HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2023 M. SPALIO 26 D. ĮSAKYMO NR. D1-356 „DĖL IŠMOKŲ ŪKIO SUBJEKTAMS UŽ PERLEIDŽIAMAS TEISES Į ŽVEJYBOS KVOTĄ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠO

PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. gegužės 24 d. Nr. D1-176

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-356 „Dėl Išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. Išmokų ūkio subjektams už perleidžiamas teises į žvejybos kvotą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato išmokų fiziniams asmenims, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, atitinkančioms 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos reglamento (ES) 2022/2473, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, I priede nustatytus kriterijus (toliau – ūkio subjektai) už perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotų (toliau – teisės į žvejybos kvotą) perleidimą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – Agentūra) apskaičiavimo, išmokėjimo ir administravimo tvarką.“

2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Paraišką dėl išmokų gali teikti ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu turintis teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, išskyrus ūkio subjektus, kurie turi teisę į žvejybos kvotą tik polderiuose ar (ir) tik specializuotajai stintų žvejybai. Paraišką dėl išmokų gali teikti ūkio subjektas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

9.1. ūkio subjektui Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 „Dėl Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos sudarymo, šios komisijos darbo reglamento ir Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka nesustabdytas teisės į žvejybos kvotą galiojimas.

9.2. ūkio subjektui Taisyklėse nustatyta tvarka nepanaikinta teisė į žvejybos kvotą;

9.3. kalendoriniais metais, kuriais teikiama paraiška, ūkio subjektas savo žvejybos kvotos neviršijo;

9.4. ūkio subjektas netraukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą (taikoma, jei dar nepriimtas nutarimas ir nesumokėta paskirta bauda);

9.5. ūkio subjektas Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą ar jos dalies ir (arba) žvejybos kvotos ar jos dalies nėra išnuomojęs, perleidęs neatlygintinai naudotis ar apsikeitęs žvejybos kvotomis su kitu ūkio subjektu;

9.6. ūkio subjektas paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius iki paraiškos pateikimo metų sausio 1 dienos, ne mažiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus žvejojo. Jei žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo galima žvejoti ištisus kalendorinius metus, reikalavimas dėl mažiausio žvejybos dienų skaičiaus proporcingai sumažinamas, bet veiklos dienų skaičiaus ir dienų, kuriomis galima žvejoti, skaičiaus santykis turi būti toks pat kaip ūkio subjektų, vykdžiusių žvejybos veiklą ištisus metus, veiklos dienų skaičiaus ir kalendorinių dienų skaičiaus per metus santykis;

9.7. ūkio subjektas dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos žvejybos veiklą vykdė tik vidaus vandenyse, neturėjo perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir (arba) perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai;

9.8. ūkio subjektas ar jo atstovas ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.“

3. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Atitiktį Tvarkos aprašo 9.1, 9.2 ir 9.5–9.7 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams Agentūra vertina vadovaudamasi Žuvininkystės tarnybos pateiktais duomenimis, atitiktį Tvarkos aprašo 9.3 ir 9.4 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams – vadovaudamasi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis.“

4. Pakeičiu 11.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

11.2. pareiškėjas gali gauti išmoką, jei jis atitinka visus šiame Tvarkos aprašo skyriuje nustatytus tinkamumo gauti išmoką reikalavimus:

11.2.1. pareiškėjas neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – SODRA), išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.2.2. pareiškėjas nepadarė veikos (-ų), nurodytos (-ų) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011, 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose ar 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004, 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, neįvykdė su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) ar Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondu susijusio sukčiavimo, kaip apibrėžta 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis 3 straipsnyje;

11.2.3. pareiškėjui neiškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ekonominės veiklos, jis nelikviduojamas, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

11.2.4. pareiškėjas nėra sunkumų patirianti įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta 2023 m. kovo 17 d. Europos Komisijos komunikato Nr. C(2023)1598 „Valstybės pagalbos žvejybos ir akvakultūros sektoriuje gairės“ I dalies 2 skyriaus 2.5 skirsnyje;

11.2.5. pareiškėjui neišduotas dar neįvykdytas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Europos Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka;

11.2.6. pareiškėjas nėra pateikęs paraiškos paramai dėl žvejybos veiklos sustabdymo iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo ar kitų viešųjų lėšų.“

5. Pakeičiu 13.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

13.2. per 5 darbo dienas nuo informacijos apie sprendimą skirti išmoką gavimo dienos nutraukti verslinę žvejybą visuose vidaus vandenų telkiniuose ir nebeprašyti suteikti teisę į žvejybos kvotą.  Jei po informacijos apie sprendimą skirti išmoką gavimo dienos praėjus daugiau kaip 5 darbo dienoms pareiškėjas vykdo verslinę žvejybą arba prašo suteikti teisę į žvejybos kvotą, išmokos sutartis su juo nesudaroma;“.

6. Pakeičiu 15 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

p – pareiškėjo 2018–2022 m. vidaus vandenų telkinyje (telkiniuose), kuriame (kuriuose) turėjo teisę į žvejybą, iš žvejybos veiklos turėtos pajamos, apskaičiuotos pagal pareiškėjo Duomenų apie žvejybą vidaus vandenyse teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. D1-550 „Dėl Duomenų apie žvejybą vidaus vandenyse teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Duomenų teikimo tvarka), nustatyta tvarka deklaruotą sugautų žuvų kiekį pagal žuvų rūšis (kg) dauginant iš to ūkio subjekto deklaruotos vidutinės tų žuvų rūšių pirminio pardavimo kainos (Eur/kg) 2022 m., kai vertinamos pajamos vykdant specializuotą ungurių, seliavų ir upinių nėgių žvejybą, arba vidutinės tų žuvų rūšių pirminio pardavimo kainos (Eur/kg) kalendoriniais metais, esančiais prieš metus, kuriais pateikta paraiška, kai vertinamos pajamos iš verslinės žvejybos Kuršių mariose, polderiuose, ir Nemuno žemupyje (toliau – pajamos). Vidutinė ūkio subjekto atitinkamos žuvų rūšies pirminio pardavimo kaina (Eur/kg) apskaičiuojama sudedant visas to ūkio subjekto tos žuvų rūšies pirminio pardavimo kainas, deklaruotas vadovaujantis Duomenų teikimo tvarka konkrečiais kalendoriniais metais, ir padalijant iš pagal Duomenų teikimo tvarką pateiktų deklaracijų skaičiaus tais kalendoriniais metais. Vidutinė pirminio pardavimo kaina (Eur/kg) apvalinama vieno euro cento tikslumu. Kai pirminio pardavimo kaina nedeklaruota, sugautų žuvų kiekis dauginamas iš kitų ūkio subjektų atitinkamų metų vidutinių pirminio pardavimo kainų vidurkio pagal žuvų rūšis;“.

7. Pakeičiu 16.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

16.1. Į pajamas neįtraukiamos ūkio subjekto sužvejotos mažesnės negu nustatyto minimalaus (verslinio) dydžio žuvys, viršijančios nustatytą leidžiamą šalutinį laimikį, ir žuvys, kurių verslinė žvejyba 2018–2022 metais visiškai ar tuo metu buvo draudžiama, nurodytos Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. D1-804 „Dėl Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkte.“

8. Pakeičiu 16.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

16.7. Į išmoką įskaičiuojamos tik tokios pareiškėjo su žvejybos veikla susijusio ilgalaikio materialaus turto transportavimo iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimo išlaidos ir nuostoliai atsirandantys dėl finansinių įsipareigojimų, įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, nevykdymo, kurie patirti nuo sprendimo skirti išmoką dienos iki prašymo išmokėti išmoką pateikimo dienos (pridėtinės vertės mokestis į išmoką neįskaičiuojamas).“

9. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:

19. Paraiškos registruojamos APVIS eilės tvarka pagal registracijos datą pagrindiniame sąraše. Paraiškos vertinimui priimamos iki kvietime nurodyto termino pabaigos. Agentūros sprendimu paraiškų teikimo terminas gali būti pratęstas. Apie gautą paraišką Agentūra informuoja pareiškėją per APVIS automatine žinute ir el. paštu. Kai registruotose paraiškose prašoma išmokoms suma viršija kvietime nurodytą einamųjų metų lėšų sumą, paraiškos įtraukiamos į rezervinį sąrašą. Rezervinis sąrašas pildomas, kol baigiasi kvietime nurodytas terminas. Rezervinio sąrašo paraiškos vertinamos eilės tvarka pagal jų registracijos datą APVIS ir sprendimas skirti išmoką priimamas, jei priėmus sprendimus skirti išmokas pagrindiniame sąraše esančioms paraiškoms lieka lėšų. Pasibaigus kvietime nurodytai lėšų sumai, likusios paraiškos skirti išmoką, dėl kurių nepriimtas sprendimas, nenagrinėjamos, paraiškėjai informuojami apie nenagrinėjimo priežastis; paskelbus naują kvietimą teikti paraiškas, šios nenagrinėtos paraiškos nagrinėjamos prioriteto tvarka pagal registracijos datą. Paskelbus naują kvietimą, Agentūra gali paprašyti atnaujinti informaciją paraiškose, įrašytose į rezervinį sąrašą.

10. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Pareiškėjai su paraiška Agentūrai pateikia:

20.1. numatomų sunaikinti žvejybos laivų, jų dalių ir (ar) verslinės žvejybos įrankių likutinę vertę pagrindžiančius turto apskaitos dokumentus, jei prašoma į išmoką įskaičiuoti numatomų sunaikinti žvejybos laivų ir (ar) verslinės žvejybos įrankių likutinę vertę;

20.2. jei prašoma į išmoką įskaičiuoti numatytų sunaikinti verslinės žvejybos įrankių likutinę vertę ir sunaikinimo išlaidas, – žvejybos žurnalo duomenis, kuriame įrašytas įrankio plombos numeris ar kitus įrodymus, kad žvejybos įrankiais, kurių likutinę vertę ir sunaikinimo išlaidas prašoma įskaičiuoti į išmoką, pareiškėjas žvejojo bent kartą per paskutinius trejus metus iki paraiškos pateikimo;

20.3. transportavimo ir sunaikinimo išlaidoms pagrįsti pateikiami ne mažiau kaip trys komerciniai pasiūlymai, transportavimo ir sunaikinimo išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal mažiausią pasiūlytą kainą;

20.4. darbuotojų sąrašą, su kuriais planuojama nutraukti darbo sutartis, planuojamas nutraukti darbo sutartis ir jų pakeitimus, kiekvieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimą pagrindžiantį apskaitos dokumentą;

20.5. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštą apie ūkio subjektui nustatytiną sankcijos dydį, jei prašoma į išmoką įskaičiuoti Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytus nuostolius;

20.6. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“;

20.7. informaciją apie paraiškos pateikimo dieną turėtą verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotą (įrankių skaičių vienetais);

20.8. kitus dokumentus, reikalingus apskaičiuoti didžiausią galimą skirti išmoką.“

11. Papildau IX skyrių nauju 33 punktu:

33. Priėmus sprendimą finansuoti projektą, Agentūra įregistruoja suteiktos valstybės pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

12. Buvusius 33-35 punktus laikau atitinkamai 34-36 punktais.

13. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

35. Paaiškėjus, kad išmokos gavėjas teisei į išmoką ir (ar) jos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, penkerių metų laikotarpiu nuo išmokos skyrimo nesilaikė išmokos sutarties įsipareigojimų arba yra aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė išmoka arba ji negalėjo būti skirta, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo raštu informuoja išmokos gavėją. Išmokos gavėjas privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo minėto sprendimo priėmimo pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta suma iš išmokos gavėjo išieškoma teisės aktuose, reguliuojančiuose valstybės biudžeto lėšų grąžinimą, nustatyta tvarka.“

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                 Simonas Gentvilas