Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-435
2017 m. liepos 12 d. Nr. 599
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo
Nr. SV-S-159 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-435 (toliau – Projektas) ir pateikti šiuos siūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
1. Atsižvelgiant į Projekto 1 straipsnyje dėstomus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimus, atitinkamai persvarstytinos / tikslintinos ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.
2. Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys, dėl kurių Projekto 1 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl medžiotojų visuomeninių organizacijų dalyvavimo komisijų darbe, atstovų į šias komisijas teikimo, taip pat tokių subjektų galimybės teikti siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo. Juk Projekte nesiūloma keisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad į savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromą komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti skiriami savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos atstovai.
3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, tikslintina Projekto 3 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte vartojama formuluotė „juridinio asmens narys“.
4. Projekto 4 straipsnyje dėstomoje Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens – medžiotojų klubo ar būrelio, kurio savininkams (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme vartojama formuluotė „asociacijos nariai“) priklausytų ne mažiau nei 70 procentų ploto, suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas galėtų būti pripažįstamas atitinkantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau vartojama loginė jungtis „arba“ verčia manyti, kad tokiam juridiniam asmeniui nustatoma visiškai atskira elgesio taisyklė ir jam apskritai nebūtų taikomos nuostatos dėl mažiausio medžioklės ploto dydžio. Be to, asmenų lygybės principo požiūriu pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių kitokį teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik minėto juridinio asmens įsteigimui (tai yra nenurodyta, kodėl tokio reguliavimo nesiūloma nustatyti ir atskiriems fiziniams asmenims).
5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas ir esamą teisėkūros praktiką, svarbu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme būtų nurodyta pati institucijų teikiama paslauga, tačiau nuostata, kad turi būti mokama rinkliava, neprivaloma, todėl Projekto 5 straipsnyje dėstoma Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už laikomą medžioklės egzaminą turi būti sumokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, laikytina pertekline.
6. Vertėtų atsisakyti Projekto 2 straipsnyje siūlomos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 procentų (vietoj buvusių 70 procentų) lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, ir palikti šiuo metu nustatytą šių lėšų paskirstymo santykį, nes savivaldybėms, netekusioms tokių lėšų, būtų sunkiau atlikti joms numatytas funkcijas: atlyginti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą (2015 metais atlyginta beveik 113 tūkst. eurų, o 2016 metais – jau beveik 145 tūkst. eurų) ir finansuoti įgyvendinamas prevencijos priemones šiai žalai išvengti. Kadangi beveik visos lėšos sunaudojamos kompensacijoms išmokėti, lėšų aktyvioms šios žalos prevencijos priemonėms finansuoti nebelieka, todėl siūlymas pakeisti lėšų paskirstymo proporciją yra nepriimtinas.