Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1813
2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 861
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-682 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1813 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kuria profesinės etikos pažeidimas yra prilyginamas profesiniam pažeidimui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į blogėjančią laikraščių leidybos padėtį ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintą informacijos laisvę. Manytina, kad Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija gali atmesti tiekėjo, padariusio profesinį pažeidimą (šiuo atveju – pažeidusio profesinę etiką), pasiūlymą, neprieštarauja Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams. Priešingai, minėtas reikalavimas tiekėjams būti nepadariusiems profesinės etikos pažeidimo turėtų tik skatinti žurnalistus, leidėjus ir kitų profesijų atstovus elgtis teisingai ir sąžiningai, etiškai vykdyti atitinkamą veiklą.
Pažymėtina, kad Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai visada išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto savybes, pirkimo dokumentuose nustato minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjas. Vienas iš tokių reikalavimų gali būti reikalavimas, kad tiekėjas nebūtų padaręs rimto profesinio pažeidimo. Pažymėtina, kad Įstatyme sąvoka „profesinis pažeidimas“ apima profesinės etikos, konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimus. Kalbant apie profesinės etikos pažeidimus, svarbu paminėti, kad jie apima ne tik Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus žurnalistų ir leidėjų etikos pažeidimus, bet ir kitų profesijų atstovų (teisininkų, gydytojų ir kitų) profesinės etikos pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimą, ar tiekėjas yra padaręs profesinės etikos pažeidimą, priima ne perkančioji organizacija, o kompetentinga tos srities institucija. Jeigu būtų atsisakyta Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto normos, kuria profesinės etikos pažeidimas suprantamas kaip profesinis pažeidimas, viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti ir profesinės etikos taisyklių nesilaikantys tiekėjai. Manytina, kad tokia praktika būtų ydinga ir nesuderinama su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams keliamais reikalavimais.
2. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas, kuriuo profesinio pažeidimo samprata papildyta profesinės etikos pažeidimais, įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 21 dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė Įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo įgyvendinta Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 103-S-3 „Dėl darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ atlikto tyrimo ataskaitos“ nurodyta rekomendacija Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų pakeitimus ir juose, atsižvelgiant į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymą, rekomenduoti valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, įsigyjančioms viešinimo paslaugų, pirkimo dokumentuose numatyti ribojimus dalyvauti tiems viešosios informacijos rengėjams ir (arba) skleidėjams, kurie kompetentingų institucijų yra pripažinti nesilaikančiais profesinės etikos arba per praėjusius metus pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo arba Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas.
Praktinės problemos, susijusios su informacijos sklaida visuomenės informavimo priemonėmis, lėmusios Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimą, kuriuo profesinio pažeidimo samprata papildyta profesinės etikos pažeidimais, yra aktualios ir šiandien, o minėta Įstatymo nuostata skatina tam tikros srities tiekėjus elgtis pagal jiems nustatytas elgesio taisykles.