Administracinė byla Nr. eAS-372-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04598-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl detaliojo plano tvirtinimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“ (toliau – ir Įsakymas), panaikinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. U. skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teritorijų planavimo valstybinės priežiūros instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti teismui iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti.
Pareiškėjas L. U. 2019 m. balandžio 1 d. pateikė teismų patikslintą skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. U. skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 49 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nurodė, jog visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo; šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“, tačiau pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus beveik 3 metams nuo detalaus plano patvirtinimo, į aplinkybę, jog naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 str. 6 d.), sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui pateikti negali būti tenkinamas ir skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
III.
Pareiškėjas L. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Įstatymo 49 straipsnio 6 dalimi, kadangi tokie argumentai tiktų, jeigu pareiškėjas būtų asmuo, ginantis viešąjį interesą, tačiau šiuo atveju yra tiesiogiai pažeistos jo individualios teisės ir pareigos. Skunde yra pateikti įrodymai, jog skundžiamu įsakymu iš esmės pakeista pareiškėjo naudojamo sklypo teisių ir pareigų apimtis – t. y. keičiama naudojimo tvarka, sąlygos, aplinkybės. Skunde taip pat yra pateikti įrodymai, jog pareiškėjas tiesiogiai naudoja sklypą, besiribojantį su sklypu, kuriam patvirtintas detalusis planas, ir dalį patvirtinto plano sklypo, ir šis naudojimas ginčijamu įsakymu buvo apsunkintas – t. y. skundas grindžiamas individualiai pažeistų teisių ir pareigų pagrindu, o ne norminis teisės akto pobūdis. Skunde yra pateikti įrodymai, jog įsakymu patvirtintas planas iš esmės apsunkina pareiškėjo naudojamo sklypo naudojimo tvarką, taip pat skunde pateikti įrodymai, jog įsakymu patvirtintas detalusis planas paruoštas nesilaikant esminių teisės aktų reikalavimų, reikalaujančių tinkamai informuoti visus su teritorijų planavimu susijusius subjektus – kaimyninių sklypų savininkus, keičiamų sklypų naudotojus ir kitus asmenis.
Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymas nenustato jokio specialaus naikinamojo termino individualiai suinteresuotų asmenų skundams paduoti. Teismo cituojamos Įstatymo 49 straipsnio 5–6 dalys taikytinos atvejams, kai ginamas viešasis interesas, tačiau pažeistų individualių asmenų teisių pažeidimų atvejais taikytinos Įstatymo 2 ir 4 dalių nuostatos.
Pareiškėjas teigia, kad Įstatymas nenustato naikinamojo termino suinteresuotų asmenų skundams paduoti. Šiuos skundus teismas turi priimti tuo atveju, jeigu jie tenkina Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o pareiškėjo skundo atveju – Įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Tai reiškia, jog skundo priėmimui esminis požymis – ar pareiškėjas negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Be to, atkreipia dėmesį, jog palaikant pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktą teisės normų aiškinimą, susidarytų situacija, kai tokiuose procesuose nedalyvavusių (dėl objektyvių svarbių priežasčių) fizinių asmenų teisių gynimas būtų neįmanomas, kas pažeistų pamatinius teisinės valstybės ir viešojo administravimo principus.
Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo pateikta pozicija reikštų, jog tinkamai neinformavus kaimyninių sklypų savininkų ir planuojamo sklypo naudotojų bei kitų asmenų ir detalųjį planą patvirtinus, o statybos darbus pradėjus vėliau, šie asmenys, kurių teisių ir pareigų visuma būtų pažeista, nebegalėtų ginti savo individualių pažeistų teisių teismo keliu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs, prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 30-98 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas teritorijos detalusis planas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“, panaikinimo padavė tik 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus beveik 3 metams nuo detalaus plano patvirtinimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi sprendė skundo priėmimo klausimą antrą kartą. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams šalinti. Pareiškėjas L. U. 2019 m. balandžio 1 d. pateikė teismui patikslintą skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjo patikslintas skundas buvo ištaisytas remiantis minėta Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi, o konstatavo naikinamojo termino suėjimą. Todėl tokiu atveju patikslintas skundas iš esmės buvo nebevertintas, o skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota nauja aplinkybė, t. y. kad suėjo naikinamasis terminas pagal Įstatymo 49 straipsnio 6 dalį pareiškėjo skundui paduoti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsireikalauti ginčijamą teisės aktą ar jo kopiją (pareiškėjo tvirtinimu jis negali gauti ir pateikti teismui skundžiamo akto) iš atsakovo ir, esant poreikiui, dar kartą taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartyje, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir pareiškėjo L. U. skundo priėmimo klausimą perdavė spręsti teismui iš naujo, be kita ko, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjui nėra numatyta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą ginčijant norminio teisės akto teisėtumą, tačiau visiškai nepagrindė išvados, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas yra norminis teisės aktas.
Vertinimas dėl teisės akto pobūdžio ir jo galimos apskundimo tvarkos yra reikšmingas bylose, kuriose skundžiami teritorijų planavimo dokumentai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017).
Taigi teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmiausiai turi nuspręsti dėl skundžiamo akto pobūdžio ir jo galimos apskundimo tvarkos, įskaitant ir klausimą, prie kokių subjektų priskirtinas skundą paduodantis asmuo. Tik išsprendus klausimą dėl teisės akto apskundimo tvarkos, subjektų, galinčių paduoti skundą ar prašymą, galima teisingai nuspręsti dėl teisės akto apskundimo termino.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taikė Įstatymo 49 straipsnį neišsireikalavęs ginčijamo administracinio teisės akto (Įsakymo), t. y. neturėdamas galimybės įvertinti jo pagrindą, įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, apskundimo tvarką, subjektų ratą, kuriems taikomas administracinis aktas. Todėl teismas negalėjo spręsti dėl pareiškėjo priskirtinumo visuomenės (viešąjį) interesą ginančių subjektų grupei Įstatymo 49 straipsnio prasme, taigi negalėjo ir vertinti, ar pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju praleido naikinamąjį 2 metų terminą skundui paduoti, be to, negalėjo spręsti, ar ginčijamas aktas (Įsakymas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti) yra individualaus, ar norminio pobūdžio.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skundo padavimo termino, dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti gali paprašyti iš suinteresuotų asmenų nuomonės šiuo klausimu (ABTĮ 30 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog ginčo teisiniams santykiams yra taikoma Įstatymo 49 straipsnio 6 dalis ir pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, yra nemotyvuota šiuo konkrečiu atveju šiame proceso etape nustatytomis aplinkybėmis. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Sutkevičius
Veslava Ruskan
Dalia Višinskienė