PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2017 m. birželio 22 d. Nr. T-112
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu, Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 18 ir 20 punktais, Savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T-177 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. birželio 22 d.
sprendimu Nr. T- 112
PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų (toliau – atliekų) tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę, kontrolės tvarką.
2. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai).
3. Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti nustatomi atskirose šių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.
4. Taisyklės nereglamentuoja nuotekų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
6.3. Atliekų turėtojas – fizinis ir juridinis asmuo, turintis atliekų (individualių namų savininkai arba jų įgalioti asmenys, butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos), sodų ar garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos, ūkininkai ir kt.).
6.4. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
6.5. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
6.6. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
6.7. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.
6.9. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė (toliau – DGASA) – įrenginys, kuriame iš komunalinių atliekų turėtojų laikinai laikyti priimamos atskirai surinktos naudoti, apdoroti ir atskirai šalinti skirtos atliekos (antrinės žaliavos, pakuotės ir pakuočių atliekos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pavojingos buities atliekos, žaliosios atliekos, statybos ir griovimo atliekos) ir kuriame iš komunalinių atliekų turėtojo (fizinio asmens) šios atliekos priimamos be papildomo mokesčio.
6.10. Panevėžio rajono savivaldybės dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – DVR) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas dvinaris mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Rinkliava galioja savivaldybės teritorijoje, o ją privalo mokėti kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas.
6.11. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
6.12. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.
6.13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
6.14. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.
6.15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Panevėžio rajono savivaldybėje Administratoriaus funkcijas vykdo UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.
6.16. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
6.17. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
6.18. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (toliau – ŽAKA) – aikštelė, skirta biologiškai skaidžioms atliekoms (želdynų karpymo atliekoms, nukritusiems lapams, nupjautai žolei, gėlėms, piktžolėms, vaisių, daržovių atliekoms, medžio žievėms, pjuvenoms, drožlėms, skiedroms, medžių, krūmų genėjimo šakoms) priimti ir kompostuoti.
III SKYRIUS
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema
7. Savivaldybė užtikrina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimą.
8. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Savivaldybės atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planą.
9. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybės taryba, kartu su kitomis regiono savivaldybėmis, yra įsteigusi UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą“ (toliau – Panevėžio RATC), kuris vykdo veiklą pagal Panevėžio RATC įstatus ir kitus dokumentus.
10. Savivaldybė organizuoja savo teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į mechaninio – biologinio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginius, esančius Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r., atliekų rūšiavimo įrenginius ir nuo jų atskirtų specifinių atliekų – antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų, pavojingų buities atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų bei didelio gabarito ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, atskirą antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų surinkimą, visuomenės informavimą ir švietimą, komunalinių atliekų tvarkytojų parinkimą konkurso būdu.
11. Savivaldybės ir Panevėžio RATC komunalinių atliekų tvarkymo funkcijų pasidalinimas yra nustatytas ir reglamentuotas Savivaldybės ir Panevėžio RATC sutartyje.
12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, apdorojimo ir šalinimo, vežėjo kontrolės, visuomenės informavimo ir švietimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.
13. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių atliekų tvarkymą:
14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
14.2. juridinių asmenų, kurių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar Taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ Atliekų turėtojų teisėS ir pareigos
15. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
15.1. gauti Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
15.3. susipažinti su savo duomenimis, įregistruotais Administratoriaus DVR mokėtojų Registro duomenų bazėje, bei su visa informacija, susijusia su DVR dydžiais, jų apskaičiavimu ir atliekų tvarkymo sąnaudomis;
15.4. reikalauti iš Administratoriaus pakeisti ar patikslinti apie juos įregistruotus duomenis, jei tokie duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs.
16. Atliekų turėtojai privalo:
16.1. tvarkyti atliekas pagal šias Taisykles bei naudotis savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema;
16.2. naudotis tik to atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje yra parinktas Administratoriaus;
16.4. atliekas tvarkyti taip, kad neviršytų teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai, neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ir kvapų normatyvų, nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir estetiniam vaizdui;
16.6. rūšiuoti šias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje:
16.6.1. biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias ir maisto / virtuvės atliekas, (esant šių atliekų atskiram surinkimui);
16.6.2. antrines žaliavas, įskaitant pakuotes ir pakuočių atliekas (popierių, kartoną, stiklą, plastiką, metalą);
16.7. antrines žaliavas bei pakuotes ir pakuočių atliekas šalinti į artimiausius šioms atliekoms skirtus kolektyvinius konteinerius, atsižvelgiant į užrašus ant šių konteinerių, Savivaldybės, atliekų tvarkytojų išdalintus individualius pakuočių atliekų konteinerius, o nesant tokių galimybių – pristatyti tokias atliekas į DGASA;
16.8. fiziniai asmenys biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose (kompostavimo dėžėse) arba pristatyti jas į DGASA arba ŽAKA;
16.10. nuo 2019 m. pradėjus veikti atskirai maisto / virtuvės atliekų surinkimo sistemai, maisto / virtuvės atliekas šalinti į artimiausius šioms atliekoms skirtus konteinerius ar kitas surinkimo priemones;
16.11. buityje susidarančias elektros ir elektronines atliekas pristatyti į DGASA arba tvarkyti papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis;
16.12. tekstilę šalinti į artimiausius šioms atliekoms skirtus kolektyvinius konteinerius, o nesant galimybei pristatyti į DGASA;
16.13. naudotas padangas pristatyti į DGASA arba tvarkyti papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis;
16.14. pavojingas buitines atliekas pristatyti į DGASA arba tvarkyti papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis;
16.15. mišrias komunalines atliekas šalinti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos nemokamai teikia ir prižiūri atliekų tvarkytojas. Konteinerių dydis priklauso nuo konkretiems atliekų turėtojams susidarančių komunalinių atliekų kiekio. Didėjant komunalinių atliekų kiekiui, turi būti keičiama konteinerių talpa arba kiekis. Užfiksavus ženkliai didesnį atliekų kiekį (filmuota medžiaga, fotonuotrauka su fiksuota data), komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę padidinti konteinerių kiekį arba pastatyti didesnės talpos konteinerį;
16.16. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis naudojimosi konteineriais ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
16.17. užtikrinti savo teritorijoje esančių individualių komunalinių atliekų konteinerių švarą ir tvarką aplink juos;
16.18. pasirūpinti, kad šiukšliavežiai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo sudarytą ir su Administratoriumi suderintą bei viešai paskelbtą grafiką;
16.19. konteinerių ištuštinimo dieną išstumti komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esančius konteinerius į jų su atliekų tvarkytoju suderintą vietą, prie kurios gali laisvai privažiuoti šiukšliavežiai;
16.20. žiemos metu prie atliekų konteinerių ar jų išstūmimo vietos nuvalyti sniegą, ledą, pabarstyti prieigas smėliu ar žvyru;
16.21. pareikalavus Administratoriui, pateikti informaciją apie gyventojų, darbuotojų skaičių, patalpų plotą, naudojamų konteinerių kiekį ir tūrį;
16.22. gavus atliekų tvarkytojo pranešimą apie netinkamą atliekų išrūšiavimą, atliekų konteinerį ištuštinti, trukdančias kliūtis ar kitus nurodytus pažeidimus nedelsiant pašalinti;
17. Atliekų turėtojams griežtai draudžiama:
17.3. šalinti atliekas vietose, neskirtose komunalinėms atliekoms šalinti (gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir pan.), palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas (pakuočių atliekas) ir biologiškai skaidžias atliekas šalia konteinerių;
17.5. mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius: degančias, medicinines, buityje susidarančias pavojingas, pakuočių, žaliąsias, elektros ir elektronines atliekas, žemės gruntą;
17.6. mesti mišrias komunalines atliekas į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pavyzdžiui, į kaimyninio daugiabučio namo kolektyvinius konteinerius ar atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar sodininkų bendrijose esančių namų į daugiabučių namų kolektyvinius konteinerius ir pan.);
17.8. raustis komunalinių atliekų konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines bei pakuotės ir pakuočių atliekas;
18. Informacija apie DGASA (adresai, darbo valandos ir priimamų atliekų sąrašai) ir papildančias sistemas skelbiama Administratoriaus ir Savivaldybės interneto svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose, bei vietinėje spaudoje ar kitose informavimo priemonėse.
19. Renginių savivaldybės teritorijoje organizatoriai atsako už renginiui skirtos vietos ir 20 metrų zonos aplink ją sutvarkymą, renginio metu susidariusių atliekų surinkimą ir jų sutvarkymą. Masinių renginių metu susidarančių atliekų surinkimas ir jų sutvarkymas turi būti numatytas renginių organizatoriams išduodamame leidime.
V SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYTOJO TEISĖS, pareigos ir Atsakomybė
21. Atliekų tvarkytojas turi teisę:
21.3. atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
21.3.1. jei atliekų turėtojai nepristato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrųjų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
21.3.2. jei atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pavyzdžiui, jei žiemą nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);
21.4. jei tuštinimo metu nustatyta, kad individualiame komunalinių konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti, raštu pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijos paskirtiems atstovams;
21.5. pakeisti konteinerius į didesnės talpos arba padidinti atliekų surinkimo dažnumą, jeigu konteineriai perpildomi (konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių turi būti užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto) ne mažiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką).
22. Atliekų tvarkytojas privalo:
22.1. rinkti mišrias komunalines atliekas tik tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka teisės aktų ir sutartyje su Administratoriumi nurodytus reikalavimus;
22.2. konteinerių ištuštinimo metu tvarkyti kolektyvines (bendro naudojimo) mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikšteles 5 m spinduliu nuo kolektyvinių (bendro naudojimo) mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės.
22.4. pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu, anksčiau skirtą konteinerį pakeisti kito dydžio konteineriu per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti konteinerį priėmimo;
22.5. neaprūpinęs komunalinių atliekų turėtojų reikiamo dydžio konteineriais ar reikiamu jų skaičiumi, surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;
22.6. vykdyti buityje susidarančių specifinių atliekų (didelių gabaritų atliekos, pavojingos buities atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei kitos atskirai surenkamos atliekos, kurių mesti į konteinerius negalima) surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau 2 kartus per metus;
22.7. periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie apvažiavimo būdu surenkamas didelių gabaritų, pavojingas buitines atliekas skelbimais, kuriuose būtų nurodoma, kokios komunalinės atliekos bus surenkamos, surinkimo vieta bei laikas. Skelbimai apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu yra skelbiami seniūnijų skelbimų lentose, vietinėje spaudoje, Savivaldybės, Administratoriaus ir Atliekų tvarkytojų tinklalapiuose likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki numatomo surinkimo;
22.8. šiltuoju metų laiku (balandžio 1 – rugsėjo 30 d.) plauti ir dezinfekuoti kolektyvinius (bendrojo naudojimo) mišrių komunalinių atliekų konteinerius, pastatytus daugiabučių namų teritorijose ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį;
22.9. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;
22.10. registruoti visus atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodant datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Informuoti apie priimtą sprendimą atliekų turėtoją raštu telefonu, ar elektroniniu paštu;
22.11. kiekvieną mėnesį teikti Administratoriui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymo duomenis.
22.12. Savivaldybės administracijos ar Administratoriaus reikalavimu teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti.
23. Atliekų tvarkytojui griežtai draudžiama:
23.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis ir pakuotėmis ir pakuočių atliekomis;
24. Administratorius ir atliekų tvarkytojai gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudarę sutartis su Savivaldybe. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių atliekų tvarkytojų, Administratoriaus teisės ir pareigos apibrėžtos sutartyse su Savivaldybe bei šiose Taisyklėse.
25. Administratorius ir atliekų tvarkytojai turi būti registruoti atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei Savivaldybės administracijai, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
26. Atliekų tvarkytojas privalo laikytis konteinerių ištuštinimo periodiškumo, ant konteinerių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti.
27. Konteinerių ištuštinimo grafiką atliekų tvarkytojas turi skelbti viešai. Informaciją apie konteinerių ištuštinimo grafiko pakeitimus atliekų tvarkytojas praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
28. Komunalinės atliekos, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkomos Administratoriaus ir Savivaldybės nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR ŠALINIMAS
30. Savivaldybės teritorijoje komunalines atliekas surenka įstatymų nustatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje su Administratoriumi numatytas sąlygas.
31. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos teisės aktų reikalavimus ir standartus atitinkančiais ar panašios atitikties individualiais bei kolektyviniais konteineriais.
32. Atliekų turėtojams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, konteinerių perdavimas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo ir perdavimo dokumentus, atliekų tvarkytojas gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekoms surinkti naudojant kolektyvinius (bendrojo naudojimo) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
33. Daugiabučių namų, sodininkų ir garažų bendrijų komunalinių atliekų turėtojams yra skirti kolektyviniai (bendrojo naudojimo) konteineriai, kurių skaičius ir talpa mišrių komunalinių atliekų aikštelėje arba stovėjimo vietoje nustatomas pagal poreikį. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.
34. Juridiniai asmenys, turintys teritoriją, kurioje gali būti pastatyti individualūs konteineriai, naudojasi individualiais konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra nustatomas pagal poreikį. Juridiniai asmenys, kurie neturi teritorijos, kurioje gali būti pastatyti individualūs konteineriai, naudojasi kolektyviniais (bendrojo naudojimo) konteineriais.
35. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas. (Mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos nurodytos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 1 priede).
36. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei
8 kartai per metus.
37. Komunalinių atliekų konteinerių tuštinimo dažnis nustatytas atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus sutartyje ir skelbiamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
38. Administratorius turi teisę nustatyti ir kitokį mišrių atliekų surinkimo dažnį, kuris nepablogina teikiamos paslaugos kokybės.
39. Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų, įskaitant pakuotes ir pakuočių atliekas, kolektyvinių (bendrojo naudojimo) konteinerių išdėstymas nustatytas Savivaldybės patvirtintose konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemoje.
40. Komunalinių atliekų konteinerių dydis, ištuštinimo dažnis individualių valdų NT objektų savininkams ir/arba valdytojams nustatomas ir keičiamas atsižvelgiant į tai, ar atliekų turėtojas kompostuoja žaliąsias atliekas, rūšiuoja pakuotes, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas.
41. Individualių valdų nekilnojamojo turto objektų savininkai ir (arba) valdytojai, norintys pasikeisti komunalinių atliekų surinkimui naudojamo konteinerio dydį ir (arba) ištuštinimo dažnį, privalo Administratoriui pateikti motyvuotą prašymą.
42. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai (toliau − Atliekų surinkimo priemonės) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai.
VII SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
43. Atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai), kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo individualių namų ūkių, kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.
44. Atliekų turėtojai (fiziniai asmenys), kurie neturi galimybių kompostuoti žaliąsias atliekas individualių namų ūkių teritorijose, šias atliekas privalo pristatyti į DGASA.
45. Įmonės (laikino apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto, virtuvės atliekos, susidariusias ir išrūšiuotas biologiškai skaidžias atliekas turi perdirbti kompostavimo įrenginiuose arba kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu, arba šias atliekas gali sutartiniu pagrindu perduoti apdorojimo įmonėms.
46. Savivaldybėje nuo 2019 m. įdiegus atskirą maisto atliekų surinkimą, atliekų turėtojai privalo maisto atliekas šalinti į specialius šių atliekų konteinerius.
VIII SKYRIUS
ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, ĮSKAITANT PAKUOTES IR PAKUOČIŲ ATLIEKAS, TVARKYMAS
48. Atliekų turėtojai privalo naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių ir pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo sistema.
50. Atliekų turėtojai, neturintys individualių konteinerių, pakuočių atliekas (įskaitant antrines žaliavas) šalina į pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) kolektyvinius (bendrojo naudojimo) surinkimo konteinerius arba pristato į DGASA.
51. Jeigu antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, atliekų turėtojai privalo jas susmulkinti arba pristatyti į DGASA.
52. Kolektyviniai (bendro naudojimo) antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų surinkimo konteineriai statomi vietose, nurodytose Savivaldybės patvirtintoje konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemoje.
54. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo sistemas. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių pakuočių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo sistemas skelbiama Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, individualiomis ir kitokiomis informavimo priemonėmis.
55. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
IX SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ, STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ, NAUDOTŲ PADANGŲ TVARKYMAS
56. Atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekas turi pristatyti į DGASA. Didelių gabaritų atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal viešai skelbiamą grafiką.
57. Atliekų tvarkytojas privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką. Skelbimai apie didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu turi būti skelbiami Administratoriaus, Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo internetinėse svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose, vietinėje spaudoje.
58. Šios Taisyklės reglamentuoja nedidelių statybos ir griovimo atliekų kiekių, susidarančių atliekant statybos (griovimo) ar remonto darbus, tvarkymą.
59. Atliekų turėtojai statybos ir griovimo atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į DGASA arba į regioninį sąvartyną.
61. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančiose įmonėse.
62. Atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
63. Informacija apie DGASA (adresai, darbo valandos ir priimamų atliekų sąrašai) skelbiama Administratoriaus ir Savivaldybės interneto svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose bei vietinėje spaudoje.
64. Statybos ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas pagal individualias sutartis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
X SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ, TEKSTILĖS, ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS IR KITŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
66. Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į DGASA. Šios atliekos taip pat gali būti surenkamos apvažiavimo būdu pagal viešai skelbiamą grafiką.
67. Atliekų turėtojai buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į DGASA. Šios atliekos taip pat gali būti surenkamos apvažiavimo būdu pagal viešai skelbiamą grafiką.
68. Teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojai gali perduoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties, kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams ir (ar) pardavėjams.
69. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
70. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemas. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
71. Buityje susidariusias tekstilės atliekas atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų ir šalinti jas specialiai pažymėtuose tekstilei skirtuose konteineriuose arba pristatyti į DGASA.
72. Informacija apie DGASA (adresai, darbo valandos ir priimamų atliekų sąrašai) skelbiama Administratoriaus ir Savivaldybės interneto svetainėse, seniūnijų skelbimų lentose, bei vietinėje spaudoje.
XI SKYRIUS
GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
74. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valantys ir prižiūrintys asmenys (įmonės bei teritorijų savininkai ar valdytojai).
75. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos regioniniame sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą regioniniame sąvartyne turi mokėti asmenys (įmonės bei teritorijų savininkai), kurie vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.
XII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ Atliekų apskaitos duomenų surinkimas ir kaupimas
77. Administratorius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą Savivaldybės teritorijoje įvairiuose šaltiniuose (elektroninėje ar popierinėje laikmenoje), jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.
78. Administratorius nerečiau kaip kas pusmetį vietinėse visuomenės informavimo priemonėse privalo skelbti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybėje.
79. Atliekų tvarkytojas, vykdantys atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje teikia informacija Administratoriui ir Savivaldybei, vykdo visuomenės informavimą sutartyje pagal nustatytus reikalavimus.
80. Komunalinių atliekų tvarkytojais, vykdantis veiklą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose, iki einamųjų metų vasario 15 d. pateikia Savivaldybės administracijai ataskaitą apie už praėjusius metus surinktus atliekų kiekius.
XIII SKYRIUS
Visuomenės informavimas
82. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi asmenys turi teisę su jais susipažinti. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje, Savivaldybės ir Administratoriaus interneto svetainėse.
83. Atliekų turėtojai nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, savivaldybės teritorijoje veikiantį komunalinių atliekų tvarkytoją, jam priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
84. Administratorius sutartyje su Savivaldybe nustatyta tvarka privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės teritorijos atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų bei pakuotės ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės pakuotės ir pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
85. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija teisės aktų nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai.
XIV SKYRIUS
SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
87. Atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Administratorius ir Savivaldybės administracija.
88. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai arba žodžiu (telefonu) kreiptis tiesiai į Savivaldybės administraciją ir (arba) Administratorių su skundu dėl netinkamai vykdomų paslaugų.
89. Administratorius, atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų apie teikiamą paslaugą teikimo sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybe nustatytus reikalavimus.
90. Gautas rašytinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešama atliekų turėtojui tokiu pat būdu, kokiu atliekų turėtojas pateikė kreipimąsi. Kreipusis žodžiu (telefonu), atsakoma kiek galima skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
XV SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ
92. Už taisyklių nesilaikymą atliekų turėtojas, Administratorius ir Atliekų tvarkytojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.