LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR
EUROPOS BRANDUOLINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZACIJOS (CERN)
SUSITARIMAS
DĖL
CERN ASOCIJUOTOJO NARIO STATUSO SUTEIKIMO
ir
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (toliau – CERN arba Organizacija) – tarpvyriausybinė organizacija, kurios būstinė yra Ženevoje, atstovaujama Generalinio direktoriaus (toliau – Generalinis direktorius),
toliau kartu – Šalys,
atsižvelgdamos į:
1953 m. liepos 1 d. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos įsteigimo konvenciją su 1971 m. sausio 17 d. padarytais pakeitimais (toliau – Konvencija), visų pirma jos II, III ir V straipsnius;
vis didėjantį Organizacijos veikloje dalyvaujančios mokslo bendruomenės pasaulinį pobūdį ir į poreikį surasti šiai veiklai finansuoti būtinų išteklių;
ilgalaikius Lietuvos ir Organizacijos ryšius ir sėkmingą Lietuvos indėlį įgyvendinant CERN mokslo programą – ypač pagal 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) bendradarbiavimo susitarimą dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas);
visų pirma, atitinkamus Bendradarbiavimo susitarimo 2005 m. lapkričio 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. protokolus P073/LHC ir P120, kuriais buvo užtikrintas svarbus Lietuvos universitetų ir mokslo įstaigų dalyvavimas CERN mokslo programoje;
2010 m. birželio 17 d. CERN tarybos (toliau – Taryba) rezoliuciją (pateiktą „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 3 priede, CERN/2918/Rev.), pagal kurią, visų pirma, visoms valstybėms, neatsižvelgiant į jų geografinę padėtį, buvo sudarytos galimybės tapti CERN narėmis ir įsteigtas asocijuotojo nario statusas;
tai, kad asocijuotojo nario statusas apima įprastą asocijuotąją narystę (toliau –asocijuotoji narystė), taip pat asocijuotąją narystę pereinamuoju laikotarpiu iki tapimo tikruoju nariu (toliau – asocijuotoji narystė laikotarpiu iki narystės), ir suprantama, kad pirmesnei kategorijai priklausančios valstybės, atitinkančios taikomus kriterijus ir procedūras, gali tapti tikrosiomis narėmis;
2010 m. gruodžio 16 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo pritarta pavyzdiniams susitarimams dėl asocijuotojo nario ir asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statusų suteikimo;
2013 m. kovo 21 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo ji pritarė atnaujintiems pavyzdiniams susitarimams dėl asocijuotojo nario ir asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statusų suteikimo, pakeisdama visoms narystės siekiančioms valstybėms skirtas ankstesnes pavyzdinių susitarimų redakcijas ir patvirtino, kad pataisytų pavyzdinių susitarimų nuostatos yra tipinės, išskyrus preambulės aspektus ir III straipsnio 1 dalį (visada atsižvelgiant į Tarybos dokumento CERN/2918/Rev. 69–71 punktuose nustatytą su asocijuotąja naryste susijusį bendradarbiavimo pagrindą), V straipsnio 2 dalį ir kai tai susiję su pavyzdinių susitarimų tekstų kalbos pasirinkimu;
2016 m. kovo 1 d. Lietuvos pateiktą prašymą suteikti asocijuotojo nario statusą;
2016 m. kovo 17 d. Tarybos sesijoje priimtą sprendimą, kuriuo sudaryta faktų nustatymo darbo grupė faktams, susijusiems su Lietuvos prašymu suteikti asocijuotojo nario statusą, techniškai patikrinti ir nustatyti;
minėtosios faktų nustatymo darbo grupės ataskaitą (2016 m. rugsėjo 5 d., CERN/3266/RA), ataskaitos svarstymą Tarybos 2016 m. rugsėjo 15 d. sesijoje ir Tarybos sprendimą įgalioti Generalinį direktorių pateikti pataisytą pavyzdinio susitarimo dėl asocijuotojo nario statuso Lietuvai suteikimo tekstą ir užbaigti jį rengti, kai tik su Lietuva bus susitarta dėl jos finansinio įnašo pagal dokumente CERN/2918/Rev. nustatytus reikalavimus.
CERN Generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 6 d. laišką, adresuotą Lietuvos nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, kuriuo perduotas pataisytas pavyzdinis susitarimas;
CERN Generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. laišką, adresuotą Lietuvos nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, kuriuo perduotas abiejų Šalių aptartas asocijuotojo nario susitarimo projektas;
2017 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje notą CERN, kurioje pranešama apie Lietuvos Vyriausybės pritarimą asocijuotojo nario susitarimo projektui;
2017 m. birželio 15 d. Tarybos rezoliuciją (CERN/3315/RA), kuria Lietuvai suteikiamas asocijuotojo nario statusas, atsižvelgiant į šio Susitarimo nuostatas,
susitarė:
Tikslas
Taikant pirmiau minėtas Tarybos rezoliucijas ir sprendimus, šiuo Susitarimu (įskaitant jo priedą, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis) nustatomos CERN asocijuotojo nario statusą atitinkančios teisės ir įsipareigojimai. Lietuva sudarydama šį Susitarimą įgyja šias teises ir prisiima įsipareigojimus, taip pat ir tuos, kurie kyla iš Organizacijos teisinio pagrindo, kaip nustatyta, visų pirma Konvencijoje, Organizacijos taisyklėse ir nuostatuose, taip pat jos organų sprendimuose.
II.1. Dalyvavimas CERN programose
Lietuva gali dalyvauti Organizacijos mokslo programoje, taip pat jos mokymo ir švietimo, komunikacijos ir kitose programose.
II.2. Dalyvavimas Tarybos ir jos komitetų darbe[1]
Nuolatinės Tarybos sesijos
Lietuva turi teisę būti atstovaujama nuolatinėse Tarybos sesijose, išskyrus uždaras sesijas, laikantis nuostatos, kad svarstant su Europos dalelių fizikos strategija susijusius klausimus Lietuva dalyvauja, jei Tarybos prezidentas ją pakviečia.
Lietuvos atstovų skaičius ir kvalifikacija nustatomi vadovaujantis valstybių narių atstovavimui taikomomis taisyklėmis. Lietuva neturi teisės balsuoti, tačiau gali prašyti žodžio ir daryti pranešimus be oficialaus pakvietimo.
Finansų komiteto posėdžiai
Lietuva turi teisę būti atstovaujama Finansų komiteto posėdžiuose. Jos atstovų skaičius ir kvalifikacija turi atitikti valstybių narių atstovavimui taikomas taisykles. Lietuva neturi teisės balsuoti, tačiau gali prašyti žodžio ir daryti pranešimus be oficialaus pakvietimo. Lietuva taip pat gali pareikšti nuomonę bet kuriuo klausimu, kuriuo oficialiai balsuoja Finansų komitetas siekdamas pateikti rekomendaciją Tarybai, ir ši nuomonė protokoluojama ir kartu su rekomendacija perduodama Tarybai susipažinti.
II.3. Darbuotojų, doktorantų, studentų ir tyrėjų skyrimo kriterijai
Atsižvelgiant į toliau pateiktą II straipsnio 5 dalį, Lietuvos piliečiai gali prašyti paskirti juos dirbti pagal ribotos trukmės sutartis, taip pat prašyti stažuotis kaip doktorantai, studentai ir tyrėjai. Jie atrenkami ir paskiriami atsižvelgiant į standartinius Organizacijos principus ir politiką, taip pat į Personalo taisykles ir nuostatus.
II.4. Pramonės įmonių dalyvavimo teisė
Atsižvelgiant į toliau pateiktą II straipsnio 5 dalį, prekes ir paslaugas, kurių kilmės šalis yra Lietuva, teikiančios bendrovės turi teisę teikti paraiškas dėl CERN sutarčių, atsižvelgiant į mutatis mutandis taikomas CERN pirkimo taisykles ir tvarką (kaip šiuo metu nustatyta Finansinių taisyklių įgyvendinimo nuostatų 1 priede). Lietuva gali paskirti atstovą pramonės įmonių ryšiams.
II.5. Viršutinė riba ir išsami tvarka
II straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų paskyrimų ir sutarčių bendra piniginė vertė jokiu būdu negali viršyti Lietuvos finansinio įnašo pagal šį Susitarimą dydžio. Išsamią tvarką nustato Organizacija. Šiuo straipsniu nenustatomas joks įsipareigojimas, kad šiame straipsnyje minima viršutinė riba gali būti ar bus pasiekta.
III.1. Finansinis įnašas Organizacijai
Lietuva prisideda prie Organizacijos veiklos finansavimo mokėdama metinius įnašus, išreikštus Lietuvos teorinio valstybės narės įnašo, apskaičiuojamo remiantis valstybių narių įnašams ir atitinkamai įnašų skalei apskaičiuoti taikoma formule ir metodika, procentais. Lietuvos įnašas yra bent 10 proc. minėto teorinio įnašo ir jokiu būdu ne mažesnis nei 1 mln. CHF. Išskyrus pirmuosius metus, kuriais įnašas turi būti apskaičiuojamas ir proporcingai kas ketvirtį mokamas nuo to ketvirčio / įskaitant tą ketvirtį, kai Susitarimas įsigalioja, kiekvienais finansiniais metais turi būti mokamas visas įnašas, net ir tada, jei Lietuvos asocijuotojo nario statusas apima trumpesnį laikotarpį.
III.2. Privilegijų ir imunitetų suteikimas
Siekiant užtikrinti netrukdomą Organizacijos darbą, vienodą jos veikloje dalyvaujančių valstybių taikomą režimą, taip pat Organizacijos darbuotojų nepriklausomumą, Lietuva šiuo Susitarimu suteikia šio Susitarimo priede nustatytas privilegijas ir imunitetus ir prisiima su tuo susijusius įsipareigojimus. Tokios privilegijos ir imunitetai suteikiami atsižvelgiant į Organizacijos interesus ir jos naudai. Jei tuo pat metu ar vėliau Lietuva nuspręs be išlygų prisijungti prie 2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos priimto Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos privilegijų ir imunitetų protokolo, šio protokolo nuostatos panaikins ir pakeis šio Susitarimo priedo nuostatas nuo tokio prisijungimo datos.
III.3. Periodinė asocijuotojo nario statuso peržiūra
Taryba periodiškai, paprastai kas penkerius metus, peržiūri, kaip Lietuva toliau laikosi asocijuotosios narystės kriterijų ir vykdo savo, kaip asocijuotosios narės, įsipareigojimus. Šiuo tikslu Lietuva Tarybos kvietimu pateikia Tarybos paskirtai darbo grupei „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 2 priede nurodytą informaciją ir bet kurią kitą Tarybos prašomą informaciją. Darbo grupė Lietuvoje atlieka faktų nustatymo užduotį, analizuoja Lietuvos pateiktą informaciją ir parengia ataskaitą, kurioje pateikia savo išvadas. Ataskaita perduodama Lietuvai faktinio pobūdžio ir kitoms pastaboms pateikti, o tada pateikiama Tarybai. Ataskaitoje taip pat gali būti nagrinėjama galimybė Lietuvai pereiti prie asocijuotojo nario laikotarpiu iki narystės statuso.
IV.1. Nutraukimas Lietuvos prašymu
Lietuvos prašymu pateikus rašytinį pranešimą Generaliniam direktoriui bet kuriuo šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu Taryba nutraukia Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą. Nutraukimas įsigalioja kitų CERN finansinių metų, po pranešimo metų, pabaigoje, nebent susitariama kitaip.
IV.2. Nutraukimas bendra iniciatyva
Šalys gali bet kada šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu bendrai nuspręsti, kad Taryba nutrauktų Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą. Nutraukimas įsigalioja kitų CERN finansinių metų, po metų, kuriais Šalys susitaria dėl nutraukimo, pabaigoje, nebent susitariama kitaip.
IV.3. Nutraukimas Organizacijos iniciatyva
Taryba gali bet kada šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu ir nuo jos pačios nustatytos datos nuspręsti nutraukti Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimą, jei Lietuva nebeatitinka šio statuso kriterijų arba jei Lietuva šiurkščiai pažeidžia pagal šį Susitarimą prisiimtus įsipareigojimus.
IV.4. Nutraukimo pasekmės
Lietuvos asocijuotojo nario statuso galiojimo nutraukimas nesumažina jokių Lietuvos įsipareigojimų pagal šį Susitarimą laikotarpiu iki nutraukimo įsigaliojimo datos, nebent susitariama kitaip. Lietuvos suteiktos privilegijos ir imunitetai lieka galioti tol, kol ji yra susijusi su Organizacija pagal tarptautinį bendradarbiavimo susitarimą.
V.1. Lietuvos atstovavimas
Lietuva praneša Generaliniam direktoriui paskirtų jai atstovauti įgyvendinant šį Susitarimą institucijos ir pareigūno (-ų) atitinkamai pavadinimą ir vardą (-us) bei pavardę (-es), taip pat Tarybos sesijose ir jos komitetų posėdžiuose dalyvaujančių savo atstovų vardus ir pavardes.
V.2. Ryšys su kitais susitarimais
Šiuo Susitarimu nuo jo įsigaliojimo datos panaikinamas ir pakeičiamas Bendradarbiavimo susitarimas. Tačiau suprantama, kad toks panaikinimas nedaro įtakos bet kokio susitarimo memorandumo, kuriuo reglamentuojamas Lietuvos dalyvavimas CERN atliekamuose eksperimentuose, galiojimui ir įgyvendinimui. Taip pat laikomasi nuostatos, kad neatsižvelgiant į tokį panaikinimą, Bendradarbiavimo susitarimo protokolai ir susiję priedėliai šio Susitarimo įsigaliojimo metu ir toliau taikomi iki pagal jų nuostatas vykdomos veiklos visiško užbaigimo.
V.3. Taikytina teisė
Šio Susitarimo nuostatos aiškinamos vadovaujantis tikrąja jų prasme ir taikymo sritimi visada atsižvelgiant į CERN teisinį pagrindą, kaip nustatyta visų pirma Konvencijoje, Organizacijos taisyklėse ir jos nuostatuose, taip pat jos organų sprendimuose, ir vadovaujantis taikytinomis tarptautinės teisės normomis.
V.4. Įsigaliojimas ir trukmė
Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kurią Generalinis direktorius diplomatiniais kanalais gauna Lietuvos pranešimą apie tai, kad ji be išlygų užbaigė su šiuo Susitarimu susijusias savo vidaus patvirtinimo procedūras. Šis pranešimas turi būti gautas ne vėliau, kaip per 24 mėnesius nuo šio Susitarimo pasirašymo datos. Susitarimas galioja tol, kol būtina, kad jo nuostatos būtų vykdomos.
V.5. Ginčai
Bet kokį Lietuvos ir Organizacijos draugiškai neišspręstą tarpusavio nesutarimą dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo bet kuri iš Šalių gali perduoti spręsti tarptautiniam arbitražo teismui, vadovaudamasi šio Susitarimo priedo 14 straipsniu.
Pasirašyta dviem egzemplioriais lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis; suprantama, kad kilus klausimų dėl Susitarimo aiškinimo ar tekstų neatitikimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
Pasirašyta 2017 m. birželio 27 d. Vilniuje.
PRIEDAS
EUROPOS BRANDUOLINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZACIJAI LIETUVOS SUTEIKTOS PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
1 straipsnis
Apibrėžtys
a) Konvencija – 1953 m. liepos 1 d. pasirašyta, 1954 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojusi ir 1971 m. sausio 17 d. pakeista Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos steigimo konvencija ir prie jos pridedamas Finansinis protokolas;
c) oficiali veikla – Konvencijoje, visų pirma jos II straipsnyje, nustatyta Organizacijos veikla, įskaitant jos administracinio pobūdžio veiklą;
2 straipsnis
Tarptautinis teisinis subjektiškumas
1. Organizacija turi tarptautinį teisinį subjektiškumą ir juridinio asmens statusą Lietuvos teritorijoje.
3 straipsnis
Archyvų ir dokumentų neliečiamumas
4 straipsnis
Imunitetas nuo teisminio proceso ir vykdymo
1. Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, turi imunitetą nuo teisminio proceso, išskyrus:
b) kai trečioji šalis pateikia ieškinį dėl žalos, padarytos Organizacijai priklausančia ar jos vardu valdoma transporto priemone per eismo įvykį, atlyginimo arba kai tokia transporto priemone padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas;
2. Organizacijos nuosavybei ir turtui, kad ir kur jie būtų, taikomas imunitetas nuo bet kokio rekvizavimo, konfiskavimo, nusavinimo, sekvestracijos ir bet kokio poėmio ar kišimosi vykdomaisiais, administraciniais, teisminiais ar teisėkūros veiksmais, išskyrus:
b) tiek, kiek gali būti laikinai būtina siekiant užkirsti kelią ar tirti eismo įvykius, susijusius su Organizacijai priklausančiomis, jos ar jos vardu valdomomis motorinėmis transporto priemonėmis;
5 straipsnis
Mokestiniai klausimai ir muitinės procedūros
1. Organizacijai vykdant savo oficialią veiklą jai, jos nuosavybei ir pajamoms tiesioginiai mokesčiai netaikomi.
2. Kai Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, perka Lietuvos teritorijoje didelės vertės prekes ir paslaugas, į kurių kainą įskaičiuoti mokesčiai, muitai ar kitos rinkliavos, arba jomis naudojasi, Lietuva turi imtis atitinkamų priemonių, kad būtų atsisakyta reikalauti tokių mokesčių, muitų ar rinkliavų arba būtų grąžintos jų sumos tada, kai jas galima nustatyti.
3. Kai Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, savo vardu įveža į Lietuvos teritoriją ir išveža iš jos prekes ir medžiagas, tokioms prekėms ir medžiagoms netaikomi jokie importo ar eksporto mokesčiai, muitai ir kitos rinkliavos.
4. Muitams, mokesčiams, ar bet kurioms kitoms rinkliavoms, kurie tėra atlyginimas už suteiktas paslaugas, netaikomos jokios išimtys ar kompensavimas.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos perkant prekes ar paslaugas arba jomis naudojantis ar įvežant prekes, skirtas Organizacijos pareigūnų ir Generalinio direktoriaus asmeninėms reikmėms.
6 straipsnis
Oficialūs pranešimai
7 straipsnis
Organizacijos pareigūnų privilegijos ir imunitetai
1. Organizacijos pareigūnai net ir tada, kai jie baigia vykdyti savo funkcijas, turi imunitetą nuo teisminio proceso dėl jiems savo oficialias funkcijas vykdant ir neviršijant įgaliojimų padarytų veiksmų, įskaitant pasakytus ar parašytus žodžius. Tačiau šis imunitetas netaikomas, kai Organizacijos pareigūnas pažeidžia kelių eismo taisykles arba kai jam (jai) priklausančia ar jo (jos) vairuojama motorine transporto priemone padaroma žala.
2. Organizacijos pareigūnai turi tokias privilegijas:
a) i) atsižvelgiant į Organizacijos Tarybos nustatytas sąlygas ir procedūras, Organizacijos pareigūnų ir Generalinio direktorius algos ir tarnybinės pajamos, kurias jiems moka Organizacija, apmokestinamos mokesčiu Organizacijos naudai. Tokioms algoms ir tarnybinėms pajamoms netaikomas nacionalinis pajamų mokestis;
ii) Lietuva neprivalo atleisti nuo pajamų mokesčio pensijų ar anuitetų, kuriuos Organizacija moka savo buvusiems pareigūnams ir Generaliniams direktoriams už jų tarnybą Organizacijoje;
b) Organizacijos pareigūnams ir jų šeimų nariams, kurie priklauso jų namų ūkiui, taikomos tokios pat su imigracijos ir užsienio piliečių registracijos formalumų apribojimais susijusios išimtys, kurios paprastai taikomos tarptautinių organizacijų pareigūnams;
c) Organizacijos pareigūnams ir jų šeimų nariams, kurie yra jų namų ūkio dalis, ištikus tarptautinei krizei taikomos tokios pat repatriacijos lengvatos, kurios taikomos diplomatinių atstovybių nariams;
8 straipsnis
Socialinė apsauga
9 straipsnis
Generalinio direktoriaus privilegijos ir imunitetai
1. Be 7 ir 8 straipsniuose nurodytų privilegijų ir imunitetų, Generalinis direktorius viso jo (jos) funkcijų vykdymo laikotarpiu naudojasi 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių atitinkamo rango diplomatinių įstaigų nariams nustatytomis privilegijomis ir imunitetais.
10 straipsnis
Imunitetų suteikimo tikslas ir apribojimai
1. 7 ir 9 straipsniuose nurodytos privilegijos ir imunitetai suteikiami vien tik tam, kad būtų užtikrintas netrukdomas Organizacijos darbas ir visiškas asmenų, kuriems jie suteikiami, nepriklausomumas. Jie suteikiami ne dėl asmeninės atitinkamų asmenų naudos.
2. Tokius imunitetus gali atšaukti:
11 straipsnis
Bendradarbiavimas su Lietuva
Organizacija bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos institucijomis siekdama sudaryti palankias sąlygas tinkamai vykdyti teisingumą, laikytis įstatymų ir taisyklių, kuriomis reglamentuojama policijos veikla, visuomenės sveikata, sveikata ir sauga darbe ir aplinkos apsauga, ir užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui suteiktomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.
12 straipsnis
Saugumas ir viešoji tvarka
1. Nė viena iš šių nuostatų neužkerta kelio Lietuvai imtis atsargumo priemonių siekiant užtikrinti saugumo interesus.
2. Jei Lietuva mano, kad reikia imtis priemonių savo saugumui užtikrinti ar viešajai tvarkai palaikyti, ji kuo skubiau pagal galimybes, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, kreipiasi į Organizaciją, kad abipusiu susitarimu nustatytų Organizacijos interesams apsaugoti būtinas priemones.
13 straipsnis
Privataus pobūdžio ginčai
1. Organizacija nustato atitinkamus ginčų sprendimo būdus, kai sprendžiami tokie ginčai:
a) ginčai dėl sutarčių, kurių šalis yra Organizacija;
Organizacija į visas rašytines sutartis, kurių šalis ji yra, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 dalies d punkte, įtraukia arbitražinę išlygą, pagal kurią dėl sutarties aiškinimo ar įgyvendinimo kylantys ginčai bet kurios šalies prašymu pateikiami spręsti arbitražui arba, jei šalys taip susitarė, sprendžiami kitu atitinkamu būdu;
b) ginčai dėl Organizacijos padarytos žalos ar susiję su bet kokia kita nesutartine Organizacijos atsakomybe;
c) su Organizacijos pareigūnais, kurie turi imunitetą teisminio proceso atžvilgiu, susiję ginčai, jei toks imunitetas nebuvo atšauktas vadovaujantis 4 straipsnio nuostatomis;
d) Organizacijos ir jos pareigūnų tarpusavio ginčai;
Organizacija visus ginčus, kylančius dėl su Organizacijos pareigūnais pagal Organizacijos personalo taisykles ir nuostatus sudarytų sutarčių taikymo ir aiškinimo, perduoda Tarptautinės darbo organizacijos Administracinio teismo (TDOAT) jurisdikcijai arba bet kuriam kitam atitinkamam tarptautiniam administraciniam teismui, kurio jurisdikcijai Organizacija buvo priskirta Tarybos sprendimu.
2. Ginčams, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nenurodomas joks konkretus sprendimo būdas, Organizacija gali taikyti bet kurį sprendimo būdą, kuris, jos manymu, yra tinkamas, visų pirma arbitražą arba perduoti ginčą nagrinėti nacionaliniam teismui.
14 straipsnis
Lietuvos ir Organizacijos tarpusavio ginčai
15 straipsnis
Tarptautinis arbitražo teismas
1. 13 ir 14 straipsniuose nurodytas tarptautinis arbitražo teismo (toliau – teismas) darbas reglamentuojamas šio straipsnio nuostatomis.
2. Kiekviena ginčo Šalis paskiria po vieną teismo narį. Taip paskirti nariai per tris mėnesius nuo jų paskyrimo datos kartu išrenka trečiąjį narį, kuris yra teismo pirmininkas. Kilus teismo narių tarpusavio nesutarimų dėl pirmininko pasirinkimo, pastarąjį teismo narių prašymu paskiria Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas.
3. Jei viena ginčo Šalių nepaskiria teismo nario ir per du mėnesius nuo tada, kai kita Šalis to paprašo, nesiima veiksmų, kita Šalis gali paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką paskirti narį.
4. Teismas nustato savo darbo tvarką. Teismo sprendimai priimami balsų dauguma. Teismo proceso kalba yra anglų kalba.
16 straipsnis
Konkretūs susitarimai
1. Šiomis nuostatomis neapribojamos ir nepažeidžiamos bet kurio tarptautinio Lietuvos ir Organizacijos tarpusavio susitarimo nuostatos vien dėl to, kad Lietuvos teritorijoje yra Organizacijos biurai, įrenginiai ar kita infrastruktūra. Jei šios nuostatos prieštarauja tokio tarptautinio susitarimo nuostatoms, vadovaujamasi tarptautinio susitarimo nuostatomis.
[1] [Tarybos ir jos komitetų darbe dalyvaujama] vadovaujantis „Ataskaitos dėl CERN geografinės plėtros“ 73–81 straipsnių nuostatomis, CERN/2918/Rev.