ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2017 m. kovo 22 d. Nr. DV-369
Alytus
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“,
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2017 m. kovo 22 d.
įsakymu Nr. DV-369
ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybės) bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato pagalbos Alytaus mieste gyvenančioms socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, vaiko atvejo peržiūros organizavimą, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką, vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir socialinių paslaugų šeimoms teikimo bei organizavimo stebėseną.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą kompleksinės pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą savivaldybės šeimoms, kad stiprėtų šeimų atsakomybė, gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DARBE SU ŠEIMOMIS, IR BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
5. Subjektai, dalyvaujantys darbe su šeimomis:
5.2. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas, paskirtas koordinuoti bendrą darbą su šeimomis (toliau – koordinatorius);
5.3. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro (toliau – SPC) socialiniai darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų darbuotojai;
5.4. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), Socialinės paramos skyriaus, Švietimo skyriaus, Kultūros skyriaus specialistai, vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas), Savivaldybės šeimos tarybos atstovai;
5.6. sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, Psichikos sveikatos centro, Visuomenės sveikatos biuro) darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas šeimai;
5.7. švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) darbuotojai;
7. Koordinatorius skatina seniūnaitijų, savivaldybės institucijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
8. Bendrą darbą su šeimomis aprašo 5 punkte nurodytų subjektų įstaigose organizuoja įstaigų vadovai ir teikia informaciją koordinatoriui.
9. Bendro darbo su šeimomis klausimams aptarti koordinatorius organizuoja institucijų pasitarimus – juose dalyvauja aprašo 5 punkte nurodyti subjektai.
10. Koordinatorius:
10.1. aptaria ir planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnaitijose, aptaria konkrečių šeimų situacijas, teikia siūlymus dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo, teikia siūlymus savivaldybės VTAS dėl pagalbos šeimai ir vaikui organizavimo ir teikimo tobulinimo savivaldybėje;
10.2. gavęs informaciją apie paslaugų poreikį šeimai, kuri įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, įvertina numatomų teikti paslaugų poreikį;
10.3. priklausomai nuo šeimos rizikos lygio periodiškai peržiūri ir vertina teikiamų paslaugų efektyvumą, teikia siūlymus dėl paslaugų tęstinumo, keitimo ar šeimos išbraukimo iš apskaitos;
10.5. organizuoja, planuoja ir teikia siūlymus savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo savivaldybėje formų;
III SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
11. Seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklą, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas ir pan.
12. Savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
14. Su šeima socialinį darbą dirba ir, taikydami socialinio darbo atvejo vadybą, socialinę priežiūrą šeimai teikia SPC socialiniai darbuotojai.
15. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
15.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
15.3. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
15.4. tarpininkauti šeimai dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos, vaikų dienos centro paslaugų, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, kompleksiškai teikiamos pagalbos);
15.5. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
15.6. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
15.8. priklausomai nuo grėsmės (šeimos rizikos) lygio teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama koordinatoriui ir VTAS;
16. Aprašo 5 punkte apibrėžti subjektai, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, teikia informaciją socialiniams darbuotojams apie galimybes šeimai gauti pagalbą, planuoja bei teikia pagalbą šeimai.
17. Sveikatos priežiūros įstaigos informaciją, susijusią su šeimos narių sveikata bei jiems teikiamomis paslaugomis, teikia VTAS, išskyrus tuos atvejus, kai šeimos nariai raštiškai sutinka, kad informacija būtų teikiama socialiniam darbuotojui.
18. Socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja koordinatorius. Socialiniai darbuotojai periodiškai pagal poreikį kartu su SPC administracija aptaria darbo tvarkaraščius, kylančias problemas ir pan.
19. Kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų, nelanko pozityviosios tėvystės mokymų ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja koordinatorių – jis artimiausiame Savivaldybės šeimos tarybos posėdyje įvertina šeimos atsisakymo priežastis ir raštu informuoja šeimą apie atsisakymo bendradarbiauti padarinius.
20. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jai teikimo, esant galimybei, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose aptarnaujami pirmumo tvarka.
V SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
22. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS arba policiją.
23. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai paima vaiką iš šeimos.
24. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
25. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ir gyvybei arba esant socialinei rizikai, skubiai – ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo įtarimų atsiradimo ar fakto nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar vaikas paimtas iš šeimos ar ne, organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą.
26. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas grėsmės (šeimos rizikos) lygis, pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
27. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir grėsmės (rizikos) lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse). Šeimos rizikos lygio įvertinimo kriterijus ir tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Gali būti skiriami grėsmės (rizikos) lygiai:
27.1. 3 lygio grėsmė (aukšta rizika) – kai iš šeimos paimamas vaikas, šeima negeba savarankiškai funkcionuoti ir jai reikia nuolatinės socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
27.2. 2 lygio grėsmė (vidutinė rizika) – kai šeima geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau, norint užtikrinti visišką šeimos narių saugumą ir emocinę, psichologinę gerovę, nuolat reikia tam tikros socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
28. Vaiko atvejo peržiūros metu turi būti išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti vaiko atvejo peržiūroje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta VTAS specialistų ir vaiko atvejo peržiūros metu įvertinta.
29. Vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, VTAS parengia raštą SPC dėl socialinio darbuotojo paskyrimo stebėti šeimą arba rengiamas administracijos direktoriaus įsakymas dėl šeimos įrašymo į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
30. VTAS informuoja:
30.1. šeimą apie įrašymą į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymą į apskaitą;
31. Koordinatorius tą pačią dieną esant 3 lygio grėsmei (aukštam rizikos lygiui), per 3 darbo dienas esant 2 ir 1 lygio grėsmei (vidutiniam ir žemam rizikos lygiams), kartu su SPC socialiniu darbuotoju darbui su socialinės rizikos šeima, pagal poreikį gali būti kviečiamas aprašo 5 punkte numatytas subjektas, apsilanko šeimoje ir įvertina paslaugų poreikį.
33. SPS socialinis darbuotojas (atvejo vadybininkas) kartu su kitais specialistais pagal paslaugų šeimai poreikį organizuoja giluminių šeimos poreikių įvertinimą, sudaro bendrą pagalbos vaikui ir šeimai planą ir teikia pagalbą pagal planą. Bendrą pagalbos vaikui ir šeimai planą pateikia koordinatoriui.
34. Koordinatorius organizuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą ir pagalbos šeimai įvertinimą priklausomai nuo grėsmės (rizikos) lygio šeimoje (apie 3 lygio grėsmės (aukštos rizikos) šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį, apie 2 lygio grėsmės (vidutinės rizikos) šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, 1 lygio grėsmės (žemos rizikos) šeimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius). SPC atstovas posėdžio metu pristato darbo su šeima rezultatus, esant poreikiui, aptariamos teikiamų paslaugų tęstinumo, naujų paslaugų teikimo ar šeimos išbraukimo iš apskaitos galimybės. Posėdyje dalyvauja VTAS atstovas. Esant poreikiui, į posėdį gali būti kviečiami šeimos gyvenamosios vietos seniūnaitijose veikiančios ir reikiamas paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos, dienos centrų atstovai ir kt. susiję asmenys.
35. SPS socialinis darbuotojas prieš 3 darbo dienas iki pakartotinės vaiko atvejo peržiūros koordinatoriui ir VTAS pateikia socialinio darbo su šeima vertinimą.
36. Pakartotinės vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą, VTAS rengia administracijos direktoriaus įsakymą dėl šeimos išbraukimo iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Įsakymo nuorašą išsiunčia savivaldybės Socialinės paramos skyriui ir SPC.
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
37. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo, elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja VTAS.
38. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami, ne vėliau nei per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
39. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamos veiklos užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamą veiką, susijusią su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos pareigūnai planuoja ir vykdo tokių šeimų individualios prevencijos priemones.
40. SPC teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju įveikdamas kritinę būklę, specializuotą psichologo ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis organizuodamas visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
41. Seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi, su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, aptaria galimas individualios prevencijos priemones.
42. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galbūt patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis apie tai praneša seniūnui ir SPC, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
43. Vaikų sveikata profilaktiškai tikrinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
44. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, Visuomenės sveikatos biuras vykdo visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su SPC, bendruomeninėmis organizacijomis, socialiniais darbuotojais.
45. Švietimo įstaigos stebi vaikų mokyklos lankymą ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad tėvai galbūt netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS.
46. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją Vaiko gerovės komisijos institucijų tarpusavio koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti VTAS.
47 Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, SPC, nevyriausybinėmis organizacijomis.
48. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS