Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4094
2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. 953
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4094 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas – tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių:
1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. visose Lietuvos mokyklose (ir mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba) buvo pradėta įgyvendinti Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendroji programa (Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 2 priedas). Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrojoje programoje numatytiems tikslams pasiekti mokyklose tautinės mažumos kalba buvo padidintas pamokų skaičius (1,5 pamokomis per savaitę daugiau nei mokyklose lietuvių mokomąja kalba), įvestas papildomas kalbos vartojimo, rašybos ir skyrybos įtvirtinimo modulis, buvo parengta Elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11–12 klasėms, mokykloms tautinės mažumos kalba skirtos lėšos lietuvių kalbos mokymo priemonėms įsigyti, mokyklos aprūpintos Dabartinės lietuvių kalbos žodynais.
Nuo 2013 metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas visose Lietuvos mokyklose vykdomas pagal vieną Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ (toliau – Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa). Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 27 punkte numatyta, kad kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt atitinkamai iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. lapkričio 15 d. Taigi, iki 2020 metų atsižvelgiant į skirtingas mokinių iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba mokymosi sąlygas pritaikomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimas.
Pažymėtina, kad priemonės, stiprinančios lietuvių kalbos mokymą mokyklose tautinės mažumos kalba, vykdomos visose ugdymo pakopose. Priešmokykliniame ugdyme, vykdomame tautinės mažumos kalba, ugdymui lietuvių kalba skiriamos 4 valandos per savaitę. Pradiniame ugdyme (1–4 klasės) padidintas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius: nuo 2011 metų skiriamos 4 savaitinės pamokos kiekvienoje klasėje (iki 2011 metų buvo skiriamos 3 pamokos), nuo 2017 metų – buvo pridėta dar po 1 pamoką 2–4 klasėse, tai yra skiriamos 5 savaitinės pamokos kiekvienoje klasėje. Pagrindiniame ugdyme (5–10 klasės) lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti skiriamų pamokų skaičius sulygintas – kiekvienoje klasėje skiriama po 5 savaitines pamokas ir mokyklose tautinės mažumos kalba, ir mokyklose, kurių mokomoji kalba, – lietuvių kalba. Tiek pat pamokų, tai yra 5 skiriamos ir gimtajai kalbai (lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių) mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba. Viduriniame ugdyme (III–IV gimnazijos klasė) lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti bendruoju kursu yra skiriamos 5,5 savaitinės pamokos kiekvienoje klasėje, jei mokomasi išplėstiniu kursu, – 6,5 savaitinės pamokos kiekvienoje klasėje. Svarbu pažymėti, kad mokiniams, kurie mokosi mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba, viduriniame ugdyme lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti skiriamų savaitinių pamokų skaičius yra didesnis nei gimtajai kalbai (lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių) bei didesnis nei lietuvių kalbai ir literatūrai skiriamų valandų skaičius mokiniams, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba. Pabrėžtina, kad visoms Lietuvos mokykloms bendra Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendroji programa pradėta įgyvendinti 2011 m. rugsėjo 1 d., Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendroji programa – nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., o Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. V-46 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ĮSAK-2433 „Dėl Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ pakeitimo“). Parengtos mokymo priemonės, padedančios mokytis lietuvių kalbos (metodinė priemonė pedagogams ir tėvams „Antroji kalba ankstyvajame amžiuje“, dviejų dalių (1–2 klasei ir 3–4 klasei) mokymo priemonė „Kalba mane augina“ (2012 m.), skirta mokinių iš dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos lietuvių kalbos ugdymui tiek klasėje, tiek namuose, lietuvių kalbos elementorius „Mano abėcėlė“ (1, 2 dalys, 2017 m.), skirtas pirmos klasės mokiniams, besimokantiems mokyklose tautinės mažumos kalba, skaitinių knyga „Upelis“ (1–2 klasei ir 3–4 klasei, 2018 m.), metodinė priemonė tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančioms mokykloms „Į visus dalykus integruoti lietuvių kalbos praktiniai pavyzdžiai / užduotys pradinių klasių mokytojams“, „Patarimai pedagogams, dirbantiems mokyklose, ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba: 1–2 klasėse, 3–4 klasėse“.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir toliau numato vykdyti priemones, stiprinančias lietuvių kalbos mokymą mokyklose tautinės mažumos kalba. Įgyvendinant Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d nutarimu Nr. XIII-1318 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“, planuojama stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytam tikslui – užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas programas atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios kalbos ir valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas – pasiekti pakanka esamo teisinio reguliavimo ir Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas nėra tikslingas.
2. Pažymėtina ir kaimyninių šalių patirtis valstybinės kalbos mokymo srityje. Lenkijos Respublikoje visi mokiniai mokosi pagal vienodą lenkų kalbos programą ir laiko vienodą egzaminą, nepriklausomai nuo mokyklos mokomosios kalbos. Latvijos Respublikoje 2018 metais priimti Švietimo įstatymo ir Bendrojo ugdymo įstatymo pakeitimai, numatantys per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.