LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

 

 

IR

 

 

 

EUROPOS BRANDUOLINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZACIJOS (CERN)

 

 

 

SUSITARIMAS

 

 

 

DĖL

 

 

 

CERN ASOCIJUOTOJO NARIO STATUSO SUTEIKIMO

 

 

 


Lietuvos Respublika (toliau – Lietuva), atstovaujama užsienio reikalų ministro,

 

ir

 

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (toliau – CERN arba Organizacija) – tarpvyriausybinė organizacija, kurios būstinė yra Ženevoje, atstovaujama Generalinio direktoriaus (toliau – Generalinis direktorius), 

 

toliau kartu – Šalys,

 

atsižvelgdamos į:

 

1953 m. liepos 1 d. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos įsteigimo konvenciją su 1971 m. sausio 17 d. padarytais pakeitimais (toliau – Konvencija), visų pirma jos II, III ir V straipsnius;

 

vis didėjantį Organizacijos veikloje dalyvaujančios mokslo bendruomenės pasaulinį pobūdį ir į poreikį surasti šiai veiklai finansuoti būtinų išteklių;

 

ilgalaikius Lietuvos ir Organizacijos ryšius ir sėkmingą Lietuvos indėlį įgyvendinant CERN mokslo programą – ypač pagal 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) bendradarbiavimo susitarimą dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas);

 

visų pirma, atitinkamus Bendradarbiavimo susitarimo 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. protokolus P073/LHC ir P120, kuriais buvo užtikrintas svarbus Lietuvos universitetų ir mokslo įstaigų dalyvavimas CERN mokslo programoje;

 

2010 m. birželio 17 d. CERN tarybos (toliau – Taryba) rezoliuciją (pateiktą „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 3 priede, CERN/2918/Rev.), pagal kurią, visų pirma, visoms valstybėms, neatsižvelgiant į jų geografinę padėtį, buvo sudarytos galimybės tapti CERN narėmis ir įsteigtas asocijuotojo nario statusas;

 

tai, kad asocijuotojo nario statusas apima įprastą asocijuotąją narystę (toliau –asocijuotoji narystė), taip pat asocijuotąją narystę pereinamuoju laikotarpiu iki tapimo tikruoju nariu (toliau – asocijuotoji narystė laikotarpiu iki narystės), ir suprantama, kad pirmesnei kategorijai priklausančios valstybės, atitinkančios taikomus kriterijus ir procedūras, gali tapti tikrosiomis narėmis;

 

2010 m. gruodžio 16 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo pritarta pavyzdiniams susitarimams dėl asocijuotojo nario ir asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statusų suteikimo;

 

2013 m. kovo 21 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo ji pritarė atnaujintiems pavyzdiniams susitarimams dėl asocijuotojo nario ir asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statusų suteikimo, pakeisdama visoms narystės siekiančioms valstybėms skirtas ankstesnes pavyzdinių susitarimų redakcijas ir patvirtino, kad pataisytų pavyzdinių susitarimų nuostatos yra tipinės, išskyrus preambulės aspektus ir III straipsnio 1 dalį (visada atsižvelgiant į Tarybos dokumento CERN/2918/Rev. 69–71 punktuose nustatytą su asocijuotąja naryste susijusį bendradarbiavimo pagrindą), V straipsnio 2 dalį ir kai tai susiję su pavyzdinių susitarimų tekstų kalbos pasirinkimu;

 

2016 m. kovo 1 d. Lietuvos pateiktą prašymą suteikti asocijuotojo nario statusą;

 

2016 m. kovo 17 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo sudaryta faktų nustatymo darbo grupė faktams, susijusiems su Lietuvos prašymu suteikti asocijuotojo nario statusą, techniškai patikrinti ir nustatyti;

 

minėtosios faktų nustatymo darbo grupės ataskaitą (2016 m. rugsėjo 5 d., CERN/3266/RA), ataskaitos svarstymą Tarybos 2016 m. rugsėjo 15 d. sesijoje ir Tarybos sprendimą įgalioti Generalinį direktorių pateikti pataisytą pavyzdinio susitarimo dėl asocijuotojo nario statuso Lietuvai suteikimo tekstą ir užbaigti jį rengti, kai tik su Lietuva bus susitarta dėl jos finansinio įnašo pagal dokumente CERN/2918/Rev. nustatytus reikalavimus.

 

CERN Generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 6 d. laišką, adresuotą Lietuvos nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, kuriuo perduotas pataisytas pavyzdinis susitarimas;

 

CERN Generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. laišką, adresuotą Lietuvos nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, kuriuo perduotas abiejų Šalių aptartas asocijuotojo nario susitarimo projektas;

 

2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje notą CERN, kurioje pranešama apie Lietuvos Vyriausybės pritarimą asocijuotojo nario susitarimo projektui;

 

2017 m. birželio 15 d. Tarybos rezoliuciją (CERN/3315/RA), kuria Lietuvai suteikiamas asocijuotojo nario statusas, atsižvelgiant į šio Susitarimo nuostatas,

 

 

 

susitarė:

 

 

 

I straipsnis

 

Tikslas

 

Taikant pirmiau minėtas Tarybos rezoliucijas ir sprendimus, šiuo Susitarimu (įskaitant jo priedą, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis) nustatomos CERN asocijuotojo nario statusą atitinkančios teisės ir įsipareigojimai. Lietuva sudarydama šį Susitarimą įgyja šias teises ir prisiima įsipareigojimus, taip pat ir tuos, kurie kyla iš  Organizacijos teisinio pagrindo, kaip nustatyta, visų pirma Konvencijoje, Organizacijos taisyklėse ir nuostatuose, taip pat jos organų sprendimuose.

 

 

 

II straipsnis

 

Teisės

 

II.1. Dalyvavimas CERN programose

 

Lietuva gali dalyvauti Organizacijos mokslo programoje, taip pat jos mokymo ir švietimo, komunikacijos ir kitose programose.

 


 

 

II.2. Dalyvavimas Tarybos ir jos komitetų darbe[1]

 

Nuolatinės Tarybos sesijos

 

Lietuva turi teisę būti atstovaujama nuolatinėse Tarybos sesijose, išskyrus uždaras sesijas, laikantis nuostatos, kad svarstant su Europos dalelių fizikos strategija susijusius klausimus Lietuva dalyvauja, jei Tarybos prezidentas ją pakviečia.

 

Lietuvos atstovų skaičius ir kvalifikacija nustatomi vadovaujantis valstybių narių atstovavimui taikomomis taisyklėmis. Lietuva neturi teisės balsuoti, tačiau gali prašyti žodžio ir daryti pranešimus be oficialaus pakvietimo.

 

Finansų komiteto posėdžiai

 

Lietuva turi teisę būti atstovaujama Finansų komiteto posėdžiuose. Jos atstovų skaičius ir kvalifikacija turi atitikti valstybių narių atstovavimui taikomas taisykles. Lietuva neturi teisės balsuoti, tačiau gali prašyti žodžio ir daryti pranešimus be oficialaus pakvietimo. Lietuva taip pat gali pareikšti nuomonę bet kuriuo klausimu, kuriuo oficialiai balsuoja Finansų komitetas siekdamas pateikti rekomendaciją Tarybai, ir ši nuomonė protokoluojama ir kartu su rekomendacija perduodama Tarybai susipažinti.

 

Mokslo politikos komiteto posėdžiai

 

Lietuvos mokslo atstovas Taryboje gali dalyvauti Mokslo politikos komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis įprasta darbo tvarka.

 

II.3. Darbuotojų, doktorantų, studentų ir tyrėjų skyrimo kriterijai

 

Atsižvelgiant į toliau pateiktą II straipsnio 5 dalį, Lietuvos piliečiai gali prašyti paskirti juos dirbti pagal ribotos trukmės sutartis, taip pat prašyti stažuotis kaip doktorantai, studentai ir tyrėjai. Jie atrenkami ir paskiriami atsižvelgiant į standartinius Organizacijos principus ir politiką, taip pat į Personalo taisykles ir nuostatus.

 

II.4. Pramonės įmonių dalyvavimo teisė

 

Atsižvelgiant į toliau pateiktą II straipsnio 5 dalį, prekes ir paslaugas, kurių kilmės šalis yra Lietuva, teikiančios bendrovės turi teisę teikti paraiškas dėl CERN sutarčių, atsižvelgiant į mutatis mutandis taikomas CERN pirkimo taisykles ir tvarką (kaip šiuo metu nustatyta Finansinių taisyklių įgyvendinimo nuostatų 1 priede). Lietuva gali paskirti atstovą pramonės įmonių ryšiams.

 

II.5. Viršutinė riba ir išsami tvarka

 

II straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų paskyrimų ir sutarčių bendra piniginė vertė jokiu būdu negali viršyti Lietuvos finansinio įnašo pagal šį Susitarimą dydžio. Išsamią tvarką nustato Organizacija. Šiuo straipsniu nenustatomas joks įsipareigojimas, kad šiame straipsnyje minima viršutinė riba gali būti ar bus pasiekta.

 

 

 


III straipsnis

 

Įsipareigojimai

 

III.1. Finansinis įnašas Organizacijai

 

Lietuva prisideda prie Organizacijos veiklos finansavimo mokėdama metinius įnašus, išreikštus Lietuvos teorinio valstybės narės įnašo, apskaičiuojamo remiantis valstybių narių įnašams ir atitinkamai įnašų skalei apskaičiuoti taikoma formule ir metodika, procentais. Lietuvos įnašas yra bent 10 proc. minėto teorinio įnašo ir jokiu būdu ne mažesnis nei 1 mln. CHF. Išskyrus pirmuosius metus, kuriais įnašas turi būti apskaičiuojamas ir proporcingai kas ketvirtį mokamas nuo to ketvirčio / įskaitant tą ketvirtį, kai Susitarimas įsigalioja, kiekvienais finansiniais metais turi būti mokamas visas įnašas, net ir tada, jei Lietuvos asocijuotojo nario statusas apima trumpesnį laikotarpį.

 

III.2. Privilegijų ir imunitetų suteikimas

 

Siekiant užtikrinti netrukdomą Organizacijos darbą, vienodą jos veikloje dalyvaujančių valstybių taikomą režimą, taip pat Organizacijos darbuotojų nepriklausomumą, Lietuva šiuo Susitarimu suteikia šio Susitarimo priede nustatytas privilegijas ir imunitetus ir prisiima su tuo susijusius įsipareigojimus. Tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami atsižvelgiant į Organizacijos interesus ir jos naudai. Jei tuo pat metu ar vėliau Lietuva nuspręs be išlygų prisijungti prie 2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos priimto Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos privilegijų ir imunitetų protokolo, šio protokolo nuostatos panaikins ir pakeis šio Susitarimo priedo nuostatas nuo tokio prisijungimo datos.

 

III.3. Periodinė asocijuotojo nario statuso peržiūra

 

Taryba periodiškai, paprastai kas penkerius metus, peržiūri, kaip Lietuva toliau laikosi asocijuotosios narystės kriterijų ir vykdo savo, kaip asocijuotosios narės, įsipareigojimus. Šiuo tikslu Lietuva Tarybos kvietimu pateikia Tarybos paskirtai darbo grupei „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 2 priede nurodytą informaciją ir bet kurią kitą Tarybos prašomą informaciją. Darbo grupė Lietuvoje atlieka faktų nustatymo užduotį, analizuoja Lietuvos pateiktą informaciją ir parengia ataskaitą, kurioje pateikia savo išvadas. Ataskaita perduodama Lietuvai faktinio pobūdžio ir kitoms pastaboms pateikti, o tada pateikiama Tarybai. Ataskaitoje taip pat gali būti nagrinėjama galimybė Lietuvai pereiti prie asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statuso.

 

 

 

IV straipsnis

 

Nutraukimas

 

IV.1. Nutraukimas Lietuvos prašymu

 

Lietuvos prašymu pateikus rašytinį pranešimą Generaliniam direktoriui bet kuriuo šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu Taryba nutraukia Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą. Nutraukimas įsigalioja kitų CERN finansinių metų, po pranešimo metų,  pabaigoje, nebent susitariama kitaip.

 


IV.2. Nutraukimas bendra iniciatyva

 

Šalys gali bet kada šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu bendrai nuspręsti, kad Taryba nutrauktų Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą. Nutraukimas įsigalioja kitų CERN finansinių metų, po metų, kuriais Šalys susitaria dėl nutraukimo, pabaigoje, nebent susitariama kitaip.

 

IV.3. Nutraukimas Organizacijos iniciatyva

 

Taryba gali bet kada šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu ir nuo jos pačios nustatytos datos nuspręsti nutraukti Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą, jei Lietuva nebeatitinka šio statuso kriterijų arba jei Lietuva šiurkščiai pažeidžia pagal šį Susitarimą prisiimtus įsipareigojimus.

 

IV.4. Nutraukimo pasekmės

 

Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimo nutraukimas nesumažina jokių Lietuvos įsipareigojimų pagal šį Susitarimą laikotarpiu iki nutraukimo įsigaliojimo datos, nebent susitariama kitaip. Lietuvos suteiktos privilegijos ir imunitetai lieka galioti tol, kol ji yra susijusi su Organizacija pagal tarptautinį bendradarbiavimo susitarimą.

 

 

 

V straipsnis

 

Įvairios nuostatos

 

V.1. Lietuvos atstovavimas

 

Lietuva praneša Generaliniam direktoriui paskirtų jai atstovauti įgyvendinant šį Susitarimą institucijos ir pareigūno (-ų) atitinkamai pavadinimą ir vardą (-us) bei pavardę (-es), taip pat Tarybos sesijose ir jos komitetų posėdžiuose dalyvaujančių savo atstovų vardus ir pavardes.

 

V.2. Ryšys su kitais susitarimais

 

Šiuo Susitarimu nuo jo įsigaliojimo datos panaikinamas ir pakeičiamas Bendradarbiavimo susitarimas. Tačiau suprantama, kad toks panaikinimas nedaro įtakos bet kokio susitarimo memorandumo, kuriuo reglamentuojamas Lietuvos dalyvavimas CERN atliekamuose eksperimentuose, galiojimui ir įgyvendinimui. Taip pat laikomasi nuostatos, kad neatsižvelgiant į tokį panaikinimą, Bendradarbiavimo susitarimo protokolai ir susiję priedėliai šio Susitarimo įsigaliojimo metu ir toliau taikomi iki pagal jų nuostatas vykdomos veiklos visiško užbaigimo.

 

V.3. Taikytina teisė

 

Šio Susitarimo nuostatos aiškinamos vadovaujantis tikrąja jų prasme ir taikymo sritimi visada atsižvelgiant į CERN teisinį pagrindą, kaip nustatyta visų pirma Konvencijoje, Organizacijos taisyklėse ir jos nuostatuose, taip pat jos organų sprendimuose, ir vadovaujantis taikytinomis tarptautinės teisės normomis.

 

V.4. Įsigaliojimas ir trukmė

 

Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią Generalinis direktorius diplomatiniais kanalais gauna Lietuvos pranešimą apie tai, kad ji be išlygų užbaigė su šiuo Susitarimu susijusias savo vidaus patvirtinimo procedūras. Šis pranešimas turi būti gautas ne vėliau, kaip per 24 mėnesius nuo šio Susitarimo pasirašymo datos. Susitarimas galioja tol, kol būtina, kad jo nuostatos būtų vykdomos.

 

V.5. Ginčai

 

Bet kokį Lietuvos ir Organizacijos draugiškai neišspręstą tarpusavio nesutarimą dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo bet kuri iš Šalių gali perduoti spręsti tarptautiniam arbitražo teismui, vadovaudamasi šio Susitarimo priedo 14 straipsniu.

 

 

 

Pasirašyta dviem egzemplioriais lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis; suprantama, kad kilus klausimų dėl Susitarimo aiškinimo ar tekstų neatitikimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

 

 

 

 

 

Pasirašyta 2017 m. birželio 27 d. Vilniuje.

 

 

 

Lietuvos Respublikos
vardu

 

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) vardu

 

 

 

.……………………..

 

J. E. Linas Linkevičius

 

 

 

.........……………………..

 

dr. Fabiola Gianotti

 

 

 

 

 


PRIEDAS

 

 

 

EUROPOS BRANDUOLINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZACIJAI LIETUVOS SUTEIKTOS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

 

 

 

1 straipsnis

 

Apibrėžtys

 

a) Konvencija – 1953 m. liepos 1 d. pasirašyta, 1954 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojusi ir 1971 m. sausio 17 d. pakeista Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos steigimo konvencija ir prie jos pridedamas Finansinis protokolas;

 

b) Organizacija – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija;

 

c) oficiali veikla – Konvencijoje, visų pirma jos II straipsnyje, nustatyta Organizacijos veikla, įskaitant jos administracinio pobūdžio veiklą;

 

d) pareigūnai – Organizacijos personalo taisyklėse ir nuostatuose apibrėžti personalo nariai.

 

 

 

2 straipsnis

 

Tarptautinis teisinis subjektiškumas

 

1. Organizacija turi tarptautinį teisinį subjektiškumą ir juridinio asmens statusą Lietuvos teritorijoje.

 

2. Organizacija, visų pirma, turi teisę sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti, taip pat dalyvauti teisminiuose procesuose.

 

 

 

3 straipsnis

 

Archyvų ir dokumentų neliečiamumas

 

Organizacijos archyvai ir visi dokumentai, kad ir kokia forma jie būtų laikomi Organizacijoje ar jai priklausytų, kad ir kur jie būtų ir kad ir kas juos turėtų, yra neliečiami.

 

 

 

4 straipsnis

 

Imunitetas nuo teisminio proceso ir vykdymo

 

1. Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, turi imunitetą nuo teisminio proceso, išskyrus:

 

a) kai konkrečiu atveju tokį imunitetą atšaukia Organizacijos Taryba;

 

b) kai trečioji šalis pateikia ieškinį dėl žalos, padarytos Organizacijai priklausančia ar jos vardu valdoma transporto priemone per eismo įvykį, atlyginimo arba kai tokia transporto priemone padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas;

 

c) kai vykdomas arbitražo nuosprendis, priimtas pagal toliau pateiktus 13 ar 14 straipsnius;

 

d) kai pateiktas priešieškinys, tiesiogiai susijęs su Organizacijos pagal procesines taisykles pateiktu ieškiniu;

 

2. Organizacijos nuosavybei ir turtui, kad ir kur jie būtų, taikomas imunitetas nuo bet kokio rekvizavimo, konfiskavimo, nusavinimo, sekvestracijos ir bet kokio poėmio ar kišimosi vykdomaisiais, administraciniais, teisminiais ar teisėkūros veiksmais, išskyrus:

 

a) kai konkrečiu atveju tokį imunitetą atšaukia Organizacijos Taryba;

 

b) tiek, kiek gali būti laikinai būtina siekiant užkirsti kelią ar tirti eismo įvykius, susijusius su Organizacijai priklausančiomis, jos ar jos vardu valdomomis motorinėmis transporto priemonėmis;

 

c) kai tai susiję su išskaitymo iš pajamų prievole, taikoma dėl Organizacijos pareigūno skolos, jei tokį išskaitymą lemia galutinis ir vykdytinas sprendimas, vadovaujantis teritorijoje, kurioje jis vykdomas, galiojančiomis taisyklėmis ir nuostatais.

 

 

 

5 straipsnis

 

Mokestiniai klausimai ir muitinės procedūros

 

1. Organizacijai vykdant savo oficialią veiklą jai, jos nuosavybei ir pajamoms tiesioginiai mokesčiai netaikomi.

 

2. Kai Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, perka Lietuvos teritorijoje didelės vertės prekes ir paslaugas, į kurių kainą įskaičiuoti mokesčiai, muitai ar kitos rinkliavos, arba jomis naudojasi, Lietuva turi imtis atitinkamų priemonių, kad būtų atsisakyta reikalauti tokių mokesčių, muitų ar rinkliavų arba būtų grąžintos jų sumos tada, kai jas galima nustatyti.

 

3. Kai Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, savo vardu įveža į Lietuvos teritoriją ir išveža iš jos prekes ir medžiagas, tokioms prekėms ir medžiagoms netaikomi jokie importo ar eksporto mokesčiai, muitai ir kitos rinkliavos.

 

4. Muitams, mokesčiams, ar bet kurioms kitoms rinkliavoms, kurie tėra atlyginimas už suteiktas paslaugas, netaikomos jokios išimtys ar kompensavimas.

 

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos perkant prekes ar paslaugas arba jomis naudojantis ar įvežant prekes, skirtas Organizacijos pareigūnų ir Generalinio direktoriaus asmeninėms reikmėms.

 

6. Organizacijai priklausančios prekės ir medžiagos, kurios įsigytos ar įvežtos vadovaujantis šio straipsnio 2 ar 3 dalių nuostatomis, negali būti parduodamos ar dovanojamos, išskyrus atvejus, kai tai daroma Lietuvos nustatytomis sąlygomis.

 

 

 


6 straipsnis

 

Oficialūs pranešimai

 

Organizacijai vykdant savo oficialią veiklą jos bet kokia forma gaunamiems ir siunčiamiems leidiniams ir kitai informacinei medžiagai jokie apribojimai netaikomi.

 

 

 

7 straipsnis

 

Organizacijos pareigūnų privilegijos ir imunitetai

 

1. Organizacijos pareigūnai net ir tada, kai jie baigia vykdyti savo funkcijas, turi imunitetą nuo teisminio proceso dėl jiems savo oficialias funkcijas vykdant ir neviršijant įgaliojimų padarytų veiksmų, įskaitant pasakytus ar parašytus žodžius. Tačiau šis imunitetas netaikomas, kai Organizacijos pareigūnas pažeidžia kelių eismo taisykles arba kai jam (jai) priklausančia ar jo (jos) vairuojama motorine transporto priemone padaroma žala.

 

2. Organizacijos pareigūnai turi tokias privilegijas:

 

a) i) atsižvelgiant į Organizacijos Tarybos nustatytas sąlygas ir procedūras, Organizacijos pareigūnų ir Generalinio direktorius algos ir tarnybinės pajamos, kurias jiems moka Organizacija, apmokestinamos mokesčiu Organizacijos naudai. Tokioms algoms ir tarnybinėms pajamoms netaikomas nacionalinis pajamų mokestis;

 

ii) Lietuva neprivalo atleisti nuo pajamų mokesčio pensijų ar anuitetų, kuriuos Organizacija moka savo buvusiems pareigūnams ir Generaliniams direktoriams už jų tarnybą Organizacijoje;

 

b) Organizacijos pareigūnams ir jų šeimų nariams, kurie priklauso jų namų ūkiui, taikomos tokios pat su imigracijos ir užsienio piliečių registracijos formalumų apribojimais susijusios išimtys, kurios paprastai taikomos tarptautinių organizacijų pareigūnams;

 

c) Organizacijos pareigūnams ir jų šeimų nariams, kurie yra jų namų ūkio dalis, ištikus tarptautinei krizei taikomos tokios pat repatriacijos lengvatos, kurios taikomos diplomatinių atstovybių nariams;

 

d) kai tai susiję su lėšų pervedimo, valiutos keitimo ir muitinės lengvatomis, suteikiamos privilegijos, kurias paprastai turi tarptautinių organizacijų pareigūnai.

 

3. Lietuva neprivalo suteikti šio straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytų privilegijų ir imunitetų savo piliečiams ar asmenims, kurie, jiems pradedant eiti savo pareigas Lietuvos teritorijoje, nuolat gyvena Lietuvoje.

 

 

 

8 straipsnis

 

Socialinė apsauga

 

Organizacija ir jos įdarbinti pareigūnai atleidžiami nuo visų privalomų įnašų į nacionalines socialinės apsaugos sistemas, laikantis nuostatos, kad Organizacija užtikrina tokiems asmenims lygiavertę socialinę apsaugą.

 

 

 

9 straipsnis

 

Generalinio direktoriaus privilegijos ir imunitetai

 

1. Be 7 ir 8 straipsniuose nurodytų privilegijų ir imunitetų, Generalinis direktorius viso jo (jos) funkcijų vykdymo laikotarpiu naudojasi 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių atitinkamo rango diplomatinių įstaigų nariams nustatytomis privilegijomis ir imunitetais.

 

2. Lietuva neprivalo suteikti šiame straipsnyje nurodytų privilegijų ir imunitetų savo piliečiams ar asmenims, kurie, jiems pradedant eiti savo pareigas Lietuvos teritorijoje, nuolat gyvena Lietuvoje.

 

 

 

10 straipsnis

 

Imunitetų suteikimo tikslas ir apribojimai

 

1. 7 ir 9 straipsniuose nurodytos privilegijos ir imunitetai suteikiami vien tik tam, kad būtų užtikrintas netrukdomas Organizacijos darbas ir visiškas asmenų, kuriems jie suteikiami, nepriklausomumas. Jie suteikiami ne dėl asmeninės atitinkamų asmenų naudos.

 

2. Tokius imunitetus gali atšaukti:

 

a) Organizacijos Taryba dėl Generalinio direktoriaus;

 

b) Generalinis direktorius ar jo (jos) pareigas einantis asmuo, kaip nustatyta Konvencijos VI straipsnio 1 dalies b punkte, dėl pareigūnų;

 

Imunitetus privaloma atšaukti bet kokiu konkrečiu atveju, kai trukdoma vykdyti teisingumą, ir jie atšaukiami nepažeidžiant tikslo, dėl kurio buvo suteikti.

 

 

 

11 straipsnis

 

Bendradarbiavimas su Lietuva

 

Organizacija bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos institucijomis siekdama sudaryti palankias sąlygas tinkamai vykdyti teisingumą, laikytis įstatymų ir taisyklių, kuriomis reglamentuojama policijos veikla, visuomenės sveikata, sveikata ir sauga darbe ir aplinkos apsauga, ir užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui suteiktomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

 

 

 

12 straipsnis

 

Saugumas ir viešoji tvarka

 

1. Nė viena iš šių nuostatų neužkerta kelio Lietuvai imtis atsargumo priemonių siekiant užtikrinti saugumo interesus.

 

2. Jei Lietuva mano, kad reikia imtis priemonių savo saugumui užtikrinti ar viešajai tvarkai palaikyti, ji kuo skubiau pagal galimybes, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, kreipiasi į Organizaciją, kad abipusiu susitarimu nustatytų Organizacijos interesams apsaugoti būtinas priemones.

 

3. Organizacija bendradarbiauja su Lietuva siekdama išvengti bet kokių Lietuvos saugumo ar viešosios tvarkos pažeidimų dėl Organizacijos vykdomos veiklos.

 

 

 

13 straipsnis

 

Privataus pobūdžio ginčai

 

1. Organizacija nustato atitinkamus ginčų sprendimo būdus, kai sprendžiami tokie ginčai:

 

a) ginčai dėl sutarčių, kurių šalis yra Organizacija;

 

Organizacija į visas rašytines sutartis, kurių šalis ji yra, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 dalies d punkte, įtraukia arbitražinę išlygą, pagal kurią dėl sutarties aiškinimo ar įgyvendinimo kylantys ginčai bet kurios šalies prašymu pateikiami spręsti arbitražui arba, jei šalys taip susitarė, sprendžiami kitu atitinkamu būdu;

 

b) ginčai dėl Organizacijos padarytos žalos ar susiję su bet kokia kita nesutartine Organizacijos atsakomybe;

 

c) su Organizacijos pareigūnais, kurie turi imunitetą teisminio proceso atžvilgiu, susiję ginčai, jei toks imunitetas nebuvo atšauktas vadovaujantis 4 straipsnio nuostatomis;

 

d) Organizacijos ir jos pareigūnų tarpusavio ginčai;

 

Organizacija visus ginčus, kylančius dėl su Organizacijos pareigūnais pagal Organizacijos personalo taisykles ir nuostatus sudarytų sutarčių taikymo ir aiškinimo, perduoda Tarptautinės darbo organizacijos Administracinio teismo (TDOAT) jurisdikcijai arba bet kuriam kitam atitinkamam tarptautiniam administraciniam teismui, kurio jurisdikcijai Organizacija buvo priskirta Tarybos sprendimu.

 

2. Ginčams, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nenurodomas joks konkretus sprendimo būdas, Organizacija gali taikyti bet kurį sprendimo būdą, kuris, jos manymu, yra tinkamas, visų pirma arbitražą arba perduoti ginčą nagrinėti nacionaliniam teismui.

 

3. Bet kuris pagal šį straipsnį pasirinktas ginčo sprendimo būdas turi būti pagrįstas tinkamo teismo proceso principu, siekiant išspręsti ginčą laiku, sąžiningai, nešališkai ir kad jį išspręsti būtų teisiškai privaloma.

 

 

 

14 straipsnis

 

Lietuvos ir Organizacijos tarpusavio ginčai

 

Kiekviena Šalis, vadovaudamasi 15 straipsniu, gali bet kokį draugiškai tarpusavyje neišspręstą Lietuvos ir Organizacijos nuomonių skirtumą dėl šio Susitarimo nuostatų taikymo ar aiškinimo pateikti spręsti tarptautiniam arbitražo teismui.

 

 

 


15 straipsnis

 

Tarptautinis arbitražo teismas

 

1. 13 ir 14 straipsniuose nurodytas tarptautinis arbitražo teismo (toliau – teismas) darbas reglamentuojamas šio straipsnio nuostatomis.

 

2. Kiekviena ginčo Šalis paskiria po vieną teismo narį. Taip paskirti nariai per tris mėnesius nuo jų paskyrimo datos kartu išrenka trečiąjį narį, kuris yra teismo pirmininkas. Kilus teismo narių tarpusavio nesutarimų dėl pirmininko pasirinkimo, pastarąjį teismo narių prašymu paskiria Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas.

 

3. Jei viena ginčo Šalių nepaskiria teismo nario ir per du mėnesius nuo tada, kai kita Šalis to paprašo, nesiima veiksmų, kita Šalis gali paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką paskirti narį.

 

4. Teismas nustato savo darbo tvarką. Teismo sprendimai priimami balsų dauguma. Teismo proceso kalba yra anglų kalba.

 

5. Teismo sprendimas neskundžiamas, jis yra galutinis ir teisiškai privalomas abiem Šalims. Šalys įsipareigoja vykdyti sprendimą nedelsdamos. Kilus ginčui dėl teismo sprendimo ar taikymo srities, teismas privalo bet kurios Šalies prašymu tai išaiškinti.

 

 

 

16 straipsnis

 

Konkretūs susitarimai

 

1. Šiomis nuostatomis neapribojamos ir nepažeidžiamos bet kurio tarptautinio Lietuvos ir Organizacijos tarpusavio susitarimo nuostatos vien dėl to, kad Lietuvos teritorijoje yra Organizacijos biurai, įrenginiai ar kita infrastruktūra. Jei šios nuostatos prieštarauja tokio tarptautinio susitarimo nuostatoms, vadovaujamasi tarptautinio susitarimo nuostatomis.

 

2. Jokios šio Susitarimo nuostatos nekliudo Lietuvai sudaryti kitų tarptautinių susitarimų su Organizacija, kuriais šio Susitarimo nuostatos būtų patvirtintos, papildytos, išplėstos ar sustiprintos.



[1] [Tarybos ir jos komitetų darbe dalyvaujama] vadovaujantis „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 73–81 straipsnių nuostatomis, CERN/2918/Rev.