Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO PERTVARKYMO, NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO, VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO IR VALSTYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO TURTO PERDAVIMO PAGAL VALSTYBĖS TURTO PATIKĖJIMO SUTARTĮ
2022 lapkričio 30 d. Nr. 1191
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsniu, Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, 40 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 5, 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“, įgyvendindama Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 „Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“, ir atsižvelgdama į viešosios įstaigos Vilniaus universiteto 2022 m. liepos 29 d. raštą Nr. SR-719 „Dėl Vilniaus universiteto tapimo Nacionalinio vėžio instituto dalininku“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pertvarkyti biudžetinę įstaigą Nacionalinį vėžio institutą į viešąją įstaigą Nacionalinį vėžio institutą.
3. Nustatyti, kad:
3.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 100 (vienas šimtas) eurų iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų perduodamas pertvarkomai viešajai įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui kaip valstybės įnašas;
3.2. valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 100 (vienas šimtas) eurų iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų perduodamas pertvarkomai viešajai įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui kaip valstybės įnašas;
4. Pritarti, kad viešoji įstaiga Vilniaus universitetas taptų viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto dalininke.
5. Perduoti po biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo veiksiančiai viešajai įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų jos įstatuose numatytai veiklai vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir iki pertvarkymo veikusios biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto patikėjimo teise valdytą turtą:
5.1. nekilnojamąjį turtą (bendra likutinė vertė su PVM 2022 m. birželio 30 d. – 14 885 417,96 euro (keturiolika milijonų aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai septyniolika eurų devyniasdešimt šeši centai), nurodytą šio nutarimo 1 priede;
5.2. ilgalaikį materialųjį turtą (3 196 vnt., bendra likutinė vertė su PVM 2022 m. birželio 30 d. – 8 692 004,52 euro (aštuoni milijonai šeši šimtai devyniasdešimt du eurai penkiasdešimt du centai), nurodytą šio nutarimo 2 priede;
5.3. ilgalaikį nematerialųjį turtą (157 vnt., bendra likutinė vertė su PVM 2022 m. birželio 30 d. – 127 703,06 euro (vienas šimtas dvidešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai trys eurai šeši centai), nurodytą šio nutarimo 3 priede;
5.4. trumpalaikį materialųjį turtą (balanso sąskaitoje) (107 vnt., bendra įsigijimo vertė su PVM – 6 909,14 euro (šeši tūkstančiai devyni šimtai devyni eurai keturiolika centų), nurodytą šio nutarimo 4 priede;
6. Pavesti:
6.1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto dalininkės (savininkės), turtines ir neturtines teises ir pareigas (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus valstybės, kaip dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
7. Įgalioti Nacionalinio vėžio instituto direktorių per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymu.
8. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 629 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1191
NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO
ĮSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Institutas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vykdantis šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius Instituto įstatuose nustatytų onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) ir užtikrinantis valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinėse kryptyse.
4. Instituto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Institutas veikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui pavestose atitinkamose švietimo ir mokslo valdymo ir asmens sveikatos priežiūros valdymo srityse.
5. Oficialus Instituto pavadinimas lietuvių kalba – Nacionalinis vėžio institutas, pavadinimas anglų kalba – National Cancer Institute, akronimas – NVI. Institutas yra Onkologijos ligoninės ir instituto (1933–1945 metai), Lietuvos mokslų akademijos Eksperimentinės medicinos ir onkologijos instituto (1945–1957 metai), Onkologijos mokslinių tyrimų instituto (1957–1990 metai), Lietuvos onkologijos centro (1990–2002 metai) ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (2002–2013 metai) veiklos tęsėjas.
6. Institutas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokslinių tyrimų institutų, sveikatos priežiūros ir farmacijos veiklą, ir šiais įstatais.
7. Institutas turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, savo ženklą ir kitą atributiką, taip pat sąskaitas bankuose.
II SKYRIUS
INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS, MOKSLINĖS VEIKLOS KRYPTYS
11. Instituto veiklos tikslai:
11.1. vykdyti šalies ūkio, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius šiuose įstatuose nustatytų onkologijos krypčių ir gretutinių krypčių MTEP ir užtikrinti valstybės tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją onkologijos ir gretutinėse kryptyse;
11.2. bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais ir vykdyti MTEP užsakomuosius darbus;
11.3. teikti sveikatos priežiūros įstaigoms metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės (onkologinių ligų prevencija, diagnostika, gydymas ir kita susijusi veikla) klausimais; koordinuoti vėžio kontrolės veiklą Lietuvo Respublikoje ir teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos (tai yra visumos priemonių, skirtų onkologinių ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui ir apimančių prevencinės medicinos pagalbą, medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugą, socialines paslaugas bei patarnavimus, priskirtus asmens sveikatos priežiūrai) tobulinimo;
11.4. skleisti onkologijos mokslo žinias visuomenėje, diegti jas į švietimą, sveikatos apsaugą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
11.6. teikti aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams;
12. Instituto veiklos sritys:
13. Instituto veiklos rūšys: kita leidyba, medicinos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, gamtos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, technikos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, doktorantūra, kitas mokymas, specializuotųjų ligoninių veikla, gydytojų specialistų veikla, odontologinės praktikos veikla, medicinos laboratorijų veikla, automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, su jais susijusi mokslinė, techninė, profesinė ir kita veikla, būtina pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti (kitos veiklos rūšys).
14. Instituto mokslinės veiklos kryptys:
14.1. vėžio priežasčių ir mechanizmų tyrimai bei profilaktikos plėtojimas, remiantis epidemiologiniais, eksperimentiniais, molekulinės biologijos ir klinikiniais tyrimais;
14.2. vėžio vizualizacijos ir ankstyvosios diagnostikos tobulinimas, taikant naujas technologijas (genominių, proteominių biožymenų identifikacija, nauji radiologiniai metodai, nanotechnologijos);
14.3. naujausių piktybinių navikų gydymo technologijų plėtojimas ir diegimas siekiant individualizuoti kiekvieno paciento gydymą (molekulinių ir ląstelinių biožymenų tyrimai vėžio prognozei, gydymo atsakui, vėžio progresijai, metastazių rizikai nustatyti), maksimaliai sunaikinant visas vėžio ląsteles bei minimaliai pakenkiant sveikiems audiniams.
III SKYRIUS
INSTITUTO TEISĖS IR PAREIGOS
15. Institutas turi šias teises:
15.1. kartu su universitetais Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, padėti rengti onkologinės chemoterapijos, onkologinės radioterapijos ir medicinos fizikos specialistus, sudaryti sąlygas mokyti medicinos ir gretimų specialybių rezidentus;
15.2. kaupti, sisteminti, saugoti onkologijos tyrimų rezultatus ir laimėjimus, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo ir kituose leidiniuose, rengti ir leisti monografijas ir kitus leidinius, pasirinkti būdus savo MTEP rezultatams skelbti; vykdyti mokslo populiarinimo veiklą;
15.3. organizuoti kongresus, mokslines, praktines ir klinikines konferencijas, simpoziumus, pasitarimus, mokymus ir kitus mokslinius renginius;
15.4. atlikti onkologijos mokslo darbų ekspertizes ir rengti onkologijos mokslo plėtros rekomendacijas;
15.5. teikti metodologinę pagalbą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tvarkyti onkologinių ligų apskaitą, teikti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti šio darbo kokybę;
15.6. bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis sprendžiant su vėžio kontrole (moksliniai tyrimai, prevencija, diagnostika, gydymas ir ilgalaikis stebėjimas) susijusius klausimus;
15.7. vadovaudamasis turima licencija sveikatos priežiūrai bei šiuose įstatuose numatytomis sąlygomis, teikti antrines ir tretines asmens sveikatos priežiūros paslaugas onkologijos srityje Lietuvos ir užsienio gyventojams;
15.8. savo nuožiūra, nepažeisdamas autorių teisių, naudoti mokslininkų, gydytojų ir kitų darbuotojų darbo rezultatus;
15.9. vadovaudamasis Nacionalinio vėžio instituto įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų veiklą, nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
15.11. MTEP vykdymui bendradarbiauti su kitomis paslaugas onkologijos srityje teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis;
16. Instituto pareigos:
16.2. įgyvendinti Vyriausybės tvirtinamose Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programose, kitose strategijose, planuose ir teisės aktuose numatytas vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones bei vėžio profilaktikos ir kontrolės srityje priimtus sprendimus;
16.3. informuoti Vyriausybę, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;
16.4. laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų bei sveikatos priežiūros sistemos valdymui ir stebėsenai;
16.6. sudaryti sąlygas aukštųjų mokyklų studentams įgyti darbo patirties atliekant praktiką Institute;
IV SKYRIUS
INSTITUTO DALININKAI, ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA, DALININKO TEISIŲ PARDAVIMO (PERDAVIMO) KITIEMS ASMENIMS TVARKA, DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO VIEŠAJAI ĮSTAIGAI TVARKA
19. Instituto dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Institutui įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatymuose ar šiuose įstatuose nustatyta tvarka.
20. Valstybės, kaip Instituto dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus valstybės, kaip dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip Instituto dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (abi kartu toliau – dalininkai), kompetencija apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslinių tyrimų institutų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.
21. Instituto naujais dalininkais gali tapti asmenys, pateikę visuotiniam dalininkų susirinkimui raštišką prašymą ir gavę Instituto visuotinio dalininkų susirinkimo sutikimą bei padarę įnašus į Instituto kapitalą, arba asmuo, kuriam dalininko teisės perleidžiamos šių įstatų ar Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Turto vertinimas atliekamas asmens, pretenduojančio tapti dalininku, lėšomis.
22. Nauji dalininkai įgyja visas turtines ir neturtines teises bei pareigas nuo tada, kai nustatyta tvarka yra įregistruojamas jų įnašas į Instituto kapitalą. Naujas dalininkas turi padaryti įnašą į Instituto kapitalą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo dėl jo tapimo dalininku priėmimo dienos. Dalininkų įnašai Institutui perduodami tokia tvarka:
22.2. materialusis ir nematerialusis turtas Institutui perduodamas surašant turto perdavimo–priėmimo aktą. Aktą pasirašo turtą perduodantis asmuo (steigėjas, dalininkas, dalininku tapti pageidaujantis asmuo) ir Instituto direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Kartu su perduodamu turtu Įstaigai pateikiama ir šio turto vertinimo ataskaita.
23. Instituto dalininkas turi teisę perleisti kitiems asmenims dalininko teises:
23.1. naujų dalininkų piniginiai įnašai yra įnešami į Instituto sąskaitą ir pateikiami tai patvirtinantys dokumentai. Materialusis ir nematerialusis turtas perduodamas teisės aktų nustatyta tvarka pasirašant turto perdavimo–priėmimo aktą;
23.2. Instituto dalininkai ir jų įnašų vertė įrašomi Instituto dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu Instituto dalininkas papildomai perduoda Institutui įnašus, turi būti atitinkamai pakeisti įrašai Instituto dokumentuose ir pakeisti jo įnašų vertę patvirtinantys dokumentai;
23.3. valstybės ir (ar) savivaldybės (-ių), kaip Instituto dalininkės (savininkės), teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais;
23.4. kitų asmenų Instituto dalininko teisės gali būti parduotos šia tvarka:
23.4.1. apie ketinimą parduoti Instituto dalininko teises Instituto dalininkas turi raštu pranešti Instituto direktoriui (kartu nurodyti Instituto dalininko teisių pardavimo kainą);
23.4.2. Instituto direktorius per 5 (penkias) darbo dienas nuo Instituto dalininko pranešimo gavimo apie tai šių įstatų 28 punkte nurodytu būdu informuoja kitus Instituto dalininkus (kartu nurodo Instituto dalininką, kuris parduoda Instituto dalininko teises, ir Instituto dalininko teisių pardavimo kainą) ir šių įstatų nustatyta tvarka šaukia visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimui dėl Instituto dalininko, kuris pirktų parduodamas Instituto dalininko teises, priimti;
23.4.3. Instituto visuotiniame dalininkų susirinkime paaiškėjus, kad už nustatytą kainą Instituto dalininko teisių neperka nė vienas Instituto dalininkas, Instituto dalininko teises ketinantis parduoti Instituto dalininkas gali jas parduoti kitam asmeniui;
V SKYRIUS
INSTITUTO ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, SUDARYMO (SKYRIMO) IR ATŠAUKIMO (ATLEIDIMO) TVARKA
24. Instituto organai:
25. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
25.3. per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais viešoji įstaiga likviduojama;
25.5. priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
25.7. priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, nei nurodyta Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, atvejais ir renka auditorių ar audito įmonę;
25.8. priima sprendimą dėl Viešųjų įstaigų įstatymo 111 straipsnyje nurodytų funkcijų centralizuoto atlikimo;
26. Visuotiniame dalininkų susirinkime visi dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus valstybės, kaip Instituto dalininkės, kuri visuotiniame dalininkų susirinkime turi 3 (tris) balsus.
27. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma.
28. Apie šaukiamą Instituto visuotinį dalininkų susirinkimą Instituto direktorius ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki Instituto visuotinio dalininkų susirinkimo praneša Instituto dalininkams raštu, išsiųsdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis.
29. Instituto vardu veikia ir Institutui atstovauja direktorius. Instituto direktorius viešo konkurso būdu skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 (penkeri) metai.
30. Tas pats asmuo Instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
31. Instituto direktorius atlieka šias funkcijas:
31.1. įgyvendina Instituto visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus, vykdo pavestas užduotis, susijusias su Instituto veiklos tikslais;
31.2. organizuoja Instituto veiklą, siekdamas šiuose įstatuose nustatytų Instituto veiklos tikslų, vadovauja Institutui ir atsako už Instituto veiklą ir veiklos kokybę;
31.3. užtikrina Instituto finansinės apskaitos organizavimą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą;
31.4. valdo, naudoja Instituto turtą ir lėšas ir jais disponuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, šiais įstatais, Instituto visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimais;
31.6. atstovauja Institutui valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijose ir įmonėse, įstaigose ir organizacijose ir santykiuose su kitais trečiaisiais asmenimis;
31.8. teikia metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitas Instituto visuotiniam dalininkų susirinkimui;
31.10. tvirtina Instituto struktūrinių padalinių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, nustato darbuotojų darbo užmokestį, skatina darbuotojus ir organizuoja darbo pareigų pažeidimų tyrimą;
31.11. tvirtina Instituto darbo tvarkos taisykles, Mokslo tarybos rinkimų reglamentą, darbo apmokėjimo sistemą ir kitus vidinius teisės aktus;
31.12. leidžia įsakymus, organizacinius, tvarkomuosius ir informacinius dokumentus pagal kompetenciją;
31.13. praneša Instituto visuotiniam dalininkų susirinkimui ir Mokslo tarybai apie esminius įvykius, turinčius reikšmės Instituto veiklai;
31.15. veikia Instituto vardu ir suteikia įgaliojimus Instituto darbuotojams atlikti funkcijas, kurios priskirtos jų kompetencijai;
31.16. teikia Mokslo tarybai svarstyti ir tvirtinti:
31.16.3. dokumentus, reglamentuojančius Instituto atvirosios prieigos laboratorijų darbą, Instituto atliekamus mokslinius tyrimus, taip pat vidaus taisykles, susijusias su intelektinės veiklos rezultatų nuosavybe;
31.22. organizuoja Instituto veiklos savianalizę ir prireikus siūlo atlikti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą;
31.23. po Mokslo tarybos pritarimo teikia visuotiniam dalininkų susirinkimui siūlymus dėl Instituto įstatų keitimo;
32. Instituto direktorius atsako už:
32.2. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui bei paskelbimą Instituto svetainėje;
32.4. sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas) Instituto buveinėje sudarymą;
32.6. pranešimą dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį Instituto veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;
33. Dalį savo teisių, pareigų ir funkcijų Instituto direktorius įsakymu gali perduoti savo pavaduotojams ir kitiems Instituto darbuotojams, išskyrus tas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų imperatyviai priskirtos įstaigų vadovams.
34. Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:
34.1. Instituto direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina:
34.1.4. dokumentus, reglamentuojančius Institute atliekamus mokslinius tyrimus, taip pat vidaus taisykles, susijusias su intelektinės veiklos rezultatų nuosavybe;
34.2. rengia ir tvirtina mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
34.3. svarsto ir tvirtina Instituto mokslinės veiklos kryptis, mokslinių temų atsiradimą arba uždarymą;
34.4. svarsto ir teikia Instituto direktoriui pasiūlymus dėl Instituto bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dėl MTEP veiklos;
34.5. svarsto Instituto direktoriaus pateiktas Instituto metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius;
34.7. parengia ir tvirtina Instituto emeritūros nuostatus, kuriuose numato emerito vardo suteikimo sąlygas, tvarką ir dalyvavimo Instituto mokslinėje veikloje garantijas, priima sprendimus dėl mokslininko emerito vardo suteikimo Instituto darbuotojams;
35. Mokslo taryba sudaroma 5 (penkeriems) metams. Mokslo tarybą sudaro 12 (dvylika) narių, iš kurių 1 (vieną) asmenį skiria švietimo, mokslo ir sporto ministras, 4 (keturis) asmenis skiria sveikatos apsaugos ministras, po 1 (vieną) asmenį skiria Vilniaus universiteto rektorius ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos generalinis direktorius, 1 (vieną) asmenį iš Lietuvos specializuotos onkologijos draugijos (asociacijos) bendru sutarimu skiria švietimo, mokslo ir sporto ministras ir sveikatos apsaugos ministras, 4 (keturi) Mokslo tarybos nariai renkami iš Instituto mokslo ir administracijos darbuotojų.
36. Mokslo taryba sudaroma laikantis šių principų:
36.1. rinkimus į Mokslo tarybą skelbia ir organizuoja Instituto direktorius pagal jo patvirtintą Mokslo tarybos rinkimų reglamentą; informacija paskelbiama Instituto, Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki rinkimų dienos;
36.2. kandidatus kelia Instituto mokslo ir administracijos darbuotojai ir Instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai asmenys; kandidatu į Mokslo tarybos narius negali būti keliamas Instituto direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir mokslinis sekretorius.
36.3. Mokslo tarybos narius iš Instituto mokslo ir administracijos darbuotojų renka Instituto mokslo darbuotojai ir administracijos darbuotojai slaptu balsavimu, į balsavimo biuletenius įtraukiami visi iškelti kandidatai;
37. Mokslo tarybos nario įgaliojimai baigiasi šiais atvejais:
37.3. Mokslo tarybos nariui, kuris į pareigas Mokslo taryboje yra išrinktas iš Instituto mokslo ir administracijos darbuotojų, nutraukus darbo santykius su Institutu;
37.4. Mokslo tarybos nariui, kuris yra išrinktas iš Instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu suinteresuotų juridinių asmenų deleguotų atstovų, nutraukus darbo santykius su jį delegavusia institucija;
38. Mokslo tarybos darbui vadovauja Mokslo tarybos pirmininkas, renkamas iš Mokslo tarybos narių slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Mokslo tarybos narių. Tas pats asmuo Mokslo tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 (dviem) kadencijoms iš eilės. Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas (-ai) ir Mokslo tarybos sekretorius renkami iš Mokslo tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatų atviru balsavimu paprasta Mokslo tarybos narių balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Mokslo tarybos narių.
39. Mokslo tarybos posėdžiai yra atviri. Mokslo tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras. Mokslo tarybos nariams apie šaukiamą Mokslo tarybos posėdį ir posėdžio darbotvarkę pranešama ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki posėdžio. Šaukti posėdį turi teisę Mokslo tarybos pirmininkas, Instituto direktorius arba ne mažiau nei 1/3 Mokslo tarybos narių. Posėdžiui pirmininkauja Mokslo tarybos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas.
40. Mokslo tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Mokslo tarybos narių.
41. Mokslo tarybos nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Mokslo tarybos narių, išskyrus atvejus, nurodytus šių įstatų 42, 43 punktuose. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Mokslo tarybos pirmininko balsas.
42. Mokslo taryba gali atmesti Instituto direktoriaus teikimus šių įstatų 31.16.1–31.16.3 papunkčiuose nurodytais atvejais daugiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Mokslo tarybos narių balsų dauguma.
VI SKYRIUS
INSTITUTO STRUKTŪRA, DARBUOTOJAI, MOKSLININKAI EMERITAI, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
44. Instituto struktūriniai padaliniai yra klinika, mokslinės laboratorijos, centrai, skyriai ir kiti padaliniai. Mokslo padalinių veiklos tikslus ir jų vadovų funkcijas nustato Mokslo taryba. Kitų padalinių veiklos tikslus, jų vadovų funkcijas nustato Instituto direktorius.
45. Instituto struktūrinis padalinys klinika (toliau – Instituto klinika) – klinikinės, mokslinės, pedagoginės veiklos bazė. Instituto klinikos veiklą, susijusią su asmens sveikatos priežiūra, reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kiti su asmens sveikatos priežiūra susiję teisės aktai ir šie įstatai. Instituto klinikoje asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimams spręsti sudaromi kolegialūs Instituto organai: gydymo taryba ir slaugos taryba. Gydymo taryba ir slaugos taryba sudaroma iš po vieno Instituto klinikos medicininių padalinių deleguojamų gydytojų ir slaugytojų. Gydymo taryba ir slaugos taryba gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Instituto direktoriui svarstomais klausimais, o jei Instituto direktorius su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba ir slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti Instituto dalininkams.
46. Instituto mokslo ir administracijos darbuotojai, turintys atitinkamą medicinos praktikos licenciją, Darbo kodekso ir teisės aktų, reglamentuojančių mokslinių tyrimų institutų ir sveikatos priežiūros veiklą, nustatyta tvarka gali dirbti klinikinį darbą.
47. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, gydytojai, administracija ir kiti darbuotojai.
48. Instituto administraciją sudaro Instituto darbuotojai, išskyrus akademinių padalinių vadovus, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
49. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Mokslo taryba, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Vyriausybės bei Lietuvos mokslo tarybos nutarimais. Į mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigas skiriama viešo konkurso būdu. Konkursų organizavimo ir jų vykdymo tvarką nustato Mokslo taryba.
50. Vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį darbą ir rengusiems mokslininkus Institute, už ypatingus nuopelnus mokslui Mokslo taryba gali suteikti mokslininko emerito statusą.
51. Mokslininkui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Instituto mokslinėje ir kitoje veikloje: suteikiama darbo vieta; sudaroma galimybė naudotis Instituto darbuotojams skirtomis mokslinės informacijos priemonėmis; dalyvauti Instituto darbuotojams skirtuose renginiuose; pagal kompetenciją dalyvauti mokslinės veiklos aptarimuose ir priimant sprendimus dėl mokslinės veiklos planavimo.
52. Mokslininkas emeritas įsipareigoja garsinti Instituto vardą ir jo mokslo pasiekimus, parengtose mokslinėse publikacijose nurodyti prieskyrą Institutui (afiliaciją), laikytis Instituto Akademinės etikos kodekso ir Instituto vidaus tvarkos taisyklių.
53. Mokslininko emerito statuso suteikimo sąlygos ir tvarka, jo dalyvavimo Instituto mokslinėje veikloje garantijos nustatomos Mokslo tarybos patvirtintuose Instituto emeritūros nuostatuose. Mokslo tarybos sprendimu mokslininkui emeritui mokama mėnesinė išmoka.
54. Instituto darbuotojų teisės:
54.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti gaunamomis lėšomis;
54.3. gauti iš valstybės institucijų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
55. Instituto darbuotojams užtikrinamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato Darbo kodeksas, kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, ir sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
56. Instituto darbuotojai privalo:
56.1. ugdyti profesinę kvalifikaciją, mokslo darbuotojai – mokslinę kvalifikaciją šiuose įstatuose nurodytose mokslinės veiklos kryptyse;
56.2. atlikti šiuose įstatuose, darbo sutartyse ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo
santykius, nustatytas pareigas ir funkcijas;
56.4. laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, šių įstatų, vidaus darbo tvarkos taisyklių, Instituto vidinių teisės aktų, darbo sutarties nuostatų, struktūrinio padalinio, kuriame dirba, nuostatų, pareigybės aprašyme numatytų reikalavimų, motyvuotų tiesioginio ar aukštesnio vadovo pavedimų ir nurodymų;
57. Instituto darbuotojai privalo laikytis Darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo, juos įgyvendinančių teisės aktų, šių įstatų ir Instituto vidaus darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų. Instituto darbuotojai už savo veiklą atsako Darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokslinių tyrimų institutų darbuotojų darbo santykius, nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
INSTITUTO LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
59. Instituto lėšas sudaro:
61. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Institutui skiriamos:
62. Instituto pajamos, gautos iš mokslo, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, naudojamos savarankiškai šiuose įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti.
63. Institutui nuosavybės teise priklausantis turtas, jei tai susiję su Instituto veiklos tikslais, gali būti naudojamas juridiniams asmenims steigti ir likviduoti.
64. Nuosavybės teise priklausantį turtą Institutas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo.
65. Instituto turtą sudaro Institutui nuosavybės teise priklausantis turtas, valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, patikėjimo teise, panaudos ir nuomos pagrindu valdomas turtas.
66. Turtas, kurį Institutas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
66.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant 66.1–66.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais;
67. Institutas lėšas planuoja ir naudoja Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
69. Instituto filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
IX SKYRIUS
DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE INSTITUTO VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA
71. Institutas, gavęs dalininko arba jo įgalioto asmens prašymą, per 10 (dešimt) darbo dienų raštu pateikia prašyme nurodytus dokumentus ir (arba) kitą informaciją.
72. Dalininkui teikiamų dokumentų kopijos, jeigu prašyme nurodyta, turi būti atitinkamai patvirtintos. Jeigu prašyme nurodyta, dokumentai ir kita informacija gali būti teikiami elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
X SKYRIUS
pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka
74. Visi pranešimai ir skelbimai, kurie pagal Civilinį kodeksą ir Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti skelbiami viešai, skelbiami valstybės įmonės Registrų centro elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Šią informaciją Institutas turi teisę papildomai skelbti ir kitame pasirinktame leidinyje.
75. Pranešimuose ir skelbimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Civilinis kodeksas, Viešųjų įstaigų įstatymas ir kiti galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys viešų pranešimų ir skelbimų tvarką.
XI SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE INSTITUTO VEIKLĄ pateikimo visuomenei TVARKA
77. Instituto veiklos ataskaita, taip pat kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, išskyrus fizinių asmenų duomenis, kurie teisės aktuose nustatyta tvarka negali būti viešinami, skelbiama Instituto interneto svetainėje, taip pat informacija gali būti pateikiama Instituto buveinėje Instituto darbo valandomis. Instituto veiklos ataskaita Juridinių asmenų registrui pateikiama ir paskelbiama Instituto interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo.
XII SKYRIUS
INSTITUTO ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
80. Instituto įstatų pakeitimus gali inicijuoti Instituto visuotinis dalininkų susirinkimas, Mokslo taryba, direktorius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybė.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS