LIETUVOS AUDITORIŲ RŪMŲ PREZIDIUMO

N U T A R I M A S

 

DĖL TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMOS TVIRTINIMO

 

2024 m. liepos 18 d. Nr. 1.4-34.8.2.1

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas n u t a r i a :

tvirtinti Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kvalifikacijos tobulinimo kursų programą (pridedama).

 

 

 

PREZIDENTĖ                                                                                                                                                     VAIDA KAČERGIENĖ

 

 

 

__________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo

2024 m. liepos 18 d. nutarimu

Nr. 1.4-34.8.2.1

 

 

 

TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA

 

 

 

Temos pavadinimas

Trukmė, ak. val.

Aprašymas

 

I. Tvarumo samprata ir sandara

 

I.1

Tvarumo sampratos apibrėžimas. Trys tvarumo aspektai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis

 

 

 

 

 

 

1

 

I.2

Tvarumo ataskaitų teikimo svarba šiandienos verslo aplinkoje

 

I.3

Pasaulyje naudojamų tvarumo atskaitomybės standartų apžvalga. Tarptautiniu mastu pripažinti atsakingo verslo elgesio, įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principai ir sistemos

Supažindinama su tarptautiniu mastu pripažintais ir įmonių savanoriškai taikomais tvarumo standartais (pagrindinis iš jų – GRI). Įskaitant tvarius vystymosi tikslus, JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus, EBPO gaires daugiašalėms įmonėms, EBPO deramo patikrinimo gaires dėl atsakingo verslo elgesio ir susijusias sektorių gaires, Pasaulinį susitarimą, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą ir JT atsakingo investavimo principus) – iš Direktyvos.

I.4

Įmonių valdymas ir kiti su tvarumu susiję standartai

 

I.5

Žaliojo smegenų plovimo samprata ir problematika

 

 

II. ES žaliasis susitarimas ir ES tvarių veiklų taksonomija

 

II.1

ES žaliasis susitarimas ir ES tvarių veiklų taksonomija

 

 

2

Kursų metu glaustai supažindinama su ES žaliuoju susitarimu, iš kurio išplaukia ES tvarių veiklų taksonomija.

https://finance.ec.europa.eu/sustainable-finance/tools-and-standards/eu-taxonomy-sustainable-activities_en

II.2

Taikytini ne finansų įmonėms reikalavimai ekonominių veiklų klasifikavimui ir rodiklių (apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų) atskleidimui pagal Taksonomijos reglamentą.

ES Taksonomija - klasifikacijos sistema, apibrėžianti tvarių ekonominių veiklų sąrašą. Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852 8 str. numato, kad įmonės turi pateikti informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu įmonės veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria pagal šio reglamento 3 ir 9 str. Ne finansų įmonės turi atskleisti kokia jų apyvartos dalis gaunama iš produktų ar paslaugų, susijusių su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, kokia jų kapitalo išlaidų dalis ir veiklos išlaidų dalis susijusi su turtu ar procesais, siejamais su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria. Vadovaujantis Klimato deleguotame akte (ES) 2021/2139 ir Aplinkos deleguotame akte (ES) 2023/2486 nustatytais techninės analizės kriterijais, įmonės turi įvertinti ar jų vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, t. y. ar ja svariai prisidedama prie vieno ar daugiau reglamente nustatytų aplinkos tikslų; ar nedaroma reikšmingos žalos nė vienam iš šių aplinkos tikslų; ar ji vykdoma laikantis reglamentuose nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių. Atskleidžiamos informacijos aktu (Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178) papildomas Taksonomijos reglamento 8 straipsnis. Juo nustatoma informacijos, kurią finansų ir ne finansų įmonės turi atskleisti apie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos procentinę dalį savo verslo, investicijų ar skolinimo veikloje, turinys, metodika ir pateikimas (patvirtintos lentelės). 

II.3

Finansų įmonėms taikomi Taksonomijos reglamento atskleidimų reikalavimai. Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje reglamentas (SFDR, Sustainable Finance Disclosure Regulation).

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=PI_COM:C(2022)631&from=EN

Pagal SFDR reikalaujama, kad finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai informuotų investuotojus apie tai, kaip jie vertina tvarumo riziką, galinčią turėti įtakos jų investicijų vertei ir grąžai („išorinis poveikis“) ir neigiamą tokių investicijų poveikį aplinkai ir visuomenei („inside-out“). Rinkos dalyviai turi pateikti šią informaciją apie konkrečius produktus, bet ir apie visą jų atitinkamą įmonę. Jie turi tai padaryti savo interneto svetainėse, produkto ikisutartiniuose dokumentuose ir metinėse ataskaitose.

 

Reglamentas neverčia rinkos dalyvių investuojant atsižvelgti į žaliuosius kriterijus. Atvirkščiai, jame nustatomos taisyklės, reikalaujančios, kad jos pagrįstų tvarumo teiginius, susijusius su savo finansiniais produktais. Šios taisyklės taikomos finansų rinkos dalyviams, tvarkantiems pinigus galutinių investuotojų vardu: turto valdytojams, draudimo įmonėms, profesinių ir kitų pensijų teikėjams, taip pat investicinėms įmonėms. https://finance.ec.europa.eu/sustainable-finance/disclosures/sustainability-related-disclosure-financial-services-sector_en?prefLang=lt

 

III. Tvarumo atskaitomybės ir jos užtikrinimo reglamentavimas ES

 

III.1

ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD)

2

Bendrovių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva numato, kad visos įmonės, patenkančios į direktyvos apimtis, privalės reguliariai skelbti tvarumo ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai, žmogui ir socialiniai sričiai pagal vienodus visoje ES taikomus ETAS taip pirmą sykį apibrėžiant bendrą tvarumo duomenų teikimo sistemą (numatytas teikiamos informacijos žymėjimas ir skaitmeninimas). CSRD numato etapus kada įmonėms atsiranda prievolė teikti tvarumo informaciją,

III.2

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo reglamentavimas

CSRD numato, kad įmonių metinėse vadovybės ataskaitose tvarumo informacija turės būti patikrinta ir dėl jos pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada. Mokymų metu bus pateikta informacija apie nepriklausomiems tvarumo informacijos užtikrintojams keliamus reikalavimus, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sritis, procesus, eigą ir pateikiamą tikrinamai įmonei išvadą .

III.3

Direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisės aktus

Kursų dalyviams pateikiama informacija, kaip Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatos atsispindi Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

IV. Europos Sąjungoje taikytini Tvarumo atskaitomybės standartai

 

IV.1

Europos tvarumo atskaitomybės standartai.

 

6

 

Tvarumo informacija turi būti teikiama laikantis Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS), kuriuos Europos Komisija priėmė atskiru deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/2772. ETAS nurodomas pateiktinos informacijos turinys ir pagal kokią struktūrą ta informacija turi būti pateikta. Tvarumo informacija turi apimti informaciją, susijusią su atitinkama trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyva, ir ją turi sudaryti: i) trumpas įmonės verslo modelio ir strategijos aprašymas; ii) įmonės išsikeltų per tam tikrą laiką pasiektinų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, aprašymas; iii) administracinio, valdymo ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimais aprašymas ir jų ekspertinių žinių ir įgūdžių arba galimybės naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, aprašymas; iv) įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas; v) informacija apie esamas su tvarumo klausimais susijusių paskatų sistemas; vi) išsamaus patikrinimo proceso, įmonės įgyvendinamo tvarumo klausimais, aprašymas; vii) pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės veikla ir jos vertės grandine, aprašymas; viii) visų veiksmų, kurių įmonė ėmėsi dėl faktinio arba galimo neigiamo poveikio, ir tokių veiksmų rezultatų aprašymas; ix) pagrindinių su tvarumo klausimais susijusių rizikų įmonei aprašymas; x) su atskleidžiama informacija susiję rodikliai. Pateikiama informacija turi apimti informaciją apie pačios įmonės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant jos produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę. ETAS turi būti nurodyta įmonių atskleistina informacija apie konkrečius aplinkos, socialinius ir žmogaus teisių bei valdymo veiksnius, atskleistina atitinkama į ateitį orientuota ir retrospektyvi, kokybinė ir kiekybinė informacija. ETAS numato, kad turi būti atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių. Pirmasis ETAS rinkinys taikomas visiems sektoriams, t. y. jie taikomi visoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kuriame sektoriuje ar sektoriuose jos vykdo veiklą. ETAS siekiama užtikrinti, kad juos taikant būtų atskleista aktuali, patikima ir palyginama informacija apie tvarumą. Mokymų metu pateikiama informacija apie visus 12 ETAS, tuo pačiu apibrėžiant ir reikšmingumo sąvoką.

IV.2

Tvarumo atskaitomybės principai. EFRAG parengtos Dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) taikymo gairės.

Pateikiami ETAS numatyti tvarumo informacijos rengimo principai. Pateikiama dvejopo reikšmingumo vertinimo metodika pagal EFRAG parengtas Dvejopo reikšmingumo gaires.

IV.3

EK pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms paketas. Savanoriškai taikomi mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi ETAS (angl. VSME ESRS) bei biržinėms (listinguojamoms) mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi ETAS (LSME ESRS).

2023 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbtas EK pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms paketas, kur buvo numatyta, kad EFRAG parengs SMVĮ ETAS (angl. VSME ESRS) kaip priemonę, siekiant sumažinti administracinę naštą, suvienodinti iš įvairių institucijų prašomą pateikti informaciją ir palengvinti gauti tvarų finansavimą. Biržinėms MVĮ taikomų ETAS (ESRS) sukūrimas numatytas CSRD. Ir VSME ESRS, ir LSME ESRS projektai parengti vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir ETAS, tik sumažintas prašomos informacijos pateikimo kiekis.

 

V. Tvarumo atskaitomybės reikalavimų taikymas praktikoje

 

V.1

Skaitmeninis ataskaitų rengimas XHTML (išplėstine hiperteksto ženklinimo kalba) ir duomenų/informacijos žymėjimas Inline XBRL ženklinimo kalba. Galimų XBRL International sertifikuotų audito įrankių pristatymas

 

3

 

Direktyvoje 2013/34/ES numatoma, kad įmonė savo vadovybės ataskaitą pateiktų skaitmenine forma. Skaitmeninimas suteikia galimybių veiksmingiau naudoti informaciją ir gerokai sumažinti tiek naudotojų, tiek įmonių išlaidas. Skaitmeninimas taip pat sudaro sąlygas centralizuotai tvarkyti duomenis Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis atviru ir prieinamu formatu, kuris palengvina skaitymą ir leidžia palyginti duomenis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad įmonės savo vadovybės pranešimus parengtų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 3 straipsnyje numatytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu ir ženklintų informaciją apie jų tvarumą, įskaitant pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį reikalaujamą atskleisti informaciją apie tvarumą, laikydamosi Deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 nurodyto elektroninio ataskaitų teikimo formato. Mokymų metu bus supažindinama su EFRAG parengtais tvarumo skaitmeninės taksonomijos paskelbtais projektais (ETAS (ESRS) 1 rinkinio ir Taksonomijos Reglamento (2020/852) 8 straipsnio (Apyvarta, CapEx, OpEx) atskleidimų).

V.2

Finansiniai ir nefinansiniai duomenys ir jų kaupimas (įskaitant ŠESD (šilumos efektą sukeliančių dujų) emisijas)

Kredito įstaigos, taip pat kaip ir kiti Jūsų verslo partneriai, privalo įgyvendinti vis daugiau reikalavimų, susijusių su Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos mažinimo politika.

Bankai ir kredito unijos, atlikdami vieną svarbiausių rolių Lietuvai pereinant prie tvarios ekonomikos ir įgyvendindami ES reikalavimus, turi:

·      Įgyvendinti Europos centrinio banko lūkesčius dėl finansuojamų ŠESD emisijų atskleidimo

·      Pranešti atitinkamoms institucijoms, kaip bankas ar kredito unija tvarko socialinius ir aplinkosauginius iššūkius, susijusius su jų portfelio įmonėmis;

·      Vertinti, ar jų klientai atsižvelgia į aplinkosauginius tikslus savo versle.

Pristatoma skaičiuoklė kaip įrankis apskaičiuoti ŠESD emisijas. https://www.lba.lt/lt/tvarumas/sesd-emisiju-skaiciuokle

 

V.3

Taikymo praktikoje ypatumai

Pateikiama ŠESD skaičiavimo principai, ŠESD emisijų skaičiavimo metodika pavyzdinėse įmonėse. ŠESD emisijos apskaičiuojamos vertinant veiklos apimtį, t. y. veiklos duomenys padauginami iš ŠESD emisijų faktoriaus – koeficiento, kuriuo išreiškiamas ŠESD emisijų kiekis atitinkamam veiklos vienetui. Bendras ŠESD emisijų kiekis apskaičiuojamas išreiškiant per CO2 emisijas. DEFRA ŠESD emisijų koeficientai yra išreikšti per CO2 emisijų kiekį įtraukiant visų ŠESD poveikį aplinkai.

 

VI. Profesinė etika ir kokybės užtikrinimas

 

VI.1

Profesinės etikos ir nepriklausomumo reikalavimai

1

 

Verslas ir finansų rinka privalo vengti ir saugotis ekomanipuliavimo, „žaliojo plovimo“ (angl. greenwashing) savo veikloje. Tam naudoja etikos kodeksus.

 

Teisės aktų pakeitimai dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atveria naująjį etapą įmonių tvarumo ataskaitų patikimumo srityje. Formuojama aiškesnė tvarumo informacijos užtikrinimo sistema, skatinanti sąžiningumą bei atskaitingumą tvaraus verslo veikloje.

 

Pateikiami aktualūs profesinės etikos ir nepriklausomumo reikalavimai apskaitos profesionalams teikiant Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą pagal 3000-asis tarptautinį užduočių užtikrinimo standartą (TUUS).

Analizuojama kokiais atvejais galimas abiejų paslaugų teikimas, kuriais ne.

VI.2

1-asis TKVS

Pateikiami kokybės tikslai ir jų siekimo procedūros siekiant Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų kokybės pagal 1-ajį TKVS.

 

VII. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartai ir jų taikymas

 

VII.1

Finansinės atskaitomybės ir Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo suderinamumas

 

 

 

5

 

 

Įgyvendinant Tvarumo direktyvos nuostatas, pirmiausia tvarumo ataskaitas turės rengti didelės listinguojamos bendrovės, bankai ir draudimo įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius viršija 500. Šios įmonės ataskaitas turės pateikti už 2024 metus. Už 2025 m. prasidedančius finansinius metus, tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti kitos didelės įmonės – akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, už 2026 ir vėlesnius metus – mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės. Numatoma, kad Lietuvoje informacijos tvarumo klausimais teikimas bus privalomas apie 250 įmonių.

Informaciją apie tvarumą reikės pateikti įmonės vadovybės ataskaitoje pagal visoje Europoje taikomą vienodą standartą, elektroniniu formatu. Taip pateikiama informacija bus aiškiai palyginama, skaidri ir patogi naudoti. Numatyta, kad tvarumo atskaitomybės privalomo patikrinimo paslaugas galės suteikti tiek auditoriai, audito įmonės, tiek ne auditoriai (nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai). Dėl finansinių ataskaitų patikimumo užtikrinimo, siūloma suvienodinti kriterijus tiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiantiems subjektams, kuriems finansinių ataskaitų auditas būtų privalomas: piniginio dydžio, didesnio nei 50 darbuotojų skaičiaus, finansavimo iš valstybės ar savivaldybės biudžetų arba panaudotos paramos viršijančios pusę milijono eurų. Ėsant privalomam ataskaitų auditui, finansinės ataskaitos JAR tvarkytojui turės būti pateikiamos kartu su auditoriaus išvada.

Skaidrumui užtikrinti bus privalomas informacijos apie finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvados kokybės trūkumus, nustatytus stebėsenos ir priežiūros metu, teikimas JAR tvarkytojui.

Kokios įmonės, privalančios rengti ir savo vadovybės ataskaitoje teikti informaciją tvarumo klausimais ir kokiomis sąlygomis gali jos neteikti.

Kokios įmonės privalo užtikrinti trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitų prieinamumą visuomenei

https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/imoniu-tvarumo-atskaitomybe/

 

VII.2

Užtikrinimo standartai

Kursų metu pristatomi šie standartai:

o  International Standard on Sustainability Assurance 5000 (nuo 2026 m.)

o  3000-asis tarptautinis užduočių užtikrinimo standartas (TUUS)

Europos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartai (nuo 2026 m.)

VII.3

Svarbūs taikytini audito standartai

240 TAS, 250 TAS, 315 TAS, 320 TAS, 570 TAS, 620 TAS

Specialistai, tirdami apgaulę, dar vadinamą “Žaliasis smegenų plovimas” susiduria su tokiais faktais kaip: Dalies informacijos atskleidimas. Įmonės dažnai stengiasi pateikti teigiamus savo produktų pavyzdžius, bet pamiršta paminėti neigiamus.

Simboliniai veiksmai. Galima sakyti, kad tai standartinė praktika, kuomet didelis teršėjas paaukoja pinigų kokiai nors aplinkosauginei akcijai.

Paslėptas kompromisas. Įvairūs prekės ženklai vieną produktą pakeičia kitu ir pristato kaip žalią, bet iš tiesų taip nėra.

Įrodymų trūkumas. Įmonės pareiškia, kad jų produktai yra organiški, iš antrinių žaliavų, klimatui neutralūs ir t.t. tačiau nepateikia jokių įrodymų.

Neapibrėžtumas. “Žaliasis smegenų plovimas” gali būti daromas pateikiant plačius pareiškimus pripildytus skambių žodžių tokių kaip tvarumas, kurie yra per daug neapibrėžti, kad ką nors reikštų.

Nereikšmingumas. Įmonių teiginiai apie produktus, kurie neturi visiškai jokio poveikio aplinkai.

Mažesnis iš dviejų blogių. Tai nutinka kai įmonės pateikia vieną teigiamą aspektą, kitu atveju aplinkai kenksmingo produkto.

Bereikšmės etiketės. Dalis prekės ženklų slepiasi už įvairių bereikšmių frazių, kurios neturi jokios vertės.

Išpūstos frazės. “Žaliąjį smegenų plovimą” propaguojančios įmonės naudoja techniškai teisingus, bet klaidinančius ir mažą teigimą poveikį aplinkai turinčias frazes.

Įtaigus vaizdavimas. Kartais siekiant “žaliojo smegenų plovimo” užtenka ir įvairiausių vaizdinių detalių ant pakuočių. https://www.circulareconomy.lt/zaliasis-smegenu-plovimas-ir-kaip-ji-atpazinti/

 

Apgaulės faktai susiję su vadovybės įgaliojimų viršijimu ar tyčiniais veiksmais, todėl specialistui svarbu informuoti tinkamus asmenis, išskirti ir įvertinti rizikas, numatyti joms atsakus. Specialistas telkiasi eksperto pagalbą priimdamas esminius su veiklos tęstinumu susijusius sprendimus ir padarydamas atitinkamas išvadas remdamasis dvigubu reikšmingumu. Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projekte, registruotame 2024-04-23, pereinamųjų nuostatų 2 straipsnyje numatyta, jog tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos turi būti teikiamos vadovaujantis Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtais ir patvirtintais tarptautiniais užtikrinimo užduočių standartais, kol Europos Komisija patvirtins tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatai bus pateikiami tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje.

VII.4

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada

Užtikrinimo tendencijos pasaulyje rodo, kad 95 % audito įmonių naudojosi ISAE 3000 (persvarstytu) standartu, kiti paslaugų teikėjai teikia pirmenybę kitiems, ne IAASB standartams, - 2021 m. tik 38 % naudojo ISAE 3000 https://www.lar.lt/doclib/qpvpi8zutkubzjd8udwnarhfvdx5tey1

 

Iššūkiai, su kuriais susiduriama atliekant tvarumo ataskaitų užtikrinimą. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas galės teikti: auditorius, turintis teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, audito įmonė, turinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas.

 

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje bus pateikiama nuomonė, ar vadovybės ataskaitoje pateikta informacija tvarumo klausimais, parengta laikantis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytų reikalavimų.

 

Išvados sudedamosios dalys, įskaitant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo apimties aprašymą, nurodant, kokiais profesiniais standartais vadovaujantis buvo suteiktos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje pateikiama nuomonė dėl:

1.     informacijos tvarumo klausimais atitikties Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimams, Europos tvarumo atskaitomybės standartams,

2.     įmonės taikomų procesų, kuriuos ji taikė rinkdama ir teikdama informaciją tvarumo klausimais pagal 1 punkte nurodytus standartus,

3.     2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų laikymosi,

4.     reikalavimo ženklinti tvarumo ataskaitoje teikiamą informaciją, įskaitant Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, teikiamą pagal ES elektroninio ataskaitų teikimo formatą laikymosi.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą pasirašys atitinkamai auditorius arba užtikrinimo specialistas, suteikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas, ir nurodys jos parengimo datą. Rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje pateiktos konsoliduotosios informacijos tvarumo klausimais, galioja tie patys išvados sudėties reikalavimai.

Taip pat supažindinama su Europos audito priežiūros įstaigų komiteto (CEAOB) patvirtintomis Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo gairėmis.

 

 

 

SUDERINTA

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo

valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2024 m. birželio 7 d. raštu Nr. (8.53Mr)D2-1380