Administracinė byla Nr. eAS-448-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00858-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SN-19-52 „Dėl atsakymo į prašymą“; 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką pašalinti padarytą pažeidimą; 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo einamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas prilyginti darbinei veiklai.
II.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekė pakartotinai inicijuoti administracinę bylą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas anksčiau kreipėsi į teismą su skundu administracinėje byloje Nr. eI1-7884-402/2024, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SN-19-52 „Dėl atsakymo į prašymą“; 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką pašalinti padarytą pažeidimą; 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo einamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas prilyginti darbinei veiklai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad administracinėje byloje
Nr. eI1-7884-402/2024 teismo procesas dar nėra pasibaigęs.
III.
Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo žinioje yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. kovo 14 d. jis kreipėsi į teismą su skundu. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eI1-7884-402/2024 atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prieš tai nepasinaudojęs išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Minėtą nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamos Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. priėmimo metu administracinėje byloje Nr. eI1-7884-402/2024 skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagrįstumo ir teisėtumo.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas anksčiau inicijavo administracinę bylą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti minėtą nutartį. Pareiškėjas teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu teismo žinioje nebuvo iškelta byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme
(ABTĮ 151 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertinamas vadovaujantis ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatomis.
Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalyką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytais pagrindais. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai apibrėžė administracinės bylos iškėlimo momentą. Administracinė byla teismo žinioje gali būti tik po to, kai priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla nėra laikoma iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-651-502/2023; kt.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, jeigu tuo metu teisme jau yra priimtas nagrinėti skundas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą, jeigu teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą. Šiuo atveju teismas turi nustatyti, ar paduotas naujas skundas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-897-520/2016; kt.). Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-128-492/2017; kt.). Todėl teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ
33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, turi įsitikinti dėl lyginamų skundų pagrindų tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvieno skundo argumentų pakartotinumą, taip pat įvertinti, ar pagal atskirai paduotus skundus inicijuojamos bylos dėl tapačių teisinių santykių ir skunduose suformuluotais reikalavimais iš esmės siekiama tapačių teisinių pasekmių
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-300-815/2021 ir joje nurodytą praktiką).
Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 19 d. sprendimą
Nr. SN-19-52 „Dėl atsakymo į prašymą“; 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką pašalinti padarytą pažeidimą; 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo viršininką nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo einamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas prilyginti darbinei veiklai. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m.
kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI1-7884-402/2024 atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi, 2024 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-286-415/2024 paliko Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjo skundo priėmimo klausimas administracinėje byloje Nr. eI1-7884-402/2024 dar nebuvo išspręstas. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teismo žinioje nebuvo iškeltos bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas gali atlikti skundų tapatumo vertinimą tik nustatęs, kad teismo žinioje yra bent du skundai dėl to ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės negalėjo atlikti aptarto skundų tapatumo vertinimo, nes, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą 2024 m. gegužės 24 d. nutartį, administracinė byla Nr. eI1-7884-402/2024 nebuvo iškelta.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-286-415/2024 nustatė
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu minėtoje administracinėje byloje, nepasinaudojo privaloma ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kreipdamasis į teismą su skundu nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas pašalino kliūtis bylos nagrinėjimo procesui, t. y. pasinaudojo privaloma ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui neliko priežasčių nagrinėjamoje byloje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas