VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2013-09-18 ĮSAKYMO NR. 30-2001 „DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. gruodžio 6 d. Nr.  30-2696

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, 6 punktu ir atsižvelgdama į Veterinarijos reikalavimus gyvūnų globėjams ir globos namams, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“,

k e i č i u Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintas Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles:

1. Išdėstau 3.2 punktą taip:

„3.2. gyvūno kastravimas – gyvūno visų ar dalies lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas;“.

2. Išdėstau 5.3 punktą taip:

„5.3. vesdami, vedžiodami, važnyčiodami arba būdami su gyvūnais viešojoje vietoje, kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti;“.

3. Išdėstau 9.3 punktą taip:

„9.3. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose ir prie Neries upės esančiuose I-ajame Valakupių, II-ajame Valakupių ir Žirmūnų paplūdimiuose – tik nustatytu maudymosi sezono metu;“.

4. Išdėstau 12 punktą taip:

„12. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba karantine ne trumpiau kaip 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.“

5. Išdėstau 13 punktą taip:

„13. Įtariant, kad pagauti bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi karantine ne trumpiau kaip 14 dienų, kad būtų galima stebėti juos, nustatyti diagnozę, jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis.“

6. Išdėstau 15 punktą taip:

„15. Asmenys, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais (įskaitant atvejus, kai gyvūnai veisiami neplanuotai, atsitiktinai ar nesistemingai), turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus.“

7. Išdėstau 20 punktą taip:

„20. Uždarose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi. Jose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, atitinkančios šuns fiziologinius reikalavimus (galimybė matyti dienos šviesą, tinkama temperatūra, maistas, vanduo, plotas ir t. t.). Prie įėjimo į žemės valdą ar patalpas, išskyrus gyvenamąsias, kuriose laikomas palaidas šuo, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Palaidas šuo.“

8. Išdėstau 22.1 punktą taip:

„22.1. užtikrinant gyvūnų gerovę leidžiama laikyti neribotą skaičių kastruotų šunų ir kačių, nekastruotų šuniukų ir kačiukų iki 6 mėnesių vadas;“.

9. Išdėstau 24 punktą taip:

„24. Bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame Taisyklių skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Gyvūnų globėjai teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu (įsakymu) įtraukti į Gyvūnų globėjų sąrašą, suderintas bešeimininkių kačių kastravimo programas gali vykdyti visoje Savivaldybės teritorijoje.“

10. Išdėstau 28 punktą taip:

„28. Bešeimininkių kačių kastravimo programoje nurodomi programos vykdytojai ir bendravykdytojai, jų duomenys kontaktams, bešeimininkių kačių šėrimo vieta, laikas ir kita informacija, susijusi su tinkamu programos įgyvendinimu. Prie programos pridedama schema, kurioje aiškiai nurodoma bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Jei bešeimininkių kačių šėrimo vietoje bus įrengiama būda (slėptuvė), kurioje bešeimininkės katės galės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, prie programos pridedamas būdos (slėptuvės) projektas. Kačių šėrimo vietoje programos rengėjas (vykdytojas) gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nelaikoma statiniu (iš jų – nesudėtingu). Būda (slėptuvė) turi būti tvarkinga, švari, saugi, padaryta iš tvirtų medžiagų, nuolat prižiūrima ir nekelti pavojaus kitų asmenų sveikatai ar turtui.“

11. Išdėstau 31 punktą taip:

„31. Programos rengėjas (vykdytojas) privalo laikytis suderintos programos reikalavimų, o bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė Saugaus miesto departamento direktorius, Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas arba iki įsigaliojus Taisyklėms – seniūnijos. Administracinės veiklos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo pranešti Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai apie vietas, kuriose galima šerti bešeimininkes kates. Bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimu ir tolesne jų priežiūra.“

12. Išdėstau 32 punktą taip:

„32. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui (praėjus vienai valandai nuo maisto padėjimo), turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir kt.) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti. Jeigu bešeimininkių kačių kastravimo programos vykdymo vietoje yra pastatyta būda (slėptuvė), prie jos gali būti pritvirtinta tvarkinga ir švari gertuvė su vandeniu.“

13. Išdėstau 34 punktą taip:

„34. Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos, kastruojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates gali kastruoti tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir kastruota katė prieš paleidimą pažymima nukerpant ne daugiau kaip vieną trečdalį vienos ausies kaušelio arba kitu išoriniu žymeniu, kaip nurodyta suderintoje bešeimininkių kačių kastravimo programoje, ir laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo užtikrinti, kad katės būtų paskiepytos, kastruotos, atlikta jų dehelmintizacija, išnaikintos blusos ir kiti parazitai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bešeimininkių kačių kastravimo programos suderinimo dienos.“

14. Išdėstau 36 punktą taip:

„36. Asmenys negali gaudyti kastruotų ir pažymėtų bešeimininkių kačių, o jei tokias kates pagauna, privalo nedelsdami paleisti, išskyrus atvejus, kai katei randamas globėjas (laikytojas). Jei kastruota bešeimininkė katė elgiasi agresyviai arba jai akivaizdžiai reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, tokią katę šeriantis asmuo privalo nedelsdamas pasirūpinti, kad ją apžiūrėtų veterinarijos gydytojas.“

15. Išdėstau 37 punktą taip:

„37. Bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus gaudo, laiko, eutanazuoja ir pirmąją veterinarinę pagalbą suteikia tik Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba ir/arba kitas juridinis asmuo, atitinkantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas. Bepriežiūres ir bešeimininkes kates gali gaudyti gyvūnų globėjai ir asmenys, vykdantys bešeimininkių kačių kastravimo programas.“

16. Išdėstau 38 punktą taip:

„38. Gyvūnų globėjų teritorija, kurioje laikomi gyvūnai, turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai ar pašaliniai asmenys.“

17. Išdėstau 40 punktą taip:

„40. Jei pagauti gyvūnai yra registruoti Gyvūnų augintinių registre, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba gali atiduoti sugautą gyvūną savininkui tik po to, kai gyvūną paskiepija nuo pasiutligės, jei gyvūnas nebuvo skiepytas nuo pasiutligės arba nuo paskutinio skiepijimo praėjo daugiau kaip vieni metai.“

18. Išdėstau 41 punktą taip:

„41. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos, privalo sumokėti už gyvūno sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus.“

19. Išdėstau 42 punktą taip:

„42. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba informuoja gyvūnų globėjus, su kuriais yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, apie sprendimą eutanazuoti gyvūną. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.“

20. Išdėstau 43 punktą taip:

„43. Kitų asmenų atiduoti ir bešeimininkiai gyvūnai Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje laikomi ne trumpiau kaip 14 parų, jei pagal pasirašytas sutartis ar susitarimus anksčiau neperduodami gyvūnų globėjams. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba apie tokį gyvūną tą pačią dieną paskelbia (paviešina gyvūno nuotrauką su aprašymu) interneto svetainėje adresu http://vbgst.grinda.lt/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti toliau laikomas Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje atsižvelgiant į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną. Pasiutlige įtariami bepriežiūriai ar bešeimininkiai gyvūnai laikomi Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinėje tarnyboje ne trumpiau kaip 14 dienų siekiant nustatyti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų savininkams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba informuoja gyvūnų globėjus, su kuriais Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, apie pasiutlige įtariamus gyvūnus.“

21. Išdėstau 45 punktą taip:

„45. Praėjus 14 dienų karantino terminui, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems pilnamečiams fiziniams ar juridiniams asmenims arba esant tinkamam pagrindui bei informavę gyvūnų globėjus, su kuriais Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, eutanazuoti vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.“

22. Išdėstau 46 punktą taip:

„46. Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba, gyvūnų globėjai privalo kaupti duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus ir dovanotus gyvūnus. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos tik tada, kai pateikia asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas.“

23. Išdėstau 56 punktą taip:

„56. Kaip laikomasi Taisyklių, kontroliuoja Savivaldybės administracijos padaliniai, policija, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliotos institucijos.“

Administracijos direktorė                                                                               Alma Vaitkunskienė