ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO darbo su socialinės rizikos šeimomis IR STEBIMOMIS ŠEIMOMIS ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE tVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. sausio 3 d. Nr. A1-4
Šilutė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Socialinio darbo su socialinės rizikos ir stebimomis šeimomis Šilutės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. N u r o d a u paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 įsakymą Nr. A1-1623 „Dėl Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais.
PATVIRTINTA
Šilutės rajono savivaldybės
Administracijos direktoriaus
2018-01-03 įsakymu
Nr. A1-4
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
SOCIALINIO darbo su socialinės rizikos šeimomis IR STEBIMOMIS ŠEIMOMIS ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE tVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo su socialinės rizikos ir stebimomis šeimomis Šilutės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja darbo su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus, organizavimą ir vykdymą, socialinių paslaugų joms teikimą, prevencinį darbą su šeimomis, kurios nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – stebimos šeimos) Šilutės rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).
2. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-207 „Dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėmis rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintu Socialinių paslaugų katalogu, 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikio nustatymo metodika, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-464/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu.
3. Darbo su socialinės rizikos ir stebimomis šeimomis tikslas – atkurti, ugdyti, palaikyti ir stiprinti socialinės rizikos ir stebimos šeimos socialinius įgūdžius bendrauti ir bendradarbiauti šeimoje ir už jos ribų, įveikti krizines situacijas, savarankiškai priimti sprendimus ir užtikrinti visapusišką vaikų poreikių tenkinimą bei jų asmenybės ugdymą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
4. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikas (-ai) iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams, todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
5. Socialinės rizikos šeimos įstatymų nustatyta tvarka yra įrašytos į Šilutės rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – apskaitą).
6. Stebima šeima – tai besilaukianti vaiko šeima ir šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų, turinti socialinių problemų, dėl kurių su šeima vykdomas prevencinis darbas siekiant įgalinti šeimą siekti pokyčių asmeniniame ir socialiniame gyvenime, tinkamai rūpintis vaikų priežiūra, auklėjimu ir ugdymu, kitų vaikui dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymu, užkirsti kelią galimoms didesnėms socialinėms problemoms atsirasti, patiria socialinę atskirtį, nesugeba integruotis į bendruomenę ir nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
8. Gali būti skiriami trys socialinės rizikos šeimos, auginančios vaikus, rizikos lygiai:
8.1. Aukšta socialinė rizika – kai šeima negeba savarankiškai funkcionuoti ir jai reikia nuolatinės socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos.
8.2. Vidutinė socialinė rizika – kai šeima geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau, norint užtikrinti visišką šeimos narių saugumą ir emocinę, psichologinę gerovę, nuolat reikia tam tikros socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos.
8.3. Žema socialinė rizika – kai šeima patiria krizę, tačiau iš esmės gali savarankiškai funkcionuoti ir geba užtikrinti visų narių saugumą bei emocinę, psichologinę, materialinę gerovę.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBANT SU SOCIALINĖS RIZIKOS
IR STEBIMOMIS ŠEIMOMIS
10. Subjektai, dalyvaujantys dirbant su socialinės rizikos ir stebimomis šeimomis:
10.1. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, Savivaldybės administracijos specialistai, prisidedantys prie socialinių paslaugų administravimo, organizavimo ir teikimo socialinės rizikos ir stebimoms šeimoms;
10.2. socialines paslaugas socialinės rizikos ir stebimoms šeimoms teikia ir jų socialinę priežiūrą vykdo socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, auginančiomis vaikus (toliau – socialiniai darbuotojai);
10.4. Socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kt. darbuotojai, prisidedantys prie socialinių paslaugų teikimo;
10.5. švietimo įstaigų: bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinių įstaigų, Šilutės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai;
10.10. Seniūnijose veikia Socialinės pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo komisijos (toliau – seniūnijos komisijos), sudarytos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Seniūnijos komisijai vadovauja seniūnijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas. Į komisijos sudėtį turi būti įtraukti socialiniai darbuotojai, taip pat gali būti įtraukti bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir kiti asmenys.
10.11. Seniūnijos komisija aptaria ir planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas, svarsto dėl šeimų socialinių paslaugų poreikio, pagalbos šeimai teikimo būdų, teikia siūlymus dėl įrašymo į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Stebimų šeimų seniūnijoje sąrašą ir dėl išbraukimo iš Socialinės rizikos šeimų apskaitos ar Stebimų šeimų sąrašo bei teikiamų socialinių paslaugų tęsimo ar nutraukimo.
10.12. Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl komisijos sudarymo parengia konkrečios seniūnijos seniūnas.
III SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ IR FUNKCIJOS
11. Socialines paslaugas šeimai socialiniai darbuotojai teikia darbo dienomis ir darbo valandomis, bet, esant reikalui ir raštiškai suderinus su vadovu, galima teikti socialines paslaugas ir kitu ne darbo laiku. Darbas poilsio metu kompensuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Socialinis darbuotojas savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, laikytis Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekso, gebėti efektyviai panaudoti turimas žinias, pasitelkti vertybes ir įgūdžius, organizuoti socialinio darbo procesą su šeima, nustatant ir įvertinant socialinius poreikius ir socialines problemas, planuoti ir organizuoti savo veiklą ir socialinių paslaugų teikimui naudoti reikalingų blankų formas:
13. Socialiniai darbuotojai neturi teisės atskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims apie paslaugų gavėją be jo sutikimo, išskyrus atvejus, kuriuos numato įstatymai.
14. Socialiniai darbuotojai privalo oriai ir sąžiningai atlikti socialinio darbuotojo pareigas, būti objektyvūs ir nepriklausomi, saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias.
16. Įtarus, kad lankytis šeimoje gali būti nesaugu, socialinis darbuotojas vyksta į šeimą su kitu specialistu ar pareigūnu.
17. Socialinio darbuotojo funkcijos:
17.2. Konsultuoti – kartu su asmeniu analizuoti asmens (šeimos) probleminę situaciją ir ieškoti veiksmingų problemos sprendimo būdų.
17.3. Tarpininkauti ir atstovauti – teikti pagalbą asmeniui (šeimai), sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkio darbus ir kt.), tarpininkauti tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų).
17.4. Ugdyti ir palaikyti kasdieninio asmens (šeimos) gyvenimo įgūdžius – planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, prižiūrint vaikus, bendraujant ir panašiai.
17.5. Ugdyti darbinius įgūdžius – padėti savarankiškai susitvarkyti patalpas, aplinką, planuoti atlikti šiuos darbus.
17.6. Telkti pedagogus, socialinius pedagogus, psichologus ir kitus specialistus darbui su socialinės rizikos ar stebimomis šeimomis.
17.7. Bendradarbiauti su Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Socialinės paramos skyrium, Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyriu, Vaiko teisių apsaugos skyrium, socialinių paslaugų, ugdymo ir švietimo, sveikatos priežiūros ir gydymo bei teisėsaugos įstaigomis ir kitomis įstaigomis bei fiziniais ar juridiniais asmenimis.
17.8. Skatinti šeimas kreiptis teisinės pagalbos dėl tėvystės vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos, ištuokos ir kitų juridinių faktų nustatymo.
17.9. Padėti šeimai tikslingai panaudoti išmokas – pagalba planuojant ir tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant mokesčius (Susitarimo dėl pagalbos paskirstant šeimos pajamas (6 priedas)). Socialiniam darbuotojui nustačius, kad Susitarimo paskirstant šeimos pajamas nepakanka – surašo Šeimos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (8 priedas) ir Komisijai pritarus – informuoja Socialinės paramos skyrių dėl išmokų mokėjimo būdo nepinigine forma pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A1-1138 patvirtintą Išmokų teikimo asmenims, patyrusiems socialinę riziką tvarkos aprašą.
17.10. Organizuoti intensyvios krizių įveikimo pagalbos suteikimą šeimai, vaikui atsidūrus krizinėje situacijoje.
17.11. Dirbti intensyvų socialinį darbą su šeima, kurios vaikams nustatyta laikina globa, siekiant juos grąžinti biologinei šeimai bei palaikyti ryšį su vaiko globėjais (rūpintojais).
17.13 Vertinti šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą bei rinkti ir kaupti informaciją, ataskaitas, kitus dokumentus apie šeimos problemas ir jų socialinę aplinką šeimos byloje, kurioje kaupiama informacija apie šeimą.
17.15. Nedelsdamas informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pagal situaciją kitas reikiamas tarnybas (policiją, greitąją pagalbą ir pan.) gavęs informaciją apie tėvų ar kito teisėto vaiko atstovo smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui ar vaiką, rastą be priežiūros.
IV SKYRIUS
DARBO SU SOCIALINĖS RIZIKOS IR STEBIMOMIS ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
18. Socialinės rizikos šeimų apskaitą tvarko Vaiko teisių apsaugos skyrius. Į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą šeima įrašoma Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu:
18.1. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas raštu apie tai informuoja Socialinės paramos skyrių, Šilutės socialinių paslaugų centrą, seniūniją, šeimą.
18.2. Išimtinais atvejais, siekiant skubiai užtikrinti vaiko teisių interesus, Vaiko gerovės komisijos ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštišku prašymu, gali būti pradėtos teikti šeimai ir vaikui socialinės paslaugos, dar tik rengiant dokumentus dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
18.3. Seniūnijos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautos raštiškos informacijos apie šeimos įtraukimą į Apskaitą aplanko šeimą, ir, priima Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8).
18.4. Socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T1-2141 patvirtintu Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, Asmens (šeimos) socialinės priežiūros paslaugų poreikį nustato, suformuoja bylą ir per 14 kalendorinių dienų nuo Prašymo-paraiškos priėmimo dienos – pateikia Socialinės paramos skyriui.
18.5. Socialinės paramos skyrius raštu informuoja šeimą bei raštu arba el. p. raštu informuoja Šilutės socialinių paslaugų centrą (toliau – Centras), seniūniją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių apie priimtą sprendimą dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių šeimai skyrimo.
18.6. Socialinis darbuotojas, padėdamas šeimai spręsti socialines problemas, šeimoje lankosi pagal sudarytą darbo grafiką (darbo grafikas gali būti koreguojamas pagal poreikį), bet ne rečiau kaip: 3-5 kartus per savaitę – esant aukštai rizikai šeimoje, 2 kartus per savaitę – vidutinės rizikos šeimoje, kartą per savaitę – esant žemai rizikai šeimoje.
18.7. Socialinės priežiūros paslaugų teikimo metu paaiškėjus, kad vaikui reikalingas ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje – socialinis darbuotojas tarpininkauja šeimai pateikiant reikalingus dokumentus Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui dėl vaiko patekimo į švietimo įstaigą.
18.8. Socialinis darbuotojas įvertinęs socialinės rizikos šeimos situaciją bei teigiamus pasikeitimus šeimoje, pateikia informaciją seniūnijos komisijai dėl siūlymo Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl socialinės rizikos šeimos, kuriai teikiamos socialinės paslaugos, išbraukimo iš apskaitos.
18.9. Seniūnijos komisijai nusprendus, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, išnykusi grėsmė vaikų saugumui bei socialinė rizika, užtikrinamas tinkamas vaikų auklėjimas, ir galima teikti siūlymą dėl socialinės rizikos šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimos apskaitos – socialinis darbuotojas Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia konkrečius argumentus bei juos patvirtinančius faktus, užpildydamas reikalingus dokumentus: seniūnijos komisijos teikimą, sveikatos, ugdymo įstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų juridinių ar fizinių asmenų gautą informaciją apie teigiamus pasikeitimus ir panašiai.
18.10. Šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų apskaitos Administracijos direktoriaus įsakymu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Vaiko teisių apsaugos skyrius per 7 dienas nuo Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo – raštu informuoja Centrą, seniūniją, Socialinės paramos skyrių ir šeimą apie šeimos išbraukimą iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.
19. Stebimų šeimų apskaitą tvarko Savivaldybės administracijos seniūnijos. Į stebimų šeimų, auginančių vaikus, sąrašą šeima įrašoma seniūnijos komisijos siūlymu, seniūno įsakymu: Socialiniai darbuotojai, gavę informaciją apie galimai pažeidžiamas vaikų teises šeimoje, savo iniciatyva, o esant poreikiui pasitelkę socialinius partnerius, (švietimo įstaigų bendruomenės atstovus, policiją ir kt.):
19.1. Aplanko šeimą, analizuoja gautą informaciją, išklauso šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimus, įvertina šeimoje susidariusią situaciją. Apsilankymo metu šeimoje nenustatę akivaizdžių ir (ar) nuolatinių vaiko teisių pažeidimų, tačiau pastebėję socialinio, ekonominio, psichologinio pobūdžio problemas ir (ar) išgyvenamą krizę, galimai trukdančias sudaryti sąlygas visaverčiam vaikų vystymuisi, socializavimuisi ir nustatę, kad šeimai reikia pagalbos įveikti susidariusią krizę – užpildo Šeimos, auginančios vaikus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (8 priedas) ir pateikia seniūnijos komisijos pirmininkui.
19.2. Seniūnui priėmus įsakymą dėl šeimos įrašymo į stebimų šeimų apskaitą, seniūnijos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šeimos įrašymo į stebimų šeimų sąrašą aplanko šeimą, ir, priima Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8).
19.3. Seniūnijos socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. T1-2141 patvirtintu Socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, Asmens (šeimos) socialinės priežiūros paslaugų poreikį nustato, suformuoja bylą ir per 14 kalendorinių dienų nuo Prašymo-paraiškos priėmimo dienos – pateikia Socialinės paramos skyriui.
19.4. Skyrius raštu informuoja šeimą bei raštu arba el. p. Centrą, seniūniją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių apie priimtą sprendimą dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių stebimai šeimai skyrimo.
19.5. Socialinis darbuotojas stebimą šeimą aplanko (teikia socialinės priežiūros paslaugas) ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šeimą stebi iki 6 mėnesių.
19.6. Kas ketvirtį arba pasikeitus situacijai socialinis darbuotojas teikia informaciją seniūnijos komisijai apsvarstyti prevencinio darbo su stebima šeima veiksmingumą ir efektyvumą ir spręsti, ar teikti siūlymą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl stebimos šeimos įrašymo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, ar tęsti prevencinį darbą, ar siūlyti stebimai šeimai nutraukti socialinių paslaugų teikimą.
19.7. Išnykus įrašymo į stebimų šeimų apskaitą priežastims, raštiškai pritarus seniūnijos komisijai, seniūno įsakymu šeima išbraukiama iš stebimų šeimų apskaitos, o įsakymo kopija, per 7 darbo dienas pateikiama el. p. Skyriui, Centrui, Vaiko teisių apsaugos skyriui ir raštu šeimai, išbrauktai iš stebimų šeimų apskaitos.
19.8. jei po 6 mėnesių darbo su stebima šeima šeimoje nėra teigiamų pokyčių ar situacijai blogėjant, seniūnijos komisijai pritarus seniūnija raštu teikia siūlymą, pridedant tai įrodančius dokumentus ar jų kopijas Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, rašto kopija (skenuota) el. p. pateikiama Skyriui, Centrui.
20. Šeimos į stebimų šeimų apskaitą gali būti įrašomos dėl šių priežasčių:
20.1. skurdžios šeimos gyvenimo sąlygos ir dėl ilgalaikio nedarbo bei sunkios finansinės padėties nepakankamai užtikrinama vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam (vaikas neturi būtinų rūbų, batų, mokyklinių prekių), protiniam, dvasiniam ir doriniam vystymuisi;
20.2. šeima (bendrai gyvenantys asmenys) išgyvena krizę (besiskirianti, konfliktuojanti ir kt.) ir tuo daro neigiamą poveikį vaiko psichinei sveikatai ir elgesiui;
20.3. šeimoje kartais pasireiškia piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai ir daromas neigiamas poveikis vaikams, neužtikrinamos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos;
21. Socialinis darbuotojas vertina šeimos pokyčius, fiksuoja pozityvius ir negatyvius pokyčius šeimoje, ir, esant poreikiui, koreguoja darbo su šeima veiklą, renka papildomą informaciją apie šeimą remdamasis vidiniais (seniūnijos, Skyriaus, Vaiko teisių apsaugos skyrius ir kt.) ir išoriniais (ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, policijos pareigūnų, giminaičių ir kt.) šaltiniais.
22. Socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų šeimai (stebimos ar socialinės rizikos šeimos) teikimo metu, kai šeimoje nefiksuojama socialinės situacijos pagerėjimo požymių ar šeimos nariai nevykdo Individualaus pagalbos šeimai veiksmų plane (2 priedas) numatytų įsipareigojimų ar dėl kitų priežasčių, organizuoja Atvejo peržiūrą (pasitarimą), pasikviesdamas bendradarbiaujančių institucijų atstovus. Atvejo peržiūros metu socialinis darbuotojas užpildo Atvejo peržiūros aktą (9 priedas), po kuriuo pasirašo visi dalyvavę Atvejo peržiūroje ir el. paštu (skenuotą) pateikia Skyriui, Vaiko teisių apsaugos skyriui ir kt. specialistams, kurie dalyvavo Atvejo peržiūroje. Atvejo peržiūra gali vykti šeimos gyvenamojoje vietoje, vaiko mokymosi vietoje, Centre, seniūnijoje bei pagal poreikį ir kitur.
23. Jei šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimų lankyti pozityvios tėvystės mokymus ar pan.) socialinis darbuotojas apie tai raštu informuoja Centro direktorių. Centro direktorius raštu įspėja šeimą apie galimą pagalbos šeimai nutraukimą, nurodydamas tokio sprendimo pasekmes. Jei po tokio įspėjimo šeima ir toliau sistemingai atsisako bendradarbiauti, Centras apie tai praneša Vaiko teisių apsaugos skyriui.
V SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS IR STEBIMOS ŠEIMOS TEISĖS IR PAREIGOS
25. Socialinis darbuotojas neturi teisės atskleisti neigiamą poveikį darančios informacijos ir dokumentų apie šeimą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai. Socialinio darbuotojo pateikta ar paviešinta informacija apie šeimą tretiesiems asmenims, laikoma socialinio darbuotojo darbo pareigų pažeidimu ir gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
26. Suaugę šeimos nariai privalo teikti socialiniams darbuotojams informaciją, susijusią su šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir atsakyti už pateikiamų vertinti duomenų tikrumą bei informacijos teisingumą.
27. Šeima turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti įsakymus dėl jos įrašymo ar išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų ar stebimų šeimų apskaitos bei sprendimus dėl socialinių paslaugų skyrimo.
VI SKYRIUS
ATSISKAITYMAS IR KONTROLĖ
29. Centras:
29.1. nuolatos, bet ne rečiau kaip du kartus per metus (iki 07.15 ir iki 01.15) raštu pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui ir el. p. Skyriui – Informaciją apie stebimą ir socialinės rizikos šeimą ir jai teikiamą pagalbą (5 priedas).
29.2. raštu pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui Centro ir seniūnijos išvadą bei visas šeimos byloje esančias dokumentų kopijas: kai priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko/ų globos (rūpybos) nustatymo tikslingumo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko/ų globos (rūpybos) panaikinimo ir jų grąžinimo į šeimą, kai sprendžiamas klausimas dėl naujagimio atidavimo/neatidavimo į šeimą ir kitais nenumatytais atvejais.
30. Esant poreikiui, Socialinės paramos skyrius ar Vaiko teisių apsaugos skyrius gali pareikalauti ir kitų dokumentų, informacijos, susijusios su socialinių paslaugų šeimai teikimu.
31. Centras užtikrina socialinio darbo su šeimomis tęstinumą socialinio darbuotojo atostogų metu, jo ligos, komandiruotės ir kitais atvejais.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Duomenys apie socialinių paslaugų skyrimą, pakeitimą ir nutraukimą šeimoms vedami į socialinės paramos informacinę sistemą SPIS.
34. Darbe su socialinės rizikos šeimomis socialiniai darbuotojai vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą šeimoms, auginančioms vaikus, nuostatomis ir šio Aprašo nuostatomis.
35. Skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.