LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2023 M. GEGUŽĖS 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-180 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1K-305

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“:

1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 8 punktu, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsniu ir Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“, 4 punktu:“.

1.2. Papildau 8 punktu:

8. Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkos aprašą.“

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad, įsigaliojus šiam įsakymui, nuorodos į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“.

 

 

 

Finansų ministrė                                                                                                          Gintarė Skaistė

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 1K-305

redakcija)

 

LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

1. Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, įstaigų tvarkomose sąskaitose laikinai nenaudojamų lėšų ir kitų teisės aktuose nurodytų finansų ministro nustatyta tvarka investuotinų laikinai laisvų lėšų (toliau kartu – laisvos lėšos) investavimo tvarka, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamų lėšų naudojimą, nenustatyta kitaip.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija investuoja:

3.1. vadovaudamasi Valstybės iždo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi – laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius ir įstaigų tvarkomose sąskaitose laikinai nenaudojamas lėšas;

3.2. jai kituose teisės aktuose nurodytas investuotinas laikinai laisvas lėšas;

3.3. laisvas lėšas, jeigu buvo gautas laisvų lėšų valdytojo rašytinis prašymas ir Finansų ministerija su juo sutiko. Jeigu Finansų ministerija investuoja laisvų lėšų valdytojo laisvas lėšas, ji turi užtikrinti, kad investuotos laisvos lėšos bus grąžintos į laisvų lėšų valdytojo sąskaitą pagal iš anksto suderintą grafiką arba kita laisvų lėšų valdytojo su Finansų ministerija sutarta tvarka. Finansų ministerija ir laisvų lėšų valdytojas gali sutarti dėl papildomų investavimo būdui, krypčiai ar trukmei taikomų apribojimų. Taip pat Finansų ministerija bent kartą per savaitę peržiūri laisvų lėšų valdytojo laisvų lėšų likučius ir įvertina investavimo galimybes. Laisvų lėšų valdytojo sąskaitose turi būti paliktas lėšų likutis dėl laisvų lėšų investavimo patirtoms tiesioginėms išlaidoms apmokėti.

4. Kitais, negu nurodyta Aprašo 3 punkte, atvejais laisvas lėšas investuoja laisvų lėšų valdytojas.

5. Laisvos lėšos turi būti investuojamos į eurais denominuotas priemones (kitomis negu euras valiutomis esančios laisvos lėšos gali būti investuojamos tik į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke).

6. Investuojant laisvas lėšas turi būti įvertinta:

6.1. kuris iš nurodytų laisvų lėšų investavimo būdų yra ekonomiškai naudingesnis:

6.1.1. tiesiogiai (jeigu kiti teisės aktai, reglamentuojantys laisvų lėšų investavimą, nenustato kitaip), apklausus ne mažiau kaip 3 potencialius subjektus, į kurių finansines priemones Aprašo nustatyta tvarka gali būti investuojamos laisvos lėšos;

6.1.2. tarpininkaujant tarpininkams – Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotoms finansų įstaigoms (bankams ir finansų maklerio įmonėms), turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, vykdančioms visus juos prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčioms teisę verstis banko veikla (įskaitant investicinių paslaugų teikimą) arba turinčioms finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus. Laisvos lėšos tarpininkaujant tarpininkui į vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones investuojamos apklausus ne mažiau kaip 3 tarpininkus arba, pagal su ne mažiau kaip 3 tarpininkais pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis, pasirinkus geriausias sąlygas siūlantį tarpininką;

6.2. būsimi pinigų srautai ir investicinių priemonių išpirkimo terminai, t. y. investavimo pabaigos terminas turi būti ne vėlesnis kaip iki planuojamos laisvų lėšų panaudojimo pagal paskirtį dienos arba tos investicinės priemonės be apribojimų gali būti parduodamos antrinėje rinkoje bet kurią dieną iki laisvų lėšų panaudojimo pagal paskirtį dienos, atsižvelgiant į laiką, reikalingą sprendimui priimti ir lėšoms už parduotus vertybinius popierius gauti.

7. Laisvas lėšas galima investuoti į:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių garantuotus skolos vertybinius popierius;

7.3. Lietuvos banko, užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;

7.4. Lietuvos Respublikos valstybės valdomų įmonių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, neužtikrintas valstybės garantija;

7.5. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;

7.6. terminuotuosius indėlius Lietuvos banke;

7.7. terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose – Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos įstaigose, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;

7.8. terminuotuosius indėlius Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose;

7.9. Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas), jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudaro Aprašo 7.1–7.5 papunkčiuose nurodyti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, taip pat regioninės valdžios, savivaldybės išleisti arba garantuoti bei užsienio valstybių vyriausybių garantuoti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės.

8. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.17.5 papunkčiuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones:

8.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės turi būti įtraukti į rinkos, kuri pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba)

8.2. skolos vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės turi būti įtraukti į prekybą užsienio valstybėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)

8.3. išleidžiamų naujų skolos vertybinių popierių emisijos sąlygose turi būti numatytas įsipareigojimas šiuos vertybinius popierius įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo dienos.

9. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.2 papunktyje nurodytus skolos vertybinius popierius, šie skolos vertybiniai popieriai (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantuotus skolos vertybinius popierius) turi būti įtraukti į Europos Centrinio Banko skelbiamą antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą.

10. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 ir 7.3 papunkčiuose nurodytas pinigų rinkos priemones, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės yra išleistos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės, užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė.

11. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 papunktyje nurodytus užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, galima investuoti:

11.1. ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų lėšų, tačiau galima įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių;

11.2. jeigu valstybė, į kurios skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:

11.2.1. Moodyʼs Investors Service – A3;

11.2.2. Standard & PoorʼsA–;

11.2.3. Fitch Ratings – A–;

11.2.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą.

12. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 papunktyje nurodytus Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones ir į Aprašo 7.2 papunktyje nurodytus Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių garantuotus skolos vertybinius popierius, galima investuoti:

12.1. visas laisvas lėšas, tačiau į vienos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę) išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų;

12.2. jeigu valstybė (išskyrus Lietuvos Respubliką), į kurios išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:

12.2.1. Moodys Investors Service – Baa3;

12.2.2. Standard & Poors – BBB–;

12.2.3. Fitch Ratings – BBB–;

12.2.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą.

13. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.3 papunktyje nurodytus užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, galima investuoti visas laisvas lėšas, tačiau į vieno, šiame punkte nurodyto, subjekto išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų.

14. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.4 papunktyje nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės valdomų įmonių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, neužtikrintas valstybės garantija, galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų visų laisvų lėšų ir įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių.

15. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.3 ir 7.6 papunkčiuose nurodytus Lietuvos banko išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones ar terminuotuosius indėlius, galima investuoti visas laisvas lėšas.

16. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.7 papunktyje nurodytus terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose, galima investuoti:

16.1. ne daugiau kaip 70 procentų visų laisvų lėšų, tačiau į terminuotuosius indėlius vienoje skolos valdymo įstaigoje galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų;

16.2. jeigu valstybė, į kurios terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:

16.2.1. Moody’s Investors Service – Baa3;

16.2.2. Standard & Poor’s – BBB–;

16.2.3. Fitch Ratings – BBB–;

16.2.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą.

17. Laisvas lėšas laikant kaip terminuotąjį indėlį Aprašo 7.8 papunktyje nurodytame banke, banko, kuriame laikomas terminuotasis indėlis, registruota buveinė turi būti arba Lietuvos Respublikoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitoje užsienio valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra bent lygiavertė priežiūrai Europos Sąjungoje pagal 2021 m. spalio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/1753 dėl tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų taikomų priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013.

18. Į Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankų (Aprašo 18.3 ir 18.4 papunkčiuose nustatytais atvejais – tik į Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos bankų) skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones arba terminuotuosius indėlius galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų:

18.1. ne daugiau kaip 50 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ir ne ilgesniam negu 36 mėnesių terminui, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:

18.1.1. Moody’s Investors Service – Aa3;

18.1.2. Standard & Poor’s – AA–;

18.1.3. Fitch Ratings – AA–;

18.1.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą;

18.2. ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 35 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:

18.2.1. Moodys Investors Service – A3;

18.2.2. Standard & Poor’s – A;

18.2.3. Fitch Ratings – A;

18.2.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą;

18.3. ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 20 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui ir tik eurais, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:

18.3.1. Moodys Investors Service – Baa3;

18.3.2. Standard & Poors – BBB–;

18.3.3. Fitch Ratings – BBB–;

18.3.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą;

18.4. ne daugiau kaip 10 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 5 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 3 mėnesių terminui ir tik eurais, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, žemesnį kaip (arba jam reitingas nėra suteiktas):

18.4.1. Moodys Investors Service – Baa3;

18.4.2. Standard & Poors – BBB–;

18.4.3. Fitch Ratings – BBB–;

18.4.4. kitos Eurosistemos pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos atitinkamą reitingą.

19. Lietuvos Respublikoje įsteigtas bankas arba Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas gali būti laikomas aukštesnį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turinčiu banku, jeigu tokį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turi Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos bankas, patronuojantis Lietuvos Respublikoje įsteigtą banką arba Lietuvos Respublikoje įsteigęs savo filialą.

20. Bendra investicijų į Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybių bankų ir skolos valdymo įstaigų terminuotuosius indėlius apimtis negali viršyti 70 procentų visų laisvų lėšų.

21. Jeigu Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės bankas nevykdo terminuotojo indėlio sutartyje numatytų sąlygų ilgiau negu vieną darbo dieną, svarstomas investavimo į terminuotuosius indėlius šiame banke sustabdymas. Sprendimą dėl investavimo į terminuotuosius indėlius šiame banke sustabdymo ir dėl tuo metu galiojančių terminuotojo indėlio sutarčių galiojimo priima laisvas lėšas investavusi institucija.

22. Laisvas lėšas galima investuoti į Aprašo 7.9 papunktyje nustatytus viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas) tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

22.1. subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

22.2. subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažesnė, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

22.3. subjektai viešai skelbia savo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

22.4. subjekto išleidžiami investiciniai vienetai (akcijos) yra skirti viešai platinti.

23. Laisvas lėšas investuojant į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti tik tuo atveju, jeigu investicijos į kitas priemones, nurodytas Aprašo 7.1–7.8 papunkčiuose, dėl rinkoje esančios situacijos nėra tinkamos tomis aplinkybėmis ir investicijos sudaro:

23.1. ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų, tačiau į vieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 35 procentus laisvų lėšų;

23.2. ne daugiau kaip 10 procentų investicinio fondo vertės arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės kapitalo dydžio.

24. Kolektyvinio investavimo subjektai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas), terminuotuosius indėlius bus investuojamos laisvos lėšos, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką arba kolektyvinio investavimo subjektą, atitinkantį Apraše nurodytus reikalavimus, yra šie:

24.1. banko ilgalaikio mokumo kredito reitingas arba kolektyvinio investavimo subjekto reitingas (jeigu jis nustatytas);

24.2. investuotų lėšų saugumas;

24.3. banko apmokėtojo kapitalo dydis;

24.4. metinis pelningumas;

24.5. ankstesnių laikotarpių metinis pelningumas, jeigu investuojama į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas);

24.6. komisinio užmokesčio ar kitų išlaidų dydis.

25. Aprašo 11–16, 18, 20 ir 23 punktuose nustatyti laisvų lėšų investavimo apimties reikalavimai taikomi bendrai investavimo momentu sąskaitose esančio likučio ir jau investuotų lėšų sumai.

26. Jeigu subjektai, į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas) arba terminuotuosius indėlius yra investuotos laisvos lėšos, nebetenkina Apraše nustatytų reikalavimų, laisvas lėšas investavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos sužinojimo dienos, įvertinusi investicijos likutinę trukmę, investuotų lėšų susigrąžinimo išlaidas ir kitą turimą informaciją, turi priimti ekonomiškai pagrįstą sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su investuotomis lėšomis.

27. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius ir kitais, negu nurodyta Aprašo 3 punkte, atvejais – laisvų lėšų valdytojas, laikydamiesi Aprašo reikalavimų, atskiru sprendimu gali nustatyti savo valdomų laisvų lėšų prioritetines geografines investavimo kryptis, bendrai investicinio portfelio finansinės trukmės apribojimus, investavimo trukmės apribojimus, taikomus skirtingoms investavimo priemonėms, tam tikros rūšies laisvų lėšų investavimo eilės tvarką, prioritetines investavimo priemones ir investavimo priemonių proporcijas investiciniame portfelyje.

 

________________________________________