I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkosauginiai reikalavimai planuojant, statant ir eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrines (toliau – Aplinkosauginiai reikalavimai) nustatyti siekiant išvengti ar kiek įmanoma sumažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai.
2. Atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2022/822 dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims, 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES saulės energetikos strategija“, rekomenduojami šie saulės šviesos energijos elektrinių planavimo strateginiai prioritetai:
2.1. saulės šviesos energijos elektrinių įrengimas ant pastatų ar statinių;
2.2. saulės šviesos energijos elektrinių statyba antropogeninį poveikį patyrusiose, ūkinei veiklai naudotose ir nebenaudojamose teritorijose (pvz., rekultivuoti sąvartynai, užterštos teritorijos);
2.3. saulės šviesos energijos elektrinių statyba taikant daugeriopo erdvės naudojimo principą, pvz., žemę vienu metu naudojant žemės ūkio veiklai ir saulės energijos gamybai.
3. Aplinkosauginių reikalavimų privaloma laikytis planuojant, statant ir eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrines.
4. Aplinkosauginių reikalavimų nuostatos privalomos visiems ūkinės veiklos vykdytojams, Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojantiems, statantiems ar eksploatuojantiems saulės šviesos energijos elektrines, išskyrus Aplinkosauginių reikalavimų 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytus atvejus. Aplinkosauginių reikalavimų V skyriaus nuostatos yra rekomendacinės.
5. Aplinkosauginiai reikalavimai netaikomi:
5.1. kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, tai yra kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatomos konkrečiai ūkinei veiklai skirtos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius;
5.2. fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems įsirengti ar įsirengusiems saulės šviesos energijos elektrines ant gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatų ar statinių;
5.3. mažesnėms kaip 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, išskyrus planuojamoms, statomoms ir eksploatuojamoms saulės šviesos energijos elektrinėms saugomose teritorijose.
6. Aplinkosauginiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI PLANUOJANT SAULĖS ŠVIESOS ENERGIJOS ELEKTRINES
7. Siekiant nebloginti kraštovaizdžio kompleksų kokybės:
7.1. ypač saugomo estetinio potencialo arealuose, ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdžio (V3H3 (AI), V3H2 (AII), V2H3 (AIII), V2H2 (AIV) vizualinės struktūros tipai) kompleksuose saulės šviesos energijos elektrines statyti kalvų ir slėnių šlaituose galima iki 1/2 santykinio aukščio, skaičiuojant nuo konkrečios pasaulio krypties šlaito apatinės dalies altitudžių vidurkio. Ypač saugomo estetinio potencialo arealai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (toliau – LTBP), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. Ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdžio (V3H3 (AI), V3H2 (AII), V2H3 (AIII), V2H2 (AIV) vizualinės struktūros tipai) kompleksai nustatyti Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – NKTP), įtrauktame į LTBP. Šie kompleksai pažymėti Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo sprendinių brėžinyje (pamatiniai kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai);
7.2. ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos uždarų ir pusiau uždarų erdvių kraštovaizdžio (V3H1 (BI), V3H0 (BII), V2H1 (BIII), V2H0 (BIV) vizualinės struktūros tipai) kompleksuose saulės šviesos energijos elektrines statyti kalvų ir slėnių šlaituose galima iki 2/3 santykinio aukščio, skaičiuojant nuo konkrečios pasaulio krypties šlaito apatinės dalies altitudžių vidurkio. Ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos uždarų ir pusiau uždarų erdvių kraštovaizdžio (V3H1 (BI), V3H0 (BII), V2H1 (BIII), V2H0 (BIV) vizualinės struktūros tipai) kompleksai nustatyti NKTP, įtrauktame į LTBP. Šie kompleksai pažymėti Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo sprendinių brėžinyje (pamatiniai kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai);
7.3. Aplinkosauginių reikalavimų 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytose kraštovaizdžio teritorijose išsaugoti želdinius ir taikyti šias priemones:
7.3.1. jeigu arčiau kaip 100 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, kuriame planuojama saulės šviesos energijos elektrinę (-es), yra valstybinės reikšmės keliai, urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos, saugomos teritorijos, gamtos paveldo objektai, įveisti ne žemesnes kaip 2 m gyvatvores. Gyvatvorės įveisiamos saulės šviesos energijos elektrinės teritorijos perimetro dalyje, kuri matoma iš šiame papunktyje išvardintų objektų ir (ar) jų teritorijos 2 m stebėjimo aukštyje. Jeigu saulės šviesos energijos elektrinės išdėstomos daugiau kaip viename žemės sklype ir šie sklypai turi bendrą kraštinę, gyvatvorės įveisiamos išorinėse šių žemės sklypų perimetrų dalyse;
7.3.2. jeigu saulės šviesos energijos elektrinių teritorijos užimamas plotas 15 ha ir daugiau, – įveisti ne didesnes kaip 0,3 ha medžių grupes. Visi želdiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. saulės šviesos energijos elektrinių teritorijos ploto, įskaitant išsaugotus želdinius ir želdinius, įveistus vadovaujantis Aplinkosauginių reikalavimų 7.3.1 papunkčiu.
8. Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą:
8.1. neplanuoti saulės šviesos energijos elektrinių saugomų augalų rūšių augavietėse ir saugomų gyvūnų rūšių veisimosi (perėjimo) vietose, užregistruotose Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) ne seniau kaip prieš 10 metų;
8.2. saulės šviesos energijos elektrinių teritorijose išsaugoti želdinius;
8.3. kas 400–500 m nepertraukiamo tvoros ruožo įrengti priemones, kad į aptvertą plotą patekęs gyvūnas galėtų saugiai pasišalinti, pvz., įrengti iš vidaus atsidarančius vartelius ar rampas;
8.4. planuojant saulės šviesos energijos elektrinių teritorijos aptvėrimą, numatyti praėjimo koridorių gyvūnams įrengimą. Praėjimo koridoriai turi būti įrengiami ne rečiau kaip kas 1 km nepertraukiamo vienos krypties tvoros ruožo, koridorius turi būti ne siauresnis kaip 15–20 m;
8.5. tvorą tverti ne žemiau kaip 0,10–0,20 m virš žemės paviršiaus, kad maži gyvūnai galėtų nekliudomai judėti;
8.6. siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio gyvūnams, ypač paukščiams ir šikšnosparniams, neplanuoti nuolatinio dirbtinio saulės šviesos energijos elektrinių teritorijos apšvietimo. Jei apšvietimas būtinas – naudoti infraraudonųjų spindulių daviklius, šviesos šaltinius nukreipti nuo medžių, krūmų ir kitų augalų;
8.7. saulės šviesos energijos elektrinių ir susijusios infrastruktūros statybą planuoti laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų natūraliose pievose ir ganyklose, pelkėse ir šaltinynuose, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 ir 102 straipsniuose;
8.8. saulės šviesos energijos elektrinių modulius įrengti ne žemiau kaip 0,10–0,20 m virš žemės paviršiaus (matuojant nuo apatinės modulio dalies), jei augmenijai reguliuoti taikomas ganymo būdas – ne žemiau kaip 0,5 m virš žemės paviršiaus (matuojant nuo apatinės modulio dalies).
9. Siekiant užtikrinti vietovės hidrologinio režimo ir vandens apsaugą:
9.1. nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, išskyrus atvejus, kai saulės šviesos energijos elektrinės teritorijoje įgyvendinamas melioracijos projektas, parengtas ir suderintas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo ir melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
9.2. saulės šviesos energijos elektrinių ir susijusios infrastruktūros statybą planuoti laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų paviršiniuose vandens telkiniuose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98, 99 ir 100 straipsniuose;
9.3. užtikrinti saulės šviesos energijos elektrinių teritorijos paviršinių nuotekų tvarkymą, vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, įrengti kiek galima mažiau nelaidžių paviršių arba įrengti švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginius.
III SKYRIUS
APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI STATANT SAULĖS ŠVIESOS ENERGIJOS ELEKTRINES
10. Saulės šviesos energijos elektrinių statybos darbai pievose ir ganyklose turi būti pradėti iki gyvūnų veisimosi ir paukščių perėjimo laikotarpio (nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.) arba pradedami šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu pievų ir ganyklų plotuose saulės šviesos energijos elektrinių statybos darbai pradėti iki šiame punkte nurodyto gyvūnų veisimosi ir paukščių perėjimo laikotarpio pradžios, tokie darbai gali būti tęsiami.
11. Saulės šviesos energijos elektrinių statybos darbus gyvenamosiose vietovėse vykdyti tik darbo dienomis dienos metu – nuo 7 val. iki 19 val. arba savivaldybių vykdomosios institucijos nustatytu leidžiamu statybos darbų pradžios ir pabaigos laiku.
12. Saulės šviesos energijos elektrinių statybos darbai gali būti vykdomi tik techniškai tvarkingais mechanizmais, atitinkančiais teisės aktų, nustatančių ribinius triukšmo dydžius ir aplinkos oro užterštumo normas, reikalavimus.
13. Saulės šviesos energijos elektrinių statybos metu nukastas derlingojo dirvožemio sluoksnis turi būti saugomas. Baigus statybos ir įrengimo darbus, – panaudojamas rekultivuoti pažeistą žemę arba gerinti mažai produktyvias žemės ūkio naudmenas.
14. Statant saulės šviesos energijos elektrines užterštose teritorijose, kad būtų išvengta galimos aplinkos oro taršos cheminėmis ar kitomis grunte esančiomis medžiagomis, parenkamos technologijos ar kitos priemonės, leidžiančios sumažinti grunto kasimo poreikį ir (ar) dulkių sklaidą.
15. Siekiant išvengti dirvožemio erozijos, saulės šviesos energijos elektrinių statybos metu pažeisti plotai turi būti apželdinti žoliniais augalais ir (ar) želdiniais.
IV SKYRIUS
APLINKOSAUGINIAI REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT SAULĖS ŠVIESOS ENERGIJOS ELEKTRINES IR BAIGUS JŲ EKSPLOATACIJĄ
16. Saulės šviesos energijos elektrinių teritorijoje augmenijai reguliuoti taikomi šie būdai:
16.1. gyvūnų (pvz., avių ar ožkų) arba paukščių (pvz., vištų ar žąsų) ganymas;
16.3. mulčiavimas organinėmis medžiagomis (pvz., šienu, lapais, durpėmis, medžių žieve, medienos gabaliukais, pjuvenomis);
16.4. kiti necheminiai (pvz., mechaniniai ar biologiniai) būdai;
16.5. Aplinkosauginių reikalavimų 16.1–16.4 papunkčiuose nurodytų būdų deriniai.
17. Nenaudoti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių augmenijai reguliuoti.
18. Jeigu eksploatuojant saulės šviesos energijos elektrinę ją plauti naudojamos cheminės medžiagos ar cheminiai mišiniai, susidariusios nuotekos, neatitinkančios Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 lentelėje nurodytų reikalavimų ir užterštos Reglamento 1 priede ir (arba) 2 priedo A dalyje, ir (arba) B dalies B1 sąraše nurodytomis pavojingomis medžiagomis, ir (arba) pavojingomis medžiagomis, kurių saugos duomenų lapuose nurodomas pavojingumas (kenksmingumas) aplinkai ir žmogui, turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis Reglamento reikalavimais.
19. Baigus eksploatuoti saulės šviesos energijos elektrines, teritorija turi būti rekultivuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarime Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ nustatyta tvarka.
20. Baigus eksploatuoti saulės šviesos energijos elektrines, jos turi būti sutvarkytos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, reikalavimais. Visos eksploatacijos užbaigimo ir išmontavimo darbų metu susidariusios elektros ir elektroninės įrangos, statybinės atliekos surenkamos, rūšiuojamos ir iki jų išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams saugomos specialiuose konteineriuose.
21. Saulės šviesos energijos elektrinių eksploatacijos užbaigimo ir išmontavimo darbai gali būti vykdomi tik techniškai tvarkingais mechanizmais, atitinkančiais teisės aktų, nustatančių ribinius triukšmo dydžius ir aplinkos oro užterštumo normas, reikalavimus.
22. Baigus eksploatuoti saulės šviesos energijos elektrines, išmontavimo darbai gyvenamosiose vietovėse vykdomi tik darbo dienomis dienos metu – nuo 7 val. iki 19 val. arba savivaldybių vykdomosios institucijos nustatytu leidžiamu statybos darbų pradžios ir pabaigos laiku.
23. Saulės šviesos energijos elektrinių išmontavimo darbai pievose ir ganyklose turi būti pradėti iki gyvūnų veisimosi ir paukščių perėjimo laikotarpio (nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.) arba pradedami šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu pievų ir ganyklų plotuose saulės šviesos energijos elektrinių išmontavimo darbai pradėti iki šiame punkte nurodyto gyvūnų veisimosi ir paukščių perėjimo laikotarpio pradžios, tokie darbai gali būti tęsiami.
V SKYRIUS
REKOMENDUOJAMI GEROSIOS PRAKTIKOS PRINCIPAI
24. Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, rekomenduojama:
24.1. neplanuoti saulės šviesos energijos elektrinių gervinių (Gruidae), antinių (Anatidae), sėjikinių (Charadriidae) paukščių sankaupų vietose;
24.2. neplanuoti saulės šviesos energijos elektrinių „Natura 2000“ teritorijų artimoje aplinkoje, jei šiose teritorijose saugomi perintys juodieji gandrai (Ciconia nigra), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), juodieji pesliai (Milvus migrans), nendrinės ir pievinės lingės (Circus aeruginosus, C. pygargus);
24.3. planuojant saulės šviesos energijos elektrines artimoje paviršinių vandens telkinių aplinkoje (arčiau kaip 200 m iki paviršinio vandens telkinio kranto linijos), siekiant sumažinti galimą poveikį vandens bestuburiams, rekomenduojama ant saulės šviesos energijos sistemos plokščių planuoti baltos spalvos kraštines ir baltas skiriamąsias juostas;
24.4. teikti pirmenybę požeminėms elektros linijoms. Įrengiant antžemines elektros linijas, rekomenduojama taikyti priemones, kad paukščiai pamatytų laidus;
24.5. statyti ne aukštesnę kaip 2,5 metrų aukščio tvorą, padidinti tvoros pastebimumą, pvz., jos viršutinę dalį nudažyti geriau pastebima kontrastinga spalva.
25. Teritoriją apželdinti rekomenduojama sėjamų žolių mišiniu, kurio pagrindą sudaro ne mažiau kaip keturių bazinių sėjamų žolių rūšių, kurios sudaro nuo 30 iki 70 proc. viso sėjamo mišinio masės (procentas priklauso nuo dirvos kokybės ir vientisumo), kitą sėjamo mišinio dalį sudaro ne mažiau kaip 10 (iki 40) žolinių augalų rūšių, kurių didžiąją dalį sudaro įvairiais laikotarpiais žydinčios rūšys.
26. Rekomenduojama saulės šviesos energijos elektrinių teritorijoje užsėtuose plotuose augmenijai reguliuoti:
26.1. taikyti mišrų šienavimo ir ganymo būdą: nuo 30 iki 50 proc. teritorijos ganoma, likusi dalis – šienaujama;
26.2. šienauti 1–2 kartus per metus, pasirenkant vieną iš šienavimo laikotarpių:
26.2.1. šienavimas iki birželio vidurio – užtikrinama žydinčių augalų pievose gausa vasarą ir palanki aplinka vabzdžiams apdulkintojams;
26.2.2. šienavimas liepos pirmoje pusėje – užtikrinama perinčių paukščių apsauga;
26.2.3. šienavimas rugpjūčio mėn. antroje pusėje ir rugsėjo mėn. – užtikrinamas žydintiems augalams ir vabzdžiams naudingas nepertraukiamas sezoninis ciklas.
