KIOTO PROTOKOLO DOHOS PAKEITIMAS

1 STRAIPSNIS

Pakeitimas

A.      Kioto protokolo B priedas

Šia lentele pakeičiama protokolo B priedo lentelė.

1	2	3	4	5	6
Šalis	Kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas (2008–2012 m.) (bazinių metų arba bazinio laikotarpio kiekio procentinė dalis)	Kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas (2013–2020 m.) (bazinių metų arba bazinio laikotarpio kiekio procentinė dalis)	Atskaitiniai metai^1	Kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas (2013–2020 m.) (išreikštas atskaitinių metų kiekio procentine dalimi)^1	Papildomas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo ne vėliau kaip 2020 m. tikslas (atskaitinių metų kiekio procentinė dalis)^2
Australija	108	99,5	2000 m.	98	nuo –5 iki –15 % arba –25 %^3
Austrija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Baltarusija^5*		88	1990 m.	Netaik.	–8 %
Belgija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Bulgarija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Kroatija*	95	80^6	Netaik.	Netaik.	–20 % / –30 %^7
Kipras		80^4	Netaik.	Netaik.
Čekija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Danija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Estija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Europos Sąjunga	92	80^4	1990 m.	Netaik.	–20 % / –30 %^7
Suomija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Prancūzija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Vokietija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Graikija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Vengrija*	94	80^4	Netaik.	Netaik.
Islandija	110	80^8	Netaik.	Netaik.
Airija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Italija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Kazachstanas*		95	1990 m.	95	–7 %
Latvija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Lichtenšteinas	92	84	1990 m.	84	–20 % / –30 %^9
Lietuva*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Liuksemburgas	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Мalta		80^4	Netaik.	Netaik.
Monakas	92	78	1990 m.	78	–30 %
Nyderlandai	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Norvegija	101	84	1990 m.	84	–30 % iki –40 %^10
Lenkija*	94	80^4	Netaik.	Netaik.
Portugalija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Rumunija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Slovakija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Slovėnija*	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Ispanija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Švedija	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Šveicarija	92	84,2	1990 m.	Netaik.	–20 % iki –30 %^11
Ukraina*	100	76^12	1990 m.	Netaik.	-20 %
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	92	80^4	Netaik.	Netaik.
Šalis	Kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas (2008–2012 m.) (bazinių metų arba bazinio laikotarpio kiekio procentinė dalis)
Kanada^13	94
Japonija^14	94
Naujoji Zelandija^15	100
Rusijos Federacija^16*	100

Santrumpa Netaik. – netaikoma.

^*                 Į rinkos ekonomiką pereinančios šalys.

Visų toliau nurodytų išnašų, išskyrus 1, 2 ir 5, turinį pateikė atitinkamos šalys.

¹           Atskaitinius metus šalis gali pasirinktinai naudoti siekdama tais metais išmestų teršalų kiekio procentine dalimi išreikšti savo kiekinį išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimą (QELRC), kuris nėra privalomas pagal Kioto protokolą ir kuris tik papildo antrame ir trečiame lentelės stulpeliuose nurodytus su baziniais metais siejamus QELRC, kurie yra teisiškai privalomi tarptautiniu lygmeniu.

²           Daugiau informacijos apie šiuos papildomus tikslus galima rasti dokumentuose FCCC/SB/2011/INF.1/Rev.1 ir FCCC/KP/AWG/2012/MISC.1, Add.1 bei Add.2.

³           Australijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC dera su besąlygišku jos tikslu ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 5 %, palyginti su 2000 m. kiekiu. Australija pasilieka galimybę vėliau padidinti savo tikslą ir išmetamųjų teršalų kiekį ne vėliau kaip 2020 m. sumažinti ne 5, o 15 arba 25 %, palyginti su 2000 m. kiekiu, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Šia nuoroda išlaikomas toks šių papildomų tikslų statusas, koks buvo ir Kankūno susitarimuose – jie netampa naujais įsipareigojimais, teisiškai privalomais pagal šį protokolą, jo taisykles ar sąlygas.

⁴           Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimti Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiami nuostata, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės juos vykdys bendrai pagal Kioto protokolo 4 straipsnį. Kiekiniais išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimais nepažeidžiamas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pateiktas pranešimas apie susitarimą įsipareigojimus vykdyti bendrai pagal Kioto protokolo nuostatas.

⁵           Prie B priedo pridėta pagal pakeitimą, priimtą pagal Sprendimą 10/CMP.2. Šis pakeitimas dar neįsigaliojo.

⁶           Kroatijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiamas nuostata, kad ji jį vykdys bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis pagal Kioto protokolo 4 straipsnį. Atitinkamai, Kroatijos įstojimas į Europos Sąjungą neturi įtakos nei jos dalyvavimui šiame bendro įsipareigojimų vykdymo susitarime pagal 4 straipsnį, nei jos QELRC.

⁷           Pasaulinio išsamaus susitarimo, skirto laikotarpiui po 2012 m., kontekste ES patvirtina savo sąlyginį pasiūlymą padidinti savo užmojus ir siekti ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes.

⁸           Islandijos prisiimtas Kioto protokolo antrojo laikotarpio QELRC grindžiamas nuostata, kad ji jį vykdys bendrai su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis pagal Kioto protokolo 4 straipsnį.

⁹           Lentelės trečiame stulpelyje pateiktas QELRC reiškia tikslą ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Lichtenšteinas didesnįjį tikslą – ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, – svarstytų su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o ekonomiškai pažengusios besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes.

¹⁰          Norvegijos 84 % QELRC dera su jos tikslu ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Norvegija padidins tikslą ir sieks ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, jei taip ji galės prisidėti prie pasaulinio išsamaus susitarimo, kuriuo daugiausia teršalų išmetančios šalys susitaria dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo rodiklių, suderinamų su 2°C tikslu. Šia nuoroda išlaikomas toks šio papildomo tikslo statusas, koks buvo Kankūno susitarimuose – jis netampa nauju įsipareigojimu, teisiškai privalomu pagal šį protokolą.

¹¹          Lentelės trečiame stulpelyje pateiktas QELRC atitinka tikslą ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiu. Šveicarija didesnįjį tikslą – ne vėliau kaip 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 1990 m. kiekiu, – svarstytų su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios valstybės įsipareigotų siekti panašių tikslų, o besivystančios valstybės atitinkamai prisidėtų pagal savo įpareigojimus ir galimybes, atsižvelgdamos į 2°C tikslą. Šia nuoroda išlaikomas toks šio papildomo tikslo statusas, koks buvo Kankūno susitarimuose – jis netampa nauju įsipareigojimu, teisiškai privalomu pagal šį protokolą, jo taisykles ar sąlygas.

¹²          Turėtų būti visiškai perkelta ir joks šios teisėtai įsigytos suverenios nuosavybės naudojimo atšaukimas arba apribojimas negali būti priimtas.

¹³          2011 m. gruodžio 15 d. depozitaras gavo rašytinį Kanados pranešimą apie pasitraukimą iš Kioto protokolo šalių. Šis veiksmas įsigalioja Kanados atžvilgiu 2012 m. gruodžio 15 d.

¹⁴          2010 m. gruodžio 10 d. rašte Japonija nurodė, kad po 2012 m. neketina prisiimti Kioto protokolo antrojo laikotarpio įpareigojimų.

¹⁵          Naujoji Zelandija išlieka Kioto protokolo šalimi. Ji 2013–2020 m. laikotarpiu prisiims visiems ekonomikos sektoriams taikomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.

¹⁶          2010 m. gruodžio 8 d. rašte, kurį sekretoriatas gavo gruodžio 9 d., Rusijos Federacija nurodė, kad antruoju įsipareigojimų laikotarpiu neketina prisiimti kiekinio išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimo.

B.      Kioto protokolo A priedas

Šiuo sąrašu pakeičiamas protokolo A priedo sąrašas pavadinimu „Šiltnamio efektą sukeliančios dujos“.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Anglies dioksidas (CO₂)

Metanas (CH₄)

Azoto oksidas (N₂O)

Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)

Perfluorangliavandeniliai (PFC)

Sieros heksafluoridas (SF₆)

Azoto trifluoridas (NF₃) ^[1]

C.      3 straipsnio 1a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 1 dalies įterpiama ši dalis:

1a.     Į I priedą įrašytos Šalys, kiekviena atskirai arba visos drauge, užtikrina, kad bendras jų antropogeninių A priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išreikštas anglies dioksido ekvivalentu) neviršytų joms nustatytų normų, apskaičiuotų pagal jų kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimus, įrašytus į B priedo lentelės trečią stulpelį, ir pagal šio straipsnio nuostatas, siekdamos 2013–2020 m. įsipareigojimų laikotarpiu išmetamą bendrą tokių dujų kiekį sumažinti bent 18 %, palyginti su 1990 m. kiekiu.

D.      3 straipsnio 1b dalis

Po protokolo 3 straipsnio 1a punkto įterpiama ši dalis:

1b.     Į B priedą įtraukta šalis gali pasiūlyti sumažinti į B priedo lentelės trečią stulpelį įrašytą procentinę dalį, kuria išreikštas jos kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimas. Sekretoriatas tokio sumažinimo pasiūlymą pateikia šalims ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki šalių konferencijos posėdžio, kuris laikomas Kioto protokolo šalių posėdžiu ir kuriame siūloma priimti tokį sumažinimą.

E.      3 straipsnio 1c dalis

Po Protokolo 3 straipsnio 1b dalies įterpiama ši dalis:

1c.     Į I priedą įtrauktos šalies pasiūlymas padidinti jos kiekinį išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimą, pateiktas pagal minėtą 3 straipsnio 1b dalį, laikomas priimtu šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, nebent jam prieštarautų daugiau kaip trys ketvirtadaliai šalių. Sekretoriatas priimtą įsipareigojimo padidinimo dokumentą pateikia depozitarui, kuris jį išplatina visoms šalims; padidinimas įsigalioja tų metų, kurie eina po metų, kuriais depozitaras išplatina padidinimo dokumentą, sausio 1 d. Šalims teisiškai privaloma laikytis padidintų įsipareigojimų.

F.      3 straipsnio 7a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 7 dalies įterpiama ši dalis:

7a.     Antruoju kiekinių išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimų laikotarpiu (2013–2020 m.) kiekvienai į I priedą įrašytai Šaliai nustatyta norma yra lygi A priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų 1990 m. arba pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytais baziniais metais arba baziniu laikotarpiu, bendro kiekio (išreikšto anglies dioksido ekvivalentu), procentinei daliai, įrašytai į B priedo lentelės trečią stulpelį, padaugintai iš aštuonių. Nustatytųjų normų apskaičiavimo tikslais, tos į I priedą įrašytos Šalys, kuriose žemės naudojimo pokyčiai ir miškų ūkio veikla buvo pagrindinis 1990 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, į savo 1990 baziniais metais ar baziniu laikotarpiu išmestų teršalų kiekį įtraukia bendrą 1990 m. šaltinių išmestų antropogeninių teršalų kiekį (išreikštą anglies dioksido ekvivalentu), atėmusios 1990 m. absorbentais dėl žemės naudojimo pokyčių pašalintus teršalus.

G.      3 straipsnio 7b dalis

Po protokolo 3 straipsnio 7a dalies įterpiama ši dalis:

7b.     Teigiamas skirtumas tarp šaliai, įtrauktai į I priedą, nustatytos normos ir ankstesnio laikotarpio pirmųjų trejų metų vidutinio metinio išmetamųjų teršalų kiekio, padauginto iš aštuonių, perkeliamas į tos šalies panaikintų vienetų sąskaitą.

H.      3 straipsnio 8 dalis

Protokolo 3 straipsnio 8 dalyje žodžiai

„apskaičiuodama šio straipsnio 7 dalyje minėtus“

pakeičiami žodžiais

„pagal šio straipsnio 7 ir 7a dalis apskaičiuodama“.

I.       3 straipsnio 8a dalis

Po protokolo 3 straipsnio 8 dalies įterpiama ši dalis:

8a.     Į I priedą įrašyta Šalis, pagal šio straipsnio 7a dalį apskaičiuodama azoto trifluorido kiekį, baziniais metais gali laikyti 1995 arba 2000 m.

J.       3 straipsnio 12a ir 12b dalys

Po protokolo 3 straipsnio 12 dalies įterpiamos šios dalys:

12a.   Kad įvykdytų pagal 3 straipsnį prisiimtus kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimus, į I priedą įtrauktos šalys gali naudoti vienetus, gautus naudojant rinka grindžiamus mechanizmus, kurie bus nustatyti pagal konvenciją arba jos priemones. Vienetai, kuriuos viena konvencijos šalis įsigyja iš kitos, pridedami prie juos įsigijusiai šaliai nustatytos normos ir atimami iš juos perdavusios šalies vienetų kiekio.

12b.   Šalių konferencijoje, kuri laikoma Kioto protokolo šalių posėdžiu, užtikrinama, kad tais atvejais, kai į I priedą įtrauktos šalys, siekdamos įvykdyti pagal 3 straipsnį prisiimtus kiekinius išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo arba sumažinimo įsipareigojimus, naudoja vienetus, gautus vykdant veiklą pagal 12a dalyje nurodytus rinka grindžiamus mechanizmus, dalis šių vienetų panaudojama administracinėms išlaidoms padengti ir padėti besivystančioms valstybėms (protokolo šalims), kurios ypač pažeidžiamos neigiamo klimato kaitos poveikio, padengti prisitaikymo prie šio poveikio išlaidas, jei tie vienetai įgyti pagal 17 straipsnį.

K.      4 straipsnio 2 dalis

Protokolo 4 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pabaigoje įrašoma:

„arba B priedo pakeitimo pagal 3 straipsnio 9 dalį priėmimo dokumentų deponavimo dieną.“

L.      4 straipsnio 3 dalis

Protokolo 4 straipsnio 3 dalyje žodžiai

„3 straipsnio 7 dalyje“

pakeičiami žodžiais

„3 straipsnyje, su kuriuo jis susijęs.“

2 STRAIPSNIS

Įsigaliojimas

Šis pakeitimas įsigalioja pagal Kioto protokolo 20 ir 21 straipsnius.

I PRIEDAS

Pranešimas apie susitarimo, kaip numatyta Kioto protokolo 4 straipsnyje,
bendrai vykdyti pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtus Europos Sąjungos,
jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus sąlygas
Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu,
kaip priimta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijos susitikimo,
kuris vadinamas Kioto protokolo Šalių susitikimu Dohoje, Sprendimu 1/CMP.8

1.       Susitarimo partnerės

Šio susitarimo partnerės (toliau – partnerės) yra Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Islandijos Respublika; jos visos yra Kioto protokolo šalys. Europos Sąjungos narėmis šiuo metu yra:

Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Islandija yra šio susitarimo partnerė pagal Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Islandijos susitarimą dėl Islandijos dalyvavimo bendrai vykdant Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Islandijos įsipareigojimus Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo antruoju įsipareigojimų laikotarpiu.

2.       Bendras pagal Kioto protokolo 3 straipsnį prisiimtų įsipareigojimų vykdymas antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu

Remdamosi Kioto protokolo 4 straipsnio 1 dalimi, partnerės vykdys pagal jo 3 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus laikydamosi šių nuostatų:

–        partnerės pagal Kioto protokolo 4 straipsnio 5 ir 6 dalis užtikrins, kad valstybių narių ir Islandijos išmestų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išvardytų Kioto protokolo A priede, bendrų kiekių (išreikštų anglies dioksido ekvivalentu) sudėtinė suma neviršytų jų bendros nustatytosios normos;

–        Kioto protokolo 3 straipsnio 1 dalies taikymas valstybių narių ir Islandijos aviacijos ir laivybos sektoriams grindžiamas Konvencijos principu į Kioto protokolo šalių tikslus įtraukti tik vietinių skrydžių ir vietinių laivų reisų metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Europos Sąjungos principas antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu išliks toks pat kaip pirmuoju, nes nuo Sprendimo 2/CP.3 priėmimo įtraukiant tuos teršalų kiekius į šalių tikslus pasistūmėta nebuvo. Tai nedaro poveikio Europos Sąjungos įsipareigojimų, prisiimtų pagal klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, apimčiai, kuri išlieka nepakitusi. Tai nedaro poveikio ir būtinybei imtis priemonių, susijusių su tokių dujų išmetimu dėl aviacinių degalų ir jūrų laivų bunkerinio kuro naudojimo.

–        kiekviena partnerė gali padidinti savo įsipareigojimo užmojį perkeldama nustatytosios normos vienetus, išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus arba patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus į panaikintų vienetų sąskaitą, esančią nacionaliniame registre. Partnerės bendrai teiks informaciją, kurios reikalaujama pagal Sprendimo 1/CMO.8 9 dalį, ir bendrai teiks pasiūlymus pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 1b ir 1c dalis;

–        partnerės toliau taikys Kioto protokolo 3 straipsnio 3 ir 4 dalis ir pagal jas individualiai sutartus sprendimus;

–        sudėtinis baziniais metais partnerių išmestų teršalų kiekis bus lygus teršalų, valstybių narių ir Islandijos išmestų atitinkamais kiekvienai valstybei narei ir Islandijai taikomais baziniais metais, kiekių sumai;

–        jei kurioje nors valstybėje narėje arba Islandijoje 1990 m. žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus balansas buvo toks, kad šis sektorius buvo šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų šaltinis, bendros nustatytosios normos, nustatomos pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis, apskaičiavimo tikslais atitinama partnerė, vadovaudamasi Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalimi, į savo baziniais metais arba baziniu laikotarpiu išmestų teršalų kiekį įtraukia bendrą iš šaltinių išmestų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išreikštą anglies dioksido ekvivalentu), atėmus absorbentų pašalintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tais baziniais metais arba tuo baziniu laikotarpiu žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje;

–        pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7b dalį atliekamas skaičiavimas taikomas antrojo įsipareigojimų laikotarpio bendrai nustatytajai normai, nustatomai partnerėms pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis, ir vidutinių metinių teršalų kiekių , kuriuos susitarimo šalys išmetė pirmaisiais trejais pirmojo įsipareigojimų laikotarpio metais, sumai, padaugintai iš aštuonių;

–        vadovaujantis Sprendimu 1/CMP.8, vienetai, sukaupti kurios nors partnerės ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervo sąskaitoje, gali būti panaudojami nurašymui per papildomą laikotarpį, siekiant įvykdyti antrojo įsipareigojimų laikotarpio įsipareigojimus ta apimtimi, kiek tos partnerės per antrąjį įsipareigojimų laikotarpį išmestas teršalų kiekis viršija jos atitinkamą nustatytąją normą tam įsipareigojimų laikotarpiui, kaip apibrėžta šiame pranešime.

3.       Susitarimo partnerėms paskirti atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai

Partnerių prisiimti kiekiniai išmetamųjų teršalų kiekio apribojimo ir sumažinimo įsipareigojimai, nurodyti Kioto protokolo B priedo lentelės trečiame stulpelyje, yra 80 %. Susitarimo šalių bendra nustatytoji norma antruoju įsipareigojimų laikotarpiu bus nustatyta pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 7a, 8 ir 8a dalis ir jos apskaičiavimą palengvins atskaita, kurią Europos Sąjunga pateiks pagal Sprendimo 2/CMP.8 2 dalį.

Partnerių atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai:

–        Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekis yra partnerių bendros nustatytosios normos ir valstybėms narėms bei Islandijai paskirtų išmetamųjų teršalų kiekių sumos skirtumas. Jo apskaičiavimą palengvins ataskaita, pateikta pagal Sprendimo 2/CMP.8 2 dalį.

–        Pagal Kioto protokolo 4 straipsnio 1 ir 5 dalis atitinkami valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai yra jų atitinkamų normų, išvardytų žemiau pateiktoje 1 lentelėje, ir Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalies antro sakinio taikymo tai valstybei narei arba Islandijai rezultatų suma.

Partnerių nustatytosios normos yra lygios joms paskirtiems išmetamųjų teršalų kiekiams.

Europos Sąjungos nustatytoji norma neapims iš šaltinių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų, kurioms taikoma Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurią įgyvendina valstybės narės ir Islandija, ta apimtimi, kuria joms taikomas Kioto protokolas. Atitinkamos valstybių narių ir Islandijos nustatytosios normos apima ir tuos kiekvienoje valstybėje narėje ir Islandijoje išmetamus ir absorbentų pašalintus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, kurių šaltiniams ar absorbentams netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tai apima visus išmestus ir absorbentų pašalintus teršalų, kuriems taikomos Kioto protokolo 3 straipsnio 3 bei 4 dalys ir išmesto azoto trifluorido (NF₃) kiekius, kuriems taikomas Kioto protokolas.

Šio susitarimo partnerės teikia atskiras ataskaitas apie išmestus ir absorbentų pašalintus teršalų, kurie neįtraukti į jų atitinkamas nustatytąsias normas, kiekius.

1 lentelė. Valstybėms narėms ir Islandijai paskirti išmetamųjų teršalų kiekiai
(prieš 3 straipsnio 7a dalies taikymą)
(anglies dioksido ekvivalento tonomis Kioto protokolo antrajam įsipareigojimų laikotarpiui)

Belgija	584 228 513
Bulgarija	222 945 983
Čekija	520 515 203
Danija	269 321 526
Vokietija	3 592 699 888
Estija	51 056 976
Airija	343 467 221
Graikija	480 791 166
Ispanija	1 766 877 232
Prancūzija	3 014 714 832
Kroatija	162 271 086
Italija	2 410 291 421
Kipras	47 450 128
Latvija	76 633 439
Lietuva	113 600 821
Liuksemburgas	70 736 832
Vengrija	434 486 280
Malta	9 299 769
Nyderlandai	919 963 374
Austrija	405 712 317
Lenkija	1 583 938 824
Portugalija	402 210 711
Rumunija	656 059 490
Slovėnija	99 425 782
Slovakija	202 268 939
Suomija	240 544 599
Švedija	315 554 578
Jungtinė Karalystė	2 743 362 625
Islandija	15 327 217

________________

II PRIEDAS

PAGAL KIOTO PROTOKOLO 24 STRAIPSNIO 3 DALĮ PATEIKIAMA
EUROPOS SĄJUNGOS DEKLARACIJA

Europos Sąjungos valstybės narės šiuo metu yra: Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Kroatijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Europos Sąjunga pareiškia, kad pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 192 straipsnio 1 dalį ir 191 straipsnį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus – taip pat vykdyti iš jų kylančias pareigas – kurie padeda siekti šių tikslų:

–        išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

–        saugoti žmonių sveikatą;

–        apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

–        remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

Europos Sąjunga pareiškia, kad jos Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio
(2013–2020 m.) kiekinis išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo įsipareigojimas bus vykdomas pasitelkiant Europos Sąjungos ir jos valstybių narių veiksmus, įgyvendinamus neviršijant jų kompetencijos ribų. Teisiškai privalomos priemonės, kuriomis įgyvendinami jos įsipareigojimai, susiję su klausimais, reglamentuojamais Kioto protokolu, iš dalies pakeistu Dohos pakeitimu, jau galioja.

Europos Sąjunga toliau reguliariai teiks informaciją apie atitinkamas Europos Sąjungos teisės priemones, įtraukdama ją į papildomą informaciją, teikiamą kartu su nacionaliniu pranešimu pagal konvencijos 12 straipsnį, siekdama įrodyti, kad ji laikosi pagal Kioto protokolą prisiimtų įsipareigojimų, kaip numatyta jo 7 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamose rekomendacijose.

________________

---

^[1]        Taikoma tik nuo antrojo įsipareigojimų laikotarpio pradžios.