterštumo kontrolė. Jeigu 2 kartus atlikus dezaktyvavimą vis dar fiksuojamas radioaktyvusis užterštumas, turi būti įvertinta gyventojo vidinė apšvita. Šiuo atveju tolesnius veiksmus nustato Radiacinės saugos centras.

164. Visose gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo vietose radioaktyviojo užterštumo kontrolės rezultatai dokumentuojami Radiacinės saugos centro nustatyta tvarka ir pateikiami Radiacinės saugos centrui, kuris įvertina evakuojamų gyventojų apšvitą.

165. Gyventojų dezaktyvavimo vietose užteršti drabužiai, asmeniniai ir kiti daiktai surenkami į polietileninius maišus, kurie pažymimi jonizuojančiosios spinduliuotės ženklu, užrašomas radioaktyviojo užterštumo lygis ir kam priklauso maiše esantys daiktai. Daiktai vežami į savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo komisijos paskirtą ir su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru suderintą dezaktyvavimo vietą, kur savivaldybės administracijos sudarytos radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupės atlieka dezaktyvavimą. Jeigu nėra galimybės daiktų dezaktyvuoti ar nustačius fiksuotą radioaktyvųjį užterštumą, daiktai tvarkomi kaip radioaktyviosios atliekos. Už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą atsako radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas.

166. Pacientai, kuriems dėl pavojaus gyvybei būtina skubi stacionarinė medicinos pagalba, į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas gali būti gabenami neatlikus radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo. Tokiais atvejais įspėjamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias šie pacientai gabenami.

167. Savivaldybės administracija pagal Radiacinės saugos centro pateiktas rekomendacijas organizuoja ir atlieka branduolinės ar radiologinės avarijos BEO metu žuvusių asmenų kūnų tvarkymą.“

1.82. Pakeisti IV skyriaus šeštąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

Skydliaukės blokavimo Jodu organizavimas

168. Valstybės lygiu skydliaukės blokavimą jodu branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuoja skydliaukės blokavimo jodu atlikimą, pagal kompetenciją dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Radiacinės saugos centras, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, prireikus pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos.

169. Sprendimus dėl skydliaukės blokavimo jodu gyventojams taikymo priima savivaldybės administracijos direktorius ar Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, gavę Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

170. Stabiliojo jodo preparatai branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju, kai aplinkoje pasklinda radioaktyvusis jodas, skiriami ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki radioaktyviojo jodo galimo patekimo į organizmą įkvėpus ar per maistą, arba per 2 valandas nuo apšvitos radioaktyviuoju jodu pradžios, bet ne vėliau kaip praėjus 8 valandoms po jo patekimo į organizmą.

171. BEO, esančio šalies teritorijoje ar už šalies teritorijos ribų, prevencinių skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje, skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zonoje ir išplėstinio planavimo atstume esantys gyventojai vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriais aprūpina (išdalina) savivaldybės, o nuperka Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto skirtų lėšų:

171.1. savivaldybės paskirsto stabiliojo jodo preparatus ūkio subjektams, vaikų globos įstaigoms, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms institucijoms, švietimo ir ugdymo institucijoms ir kitoms įstaigoms, organizuoja jų atnaujinimą. Ūkio subjekto ir kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka planą privalu parengti) turi būti pateiktas už stabiliojo jodo preparatų saugojimą tam tinkamoje patalpoje, šių preparatų išdavimą darbuotojams, personalui, vaikams, moksleiviams, pacientams, globotiniams ir kitiems asmenims, jų instruktavimą, kaip vartoti stabiliojo jodo preparatus, atsakingų asmenų sąrašas;

171.2. savivaldybės pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką išduoda stabiliojo jodo preparatus kitiems gyventojams, numato saugoti dalį stabiliojo jodo preparatų atsižvelgiant į galimą savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų kaitą ir poreikį gyventojams, kurie savo noru padėtų likviduoti avarijos padarinius.

172. Kitoje šalies teritorijoje esantys gyventojai prireikus vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriuos įsigyja vaistinėse ir juos naudoja avarijos atveju pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

173. Avariją likviduojantys darbuotojai vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriais aprūpina darbdaviai, o gyventojai, savo noru padedantys likviduoti avarijos padarinius, – savivaldybių administracijų, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatyta tvarka, kuriuos nuperka Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

174. Branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju skydliaukės blokavimo jodu apsaugomųjų ir (ar) branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmų bendrieji kriterijai (toliau – bendrieji kriterijai), operatyviniai apsaugomųjų veiksmų taikymo lygiai ir vartojimo rekomendacijos pateikti HN 99:2019.“

1.83. Pakeisti 175 punktą ir jį išdėstyti taip:

„175. Laikinas gyventojų perkėlimas atliekamas, jeigu viršijami HN 99:2019 nustatyti bendrieji kriterijai ir operatyviniai apsaugomųjų veiksmų taikymo lygiai.“

1.84. Pakeisti 177 punktą ir jį išdėstyti taip:

„177. Aplinkos dezaktyvavimą (darbo ir transporto priemones, kelius, statinius) branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, vykdydamas savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, pagal kompetenciją dalyvauja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Radiacinės saugos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas, kariniai vienetai, pasitelkti Plano 22 punkte nustatyta tvarka.“

1.85. Pakeisti 178 punktą ir jį išdėstyti taip:

„178. Norint sumažinti neigiamą radioaktyviojo užterštumo poveikį arba jo išvengti, savivaldybės administracijos sudarytos radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupės dezaktyvuoja aplinką (darbo ir transporto priemones, kelius, statinius).“

1.86. Pakeisti 179 punktą ir jį išdėstyti taip:

„179. Savivaldybės administracija sudaro radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupes, inžinerinio transporto sąrašus, nustato dezaktyvavimo vietas ir jas suderina su Radiacinės saugos centru ir Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos pagal jų veiklos teritoriją, šiuos duomenis įtraukia į savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Kiekvienu konkrečiu atveju prireikus dezaktyvavimą atlikti nenustatytoje vietoje, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ją parenka ir suderina su Radiacinės saugos centru ir Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos pagal jų veiklos teritoriją.“

1.87. Pakeisti 181 punktą ir jį išdėstyti taip:

„181. Darbo ir transporto priemonių, užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis, dezaktyvavimą atlieka radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas. Jeigu radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui nepakanka pajėgų, jis kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl reikiamų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo grupių sudarymo ir padeda savivaldybės administracijai organizuoti jų darbą, apmoko grupes, prireikus vadovauja dezaktyvavimo darbams. Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas organizuoja radioaktyviųjų atliekų sutvarkymą.“

1.88. Pakeisti 182 punktą ir jį išdėstyti taip:

„182. Žemės ūkio paskirties dirvožemio dezaktyvavimą, jeigu radioaktyvusis užterštumas viršija leidžiamus lygius, pagal Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Jeigu Žemės ūkio ministerija nusprendžia, kad tikslinga atlikti dirvožemio dezaktyvavimą, jį atlieka savivaldybės administracijos sudarytos, asmeninės apsaugos priemonėmis ir technika aprūpintos savivaldybės gyventojų grupės, kurioms vadovauja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo sprendimu paskirtos civilinės saugos sistemos pajėgos.“

1.89. Pakeisti 184 punktą ir jį išdėstyti taip:

„184. Radiacinės saugos centras teikia rekomendacijas, ar tikslinga dezaktyvuoti pastatus ir kelius branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju, o savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuoja dezaktyvavimo darbus. Jiems padeda civilinės saugos sistemos pajėgos ir kariniai vienetai, pasitelkti Plano 22 punkte nustatyta tvarka.“

1.90. Pakeisti V skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„TREČIASIS SKIRSNIS

Maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO kontrolė

185. Valstybės lygiu maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo kontrolę branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, pagal kompetenciją dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Radiacinės saugos centras, savivaldybės administracija.

186. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyvųjį užterštumą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatytais maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo leidžiamais lygiais, kontroliuoja neužterštų radioaktyviosiomis medžiagomis maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų patekimą į rinką.

187. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų produktų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo leidžiamais lygiais, draudžia tiekti į prekybos tinklą Plano 185 punkte išvardintus produktus ir jų žaliavas, jeigu nustatyta, kad juose viršijami radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai. Apie tokius draudimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Radiacinės saugos centrą.

188. Jeigu maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ar jų žaliavų trūksta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia rekomendacijas taikyti radioaktyvumą mažinančias priemones (valyti, perdirbti), Sveikatos apsaugos ministerija taip pat gali peržiūrėti ir nustatyti didesnius radioaktyviojo užterštumo leidžiamus lygius.

189. Jeigu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neužtenka pajėgų atlikti maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radiologinę kontrolę, Radiacinės saugos centrui rekomendavus, valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijos vadovo sprendimu ėminius tiria laboratorinio tinklo laboratorijos.

190. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi Maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų produktų ir jų žaliavų mėginių, skirtų radionuklidų aktyvumui nustatyti, ėmimo reikalavimų aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-685 „Dėl Maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų produktų ir jų žaliavų mėginių, skirtų radionuklidų aktyvumui nustatyti, ėmimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ima maisto produktų, jų žaliavų ėminius ir juos pristato padedančioms Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti radiologinius tyrimus žinybų laboratorijoms. Atliktų radiologinių tyrimų rezultatus žinybų laboratorijos teikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareigūnus, atsakingus už maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų ėminių ėmimą, aprūpina asmeninės apsaugos priemonėmis ir dozės galios matavimo prietaisais.

191. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatyta tvarka teikia Radiacinės saugos centrui maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ataskaitas gyventojų apšvitai vertinti. Radiacinės saugos centras apibendrina gautas ataskaitas, parengia išvadas ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri teikia rekomendacijas valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui.

192. Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos periodiškai teikiamų maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ataskaitų išvadomis, atsižvelgdama į branduolinės ar radiologinės avarijos BEO mastą, aplinkos radioaktyviojo užterštumo lygį, galimybes aprūpinti gyventojus neužterštais arba mažai užterštais maisto produktais, Radiacinės saugos centro siūlymu, gali peržiūrėti maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo leidžiamus lygius ir laikinai nustatyti tokius, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, tuo laikotarpiu yra tinkamiausi.

193. Nustačius, kad radioaktyviojo užterštumo leidžiami lygiai nebeviršijami, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atšaukia maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, pašarų ir jų žaliavų radioaktyviojo užterštumo kontrolę ir taikomus apribojimus.“

1.91. Pakeisti 194 punktą ir jį išdėstyti taip:

„194. Valstybės lygiu žemės ūkio atkuriamąsias priemones branduolinės ar radiologinės avarijos BEO atveju organizuoja ir koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Jai padeda Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybės administracija.“

1.92. Pakeisti 196.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„196.1. radioaktyviosios atliekos, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštuose žemės ūkio produktuose ir šalutiniuose gyvūniniuose produktuose radionuklidų koncentracija arba jų aktyvumas viršija leidžiamus lygius;“.

1.93. Pakeisti 196.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„196.2. nesaugūs maisto produktai, pašarai ir šalutiniai gyvūniniai produktai, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštuose žemės ūkio produktuose ir šalutiniuose gyvūniniuose produktuose radionuklidų koncentracija arba jų aktyvumas neviršija leidžiamų lygių.“

1.94. Pakeisti 197 punktą ir jį išdėstyti taip:

„197. Atsižvelgdamas į radioaktyviojo užterštumo matavimų rezultatus, Radiacinės saugos centras teikia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir gyventojams rekomendacijas dėl tolesnio žemės ūkio technikos ir kitų gamybos priemonių eksploatavimo.“

1.95. Pakeisti 198 punktą ir jį išdėstyti taip:

„198. Įeinant į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją ir iš jos išeinant, avariją likviduojančių darbuotojų apšvitą vertina ir dezaktyvavimą atlieka avariją likviduojančių darbuotojų įėjimo ir išėjimo iš šios teritorijos punktuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir karinių vienetų, patelktų Plano 22 punkte nustatyta tvarka, sudarytos dezaktyvavimo grupės. Prireikus Radiacinės saugos centras pasirinktinai atlieka avariją likviduojančių darbuotojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės ir dezaktyvavimo kokybės vertinimą.“

1.96. Pakeisti 202 punktą ir jį išdėstyti taip:

„202. Jeigu būsimoje darbo aplinkoje yra radioaktyviojo jodo, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas stabiliojo jodo preparatus skydliaukės blokavimui jodu avariją likviduojantiems darbuotojams išdalija darbdaviai, o gyventojams, savo noru padedantiems likviduoti avarijos padarinius, – savivaldybių administracijos, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatyta tvarka.“

1.97. Pakeisti 203 punktą ir jį išdėstyti taip:

„203. Avariją likviduojantys darbuotojai negali patirti 50 mSv viršijančią apšvitą. Ekstremaliąją situaciją, susidariusią dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO, likviduojančios organizacijos užtikrina, kad avariją likviduojančių darbuotojų apšvita neviršytų 50 mSv.“

1.98. Pakeisti 204 punktą ir jį išdėstyti taip:

„204. Kai dėl branduolinės ar radiologinės avarijos BEO sunkumo neįmanoma užtikrinti, kad avariją likviduojančių darbuotojų apšvita neviršytų 50 mSv, leidžiama nustatyti 100 mSv atskaitos lygį. Išskirtiniais atvejais, kai gelbėjama gyventojų gyvybė ir siekiama išvengti katastrofinių avarijos padarinių, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad avariją likviduojančių darbuotojų apšvitos dozės neviršytų 500 mSv, tačiau apšvitos dozių atskaitos lygiai, didesni kaip 100 mSv, gali būti taikomi tik suderinus su Radiacinės saugos centru.“

1.99. Pakeisti 205 punktą ir jį išdėstyti taip:

„205. Avariją likviduojantys darbuotojai turi būti aiškiai ir išsamiai vadovų ar atsakingų pareigūnų informuoti apie jų sveikatai gresiančius pavojų ir riziką, turimas apsaugos priemones, mokomi veiksmų, kuriuos jie turės atlikti. Jeigu branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių likvidavimo darbus atliekantys avariją likviduojantys darbuotojai gali patirti apšvitą, viršijančią 100 mSv atskaitos lygį, tokius darbus atlikti jie gali tik savo noru. Avariją likviduojančius darbuotojus, patyrusius apšvitą, viršijančią 200 mSv atskaitos lygį, darbdavys turi siųsti tikrinti sveikatą.“

1.100. Pakeisti 206 punktą ir jį išdėstyti taip:

„206. Avariją likviduojančioms darbuotojoms, kurios praneša apie nėštumą, ar įtaria, kad gali būti nėščios, neleidžiama atlikti gelbėjimo ir kitų avarinio reagavimo darbų, kurių metu vaisiaus lygiavertė dozė viršytų 50 mSv per visą jo vystymosi gimdoje laikotarpį.“

1.101. Pakeisti 207 punktą ir jį išdėstyti taip:

„207. Atsakingi valstybės ar savivaldybių institucijų pareigūnai turi aiškiai ir išsamiai informuoti gyventojus, savo noru padedančius likviduoti branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinius, apie jų sveikatai gresiančius pavojus ir riziką, privalomas turėti apsaugos priemones, taip pat išmokyti veiksmų, kuriuos jie turės atlikti, ir gauti jų rašytinį sutikimą. Asmenų, atliekančių branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių likvidavimo darbus, apšvita negali viršyti 50 mSv.“

1.102. Pakeisti 208 punktą ir jį išdėstyti taip:

„208. Pareigūnai turi užtikrinti siunčiamų gyventojų, savo noru padedančių likviduoti avarijos padarinius, radiacinę saugą ir garantuoti, kad radioaktyviojo užterštumo kontrolė bus atliekama visose branduolinės ar radiologinės avarijos BEO padarinių likvidavimo vietose, kur galima apšvita ar radioaktyvusis užterštumas. Pareigūnai paskiria atsakingus asmenis, kurie darbo pabaigoje registruoja dirbusių gyventojų individualiosios apšvitos kontrolės prietaisų rodmenis ir stebi, kad jų gaunamos apšvitos dozės neviršytų HN 73:2018 nustatytų ribinių lygių.“

1.103. Pakeisti 209 punktą ir jį išdėstyti taip:

„209. Avarijas likviduojančių darbuotojų įėjimo ir išėjimo iš radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos teritorijos punktų turėtų būti ne daugiau kaip du. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudarytos dezaktyvavimo grupės atlieka dalyvaujančių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų ir kaimyninių valstybių atsiųstų į pagalbą ugniagesių gelbėtojų dezaktyvavimą. Sudarytos karinių vienetų, pasitelktų Plano 22 punkte nustatyta tvarka, dezaktyvavimo grupės atlieka kitų avariją likviduojančių darbuotojų dezaktyvavimą.“

1.104. Pakeisti 210 punktą ir jį išdėstyti taip:

„210. Avariją likviduojantys darbuotojai, įeinantys į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą teritoriją, registruojami. Avariją likviduojančių darbuotojų radioaktyviojo užterštumo kontrolės rezultatų dokumentavimas (jeigu reikia, ir dezaktyvavimas) atliekamas mobiliuose ar stacionariai įrengtuose dezaktyvavimo punktuose darbo pabaigoje, kai avariją likviduojantys darbuotojai išeina iš užterštos teritorijos.“

1.105. Pakeisti 211 punktą ir jį išdėstyti taip:

„211. Avariją likviduojančių darbuotojų radioaktyviojo užterštumo kontrolė atliekama pagal Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijas, patvirtintas Radiacinės saugos centro direktoriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijų patvirtinimo“.“

1.106. Pripažinti netekusiu galios 212 punktą.

1.107. Pakeisti 215 punktą ir jį išdėstyti taip:

„215. Plane nurodytos kompetentingos institucijos apmoko specialias grupes, sudarytas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atlikti gyventojų radioaktyviojo užterštumo kontrolę, dezaktyvavimą ir kitas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane joms priskirtas užduotis. Savivaldybėje organizuojamų mokymų ir pratybų metu patikrinamas specialių grupių pasirengimas ir įgūdžiai atlikti priskirtas užduotis, išbandoma priskirta įranga, asmeninės apsaugos priemonės, radiacinių matavimo prietaisų ir kitų priemonių techninė būklė ir veikimas.“

1.108. Pakeisti 221 punktą ir jį išdėstyti taip:

„221. Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai BEO kaimyninėje šalyje, Lietuvos Respublikos atsakingosios ir remiančios institucijos bendradarbiauja su kaimynine šalimi dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo strategijos, apšvitos atskaitos lygių, derina apšvitos atskaitos lygius dėl perėjimo nuo avarinės apšvitos situacijos prie esamos apšvitos situacijos.“

1.109. Pakeisti 223.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„223.1. skubieji ir ankstyvieji apsaugomieji veiksmai yra įgyvendinti;“.

1.110. Pakeisti 223.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„223.5. neradiologiniai padariniai – nepalankūs psichologiniai, socialiniai ar ekonominiai įvykusios branduolinės ar radiologinės avarijos BEO arba avarinio reagavimo sukelti padariniai, turintys įtakos žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, yra identifikuoti ir į juos atsižvelgta;“.

1.111. Pakeisti 223.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„223.8. avarinės apšvitos atskaitos lygiai įvertinti ir pagrįstai pakeisti į esamos apšvitos situacijos atskaitos lygius, kurie apskaičiuojami pagal bendruosius kriterijus ir operatyvinius apsaugomųjų veiksmų taikymo lygius esamos apšvitos situacijoje;“.

1.112. Pakeisti 224 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„224. Specialiosios perėjimo į esamos apšvitos situaciją sąlygos:“.

1.113. Pakeisti 224.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„224.6. atsižvelgiant į likusį radioaktyvųjį užterštumą, turi būti parengta ilgalaikės radiologinio aplinkos monitoringo strategija ir įdiegta atkuriamųjų priemonių efektyvumo stebėsena siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijami esamos apšvitos situacijai nustatyti apšvitos atskaitos lygiai;“.

1.114. Pakeisti 224.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„224.7. parengta registruotų asmenų ilgalaikio medicininio stebėjimo programa;“.

1.115. Pakeisti 224.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„224.10. parengta ir Vyriausybės patvirtinta esamos apšvitos situacijos valdymo programa.“

1.116. Pakeisti 225 punktą ir jį išdėstyti taip:

„225. Apsaugomųjų veiksmų vykdymas, ėminių tyrimas dėl užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitų Plane numatytų priemonių skubus įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų lėšų. Šiems tikslams pritrūkus lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka panaudojamos valstybės rezervo piniginės lėšos.“

1.117. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.118. Pakeisti 1.1 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.119. Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.120. Pakeisti 4 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.121. Pakeisti 7 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.122. Pakeisti 8 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.123. Pakeisti 9 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.124. Pakeisti 10 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Šis nutarimas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Laikinai einantis Ministro Pirmininko

pareigas                                                                                                            Saulius Skvernelis

Laikinai einanti vidaus reikalų ministro

pareigas                                                                                                            Rita Tamašunienė

---

¹Radioaktyviųjų medžiagų išsklaidymo prietaisas yra prietaisas, skirtas paskleisti radioaktyviąsias medžiagas naudojant sprogmenis ar kitas priemones. Apšvitos prietaisas yra prietaisas, kuriame yra radioaktyvioji medžiaga ir kuris naudojamas piktavališkam žmonių apšvitinimui.