LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VALDYMO ĮMONIŲ
ĮSTATYMAS
2014 m. gruodžio 18 d. Nr. XII-1467
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šiame įstatyme reglamentuojama profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veikla ir nustatomos šios veiklos valstybinės priežiūros ribos. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesai.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
1. Šis įstatymas taikomas profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklai. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų turi laikytis:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, valdančios Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtą vieną ar daugiau profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų;
2) trečiojoje valstybėje įsteigtos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą profesionaliesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą;
3) trečiojoje valstybėje įsteigtos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios platina bent vieno profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje.
2. Šio įstatymo, išskyrus 12 straipsnį, nuostatos netaikomos:
1) finansinį svertą naudojančioms kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar per kitos įmonės kontrolę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės yra susijusios bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu kontroliniu jų akcijų paketu, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, įskaitant visą turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, nesiekia 100 milijonų eurų, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto;
2) kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar per kitos įmonės kontrolę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės yra susijusios bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu kontroliniu jų akcijų paketu, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, nesiekia 500 milijonų eurų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė valdo tik finansinio sverto nenaudojančius kolektyvinio investavimo subjektus, kurie mažiausiai 5 metus nuo kiekvieno profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo nesuteikia investuotojams teisės kreiptis dėl investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar įnašų grąžinimo.
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) vienoje ar daugiau bendrovių akcijų paketą turinčioms bendrovėms, kurių tikslas yra per joms pavaldžias ir susijusias bendroves arba dalyvaujant kapitale įgyvendinti verslo strategiją arba strategijas, siekiant padidinti jų ilgalaikę vertę, ir kurios arba veikia savarankiškai ir jų akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba pagal kurių metinį pranešimą ar kitus oficialius dokumentus jų įsteigimo pagrindinis tikslas nėra siekti uždirbti investuotojams pelno parduodant joms pavaldžių arba susijusių bendrovių turtą (kontroliuojančiosios bendrovės);
2) profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijoms ir gyvybės draudimo įmonėms, turinčioms teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, jeigu jos nevaldo profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų;
3) Lietuvos bankui, išskyrus atvejus, kai Lietuvos bankas atlieka priežiūros funkcijas, kitų valstybių narių centriniams bankams;
6) Europos centriniam bankui, Europos investicijų bankui, Europos investicijų fondui, Europos vystymosi finansavimo institucijoms ir dvišaliams vystymosi bankams, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms panašioms tarptautinėms ir tarpvalstybinėms institucijoms, jeigu tokios institucijos ar organizacijos valdo vieną ar daugiau profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jeigu šie profesionaliesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai veikia viešojo intereso labui;
4. Jeigu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės veiklai šis įstatymas netaikomas, tačiau kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė siekia pasinaudoti šiame įstatyme nustatytomis profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių teisėmis, ji turi šiame įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti licenciją.
5. Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme nustatyti reikalavimai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas) nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal šį įstatymą veikiančioms profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Jeigu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies nuostatas, profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonių veiklai šis įstatymas netaikomas, tokia kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo registruotis priežiūros institucijoje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 12 straipsnyje.
6. Valdymo įmonėms, veikiančioms pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas), šio įstatymo reikalavimai netaikomi tol, kol valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtas nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, nebent valdymo įmonė, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalimi, siekia veikti pagal šį įstatymą. Valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtui pasiekus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius, valdymo įmonė turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju nuo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licencijos išdavimo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei taikomi šio įstatymo reikalavimai ir ji nebeprivalo atitikti atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų reikalavimų. Tačiau, jeigu valdymo įmonė pasirenka ir toliau naudotis šio straipsnio 7 dalyje numatyta teise, ji papildomai turi laikytis atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių investuotojų interesų apsaugą.
7. Valdymo įmonės, veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir valdančios specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, turi teisę ir toliau steigti ir (arba) valdyti tokius kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti tokių savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas atitinkamai neprofesionaliesiems investuotojams ir (arba) informuotiesiems investuotojams taip pat ir tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turtas pasiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytus dydžius arba valdymo įmonė pasirenka veikti pagal šį įstatymą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
8. Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
9. Pagal šį įstatymą licenciją gavusios valdymo įmonės, kitose valstybėse narėse licenciją gavusios profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ir trečiosiose valstybėse įsteigtos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, gavusios referencinės valstybės narės licenciją, turi teisę platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik profesionaliesiems investuotojams.
10. Šio straipsnio 9 dalies apribojimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų, įsteigtų ir valdomų pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, investicinių vienetų ar akcijų platinimui.
11. Šis įstatymas netaikomas profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklai, jeigu jos valdo vieną ar daugiau profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių vieninteliai investuotojai yra profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės arba jų patronuojančiosios ar patronuojamosios įmonės, arba kitos šių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosios įmonės, su sąlyga, kad nė vienas iš šių investuotojų pats nėra profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Depozitoriumo priežiūros institucija:
1) kredito įstaigas ir (ar) finansų maklerio įmones prižiūrinti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės priežiūros institucija;
2. Emitento kontrolė – poveikis emitentui, profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus emitento balso teisę suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.
3. Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas).
4. Finansinis svertas – metodas, kuriuo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė didina savo valdomo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto poziciją skolindamasi lėšų ar vertybinių popierių arba naudodamasi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis finansų rinkose naudojamomis priemonėmis.
5. Finansuojamasis profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, į kurį investuoja ar kuriame poziciją turi finansuojantysis profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas.
6. Finansuojantysis profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
1) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į kito profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto (finansuojamojo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto) investicinius vienetus arba akcijas;
2) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į daugiau kaip vieną finansuojamąjį profesionaliesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, kai šių finansuojamųjų profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijos yra tapačios, arba
8. Grynieji aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.
9. Į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė – valstybėje narėje registruota bendrovė, kurios akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
10. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolė – poveikis į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei, profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus bendrovės balso teisę suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto arba su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų tos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
11. Įmonės kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).
13. Kitoje valstybėje narėje įsteigtas profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, turintis registruotą ir (arba) pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, taip pat profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, kuris yra licencijuotas kitoje valstybėje narėje.
14. Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių priežiūros funkcijas toje valstybėje narėje.
17. Pagrindinis finansų tarpininkas – kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar kitas subjektas, dėl kurių atliekama riziką ribojanti nuolatinė priežiūra ir kurie pagal susitarimą su profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmone teikia profesionaliesiems investuotojams vieną ar daugiau investicinių paslaugų, kuriomis pirmiausia siekiama kaip sandorio šaliai finansuoti arba vykdyti sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, taip pat kurie gali teikti sandorių tarpuskaitos ir atsiskaitymo, turto saugojimo ir administravimo, vertybinių popierių skolinimo, vartotojui pritaikytas technologinės ir veiklos užtikrinimo infrastruktūros paslaugas.
18. Pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas – juridinis asmuo, kurio vienintelis tikslas – vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kaip tai apibrėžta 2008 m. gruodžio
19 d. Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (OL 2009 L 15, p. 1).
19. Patronuojamoji įmonė – dukterinė įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
20. Patronuojančioji įmonė – patronuojanti įmonė, kaip ji apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
21. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių priežiūros funkcijas.
22. Profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, įskaitant subfondus, – kuris:
1) pritraukia kapitalą iš keleto profesionaliųjų investuotojų, siekdamas jį investuoti tų profesionaliųjų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir
23. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui suteikta licencija arba kurioje jis yra įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas yra gavęs licenciją arba yra įsteigtas keliose valstybėse narėse, buveinės valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas pirmą kartą gavo licenciją arba buvo įsteigtas.
24. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo – investicinio fondo bendraturtis, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius.
25. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas – tiesioginis ar netiesioginis profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomo profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų siūlymas šio subjekto valdymo įmonės iniciatyva arba jos vardu Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje gyvenantiems ar registruotas buveines turintiems profesionaliesiems investuotojams.
26. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos steigimo sandoris.
27. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – bent šių profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo funkcijų atlikimas:
28. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – juridinis asmuo, kurio įprasta veikla yra profesionaliesiems investuotojams skirto (skirtų) kolektyvinio investavimo subjekto (subjektų) valdymas. Kai investicinės bendrovės valdymas yra neperduodamas valdymo įmonei, šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonėms atitinkamai taikomi pačiai investicinei bendrovei.
29. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytais įpareigojimais ir balsų skaičiavimo tvarka.
30. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės atlygio dalis – valdymo įmonei tenkanti atlygio dalis, gaunama už profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Į šią atlygio dalį neįeina valdymo įmonės investicijų į profesionaliesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą grąža.
31. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė turi registruotą buveinę. Kai valdymo įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, buveinės valstybe nare laikytina referencinė valstybė narė.
32. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės filialas – neturintis juridinio asmens statuso valdymo įmonės struktūrinis padalinys. Šiame įstatyme visi vienos valdymo įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai laikomi vienu filialu.
33. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės nuosavos lėšos – valdymo įmonės pinigai ar jų ekvivalentai, kitas likvidus turtas, taip pat investicijos į likvidžias žemos rizikos finansines priemones ir kitas turtas.
34. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdomi profesionaliesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai arba kurioje platinami šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė, o tais atvejais, kai valdymo įmonė nėra įsteigta Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, – valstybė narė, kuri nėra referencinė valstybė narė.
35. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės vadovai – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
36. Profesionalusis investuotojas – investuotojas, atitinkantis Finansinių priemonių rinkų įstatyme profesionaliajam klientui nustatytus kriterijus.
37. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė, taip pat nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.
38. Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių priežiūros funkcijas savo valstybėje.
39. Turto arba verslo vertinimo įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.
40. Uždarojo tipo profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas – profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas, įskaitant jo subfondus, kurio investiciniai vienetai, akcijos išperkami arba įnašas į tikrąją ar komanditinę ūkinę bendriją grąžinamas tik pasibaigus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytam laikotarpiui arba kitu juose iš anksto nustatytu terminu.
II SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS IR JŲ FUNKCIJOS
4 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų formos ir tipai
1. Profesionaliesiems investuotojams skirtas kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – kolektyvinio investavimo subjektas) gali veikti Lietuvos Respublikoje įsteigto investicinio fondo ar investicinės bendrovės forma.
2. Pagal šį įstatymą ketinanti veikti investicinė bendrovė gali būti šių teisinių formų:
3. Investiciniai fondai ar investicinės bendrovės gali būti atvirojo arba uždarojo tipo, kaip tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.
4. Investicinių bendrovių, kurių teisinė forma yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, steigimo sandoryje nustatyta ir taikoma tvarka gali skirtis nuo Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatyme nustatytos įnašų įnešimo ir (arba) grąžinimo tvarkos ir pelno paskirstymo tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams tvarkos.
5 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė), valdydama kolektyvinio investavimo subjektus, turi užsiimti investicinio portfelio valdymo ir su tuo susijusios rizikos valdymo veikla.
2. Valdymo įmonė gali teikti kitas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi šia pagrindine veikla:
1) administravimas: buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;
3) kita su kolektyvinio investavimo subjekto turtu susijusi veikla, tokia kaip paslaugų, reikalingų valdymo įmonės pareigoms atlikti, teikimas, infrastruktūros valdymas, nekilnojamojo turto administravimo veikla, įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir susijusiais klausimais, konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių jungimusi ir pirkimu, bei kitos paslaugos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto, taip pat bendrovių ir kito turto, į kurį jis yra investavęs, valdymu;
4) pensijų fondų ir kitų asmenų finansinių priemonių portfelių valdymas, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar investicinių portfelių valdymo veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
3. Valdymo įmonei, teikiančiai šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 12, 13 ir 22 straipsnių reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai.
4. Valdymo įmonė gali teikti šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas paslaugas tik tuo atveju, jeigu jai išduotoje licencijoje numatyta galimybė teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas paslaugas.
5. Investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi teisę užsiimti tik šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyta veikla, susijusia su investicinės bendrovės valdymu.
6. Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti tik vieną valdymo įmonę, užtikrinančią atitiktį šio įstatymo reikalavimams.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJOS IŠDAVIMAS IR valdymo įmonės REGISTRAVIMASIS priežiūros institucijoje
6 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės veikla
1. Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė ir akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją. Licencija turi būti gauta prieš bendrovei pradedant verstis šiame įstatyme nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus turi teisę valdyti ir kitose valstybėse narėse pagal šių valstybių narių teisę įsteigtos valdymo įmonės.
3. Pagal priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ar kredito įstaigos licenciją, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, veikiančios finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos neprivalo gauti atskiros licencijos teikti su kolektyvinio investavimo subjektu susijusias investicines paslaugas, įskaitant portfelio valdymo ar investicinių vienetų platinimo paslaugas. Finansų maklerio įmonės gali tiesiogiai ar netiesiogiai viešai ar neviešai siūlyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas investuotojams tik tuo atveju ir tokiu mastu, kokiu investicinius vienetus ar akcijas galima platinti pagal šį įstatymą.
7 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos išdavimo tvarka
1. Valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją.
2. Kartu su prašymu valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti:
1) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimsiančio asmens pareigas parašu patvirtintą gyvenimo aprašymą, nurodant jo parengimo datą ir kitą informaciją, patvirtinančią, kad šie asmenys atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
2) informaciją apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę ir jų turimų akcijų paketų dydį. Šiame punkte nurodyti duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus. Jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, atskleidžiami duomenys jų dalyvių – fizinių asmenų (jeigu valdymo įmonės akcijų paketą turinčios tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);
3) veiklos planą, kuriame, be kita ko, yra aprašytos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikta juridinio asmens organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą;
5) informaciją apie susitarimus pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei pagal šio įstatymo 14 straipsnį;
6) informaciją apie ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijas, įskaitant pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų tipus, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;
8) informaciją apie ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdį ir kitas savybes, taip pat nurodant informaciją apie valstybes nares arba trečiąsias valstybes, kuriose tokie kolektyvinio investavimo subjektai yra įsteigti arba kuriose juos ketinama įsteigti;
9) informaciją apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas;
10) kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurį valdymo įmonė ketina valdyti, steigimo dokumentus;
11) sutartis su būsimu kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu (jeigu sudaryta), sąskaitų tvarkytoju, administracines paslaugas teiksiančiu asmeniu ir kitais paslaugų teikėjais, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai;
12) depozitoriumo paskyrimo kiekvienam kolektyvinio investavimo subjektui, kurį valdymo įmonė ketina valdyti, tvarkos aprašą pagal šio įstatymo 23 straipsnį;
3. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad juridinis asmuo atitinka visus šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus valdymo įmonei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.
4. Kai juridinis asmuo, gavęs valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba valdymo įmonės veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo pagal šį įstatymą, jis neturi antrą kartą priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl licencijos pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba dėl veiklos leidimo pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu juridinis asmuo informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys yra aktualus.
5. Jeigu valdymo įmonė paveda tam tikras valdymo ar administravimo funkcijas kitai įmonei, informacija apie šių funkcijų pavedimą ir pavedimo tvarką, kaip ji nustatyta šio įstatymo 14 straipsnyje, turi būti pateikta priežiūros institucijai kreipiantis dėl licencijos išdavimo.
8 straipsnis. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti valdymo įmonės licenciją
1. Priežiūros institucija atsisako išduoti valdymo įmonės licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ar papildomi pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ir per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį neįvykdytas priežiūros institucijos reikalavimas ištaisyti šiuos trūkumus;
3) valdymo įmonės pateikti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų;
4) valdymo įmonės vadovai neatitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ar darbo patirties;
5) yra pagrindas manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų;
6) priežiūros institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo proceso veiksmingumo ar atitikties šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimams;
7) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys valdymo įmonės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų glaudūs ryšiai;
8) kvalifikuotąsias akcijų paketų dalis turintys valdymo įmonės akcininkai arba nariai nėra tinkami, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą;
9) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys trečiojoje valstybėje registruotų ar įsteigtų fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais valdymo įmonė turi glaudžius ryšius, teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas;
2. Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo išsamios informacijos pateikimo dienos praneša juridiniam asmeniui raštu, ar jam išduodama licencija. Informacija laikoma išsamia, jeigu juridinis asmuo pateikė bent jau šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 6–9 punktuose nurodytą informaciją. Ypatingais atvejais priežiūros institucija turi teisę pratęsti šį terminą, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Apie tokį sprendimą turi būti pranešama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
3. Valdymo įmonė gali pradėti valdyti kolektyvinio investavimo subjektą gavusi licenciją, tačiau ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytos trūkstamos dalies informacijos pateikimo, jeigu ši informacija nepateikta ar pateikta ne visa kartu su prašymu išduoti valdymo įmonės licenciją.
4. Priežiūros institucija, prieš išduodama licenciją, konsultuojasi su kitos valstybės narės priežiūros institucija dėl licencijos išdavimo, jeigu:
1) licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojamai įmonei arba
2) licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios įmonės valdomai įmonei, arba
9 straipsnis. Licenciją siekiančiai gauti ar turinčiai valdymo įmonei keliami pradinio kapitalo reikalavimai
2. Investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 300 000 eurų.
3. Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.
4. Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu valdymo įmonė naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokią garantiją ar laidavimą priežiūros institucijai. Garantija ar laidavimas gali būti pateikti ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai joje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios nustatytosioms Europos Sąjungos teisės.
5. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali padengti galimą profesinės civilinės atsakomybės riziką nuosavomis lėšomis arba civilinės atsakomybės draudimu. Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, apdrausdama galimą civilinės atsakomybės riziką civilinės atsakomybės draudimu turi laikytis Europos Komisijos nustatytų taisyklių.
6. Jeigu valdymo įmonė taip pat valdo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus, šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatos jai nėra taikomos.
8. Taikant šio straipsnio 3 dalies nuostatas, valdymo įmonių portfeliais laikomi visi valdymo įmonių valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau funkcijų valdymo įmonės pavedė kitam subjektui, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektų portfelius, kurių valdymo funkcijos yra pavestos toms valdymo įmonėms.
10 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos pakeitimas
1. Prieš įgyvendindama esminius pakeitimus, dėl kurių keistųsi pagal šio įstatymo 7 straipsnį teikiama informacija, taip pat prieš įgyvendindama kitus galinčius būti esminiais vykdomos veiklos pakeitimus, valdymo įmonė privalo iš anksto, prieš protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų, apie planuojamus pakeitimus informuoti priežiūros instituciją.
2. Priežiūros institucija, nusprendusi apriboti arba atmesti valdymo įmonės planuojamus veiklos pakeitimus, apie tai praneša valdymo įmonei per mėnesį nuo pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį gavimo dienos. Priežiūros institucijos pranešimo pateikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam negu mėnesio laikotarpiui, apie tai informavus valdymo įmonę.
11 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimas
Priežiūros institucija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
2) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda naudotis licencijos suteiktomis teisėmis ar daugiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo veiklos;
3) išaiškėja, kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;
5) licencijos turėtojas nevykdo pareigų pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad negalės to padaryti ateityje;
6) licencijos turėtojas nebeatitinka keliamų kapitalo pakankamumo reikalavimų, teikiant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą portfelio valdymo savo nuožiūra paslaugas;
7) licencijos turėtojas šiurkščiai ir (ar) pakartotinai pažeidinėja šiame įstatyme keliamus reikalavimus ir taip pažeidžia ar gali pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus;
12 straipsnis. Valdymo įmonės registravimasis priežiūros institucijoje
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi registruotis priežiūros institucijoje.
2. Registruodamasi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti informaciją apie save ir valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir jų investavimo strategijas.
3. Ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, taip pat jeigu yra reikšmingų pasikeitimų arba per 5 darbo dienas po priežiūros institucijos prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, valdymo įmonė turi priežiūros institucijai pateikti informaciją apie platinamus investicinius vienetus ar akcijas ir apie savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų pagrindines pozicijas bei rizikos koncentracijas, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai prižiūrėti sisteminę riziką.
4. Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų turtas peržengia šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, valdymo įmonė turi nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ribų peržengimo dienos, pranešti apie šios ribos peržengimą priežiūros institucijai ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo ribų peržengimo dienos pateikti prašymą išduoti šio įstatymo nustatytą valdymo įmonės licenciją.
TREČIASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLAI
13 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonių veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai
1. Valdymo įmonė privalo:
1) veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui ir vadovaudamasi kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės steigimo dokumentais, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais;
3) užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose profesionaliajam investuotojui nustatytus reikalavimus; sudaryti ir prireikus nedelsdama atnaujinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą;
5) turėti tokią organizacinę interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos struktūrą, kuria būtų atskiriami galimai nesuderinami valdymo įmonės uždaviniai ir pareigos ir būtų galima išvengti interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ir jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų; tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų ir kito kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir valdymo įmonės kito kliento; valdomo kolektyvinio investavimo subjekto arba to kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir tos pačios valdymo įmonės valdomo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; dviejų valdymo įmonės klientų. Atsiradus interesų konfliktui turi būti visos struktūrinės organizacinės sąlygos, kad tokie interesų konfliktai būtų nustatyti, užkirstas kelias jų plitimui, sudarytos sąlygos juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti investuotojus;
6) užtikrinti, kad sprendimus dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto valdymo priimantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir būtų nepriekaištingos reputacijos;
7) nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos esminės valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos (toliau – esminių funkcijų vykdymo kontrolė), ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai esminių funkcijų vykdymo kontrolės ataskaitą;
8) laikytis kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijos nustatytos rizikos nustatymo, valdymo bei įvertinimo politikos ir bent kartą per metus atlikti susijusių vidaus tvarkos taisyklių peržiūrą;
9) vertindama kolektyvinio investavimo subjekto turto kredito riziką, nepasitikėti vien tik kredito reitingų agentūrų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 suteiktais kredito reitingais (toliau – kredito reitingai) ir automatiškai jais nesikliauti;
10) funkciškai ir hierarchiškai atskirti rizikos valdymo funkciją nuo kitų valdymo įmonės funkcijų ir bent kartą per metus atlikti peržiūrą, ar kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdis atitinka kolektyvinio investavimo subjekto dydį, portfelio struktūrą, investavimo strategijas ir tikslus, nustatytus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, prospekte ir kituose veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose;
11) kolektyvinio investavimo subjektui, kuris yra uždarojo tipo finansinį svertą taikantis kolektyvinio investavimo subjektas, taikyti tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos, likvidumo ir išpirkimo politikos suderinamumo sistemą ir procedūras;
12) periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį naudojant galima įvertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumą ir užtikrinti, kad likvidumo reikalavimų būtų tinkamai laikomasi, ir pateikti rezultatus priežiūros institucijai;
13) užtikrinti, kad administravimo ir apskaitos procedūros, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemonės būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
14) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai ir investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 5 metus po šios veiklos nutraukimo;
15) užtikrinti, kad kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui būtų nustatytos tinkamos ir nuoseklios procedūros, kad pagal šį įstatymą ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus būtų galima atlikti tinkamą ir nepriklausomą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ir kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinio vieneto ar akcijos kaina būtų apskaičiuojama ir pateikiama investuotojams laikantis šio įstatymo nuostatų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų;
16) priežiūros institucijai teikti visą jos prašomą kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės priežiūrai reikalingą informaciją;
17) laikytis visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
2. Valdymo įmonė neturi teisės taikyti palankesnių sąlygų jokiems investuotojams, nebent tokios palankesnės sąlygos nustatytos atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
3. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjektas laikytųsi šiame įstatyme nustatytų veiklos reikalavimų.
4. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, stebi valdymo įmonės kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, įskaitant nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikoje naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą įtaką siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.
5. Jeigu valdymo įmonė valdo pensijų fondus ir (arba) kitų asmenų finansinių priemonių portfelius pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ji gali investuoti visas ar dalį kliento portfelio lėšų į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.
6. Tais atvejais, kai valdymo įmonė negali užtikrinti, kad jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiantis subjektas laikytųsi šio įstatymo reikalavimų, ji nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas registruotas kitoje valstybėje narėje, šios valstybės narės priežiūros instituciją.
7. Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 6 dalyje numatytų pareigų ir nėra galimybės užtikrinti jų laikymosi, priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad valdymo įmonė nevykdytų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės funkcijų, o valdymo įmonei nesutikus su reikalavimu arba vengiant jį įvykdyti nedelsiant – sustabdyti arba panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždrausti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą.
8. Atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalies nuostatas, reikalavimų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas priežiūros institucijai pareikalavus sustabdyti valdymo įmonės veiklą.
9. Jeigu valdymo įmonės taikomos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos organizacinės procedūros yra nepakankamos ir dėl galimo interesų konflikto galėtų kilti grėsmė investuotojų interesams, prieš imdamasi veiklos jų vardu, valdymo įmonė turi aiškiai informuoti investuotojus apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis ir parengti atitinkamą politiką ir procedūras.
10. Funkcinį ir hierarchinį rizikos valdymo funkcijų atskyrimą pagal šio straipsnio 1 dalies 10 punktą įvertina priežiūros institucija. Vertindama priežiūros institucija turi laikytis principo, kad valdymo įmonė turi pareigą įrodyti, kad interesų konfliktų prevencijos priemonės sudaro galimybes nepriklausomai vykdyti rizikos valdymo veiklą ir kad rizikos valdymo procesas atitinka šio straipsnio reikalavimus ir yra nuolat veiksmingas.
11. Priežiūros institucija apie šio straipsnio 7 dalyje nurodytą valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą arba kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklos uždraudimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.
14 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
1. Valdymo įmonė turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti kitam subjektui, turinčiam teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą prieš įsigaliojant susitarimui dėl perdavimo privalo pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiančios įmonės pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas.
2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
2) pavedimą priimsianti įmonė (įgaliotinis) turi pakankamai išteklių atitinkamoms užduotims atlikti, o faktiškai pavedimą priimsiančios įmonės (įgaliotinio) veiklą vykdantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir turintys darbo patirties valdymo įmonėje ar joms prilygintose įmonėse;
3) pavedamos portfelio arba rizikos valdymo funkcijos, įgaliojimai gali būti suteikti tik toms įmonėms, kurios turi licenciją arba yra įregistruotos turtui valdyti ir kurioms taikomi tokie patys veiklos reikalavimai. Kai nurodytų sąlygų patenkinti nėra galimybės, su portfelio arba rizikos valdymu susijusios funkcijos gali būti perduodamos tik tuo atveju, jeigu gautas išankstinis valdymo įmonės priežiūros institucijos leidimas. Toks pavedimas galimas tik tuo atveju, kai valdymo įmonės priežiūros institucija ir įmonės priežiūros institucija, įsikūrusi trečiojoje valstybėje, yra pasirašiusios susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
4) dalies savo funkcijų pavedimas netrukdo ar neturėtų trukdyti veiksmingai valdymo įmonės priežiūrai ir netrukdo ar neturėtų trukdyti valdymo įmonės veiklai ir kartu kolektyvinio investavimo subjekto valdymui, kuriais siekiama kuo didesnės naudos dalyviams;
5) valdymo įmonė įrodo, kad pavedimą priimsianti įmonė (įgaliotinis) yra kompetentinga (kompetentingas) ir pajėgi (pajėgus) prisiimti atitinkamas funkcijas, kad ji (jis) buvo atidžiai atrinkta (atrinktas) ir kad valdymo įmonė gali veiksmingai nuolat stebėti perduotos veiklos vykdymą, bet kada pavedimą priėmusiai įmonei (įgaliotiniui) pateikti papildomus nurodymus ir nedelsdama atšaukti funkcijų pavedimą, kai tai būtina atsižvelgiant į dalyvių interesus.
3. Valdymo įmonė nuolat tikrina kiekvienos pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) teikiamas paslaugas.
4. Valdymo įmonė negali perleisti portfelio arba rizikos valdymo funkcijų:
2) bet kokiam kitam subjektui, kurio interesai gali prieštarauti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams, nebent toks subjektas funkciškai ir hierarchiškai atskirtų savo portfelio arba rizikos valdymo užduočių atlikimą nuo savo kitų galimai prieštaringų užduočių ir būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams atskleisti galimi interesų konfliktai.
5. Įmonė, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės funkcijos, gali perduoti bet kokią priimtą funkciją, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
2) valdymo įmonė apie planuojamą tolesnį funkcijų perdavimą informavo priežiūros instituciją prieš įsigaliojant tolesnio funkcijų perdavimo susitarimams;
6. Pavedimą priėmusi įmonė (įgaliotinis) negali perduoti portfelio arba rizikos valdymo funkcijų šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams.
7. Jeigu pavedimą priėmusi įmonė (įgaliotinis) priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, ji (jis) turi nuolat tikrinti kiekvienos įmonės, kuriai toliau perduotos funkcijos, teikiamas paslaugas.
8. Valdymo įmonės atsakomybei kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams poveikio nedaro faktas, kad valdymo įmonė pavedė savo funkcijas kitai įmonei arba kad buvo perduotos pavestos funkcijos, valdymo įmonė taip pat neturi teisės pavesti savo funkcijų tokiu mastu, kad jos iš esmės būtų nebegalima laikyti valdymo įmone.
15 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika
1. Valdymo įmonė turi nustatyti vyresniųjų vadovų, už riziką atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
2. Valdymo įmonė turi nustatyti darbuotojų, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vyresniųjų vadovų ir už riziką atsakingų darbuotojų atlyginimų dydį ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
3. Atlyginimų nustatymo politika turėtų derėti su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir jį skatinti.
4. Atlyginimų nustatymo politika neturėtų būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri būtų nesuderinama su kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentais.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖ
16 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas
1. Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė ir investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma bent kartą per metus, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis bei rinkoje pripažintų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais.
2. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra atvirojo tipo, grynųjų aktyvų vertės nustatymas turi būti vykdomas tokiu dažnumu, kiek tikslinga atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turimą turtą bei jo išleidimo ir išpirkimo dažnumą. Vertės nustatymas turi būti vykdomas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintomis taisyklėmis.
17 straipsnis. Reikalavimai kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintojui
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintoju gali būti:
1) išorės vertintojas – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įsteigta nepriklausoma ir su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone nesusijusi turto ir verslo vertinimo įmonė, kuriai valdymo įmonė paveda turto vertinimo funkcijas;
2) pati valdymo įmonė, tačiau tik tais atvejais, kai yra išvengiama interesų konflikto tarp valdymo įmonės vykdomo turto vertinimo ir kolektyvinio investavimo subjekto darbuotojų, valdymo įmonės darbuotojų ar kitų susijusių ir (ar) priklausomų asmenų interesų. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad atliekamas turto vertinimas yra funkciškai nepriklausomas nuo portfelio valdymo ir atlyginimų nustatymo politikos.
2. Turto vertintoju gali būti ir depozitoriumas, tačiau tik tais atvejais, kai depozitoriumo funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintojo atliekamų užduočių ir apie tokio turto vertintojo pasirinkimą ir iš to kylančias interesų konflikto grėsmes buvo iš anksto raštu ar tam prilyginama forma pranešta kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
3. Visais atvejais valdymo įmonė atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams už tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą, taip pat už grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimą ir už tų grynųjų aktyvų vertės paskelbimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys atsako valdymo įmonei už visus valdymo įmonės nuostolius, patirtus dėl turto vertintojo kaltės.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys negali pavesti kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimo funkcijos kitoms įmonėms.
5. Valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirtą turto vertintoją. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad būtų paskirtas kitas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas turto vertintojas, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, planuojamas paskirti turto vertintojas neturi pakankamai kompetencijos, profesionalumo, patirties arba neatitinka kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
6. Prieš atlikdamas turto vertinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas asmuo turi pateikti informaciją apie savo patirtį, įrodančią, kad jis gali veiksmingai atlikti atitinkamas vertinimo funkcijas.
7. Turto vertinimo funkcijų perleidimui šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
8. Jeigu valdymo įmonės atliktas turto vertinimas yra neišsamus, netikslus ar galimai neatskleidžiantis esamos kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, priežiūros institucija turi teisę iš valdymo įmonės pareikalauti, kad turto vertinimą valdymo įmonės lėšomis patikrintų nepriklausomas turto vertintojas ir (ar) auditorius.
III SKYRIUS
INVESTUOTOJAMS TEIKIAMA INFORMACIJA
18 straipsnis. Informacijos teikimo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams tvarka
1. Prieš pradedant investuoti valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti:
3) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjektas gali investuoti, rūšių ir būdų, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas gali naudoti, visų su tuo susijusios rizikos rūšių, visų galiojančių investavimo apribojimų, aplinkybių, kuriomis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę naudoti finansinį svertą, leidžiamų finansinio sverto tipų ir šaltinių, su jais susijusios rizikos, visų finansinio sverto naudojimo apribojimų aprašą ir visus susitarimus dėl pakartotinio įkeisto turto ir turto naudojimo bei didžiausią finansinio sverto lygį, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
4) procedūrų, kurių laikydamasis kolektyvinio investavimo subjektas gali keisti savo investavimo strategiją ir (arba) investavimo politiką, aprašą;
5) pagrindinių teisinių pasekmių, kylančių dėl susitarimų, sudarytų siekiant investuoti, aprašą, įskaitant informaciją apie taikytiną teisę ir teisinių priemonių, kuriomis numatomas teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas valstybės, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas, teritorijoje, buvimą arba nebuvimą;
6) valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo, auditoriaus ir visų kitų paslaugų teikėjų pareigų bei investuotojų teisių aprašą ir nurodyti jų tapatybę;
7) aprašą, kaip valdymo įmonė laikosi papildomų nuosavų lėšų ir (ar) civilinės atsakomybės draudimo reikalavimų;
8) visų valdymo įmonės perleistų valdymo funkcijų ir visų depozitoriumo perleistų saugojimo funkcijų aprašą, nurodyti įgaliotinio tapatybę ir pateikti informaciją apie dėl funkcijų perdavimo galinčius kilti interesų konfliktus;
9) kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertinimo procedūros ir vertinamo turto įkainojimo metodikos aprašą;
10) kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo rizikos valdymo aprašą, įskaitant išpirkimo teises tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, galiojančius išpirkimo susitarimus su investuotojais;
11) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, ir didžiausių jų sumų aprašą;
12) aprašą, kaip valdymo įmonė užtikrina sąžiningą elgesį su investuotojais, kai investuotojui nustatoma pirmumo teisė arba teisė įgyti tokią pirmumo teisę, – jai suteiktos pirmumo teisės aprašą ir investuotojų, kurie įgyją tokia pirmumo teisę, sąrašą, ir tam tikrais atvejais jų teisinių ar ekonominių sąsajų su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone aprašą;
15) naujausią kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę arba naujausią kolektyvinio investavimo subjekto investicinio vieneto arba akcijos rinkos kainą pagal šiame įstatyme nurodytą turto vertinimo metodiką;
17) duomenis apie pagrindinį finansų tarpininką, visų esminių kolektyvinio investavimo subjekto susitarimų su pagrindiniais finansų tarpininkais aprašą, taip pat aprašą, kaip valdomi su tuo susiję interesų konfliktai, atitinkamais atvejais sutarties su depozitoriumu nuostatą dėl galimybės perduoti ir dar kartą panaudoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ir informaciją apie visus galimai įvykusius atsakomybės perdavimo atvejus pagrindiniam finansų tarpininkui;
2. Valdymo įmonė informuoja investuotojus apie visus depozitoriumo sudarytus susitarimus sutartiniu pagrindu būti atleistam nuo atsakomybės ir kitus depozitoriumo atsakomybės pakeitimus.
19 straipsnis. Periodiškai atskleidžiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą
1. Valdymo įmonė turi nuolat atnaujinti ir padaryti prieinamą investuotojams ir priežiūros institucijai informaciją apie:
1) kolektyvinio investavimo subjekto turto procentinę dalį, kuriai taikoma speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo;
20 straipsnis. Kita valdymo įmonės periodiškai atskleidžiama informacija
Valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, naudojančius finansinius svertus arba platinančius finansinius svertus naudojančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, ne rečiau kaip kartą per mėnesį atnaujina ir padaro prieinamą investuotojams informaciją apie:
1) didžiausio finansinio sverto, kurį valdymo įmonė gali naudoti kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygio ir teisės pakartotinai naudoti įkeistą turtą arba garantijų pagal finansinio sverto susitarimus pakeitimus;
IV SKYRIUS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ METŲ ATASKAITOS REIKALAVIMAI IR AUDITAS
21 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaita
1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos valdymo įmonė pateikia kiekvieno savo valdomo valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ir kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ji platina Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, paskutinių finansinių metų ataskaitą. Metų ataskaita pateikiama valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir, to pareikalavus, kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.
2. Metų ataskaita investuotojams pateikiama jų prašymu. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, privalo viešai paskelbti metinę informaciją, investuotojams jų prašymu turi būti atskirai pateikiama tik papildoma informacija. Ši papildoma informacija gali būti pateikiama ir kaip papildoma metinės informacijos dalis.
3. Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir tarptautiniais apskaitos standartais.
4. Kolektyvinio investavimo subjekto apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
5. Valdymo įmonė, kurios buveinė yra registruota Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi teikia jai ataskaitas, kuriose, be kita ko, nurodo pagrindines rinkas, kuriose investuoja, priemones, kuriomis ji prekiauja savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vardu, ir kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindines pozicijas bei svarbiausias koncentracijas.
6. Kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje privalo būti pateikiama:
1) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinis fondas, – grynųjų aktyvų ataskaita, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas, o jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinė bendrovė, – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas;
4) visa per metus gauto atlyginimo suma, padalyta į fiksuotą ir kintamąjį atlyginimą, kurį valdymo įmonė moka savo darbuotojams, naudos gavėjų skaičius ir atitinkamais atvejais valdymo įmonės atlygio dalis;
5) bendra atlyginimo suma, paskirstyta valdymo įmonės vadovams ir kitiems darbuotojams, kurių veiksmai daro esminį poveikį kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdžiui;
6) tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktas bendroves, – tokių bendrovių verslo plėtros apžvalga, kurioje būtų numatyti visi svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos, bendrovės plėtros perspektyvos ir informacija apie savų akcijų įsigijimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme;
22 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų auditas
1. Valdymo įmonės auditui taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituoti. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų esminių funkcijų vykdymo kontrolės ir investavimo rizikos išskaidymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus.
V SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
23 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi. Sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui vykdyti jam pavestas funkcijas.
2. Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti:
1) licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas;
3. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas turi būti įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas.
4. Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas:
2) Lietuvos Respublikoje, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą valdo Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė;
5. Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas trečiojoje valstybėje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
2) depozitoriumui taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant minimalaus kapitalo reikalavimus;
3) depozitoriumo priežiūros institucijos vykdoma priežiūra ir poveikio priemonės yra tokios pat ar griežtesnės negu nustatytos Lietuvos Respublikoje, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas;
4) priežiūros institucija yra pasirašiusi susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su depozitoriumo priežiūros institucija;
5) Lietuvos Respublika, kurioje yra registruota trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, ir kitos valstybės narės, kuriose ketinama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, yra su trečiąja valstybe, kurioje įsisteigęs depozitoriumas, pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
6) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
7) trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo atsakomybės taikymo sąlygos yra ne mažesnės negu nurodyta šio įstatymo 27 straipsnyje ir depozitoriumas yra aiškiai išreiškęs sutikimą laikytis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų depozitoriumo funkcijų perdavimui.
6. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų funkcijų, depozitoriumas:
1) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal taikytiną nacionalinę teisę ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;
2) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų apskaičiuojama pagal taikytiną nacionalinę teisę ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus bei šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatytą tvarką;
3) vykdo valdymo įmonės nurodymus, nebent jie prieštarautų taikytinai nacionalinei teisei ar kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams;
4) užtikrina, kad sandorių, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto turtu, atveju kiekviena kolektyvinio investavimo subjektui priklausanti suma būtų pervedama kolektyvinio investavimo subjektui laiku, kaip tai nustato su depozitoriumu pasirašyta sutartis ar teisės aktai;
7. Vykdydamas pavestas funkcijas, depozitoriumas veikia nešališkai, sąžiningai ir geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo investuotojų interesais, privalo vengti interesų konfliktų, o jeigu kyla jų grėsmė, nedelsdamas apie tai pranešti valdymo įmonei. Depozitoriumas negali naudoti kolektyvinio investavimo subjektui priklausančių saugomų finansinių priemonių, nebent tam yra gautas išankstinis kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės sutikimas.
8. Depozitoriumas nevykdo su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo savo kitų interesų konfliktą galinčių sukelti užduočių, taip pat būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams atskleisti galimi interesų konfliktai.
9. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos atliktais vertinimais dėl kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo įsisteigimo vietos, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
10. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, ypač užtikrindamas, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įrašytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte arba kitame to paties pobūdžio subjekte atitinkamoje rinkoje, kurioje reikalingos sąskaitos, jeigu tokiam subjektui taikomas Europos Sąjungos teisę atitinkantis rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas.
24 straipsnis Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
1. Jeigu yra saugomos finansinės priemonės, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės būtų registruojamos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26) 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
2. Kito turto atveju, taip pat tais atvejais, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nuosavybės teisę į tokį turtą ar minėtas finansines priemones ir įtraukia turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Visa ši informacija turi būti nuolat atnaujinama.
25 straipsnis. Depozitoriumo teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
1. Depozitoriumas gali pavesti kitoms įmonėms saugoti finansines priemones arba kitą kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės turtą. Depozitoriumas negali pavesti kitai įmonei jokių kitų šiame įstatyme numatytų funkcijų.
2. Depozitoriumo turto saugojimo funkcija negali būti pavedama siekiant išvengti šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkcijas pavesti kitai įmonei tik tada, kai pavedimas vykdomas dėl objektyvios priežasties.
4. Depozitoriumas, pasirinkdamas kitą įmonę, jai pavesdamas turto saugojimo funkciją, periodiškai peržiūrėdamas turto saugojimo funkcijos pavedimą ir stebėdamas įmonę, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, ir tokio pavedimo sąlygas, turi elgtis profesionaliai, apdairiai ir stropiai.
5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, vykdydama jai pavestas užduotis nuolat atitinka šias sąlygas:
1) įmonės struktūra ir kompetencija yra proporcingos pavesto saugoti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) finansinių priemonių saugojimo perdavimo atveju tokiai įmonei taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra ir išorės auditas, siekiant užtikrinti, kad įmonė turi finansines priemones;
3) depozitoriumo klientų, kurių turto saugojimas buvo perduotas depozitoriumui, turtą įmonė atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo turto tokiu būdu, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, jog šis turtas priklauso atitinkamo depozitoriumo klientams;
4) įmonė negali saugoti perduoto turto panaudoti be išankstinio kolektyvinio investavimo subjekto, valdymo įmonės ar depozitoriumo sutikimo;
6. Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietinė įmonė, ir nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimo reikalavimus, depozitoriumas gali pavesti savo funkcijas tokiai vietinei įmonei tik ta apimtimi, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų funkcijų pavedimo reikalavimus. Šis pavedimas galimas tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai yra iš anksto tinkamai ir išsamiai informuoti apie funkcijų pavedimą ir jo aplinkybes, nurodant, kad toks funkcijų pavedimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės nustatytų teisinių suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokių finansinių priemonių saugojimą nurodytai vietinei įmonei.
7. Įmonė, kuriai depozitoriumas pavedė atlikti turto saugojimo funkciją, gali pavesti funkcijas kitoms įmonėms, jeigu jos tenkina visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimui taikomus reikalavimus ir yra gautas depozitoriumo sutikimas. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
26 straipsnis. Pagrindinio finansų tarpininko atskyrimas nuo depozitoriumo
1. Valdymo įmonė turi deramai, profesionaliai, apdairiai ir stropiai pasirinkti ir paskirti pagrindinį finansų tarpininką ir apie tai informuoti depozitoriumą.
2. Kai valdymo įmonė naudojasi pagrindinio finansų tarpininko paslaugomis, jų teikimo sąlygos turi būti nustatomos rašytine sutartimi. Tokioje sutartyje turi būti nurodomos bent jau kolektyvinio investavimo subjekto turto perdavimo ir naudojimo galimybės, kuriomis naudojamasi laikantis kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų. Sutartyje taip pat turi būti numatoma, kad apie jos sudarymą būtų informuotas depozitoriumas.
3. Pagrindinio finansų tarpininko vadovai ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.
4. Pagrindinis finansų tarpininkas gali atlikti depozitoriumo funkcijas tik tais atvejais, kai pagrindinio finansų tarpininko funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinio finansų tarpininko atliekamų užduočių ir funkcijų ir apie tokio depozitoriumo pasirinkimą ir iš to kylančias interesų konflikto grėsmes buvo tinkamai pranešta kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams.
27 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už jo saugomas ir kitoms įmonėms perduotas saugoti finansines priemones.
2. Finansinių priemonių, saugomų depozitoriume, praradimo atveju depozitoriumas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatyta pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu. Suma arba finansinės priemonės grąžinamos kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei.
3. Jeigu depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai vykdė savo pareigas pagal šį įstatymą, jis privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) valdymo įmonei atlyginti ir visus kitus su netinkamu pareigų vykdymu susijusius nuostolius.
4. Depozitoriumo turto saugojimo funkcijos perdavimas kitoms įmonėms neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės.
5. Perdavus kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės finansines priemones kitai įmonei, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis gali įrodyti, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) depozitoriumas laikėsi visų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų turto perdavimui;
2) tarp depozitoriumo ir įmonės, kuriai perduotas turto saugojimas, yra sudaryta rašytinė sutartis dėl depozitoriumo atsakomybės perleidimo įmonei, kuriai perduotas turto saugojimas, o kolektyvinio investavimo subjektas, jo vardu veikianti valdymo įmonė arba depozitoriumas turi teisę pateikti pretenzijas dėl finansinių priemonių praradimo įmonei, kuriai buvo perduotas kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimas;
3) kiekvienu konkrečiu atveju depozitoriumas ir kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė yra sudarę rašytinę sutartį dėl depozitoriumo atleidimo nuo atsakomybės, kurioje yra nustatytos objektyvios priežastys taikyti atleidimą nuo atsakomybės.
6. Kai trečiosios valstybės teisės aktai reikalauja, kad tam tikros finansinės priemonės būtų saugomos toje trečiojoje valstybėje įsteigtoje įmonėje, tačiau nė viena įmonė netenkina šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų depozitoriumo užduočių pavedimo reikalavimų, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose aiškiai numatyta galimybė tokiu atveju atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų;
2) kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai prieš investuodami buvo tinkamai informuoti apie galimybę atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės ir apie atleidimą nuo atsakomybės pateisinančias aplinkybes;
3) kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė nurodė depozitoriumui perduoti šių finansinių priemonių saugojimą trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei;
4) depozitoriumas ir kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė yra sudarę rašytinį susitarimą, leidžiantį depozitoriumo atleidimą nuo atsakomybės;
5) yra sudarytas susitarimas tarp depozitoriumo ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės, kuria depozitoriumo atsakomybė aiškiai perkeliama trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei ir sudaromos galimybės kolektyvinio investavimo subjektui, jo vardu veikiančiai valdymo įmonei arba depozitoriumui pateikti trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei pretenzijas dėl perduotų saugoti finansinių priemonių praradimo.
7. Depozitoriumas neatsako, jeigu jis gali įrodyti, kad nuostoliai kilo dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų buvę galima išvengti, nors tam ir buvo pagrįstai dėtos visos pastangos (force majeure).
28 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą.
VI SKYRIUS
FINANSINIS SVERTAS
29 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms finansinį svertą taikančius kolektyvinio investavimo subjektus
1. Valdymo įmonės turi nustatyti didžiausią finansinio sverto, kurį valdymo įmonė gali naudoti kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygį ir finansinio sverto susitarimui įvykdyti pakartotinai naudojamo užstato arba garantijos mastą.
2. Skaičiuodama finansinio sverto lygį, valdymo įmonė privalo atsižvelgti į:
4) kitus tarpusavio ryšius arba svarbius ryšius su kitomis finansų įstaigomis, kurie galėtų kelti sisteminės rizikos grėsmę;
3. Valdymo įmonės turi pateikti priežiūros institucijai įrodymus, kad jų nustatytos kiekvieno jų valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinio sverto ribos yra pagrįstos ir kad jos visada laikosi tų ribų.
4. Valdymo įmonė, valdanti finansinį svertą naudojantį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją apie kiekvieno jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto bendrą finansinio sverto lygį, finansinio sverto, susijusio su grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimusi, ir finansinio sverto, susijusio su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, dydžius ir kolektyvinio investavimo subjekto turto pakartotinio panaudojimo pagal finansinio sverto susitarimus apimtį.
5. Pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, valdymo įmonė identifikuoja kiekvieno valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto penkis didžiausius grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimosi šaltinius ir finansinio sverto sumas, kurias suteikė kiekvienas iš tų penkių šaltinių kiekvienam iš tų kolektyvinio investavimo subjektui.
6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos trečiosiose valstybėse įsteigtoms valdymo įmonėms taikomos tik tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kurie yra įsteigti trečiosiose valstybėse, bet jų investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami Lietuvos Respublikoje.
30 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos prižiūrint Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiksmus taikant finansinį svertą
1. Priežiūros institucija renka duomenis apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiklą ir naudojasi šiais duomenimis siekdama nustatyti mastą, kuriuo finansinio sverto naudojimas didina finansų sistemos sisteminę riziką, sumaišties rinkose riziką arba ilgalaikiam ekonomikos augimui keliamą riziką.
2. Vertindama šio straipsnio 1 dalyje numatytą riziką, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija.
3. Priežiūros institucija turi įvertinti riziką, kuri galėtų atsirasti Lietuvos Respublikoje įsteigtai valdymo įmonei naudojant finansinį svertą jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu.
4. Siekdama finansų sistemos stabilumo ir vientisumo, priežiūros institucija gali nustatyti finansinio sverto, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti, lygio ribas arba bet kokius kitus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo apribojimus jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų atžvilgiu siekiant apriboti mastą, kuriuo finansinio sverto naudojimas didina finansų sistemos sisteminę riziką arba sumaišties rinkose riziką.
5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytas planuojamas taikyti priemones priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai ir valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijoms ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki sprendimo dėl priemonės taikymo įsigaliojimo. Pranešime pateikiama informacija apie siūlomą priemonę, nurodomos jos taikymo priežastys ir kada turėtų įsigalioti sprendimas dėl jos taikymo.
6. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios keltų realią grėsmę investuotojų interesams, priežiūros institucija gali nuspręsti, kad sprendimas dėl siūlomos priemonės taikymo turi įsigalioti nesulaukus šio straipsnio 5 dalyje nurodyto 10 darbo dienų laikotarpio pabaigos.
7. Per 10 darbo dienų po pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikimo negavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonės dėl siūlomos pagal šio straipsnio 4 dalį priemonės tinkamumo, priežiūros institucija gali pradėti taikyti šią priemonę.
8. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės yra pradėtos taikyti, o vėliau gautoje Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonėje teigiama, kad nėra tenkinamos sąlygos imtis šių priemonių ir (arba) priemonės yra netinkamos, ir (arba) priemonių galiojimo terminas yra netinkamas, priežiūros institucija turi sustabdyti priemonių taikymą arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikti paaiškinimą, argumentuodama, kodėl, nepaisant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijų, yra taikomos nurodytos priemonės.
VII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ, VALDANČIŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS, KURIE ĮGYJA Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĘ ARBA EMITENTŲ KONTROLĘ, VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĖ
31 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolės įgijimas ir netekimas
1. Jeigu valdymo įmonė valdo vieną ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atskirai arba kartu, remdamiesi susitarimu dėl kontrolės įgijimo, įgyja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę, arba jeigu valdymo įmonė yra sudariusi su kita valdymo įmone susitarimą, pagal kurį šių valdymo įmonių bendrai valdomi kolektyvinio investavimo subjektai įgyja minėtą kontrolę, valdymo įmonė apie kontrolės perėmimą privalo pranešti:
2) perimtos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis;
2. Pranešimuose turi būti pateikiami:
2) interesų konfliktų, ypač kylančių tarp valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjekto ir perimtos bendrovės, politika, įskaitant informaciją apie specialias apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad visi susitarimai tarp valdymo įmonės ir (arba) kolektyvinio investavimo subjekto bei perimtos bendrovės būtų sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygomis;
3. Pranešimuose taip pat turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, ir atitinkamais atvejais įmonių grandinės, kuri faktiškai turi balsavimo teises, tapatybės duomenis), ir kontrolės įgijimo data.
4. Valdymo įmonė praneša (jeigu valdymo įmonė veikia kolektyvinio investavimo subjekto vardu) arba užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjektas praneštų apie savo ketinimus dėl į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės verslo ateityje ir galimus padarinius įdarbinimui, įskaitant visus esminius įdarbinimo sąlygų pakeitimus, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei ir (arba) į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis.
5. Valdymo įmonė priežiūros institucijai bei kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti informaciją apie lėšas, iš kurių įsigyjami į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės vertybiniai popieriai.
6. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių dalis pasiekė kontrolės perėmimo ribą arba tapo mažesnė negu ši riba arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
7. Šio straipsnio nuostatos netaikomas tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra nekilnojamojo turto bendrovės, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir valdymo įmonėms, valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, kurie įgyja emitentų kontrolę.
32 straipsnis. Disponavimo kontroliuojamų į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių ar emitentų turtu apribojimai
1. Įgijus bendrovės kontrolę pagal šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, 24 mėnesius nuo bendrovės kontrolės įgijimo fakto valdymo įmonei yra draudžiama:
1) palankesnėmis sąlygomis paskirstyti bendrovės turtą, mažinti kapitalą, išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, taip pat skatinti panašią veiklą ar nurodyti imtis šių veiksmų, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;
2) balsuoti už turto paskirstymą, kapitalo mažinimą, akcijų išpirkimą ir (arba) bendrovės savų akcijų įsigijimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, jeigu valdymo įmonė turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto vardu balsuoti bendrovės valdymo organuose;
3) tiesiogiai ar netiesiogiai veikti siekiant paskirstyti bendrovės turtą ar mažinti bendrovės kapitalą, ar išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Valdymo įmonė turi bet kuriomis aplinkybėmis dėti visas įmanomas pastangas, siekdama užkirsti kelią tokiems veiksmams.
2. Šio straipsnio nuostatos dėl kapitalo mažinimo nesiejamos su kapitalo mažinimu, kurio tikslas – padengti susidariusius nuostolius arba įtraukti lėšas į nepaskirstytą rezervą su sąlyga, kad tai atlikus rezervo suma neviršys 10 procentų sumažinto kapitalo sumos.
3. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, valdymo įmonei draudžiama:
1) vykdyti bet kokį turto paskirstymą akcininkams (įskaitant, tačiau neapsiribojant, dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus), kai grynieji ištekliai, remiantis bendrovės metinėmis ataskaitomis, paskutinę paskutinių finansinių metų dieną yra arba paskirsčius šį turtą tampa mažesni už pasirašyto kapitalo sumą pridėjus rezervą, kuris negali būti paskirstytas remiantis teisės aktais ar steigimo dokumentais; šiuo atveju į balanse nurodytą turtą neįtraukus nepareikalautos pasirašyto kapitalo dalies, ši suma išskaičiuojama iš pasirašyto kapitalo sumos;
2) vykdyti bet kokį turto paskirstymą akcininkams (įskaitant, tačiau neapsiribojant, dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus), kurio suma viršytų paskutinių finansinių metų pabaigoje esantį pelną, pridėjus bet kokį perkeltą pelną ir iš rezervo paimtas tam tikslui naudotinas sumas ir atėmus bet kokius perkeltus nuostolius bei į rezervą įrašytas sumas, kaip nustatyta pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus;
3) jeigu leidžiama įsigyti savų akcijų, – įsigyti bendrovės akcijų, įskaitant bendrovės anksčiau įsigytas ir laikomas akcijas, taip pat asmens, veikiančio savo paties vardu, tačiau bendrovės naudai, įsigytas akcijas, dėl kurių grynojo turto vertė sumažėtų iki sumos, nesiekiančios nurodytosios šios dalies 1 punkte.
4. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir valdymo įmonėms, valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, kurie įgyja emitentų kontrolę.
ANTRASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ
KAPITALO ĮGIJIMAS
33 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kapitalo dalies įgijimas
1. Kolektyvinio investavimo subjektui įsigyjant, perleidžiant į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcijas ar jų turint, šį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie kolektyvinio investavimo subjekto turimą į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių dalį, kai ši dalis pasiekia, viršija ar peržengia mažėjimo tvarka 10 procentų, 20 procentų, 30 procentų, 50 procentų ir 75 procentų ribas.
2. Pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, ir atitinkamais atvejais įmonių grandinės, kuri faktiškai turi balsavimo teises, tapatybės duomenis), ir kontrolės įgijimo data.
3. Apskaičiuojant atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių procentinę dalį, atsižvelgiama ne tik į atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto tiesiogiai turimas balsavimo teises, bet ir į netiesiogiai valdomas akcijas, kurias, be kita ko, valdo kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės ir (arba) fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl kolektyvinio investavimo subjekto arba dėl kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės interesų.
4. Balsavimo teisių procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visas balsavimo teisę suteikiančias akcijas, netgi jei naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
5. Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto balsavimo teisių dalis pasiekė ar viršijo atitinkamą ribą arba tapo mažesnė negu ši riba arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra specialiosios paskirties subjektai, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
7. Pareigai pranešti apie į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių ar emitento kapitalo dalies įgijimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatos.
34 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų kontroliuojamų bendrovių darbuotojų informavimas apie kontrolės perėmimą
1. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad bendrovės vadovai nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrovės kontrolės įgijimo dienos, praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie bendrovės kontrolės įgijimą.
2. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad bendrovės vadovai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
VIII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VYKDYTI TARPVALSTYBINĘ VEIKLĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJĄ GAVUSIŲ VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VALDYTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS IR PLATINTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS
35 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje
1. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti bet kurio jos valdomo Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, kai priežiūros institucijai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra pranešta apie ketinimą platinti investicinius vienetus ar akcijas ir gautas priežiūros institucijos pranešimas apie sutikimą bei įvykdytos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
2. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė privalo priežiūros institucijai pranešti apie kiekvieną Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti Lietuvos Respublikoje. Pateiktame pranešime turi būti nurodyta:
1) valdymo įmonės programa, kurioje pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti;
5) informacija apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą (tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis investavimo subjektas);
6) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyta informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti;
7) informacija apie priemones, kuriomis užkertamas kelias platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams, įskaitant tokius atvejus, kai valdymo įmonė teikia investicines paslaugas kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu per nepriklausomus subjektus.
3. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei apie sutikimą arba prieštaravimą pradėti platinti šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje.
4. Priežiūros institucija gali prieštarauti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto veikla neatitinka ar gali neatitikti šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba jeigu valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas pažeistų investuotojų interesus.
5. Priežiūros institucijai pateikus sutikimą platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, valdymo įmonė gali pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje nuo priežiūros institucijos pranešimo dienos.
6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija apie sutikimą pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje praneša kolektyvinio investavimo subjekto valstybės narės priežiūros institucijai.
7. Apie visus pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamus pakeitimus valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų. Įvertinusi, kad po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija nedelsdama informuoja valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
8. Apie neplanuoto pagal šį straipsnį pateiktos informacijos pakeitimo faktą valdymo įmonė privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai.
9. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, šis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę pagal šio straipsnio nuostatas platinti investicinius vienetus ar akcijas tik tuo atveju, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir yra valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
10. Jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui taikoma šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė papildomai turi laikytis ir šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitose valstybėse narėse
1. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir kitose valstybėse narėse, jeigu:
1) prieš pradėdama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, valdymo įmonė pateikia pranešimą priežiūros institucijai apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kuriame turi būti pateikta šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija;
2. Prieš pradėdama platinti Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai turi nurodyti, kurioje valstybėje narėje ketina platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, taip pat pateikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką.
3. Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo privalo perduoti pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.
4. Kartu su pranešimu priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė yra gavusi sutikimą valdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaujantis konkrečia investavimo strategija.
5. Priežiūros institucija, perdavusi pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms, nedelsdama apie visos reikalingos informacijos perdavimą praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri nuo jai skirto pranešimo gavimo dienos gali pradėti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą priimančiojoje valstybėje narėje.
6. Jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas leidžiama platinti kitose valstybėse narėse tik tada, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas taip pat yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
7. Apie visus pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamus pakeitimus priežiūros institucijai turi būti pranešama iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų. Priežiūros institucija, pastebėjusi, kad po atlikto pakeitimo Lietuvos Respublikoje įsteigtos valdymo įmonės atliekamas Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo keliamų reikalavimų, nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtą valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
8. Apie neplanuoto pagal šį straipsnį pateiktos informacijos pakeitimo faktą Lietuvos Respublikoje įsteigta valdymo įmonė privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai.
9. Jeigu siūlyti ar įvykdyti pakeitimai yra priežiūros institucijai priimtini ir nedaro įtakos Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės vykdomam Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymui arba Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija nedelsdama apie tokius pakeitimus praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms.
37 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę Lietuvos Respublikoje platinti profesionaliesiems investuotojams savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, jeigu priežiūros institucija iš valdymo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos yra gavusi pažymą, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei yra leista valdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaujantis konkrečia investavimo strategija.
2. Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, priežiūros institucija praneša apie tai Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir šios valdymo įmonės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms, suteikdama kuo tikslesnę informaciją, bei prašo imtis atitinkamų veiksmų tam, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė platintų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje nepažeisdama šio įstatymo reikalavimų.
3. Priežiūros institucija, negavusi atsakymo iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, valdymo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos ar priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijų, gali kreiptis į jas su prašymu pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie šių veiksmų rezultatai.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusių valdymo įmonių paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse sąlygos
1. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencija numato galimybę valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus.
2. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė, pirmą kartą ketinanti valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucijai pateikia:
1) informaciją, kurioje valstybėje narėje ji ketina tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti šį kolektyvinio investavimo subjektą;
3. Steigiant Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės filialą, papildomai pateikiama organizacinė filialo struktūra, filialo buveinės kitoje valstybėje narėje bei už filialo valdymą atsakingų asmenų kontaktinė informacija.
4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo arba per 60 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo perduoda visus dokumentus Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Prie šių dokumentų priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.
5. Šis perdavimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės kolektyvinio investavimo subjekto valdymas atitinka ir atitiks šio įstatymo nuostatas ir jeigu valdymo įmonės veikla atitinka šiame įstatyme keliamus reikalavimus.
6. Priežiūros institucija apie šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atliktą dokumentų perdavimą nedelsdama praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri, gavusi šį pranešimą, gali pradėti teikti paslaugas valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje.
39 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencija numato galimybę valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus.
2. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei ši teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės priežiūros institucija yra pateikusi priežiūros institucijai šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje ir, jeigu aktualu, 3 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus, įrodančius, kad valdymo įmonė yra gavusi licenciją.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusių valdymo įmonių, valdančių trečiojoje valstybėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, veiklos sąlygos
1. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę valdyti trečiojoje valstybėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:
1) priežiūros institucija ir trečiosios valstybės, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija;
2. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, jeigu:
1) priežiūros institucija yra pasirašiusi bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimus su kolektyvinio investavimo subjekto trečiosios valstybės priežiūros institucija;
2) Lietuvos Respublika ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
3) kitos valstybės narės, kuriose Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, ir trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, yra pasirašiusios susitarimus, kurie visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriais užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
4) trečioji valstybė, kurioje yra įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
5) nėra kitų teisinių kliūčių, trukdančių priežiūros institucijai tinkamai prižiūrėti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto veiklą;
3. Jeigu valstybės narės, kurioje Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė ketina platinti trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucija nesutinka su priežiūros institucijos atliktu šio straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų taikymo vertinimu, šios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
4. Prieš pradedant platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketina platinti. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti Lietuvos Respublikoje, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 35 straipsnyje.
5. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė, prieš pradėdama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas kitose valstybėse narėse, pateikia priežiūros institucijai pranešimą apie kiekvieną trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti. Valdymo įmonei keliami platinimo reikalavimai, taip pat priežiūros institucijos teisės ir pareigos gavus pranešimą apie kiekvieną Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomą trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas valdymo įmonė ketina platinti kitose valstybėse narėse, mutatis mutandis nustatyti šio įstatymo 36 straipsnyje.
6. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kad valdymo įmonei leista pradėti platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse.
41 straipsnis. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtos valdymo įmonės valdomo trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje
Priežiūros institucija gali leisti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti profesionaliesiems investuotojams jos valdomų trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų finansuojančiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių finansuojamieji kolektyvinio investavimo subjektai nėra įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, investicinius vienetus ar akcijas, jeigu:
1) valdymo įmonė atitinka visus, išskyrus turto perdavimo depozitoriumui tvarką, keliamus reikalavimus. Tokiu atveju valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad būtų paskirtas vienas ar daugiau subjektų vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 6 ir 10 dalyse ir 24 straipsnyje nurodytas funkcijas;
2) priežiūros institucija yra pasirašiusi bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimus su trečiosios valstybės, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros institucija;
3) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
4) nėra kitų teisinių kliūčių, trukdančių priežiūros institucijai tinkamai prižiūrėti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą;
ANTRASIS SKIRSNIS
REFERENCINĖ VALSTYBĖ NARĖ
42 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, siekdama valdyti ar platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, turi gauti referencinės valstybės narės išduodamą licenciją.
2. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti vieną ar kelis Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, tokios valdymo įmonės referencine valstybe nare yra laikoma Lietuvos Respublika ir priežiūros institucija yra atsakinga už tinkamą šios valdymo įmonės stebėjimą ir licencijos išdavimo procedūrą.
3. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti keletą Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų ir neketina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje įsteigta daugiausia valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų arba joje valdoma didžiausia valdymo įmonės valdomo turto dalis.
4. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika laikoma šios valdymo įmonės referencine valstybe nare.
5. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė yra įsteigusi kolektyvinio investavimo subjektą ir Lietuvos Respublikoje, valdymo įmonės referencine valstybe nare gali būti ir Lietuvos Respublika.
6. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir tik Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika turi būti laikoma šios trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.
7. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, tačiau keliose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare, jeigu joje bus platinami minėti kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos.
8. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti laikoma valdymo įmonės referencine valstybe nare.
9. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti tik vieno trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.
10. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika yra laikoma referencine valstybe nare, jeigu valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
11. Tais atvejais, kai trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti keleto tik Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublika gali būti laikoma referencine valstybe nare.
12. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje keleto Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas ir trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje platinti keleto trečiojoje valstybėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, referencinė valstybė narė gali būti Lietuvos Respublika, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje ketina vykdyti veiksmingą daugiausia tų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
13. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas keliose valstybėse narėse, tarp kurių yra Lietuvos Respublika, tačiau šis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublika gali būti referencine valstybe nare, jeigu joje ketinama vykdyti veiksmingą investicinių vienetų ar akcijų platinimą.
14. Jeigu pagal šio straipsnio nuostatas Lietuvos Respublika alternatyviai gali būti referencine valstybe nare, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi visoms valstybėms narėms, kurios pagal šio įstatymo nuostatas gali būti jos referencine valstybe nare, pateikti prašymą nustatyti referencinę valstybę narę. Priežiūros institucija, gavusi trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės prašymą, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis dalyvauja per 30 kalendorinių dienų priimant sprendimą, kuri valstybė narė bus trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencine valstybe nare.
15. Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį gavusi teigiamą arba neigiamą rekomendaciją iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, nusprendžia dėl licencijos išdavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie tai informuoja trečiojoje valstybėje įsteigtą valdymo įmonę. Pranešimo išsiuntimo data yra laikoma informavimo data.
43 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija nustatant referencinę valstybę narę
1. Jeigu šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos. Priežiūros institucija į pranešimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai įtraukia valdymo įmonės pateiktą jos vertinimo, susijusio su referencine valstybe nare, pagrindimą ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją.
2. Kai priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės referencinės valstybės narės nustatymu, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
3. Jeigu yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, ir priežiūros institucija mano, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė pažeidžia savo pareigas pagal šį įstatymą, ji apie tai per 10 kalendorinių dienų praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, pateikdama išsamias priežastis.
44 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinės valstybės narės pakeitimas
1. Referencinės valstybės narės nustatymui tolesnis valdymo įmonės verslo plėtojimas Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje neturi įtakos, nebent šiame įstatyme nurodyta kitaip.
2. Jeigu valdymo įmonės referencinė valstybė narė yra Lietuvos Respublika ir per 2 metus nuo licencijos gavimo dienos valdymo įmonė pakeičia savo investicinių vienetų ar akcijų platinimo strategiją ir jeigu šis pokytis būtų turėjęs įtakos referencinės valstybės narės nustatymui, valdymo įmonė, remdamasi nauja strategija, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, praneša priežiūros institucijai apie šį pasikeitimą prieš jį įgyvendindama ir nurodo savo siūlomą referencinę valstybę narę pagal šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3. Priežiūros institucija, nusprendusi, kad valdymo įmonės pasirinkimas pagal šio straipsnio 2 dalį yra tinkamas, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį pasirinkimą informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.
4. Priežiūros institucija, sutikusi su valdymo įmonės vertinimu, informuoja naujos referencinės valstybės narės priežiūros instituciją apie šį pasikeitimą. Priežiūros institucija nedelsdama perduoda valdymo įmonės išduotos licencijos ir priežiūros dokumentų bylos kopiją naujai referencinei valstybei narei. Nuo licencijos ir priežiūros dokumentų bylos perdavimo dienos priežiūros institucija nebėra atsakinga už licencijos išdavimo valdymo įmonei procedūrą ir priežiūrą.
5. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su valdymo įmonės siūlomu referencinės valstybės narės nustatymu arba iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gavo neigiamą rekomendaciją dėl valdymo įmonės naujos referencinės valstybės narės pasirinkimo, ji turi teisę:
1) reikalauti, kad valdymo įmonė, atsižvelgdama į rekomendacijas, pasirinktų kitą referencinę valstybę narę, arba
2) nesutikti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacija. Tokiu atveju ji turi apie nesutikimą ir to priežastis pranešti visų valstybių narių, kuriose trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.
TREČIASIS SKIRSNIS
TREČIOJOJE VALSTYBĖJE ĮSTEIGTŲ VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VALDYTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS IR PLATINTI SAVO VALDOMŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS PROFESIONALIESIEMS INVESTUOTOJAMS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
45 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, veiklos sąlygos
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, privalo prieš pradėdama veiklą gauti savo referencinės valstybės narės priežiūros institucijos licenciją.
2. Jeigu Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės referencinė valstybė narė, priežiūros institucija išduoda licenciją tuo atveju, kai:
1) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė Lietuvos Respublikoje turi įsisteigusį atstovą, kuris yra valdymo įmonei atstovaujantis asmuo Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, ir bet koks oficialus susirašinėjimas tarp šios valdymo įmonės ir kitų subjektų vyksta tarpininkaujant atstovui;
2) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) platinanti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atitinka visus šiame įstatyme, išskyrus 36–39 straipsnius, keliamus reikalavimus;
3) trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) platinanti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo nustatyta tvarka ir taikant šio straipsnio 7 dalies išlygas yra pateikusi prašymą licencijai gauti;
3. Priežiūros institucija, remdamasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos parengtais techniniais reguliavimo standartais, gali nuspręsti, kad trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (arba) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, neturi galimybės laikytis visų veiklai keliamų reikalavimų, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė įrodo, kad neįmanoma suderinti tokio laikymosi ir privalomų trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui keliamų teisinio reglamentavimo reikalavimų, tačiau pagal trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui taikomą teisę yra užtikrinama tokios pačios apimties kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų apsauga ir trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ir (ar) trečiojoje valstybėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas laikosi šios teisės reikalavimų.
4. Priežiūros institucija privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šį sprendimą ir jo pagrindus informuoti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašyti su atliktu vertinimu susijusios rekomendacijos.
5. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik po tinkamo referencinei valstybei narei pateikto pranešimo apie savo veiklą ir gavusi referencinės valstybės narės patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pasikeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 2–11 dalių nuostatos.
6. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, valdanti trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, turi teisę platinti jo investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje tik po tinkamo referencinei valstybei narei pateikto pranešimo apie savo veiklą ir gavusi patvirtinimą, kad valdymo įmonei leidžiama pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas. Pranešimo pateikimo tvarkai, informacijos pasikeitimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 2–8 dalių nuostatos. Priežiūros institucija užtikrina galimybę priimti informaciją iš referencinių valstybių narių elektronine forma.
7. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, ketinanti valdyti Lietuvos Respublikoje (jeigu ji yra referencinė valstybė narė) įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucijai turi perduoti informaciją, kurios perdavimo tvarkai ir turiniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 38 straipsnio 2–6 dalių nuostatos.
8. Priežiūros institucija apie licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.
9. Visų pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamų ar įvykdytų pakeitimų priėmimo, patvirtinimo ir prieštaravimo jiems tvarkai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 7–9 dalys.
10. Trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei taikomi šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6–13 punktuose nustatyti informacijos pateikimo reikalavimai jos valdomiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams ir tiems trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investicinius vienetus ar akcijas yra ketinama platinti gavus licenciją.
11. Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės, kurioje įsteigta valdymo įmonė, priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios priežiūros institucijos gali perduoti klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
12. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos nustatytomis papildomomis sąlygomis trečiosios valstybės valdymo įmonei, gavusiai licenciją kitoje valstybėje narėje, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
46 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtų valdymo įmonių teisė valdyti Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė, turinti šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytą referencinės valstybės narės išduotą licenciją, turi teisę tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu licencijoje numatyta galimybė valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus.
2. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitose valstybėse narėse įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, o Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pateikti informaciją apie valstybę narę, kurioje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ji tiesiogiai ar per įsteigtą filialą ketina valdyti, bei programą, kurioje visų pirma būtų nurodoma, kokias paslaugas ketinama teikti ir kokius kolektyvinio investavimo subjektus ketinama valdyti.
3. Jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą per filialą, be šio straipsnio 2 dalyje reikalaujamos informacijos, kartu turi būti pateikiama informacija apie organizacinę filialo struktūrą, buveinę kitoje valstybėje narėje ir už filialo valdymą atsakingų asmenų vardai, pavardės bei jų kontaktiniai duomenys.
4. Priežiūros institucija per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 2 dalį dienos arba per 60 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo pagal šio straipsnio 3 dalį dienos valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda šiuos dokumentus. Dokumentai perduodami tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas atitinka ir atitiks šio įstatymo reikalavimus ir jeigu trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė kitaip atitinka šio įstatymo reikalavimus. Priežiūros institucija taip pat pateikia pažymą, kurioje nurodoma, kad priežiūros institucija trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei išdavė licenciją.
5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų perdavimą priežiūros institucija nedelsdama praneša trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
6. Apie visus pagal šį straipsnį pateiktos informacijos planuojamus pakeitimus trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamų pakeitimų. Jeigu priežiūros institucija įvertina, kad po atlikto pakeitimo valdymo įmonės vykdomas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų arba valdymo įmonė kitaip nebeatitiktų šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija turi nedelsdama informuoti valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo. Kitu atveju priežiūros institucija apie pakeitimus nedelsdama informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas.
47 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės veiklos klausimais
1. Jeigu Lietuvos Respublika nėra trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė, tačiau nesutinka su tuo, kad trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinės valstybės narės priežiūros institucija išdavė licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei, priežiūros institucija gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
2. Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė ir priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia išduoti trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją ir vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi gauta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacija yra neigiama, priežiūros institucija gali suteikti šiai trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei licenciją, tačiau apie jos suteikimą ir priežastis praneša visų valstybių narių, kuriose trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė ketina platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms.
3. Jeigu Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją informuoja apie licencijos suteikimo proceso rezultatus, bet kokį trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės išduotos licencijos pakeitimą ir panaikinimą, atmestus prašymus suteikti licenciją ir pateikia duomenis apie licencijos prašiusias trečiojoje valstybėje įsteigtas valdymo įmones ir priežastis, kodėl prašymas buvo atmestas.
4. Priežiūros institucija turi dėti visas pastangas siekdama laikytis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų.
5. Per 2 mėnesius po to, kai paskelbiamos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos gairės ar rekomendacijos, priežiūros institucija patvirtina, ar ji laikosi arba ketina laikytis tų gairių ar rekomendacijų. Jeigu priežiūros institucija nesilaiko ar neketina laikytis gairių ar rekomendacijų, ji, nurodydama nesilaikymo priežastis, apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
48 straipsnis. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo profesionaliesiems investuotojams sąlygos Lietuvos Respublikoje
1. Trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu valdymo įmonė laikosi šiame įstatyme numatytų skaidrumo, informacijos atskleidimo investuotojams reikalavimų, priežiūros institucijai teikia šio įstatymo 21 straipsnyje numatytas metų ataskaitas ir atitinka kitus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai priežiūros institucija, valdymo įmonės trečiosios valstybės priežiūros institucija ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucija yra sudariusios tinkamus ir tarptautinius standartus atitinkančius bendradarbiavimo susitarimus sisteminės rizikos priežiūros tikslu, siekiant užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija, suteikiant galimybę atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas.
3. Jeigu priežiūros institucija ar trečiosios valstybės priežiūros institucija atmeta prašymą keistis informacija, susijusios kompetentingos institucijos gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
4. Trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas Lietuvos Respublikoje galimas tik tada, kai trečioji valstybė, kurioje įsteigta valdymo įmonė ir kolektyvinio investavimo subjektas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu (FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą.
IX SKYRIUS
DEPOZITORIUMO IR VALDYMO ĮMONIŲ PRIEŽIŪRA
49 straipsnis. Priežiūros institucija
1. Priežiūros institucija yra atsakinga už Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių priežiūrą ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą. Priežiūros institucija šiame įstatyme numatytais atvejais yra atsakinga ir už kitose valstybėse narėse įsteigtų valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų priežiūrą, tačiau tik tiek, kiek šių subjektų veiklą būtina prižiūrėti ir stebėti dėl šių subjektų vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje.
2. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigta valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje per filialą, priežiūros institucija atsako už valdymo įmonės atitiktį šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimams.
3. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija įsitikina, kad valdymo įmonė, kuri valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (ar) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma per filialą, ar ne, pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė nutrauktų šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančią veiklą, ir apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.
4. Jeigu valdymo įmonė atsisako suteikti priežiūros institucijai informaciją arba per nustatytą terminą nesiima veiksmų šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija apie tai informuoja valdymo įmonės buveinės priežiūros instituciją.
5. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako pateikti priežiūros institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis priemonių, būtinų užkirsti kelią galimiems tolesniems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas priemones, įskaitant nustatytąsias šio įstatymo 51 ir 55 straipsniuose, ir teisę, kiek tai būtina, užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir, jeigu reikia, uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje. Jeigu valdymo įmonė valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad subjekto valdymo įmonė nutrauktų tų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą.
6. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad valdymo įmonė nevykdo reikalavimų, už kurių laikymosi priežiūrą priežiūros institucija nėra atsakinga, priežiūros institucija privalo apie tai informuoti valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją.
7. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra nepakankamos arba buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė veiksmų per pagrįstą laikotarpį, užsiima veikla, kuri prieštarauja atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, kenkia Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ar rinkos vientisumui, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių, būtinų atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų interesams, Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui ir rinkos vientisumui apsaugoti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje.
8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta procedūra taikoma ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės priimančioji valstybė narė ir priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių nesutikti su referencinės valstybės narės sprendimu išduoti licenciją trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei.
9. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal Direktyvą 2011/61/ES yra atsakinga priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, o valdymo įmonė atsisako suteikti informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai arba nesiima būtinų veiksmų pažeidimams nutraukti, priežiūros institucija privalo:
1) nedelsdama imtis visų tinkamų teisės aktuose nustatytų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad valdymo įmonė pateiktų informaciją, kurios reikalauja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija, arba nutrauktų pažeidimą;
2) prašyti atitinkamos informacijos iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos;
10. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublika yra valdymo įmonės buveinės valstybė narė ir priežiūros institucija iš valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos gauna pranešimą apie tai, kad valdymo įmonė pažeidžia reikalavimus, už kurių laikymosi priežiūrą pagal šį įstatymą yra atsakinga priežiūros institucija, priežiūros institucija privalo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių, įskaitant prašymo suteikti reikiamą informaciją pateikimą trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms.
11. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su priemonėmis, kurių kitos valstybės narės priežiūros institucija ėmėsi pagal šio straipsnio 3–10 dalis, priežiūros institucija turi teisę kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
12. Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Finansinių priemonių rinkų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu (toliau – Lietuvos banko įstatymas) ir turi šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat Reglamente (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 346/2013 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas.
50 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos vykdant depozitoriumo ir valdymo įmonių priežiūrą
Priežiūros institucija:
1) rengia, priima, keičia ir pripažįsta netekusiais galios šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus;
2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo klausimais;
3) išduoda licencijas valdymo įmonėms, sustabdo ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;
4) kai Lietuvos Respublika yra referencinė valstybė narė, išduoda licencijas trečiosiose valstybėse įsteigtoms valdymo įmonėms;
5) tikrina, ar valdymo įmonių akcininkai, valdymo įmonių vadovai atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jiems keliamus reikalavimus;
7) duoda depozitoriumui ir valdymo įmonei privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų pašalinimo;
8) turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;
9) prireikus bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis, kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;
10) valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės, kurioje valdymo įmonė valdo ir (ar) platina kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijos reikalavimu pateikia informaciją, reikalingą norint prižiūrėti, kaip valdymo įmonė laikosi taikomų taisyklių, už kurių laikymosi priežiūrą yra atsakinga ta kompetentinga institucija;
51 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas
1. Priežiūros institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas;
2) reikalauti, kad depozitoriumas ir valdymo įmonė pateiktų šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją dėl šių subjektų, įskaitant kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtų valdymo įmonių, kurios valdo Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) platina savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje;
3) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti pateikti telefoninių pokalbių įrašus ir turimas duomenų perdavimo išklotines;
4) imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad valdymo įmonės ir depozitoriumai visada laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
5) reikalauti sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, įnašų įnešimą ir grąžinimą, siekiant apsaugoti investuotojų ar visuomenės interesus;
6) šiame įstatyme numatytais pagrindais sustabdyti ar panaikinti valdymo įmonės licencijos galiojimą;
7) inicijuoti ir (ar) leisti auditoriams ir ekspertams atlikti tyrimus ir patikrinimus dėl valdymo įmonės;
2. Valdymo įmonė priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto priežiūrai būtiną informaciją.
3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių, priežiūros institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises.
4. Priežiūros institucija, įgyvendindama Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 jai pavestas funkcijas, turi šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 7 punktuose ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15 punktuose nustatytas teises.
52 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją
1. Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios informacijos turinį nustato priežiūros institucija.
53 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šiame įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turi teisę organizuoti ir atlikti pagal šį įstatymą veikiančių kolektyvinio investavimo subjektų ar valdymo įmonių patikrinimus.
2. Atlikdami kolektyvinio investavimo subjektų patikrinimą, priežiūros institucijos darbuotojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
3. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų padarinių visuomenės, investuotojų ir (ar) dalyvių interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priežiūros institucija priims sprendimą dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitomis priežiūros institucijomis
1. Asmens duomenys, kuriuos privalo tvarkyti arba ketina tvarkyti priežiūros institucija, gali būti perduodami kitos valstybės narės priežiūros institucijai arba trečiosios valstybės priežiūros institucijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.
2. Apsaugos, kurią suteikia valstybė narė arba trečioji valstybė, lygio adekvatumas įvertinamas atsižvelgiant į duomenų perdavimo operacijos ar operacijų grupės aplinkybes bei duomenų pobūdį, siūlomos tvarkymo operacijos ar operacijų tikslą ir trukmę, duomenų kilmės bei paskirties valstybę ar valstybes, bendrųjų ir atskiriems sektoriams taikomų įstatymų, galiojančių trečiojoje valstybėje, nuostatas, taip pat profesines taisykles ir saugumo priemones, kurių laikomasi toje valstybėje ir pan.
3. Priežiūros institucija iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gautą informaciją trečiosios valstybės priežiūros institucijai atskleidžia tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija gavo aiškų informaciją pateikusios priežiūros institucijos sutikimą ir, jeigu taikoma, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, dėl kurių ši priežiūros institucija davė sutikimą.
4. Iš trečiosios valstybės arba valstybės narės ar jų priežiūros institucijų gauti asmens duomenys saugomi ne ilgiau nei 5 metus.
5. Priežiūros institucija, gavusi prašymą pateikti būtiną informaciją iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos, privalo per 20 darbo dienų į jį atsakyti arba paprašyti šį prašymą pagrindžiančios informacijos.
6. Vykdydama priežiūrą, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis, taip pat su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba.
7. Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:
8. Be kita ko, priežiūros institucijos bendradarbiavimui su kitomis priežiūros institucijomis mutatis mutandis taikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo X skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, nebent šiame įstatyme aiškiai numatoma kita tvarka.
9. Priežiūros institucija naudojasi savo įgaliojimais siekdama bendradarbiauti net tuo atveju, kai tiriama veikla nėra Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų pažeidimas. Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad Lietuvos Respublikoje neprižiūrima valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, ji praneša apie tai Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir atitinkamoms valdymo įmonės buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, suteikdama kuo tikslesnę informaciją.
X SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
55 straipsnis. Valdymo įmonei ir jos vadovams taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonėms taikyti šias poveikio priemones:
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
4) sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų pardavimą ir išpirkimą, siūlymą įnešti įnašus arba jų grąžinimą;
6) sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas jį sustabdyti; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
2. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės vadovams ir kitiems tiesiogiai už teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą atsakingiems asmenims.
3. Priežiūros institucija valdymo įmonėms, pažeidusioms Reglamento (ES) Nr. 345/2013 ar Reglamento (ES) Nr. 346/2013 nuostatas, turi teisę:
2) taikyti atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 345/2013 21 straipsnio 2 dalies b punkte ir Reglamento (ES) Nr. 346/2013 22 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas poveikio priemones;
4. Priežiūros institucija turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto, kurio akcijos siūlomos viešai ar viešai siūloma įnešti įnašus pažeidžiant Vertybinių popierių įstatyme įtvirtintus prospekto rengimo, tvirtinimo ir paskelbimo reikalavimus, valdymo įmonei poveikio priemones priežiūros institucija taiko vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis.
6. Priežiūros institucija gali nuspręsti netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaryta esminė žala, pažeidėjas nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, ir pašalino veiksmų padarinius bei atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.
7. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia savo interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
56 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas
1. Šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones priežiūros institucija gali taikyti, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) valdymo įmonė priežiūros institucijai nepateikė informacijos ar dokumentų arba pateikė ją neteisingą ar klaidinančią;
3) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;
2. Priežiūros institucija poveikio priemones taiko Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo nustatyta poveikio priemonių skyrimo tvarka.
57 straipsnis. Piniginės baudos
1. Priežiūros institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, nurodantiems, kad jie veiklą vykdo ar jų valdomas kolektyvinio investavimo subjektas veikia pagal šį įstatymą, bet neturintiems šio įstatymo nustatytos licencijos, – iki 116 000 eurų;
2) juridiniams asmenims, viešai siūlantiems kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, akcijas ar įnešti įnašus be šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos licencijos, – iki 116 000 eurų;
3) valdymo įmonėms, kurių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviais tapo šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų profesionaliųjų investuotojų reikalavimų neatitinkantys asmenys, kai juridinis asmuo nesilaikė šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, – iki 116 000 eurų;
4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 116 000 eurų;
5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų informacijos investuotojams atskleidimo taisyklių, – iki 58 000 eurų;
6) juridiniams asmenims, pažeidusiems kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo reikalavimus, – iki 58 000 eurų;
7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 58 000 eurų;
8) juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 43 000 eurų. Už pakartotinį priežiūros institucijų nurodytų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 86 000 eurų;
9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų baudų skyrimas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimo dėl jos išduotų licencijų ar sutikimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
4. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia apie baudos skyrimą ar pritaikytą poveikio priemonę, nurodydama sprendimo motyvus. Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos finansų rinkai, kenktų investuotojų interesams ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
58 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų vykdymo tvarka
1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Valdymo įmonės, kurios iki 2013 m. liepos 22 d. valdė uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus ir nuo tos datos papildomai neinvestavo ir kurioms turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos, turi teisę ir toliau valdyti šiuos uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus iki jų termino pabaigos.
2. Valdymo įmonės, valdančios uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių investicinių vienetų ar akcijų pasirašymo laikotarpis baigėsi iki 2013 m. liepos 22 d. ir kurie įsteigti ne ilgesniam negu iki 2016 m. liepos 22 d. laikotarpiui, turi teisę pasirinkti laikytis tik šio įstatymo 21 straipsnio ir, jeigu yra įgyjama į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių ar emitentų kontrolė, šio įstatymo VI skyriaus nuostatų.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos valdymo įmonės ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi pateikti priežiūros institucijai prašymą išduoti valdymo įmonės licenciją pagal šio įstatymo 7 straipsnį.
60 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 34 dalies, 38 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 39 straipsnio 1 dalies redakcijos galioja iki 2015 m. liepos 2 d.
3. 2015 m. liepos 3 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 3 straipsnio 34 dalies redakcija:
„34. Profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdomi profesionaliesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai, platinami šių subjektų investiciniai vienetai ar akcijos arba teikiamos šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos paslaugos, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė, o tais atvejais, kai valdymo įmonė nėra įsteigta Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, – valstybė narė, kuri nėra referencinė valstybė narė.“
4. 2015 m. liepos 3 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:
1) valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencija numato galimybę valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus;
5. 2015 m. liepos 3 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė, pirmą kartą ketinanti valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, priežiūros institucijai pateikia:
1) informaciją, kurioje valstybėje narėje ji ketina tiesiogiai ar per įsteigtą filialą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą ir (arba) teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas;
6. 2015 m. liepos 3 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę tiesiogiai ar per filialą:
1) valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu valdymo įmonės licencija numato galimybę valdyti tokio tipo kolektyvinio investavimo subjektus;
Lietuvos Respublikos
profesionaliesiems investuotojams
skirtų kolektyvinio investavimo
subjektų valdymo įmonių įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
2. 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL 2011 L 174, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349).
3. 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL 2013 L 115, p. 1).
4. 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL 2013 L 115, p. 18).
5. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/14/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais (OL 2013 L 145, p. 1).