PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-405

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

VIDAUS KONTROLĖS POLITIKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus kontrolės politikos apraše (toliau – Vidaus kontrolės politikos aprašas) nustatoma Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ministerija) vidaus kontrolės politika (toliau – vidaus kontrolės politika), t. y. su ministerijos veikla – ministerijos veiklos tikslų, nustatytų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, siekimu, taip pat planavimo dokumentuose finansų ministrui (toliau – ministras) ir (ar) ministerijai nustatytų tikslų siekimu ir uždavinių su planuojamais pasiekti per tam tikrą laikotarpį rezultatais įgyvendinimu (toliau kartu – ministerijos veiklos tikslai) – susijusių vidaus kontrolės tvarkos aprašų, taisyklių ir kitų dokumentų (jų nuorodos pateiktos ministerijos interneto svetainėje finmin.lrv.lt), skirtų vidaus kontrolei ministerijoje sukurti ir įgyvendinti, visuma.

2. Vidaus kontrolės politikos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (toliau – Įstatymas) ir Vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-195 „Dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo viešajame juridiniame asmenyje“ (toliau – Aprašas).

II SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS

3. Vidaus kontrolė – ministro sukurta kontrolės sistema ministerijos veiklos rizikai valdyti, padedanti siekti ministerijos veiklos tikslų ir užtikrinti, kad:

3.1. ministerijos veikla būtų vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių ministerijos veiklą, reikalavimų;

3.2. ministerijos turtas ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais ar kitų neteisėtų veikų;

3.3. ministerija, vykdydama veiklą, laikytųsi patikimo finansų valdymo principo, grindžiamo:

3.3.1. ekonomiškumu, kuris suprantamas kaip minimalus išteklių panaudojimas užtikrinant vykdomos veiklos kokybę;

3.3.2. efektyvumu, kuris suprantamas kaip geriausias naudojamų išteklių ir vykdomos veiklos (kiekio, kokybės ir laiko požiūriu) santykis;

3.3.3. rezultatyvumu, kuris suprantamas kaip nustatytų ministerijos veiklos tikslų ir planuotų rezultatų pasiekimo lygis;

3.4. teikiama informacija apie ministerijos finansinę ir kitą veiklą būtų patikima, aktuali, išsami ir teisinga.

4. Vidaus kontrolės politika ministerijoje grindžiama rizikos valdymu, atsižvelgiant į ministerijos veiklos ypatumus, vidaus kontrolės pritaikymą ministerijai. Pagal Įstatyme ir Apraše nustatytus reikalavimus vidaus kontrolė ministerijoje įgyvendinama laikantis vidaus kontrolės principų, apimant 5 tarpusavyje susijusius vidaus kontrolės elementus, integruojant ją į ministerijos veiklą, apimant pagrindinius valdymo procesus (planavimą, atlikimą ir stebėseną), nustatant vidaus kontrolės dalyvių pareigas, nuolat ją tobulinant ir pritaikant prie pokyčių.

III SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS PRINCIPAI

5. Vidaus kontrolė ministerijoje įgyvendinama laikantis vidaus kontrolės principų, nustatytų Įstatymo 5 straipsnyje:

5.1. tinkamumo – vidaus kontrolė pirmiausia turi būti įgyvendinama tose ministerijos veiklos srityse, kuriose susiduriama su didžiausia rizika;

5.2. efektyvumo – siekiama vidaus kontrolės procedūras ir priemones nustatyti taip, kad vidaus kontrolės įgyvendinimo sąnaudos neviršytų dėl atliekamų vidaus kontrolės veiksmų gaunamos naudos;

5.3. rezultatyvumo – turi būti pasiekti vidaus kontrolės tikslai;

5.4. optimalumo – vidaus kontrolė turi būti proporcinga rizikai ir neperteklinė;

5.5. dinamiškumo – vidaus kontrolė turi būti nuolat tobulinama atsižvelgiant į pasikeitusias ministerijos veiklos sąlygas;

5.6. nenutrūkstamo funkcionavimo – vidaus kontrolė turi būti įgyvendinama nuolat.

IV SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMAS PAGAL VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTUS

6. Vidaus kontrolė ministerijoje įgyvendinama apimant šiuos tarpusavyje susijusius vidaus kontrolės elementus, nustatytus Įstatymo 6 straipsnyje:

6.1. kontrolės aplinką;

6.2. rizikos vertinimą;

6.3. kontrolės veiklą;

6.4. informavimą ir komunikaciją;

6.5. stebėseną.

7. Vidaus kontrolė ministerijoje įgyvendinama pagal kiekvieną vidaus kontrolės elementą ir pagal Apraše nurodytus vidaus kontrolės elementus apibūdinančius principus – priemones, kuriomis ministerija siekia veiklos tikslų.

ANTRASIS SKIRSNIS

KONTROLĖS APLINKA

8. Kontrolės aplinka – visos vidaus kontrolės (kaip sistemos) pagrindas, užtikrinantis ministerijos organizacinę struktūrą, ministerijos veiklos valdymą, personalo valdymą, ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau kartu – darbuotojai), profesinio elgesio principus ir taisykles, kompetenciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vidaus kontrolės įgyvendinimui ir jos kokybei.

9. Ministerijos veiklos valdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, veikla vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus ministerijos nuostatus, o darbas ministerijoje organizuojamas pagal ministro tvirtinamą ministerijos darbo reglamentą derinant funkcinį ir projektinį valdymo metodus:

9.1. Funkcinis valdymo metodas įgyvendinamas per ministerijos organizacinę struktūrą, kurią tvirtina ministras ir kurią sudaro ministerijos administracijos padaliniai (grupės, departamentai su juose esančiais departamentų skyriais ir savarankiški skyriai) ir tam tikrai užduočiai (-ims) atlikti dažniausiai ministro arba jo pavedimu – ministerijos kanclerio sudaryti laikini dariniai (darbo grupės, komisijos, komitetai). Ministerijos administracijos padalinių vadovai gali nustatyti vadovaujamo ministerijos administracijos padalinio darbo procedūras ir (ar) tvirtinti procesus reglamentuojančius dokumentus.

9.2. Projektinis valdymo metodas įgyvendinamas vadovaujantis ministro tvirtinamu ministerijos projektų valdymo aprašu, kuriame nustatoma ministerijos projektų inicijavimo, planavimo ir stebėsenos vykdymo tvarka.

10. Ministerijos organizacinė struktūra formuojama taip, kad būtų užtikrinamas priežiūros funkcijų ir ministerijos veiklos bei jos kontrolės funkcijų atskyrimas, stengiantis užtikrinti galimų interesų konfliktų, korupcijos apraiškų, tyčinių klaidų bei kitų neteisėtų veikų pasireiškimo tikimybės sumažinimą ir (arba) fiksavimą laiku. Atliekamos funkcijos detalizuojamos ministerijos administracijos padalinių nuostatuose taip, kad būtų galima matyti, kurioms darbuotojų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti.

11. Ministras nustato finansų viceministrų veiklos ir ministerijos kanclerio administravimo sritis.

12. Ministerijos vidaus tvarkos taisyklėse aprašomi ministerijos vidaus tvarkos klausimai: darbuotojų darbo ir poilsio laikas, atostogų ir kitų poilsio dienų suteikimo tvarka, darbo vietos įrengimas, darbo priemonių išdavimas ir naudojimas, automobilių stovėjimo aikštelės naudojimas, aprangos, išvaizdos ir elgesio reikalavimai, vidinių renginių organizavimas, lygių galimybių užtikrinimas ir įgyvendinimas, darbų perdavimas ir atsiskaitymas už juos ir kt.

13. Darbuotojų funkcijos ir pavaldumas nustatomi ministro tvirtinamuose pareigybių aprašymuose. Metinės užduotys kiekvienam darbuotojui, jų įgyvendinimo terminai ir rizikos, kurios gali trukdyti pasiekti iškeltas metines užduotis, nustatomi kiekvieno darbuotojo metinio tarnybinės veiklos vertinimo dokumente.

14. Ministerijoje siekiama, kad darbuotojai turėtų pakankamą (tinkamą pareigybei išsilavinimą, patirtį, įgūdžius) kvalifikaciją funkcijoms atlikti, pareigoms vykdyti, metinėms užduotims atlikti, vidaus kontrolei suprasti.

15. Darbuotojų mokymai vykdomi pagal tiesioginių vadovų kasmet formuojamus kvalifikacijos tobulinimo poreikius, atsižvelgiant į darbuotojų atliekamas funkcijas ir, darbuotojų ministerijos Personalo valdymo skyriui pateiktus individualaus kvalifikacijos tobulinimo poreikius.

16. Ministerijoje formuojama tokia personalo valdymo politika, kuri skatintų pritraukti, ugdyti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

TREČIASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VERTINIMAS

17. Ministerijos veiklos rizikos vertinimas – neigiamos įtakos ministerijos veiklai galinčių turėti aplinkybių nustatymas ir analizė. Rizikos vertinimas apima rizikos veiksnių, įskaitant korupcijos riziką, analizę, toleruojamos rizikos nustatymą ir priemonių rizikai valdyti parinkimą.

18. Pasidalijimas pareigomis, susijusiomis su rizikos valdymu, pagal trijų linijų modelį nurodytas Vidaus kontrolės politikos aprašo 1 priede pateiktoje schemoje.

19. Rizikos valdymas yra neatsiejama ministerijos veiklos procesų (planavimo) dalis. Rizikos valdymas sutampa su metiniu veiklos planavimo ciklu, siekiant išanalizuoti su ministerijos veiklos tikslais susijusius rizikos veiksnius ir taikyti reikalingas rizikos valdymo priemones.

20. Ministerijos vykdomų projektų rizika nustatoma ir registruojama vadovaujantis ministerijos projektų valdymo aprašu. Rizikos veiksniai ir rizikos valdymo priemonės numatomi sudarant ir atnaujinant projektų planus.

21. Ministerijos darbuotojas turi:

21.1. operatyviai ir pagrįsdamas turima informacija bei duomenimis savo tiesioginiam vadovui pranešti apie jam žinomą riziką;

21.2. siūlyti savo tiesioginiam vadovui galimas rizikos valdymo priemones;

21.3. įgyvendinti ir (ar) dalyvauti įgyvendinant jam priskirtas rizikos valdymo priemones;

21.4. teikti savo tiesioginiam vadovui siūlymus dėl rizikos valdymo tobulinimo.

22. Rizikos, susijusios su ministerijos administracijos padalinio veikla, valdymą užtikrina ministerijos administracijos padalinio vadovas. Ministerijos administracijos padalinio vadovas turi:

22.1. prireikus inicijuoti rizikos, susijusios su vadovaujamo ministerijos administracijos padalinio veikla, vertinimą ir koordinuoti rizikos valdymą;

22.2. užtikrinti, kad būtų išanalizuoti visi su vadovaujamo ministerijos administracijos padalinio veikla susiję rizikos veiksniai;

22.3. dalyvauti planuojant rizikos, susijusios su vadovaujamo ministerijos administracijos padalinio veikla, valdymo priemones;

22.4. užtikrinti rizikos valdymo priemonių, kurios priskirtos ministerijos administracijos padaliniui, įgyvendinimą ir apie jo rezultatus informuoti ministerijos veiklos rizikos valdymą organizuojantį ir koordinuojantį ministerijos administracijos padalinį – ministerijos Veiklos valdymo departamentą (toliau – VVD).

23. VVD turi:

23.1. rengdamas metinius ministerijos veiklos planus sudaryti ministerijos veiklos rizikos veiksnių sąrašą ir teikti ministerijos administracijos padaliniams siūlymus dėl ministerijos veiklos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo priemonių;

23.2. inicijuoti, organizuoti ir vykdyti ministerijos veiklos rizikos vertinimo procesą;

23.3. teikti ministrui siūlymus dėl rizikos valdymo tobulinimo.

24. Rizikos vertinimo metu analizuojami nuolat (kasdien) ir (arba) periodiškai pagal atskiras užduotis atliekami darbai, veiklos procesai, įvykiai ar veiksmai, kurie gali turėti įtakos ministerijos veiklos tikslų pasiekimui.

25. Rizikos veiksniai, galintys turėti neigiamą poveikį ministerijos veiklos tikslų pasiekimui (kai planuojami pasiekti rezultatai ar nustatyti rodikliai nepasiekiami iš esmės ar pasiekiami ne laiku), skirstomi į išorinius ir vidinius:

25.1. išoriniai rizikos veiksniai:

25.1.1. politiniai;

25.1.2. ekonominiai;

25.1.3. socialiniai-kultūriniai;

25.1.4. teisiniai;

25.1.5. technologiniai;

25.1.6. gamtiniai (gamtos reiškiniai);

25.2. vidiniai rizikos veiksniai:

25.2.1. žmogiškieji ištekliai – vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų ir darbuotojų nepakankama kvalifikacija funkcijoms atlikti, pareigoms vykdyti, metinėms užduotims įvykdyti, vidaus kontrolei suprasti, netikslus kompetencijų (teisių ir pareigų) paskirstymas, neveiksminga darbuotojų darbo motyvacijos sistema, personalo kaita, neefektyvi mokymų sistema, nepakankamos kvalifikacijos kėlimo priemonės;

25.2.2. veiklos procesai – patvirtintų tvarkos aprašų, taisyklių ir reglamentuotų procedūrų trūkumas, nepakankamai aprašyti procesai ir atskiros procedūros, nukrypimai nuo aprašytų procesų ar procedūrų, neefektyvus ministerijos veiklos planavimo ir kontrolės procesas, vidinio komunikavimo trūkumas;

25.2.3. informacinės technologijos – nepakankamai automatizuoti ministerijos veiklos procesai (neautomatizuotas procesas arba nepakankamos palaikančių informacinių sistemų funkcinės galimybės), netinkamai organizuojamas ir valdomas informacinių technologijų sprendimų diegimas, palaikymas, informacinių sistemų saugumo valdymas, kitų išteklių panaudojimo efektyvumas;

25.2.4. infrastruktūra – netinkamos darbo patalpos ar darbuotojų darbo vietos, darbų saugos trūkumai, nepakankamos ar techniškai netvarkingos darbo priemonės.

26. Atliekant rizikos veiksnių analizę įvertinamas rizikos veiksnių reikšmingumas ir pasireiškimo tikimybė bei poveikis ministerijos veiklai.

27. Rizikos veiksnių poveikio ministerijos veiklai reikšmingumas vertinamas balais, kaip nurodyta 1 lentelėje.

1 lentelė

Rizikos veiksnių poveikis ministerijos veiklai
Reikšmingas (3 balai)	Veiksniai, kurie gali neleisti pasiekti ministerijos veiklos tikslų arba neleisti jų pasiekti laiku.
Vidutinis (2 balai)	Veiksniai, kurie gali trukdyti pasiekti ministerijos veiklos tikslus.
Nereikšmingas (1 balas)	Veiksniai, kurie yra trumpalaikiai, bet gali trukdyti pasiekti ministerijos veiklos tikslus laiku.

28. Rizikos veiksnių atsiradimo tikimybė vertinama balais kaip nurodyta 2 lentelėje.

2 lentelė

Rizikos veiksnių atsiradimo tikimybė (įvertinimas atliekamas remiantis patirtimi, pagrindinių veiklos rodiklių duomenų informacijos analizės rodikliais, taip pat atsižvelgiant į naujų ar numatomų aplinkybių įtaką)
Didelė tikimybė (5 balai)	Tikimybė, kad įvykis gali įvykti ateinančiais metais, yra didelė (daugiau nei 70 proc. tikimybė).
Vidutinė tikimybė (3 balai)	Tikimybė, kad įvykis gali įvykti ateinančiais metais, yra vidutinė (nuo 70 proc. iki 30 proc. tikimybė).
Maža tikimybė (1 balas)	Tikimybė, kad įvykis gali įvykti ateinančiais metais, yra maža (mažiau nei 30 proc. tikimybė).

29. Rizikos veiksnių poveikis ministerijos veiklai vertinamas pagal:

29.1. strateginius tikslus – strateginio lygmens planavimo dokumentuose suplanuoti pasiekti rezultatai per nurodytą laikotarpį (S);

29.2. veiklos tikslus – ne strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytų priemonių ar veiksmų suplanuoti pasiekti rezultatai per nurodytą laikotarpį (V);

29.3. atskaitomybės tikslus – teikiama informacija apie ministerijos veiklą ir turimus išteklius (turto ir duomenų) patikima, aktuali, išsami ir teisinga (ATS);

29.4. atitikties tikslus – ministerijos veiklos atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, priežiūros ir kontrolės institucijų rekomendacijoms (A).

30. Išanalizavę rizikos veiksnius ir nustatę riziką ministerijos administracijos padalinių vadovai, siekdami parinkti rizikos valdymo priemones, nustato rizikos valdymo būdus:

30.1. rizikos mažinimas – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti rizikos pasireiškimo tikimybę ir (ar) poveikį vadovaujamo ministerijos administracijos padalinio veiklai iki toleruojamos rizikos. Prireikus ministerijos administracijos padalinio vadovas tvirtina rizikos valdymo planą, kuriame turi būti nurodytos rizikos mažinimo priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir atsakingi už priemonių įgyvendinimą ministerijos administracijos padalinio darbuotojai;

30.2. rizikos perdavimas – rizikos perdavimas įsigyjant tam tikras kitų subjektų teikiamas paslaugas;

30.3. rizikos toleravimas – rizikos prisiėmimas, kai rizikos pasireiškimo tikimybė ir poveikis veiklai neviršija nustatytos toleruojamos rizikos ir nesiimama jokių veiksmų rizikai mažinti;

30.4. rizikos vengimas – konkrečios veiklos (ar jos dalies) nutraukimas, kai rizikos valdymo priemonėmis neįmanoma sumažinti veiklos rizikos iki toleruojamos rizikos.

31. Nustatoma toleruojama rizika, kurios valdyti nėra poreikio ar galimybės (gali būti toleruojama nereikšminga rizika, kurios pasireiškimo tikimybė maža, o priemonių rizikai mažinti sąnaudos yra didelės).

32. Rizikos analizės rezultatai fiksuojami ministerijos veiklos rizikos veiksnių sąraše rizikos lygio bendro vertinimo mažėjimo tvarka, kaip nurodyta 3 lentelėje.

3 lentelė

Rizikos veiksnys	Tikimybė (balai)	Poveikis (balai)	Bendras vertinimas (2 + 3)	Poveikis tikslams (S, V, ATS, A)	Siūloma rizikos valdymo priemonė
1	2	3	4	5	6

33. Sprendimus dėl reagavimo į nustatytą riziką priima ministerijos administracijos padalinio veiklą kuruojantis finansų viceministras arba ministerijos kancleris ir (arba) ministras.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONTROLĖS VEIKLA

34. Kontrolės veiklos funkcijos reglamentuojamos nustatant vidaus kontrolės priemones ministro ir ministerijos kanclerio tvirtinamuose teisės aktuose (teisės aktų sąrašas pateiktas Vidaus kontrolės politikos aprašo 2 priede), ministerijos administracijos padalinių darbo procedūrų ar procesų aprašymuose ir ministerijos darbuotojų pareigybių aprašymuose. Ministerijos administracijos padalinių uždaviniai ir funkcijos priskiriami konkrečioms darbuotojų pareigybėms taip, kad tas pats darbuotojas nebūtų atsakingas už konkretų veiksmą ir jo atlikimo kontrolę, t. y. turi būti sumažinta klaidų, apgaulių ir kitų neteisėtų veikų rizika, kad kiekvienam darbuotojui būtų aiškiai nustatytos jo funkcijos ir pareigos, sistemingai prižiūrimas kiekvieno darbuotojo darbas, prireikus periodiškai už jį atsiskaitoma.

35. Siekiama užtikrinti, kad ministerijos turimais ištekliais naudotųsi įgalioti (paskirti) asmenys ir kad ministerijos turimi ištekliai būtų apsaugoti nuo neteisėtų veikų.

36. Ministerijos finansų kontrolė ministerijoje organizuojama ir įgyvendinama vadovaujantis ministro nustatoma finansų kontrolės ministerijoje tvarka ir finansų kontrolę atliekančių darbuotojų pareigų paskirstymu.

37. Ministerijos finansinės apskaitos organizavimo funkcija perduota Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir atliekama pagal Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

38. Atsakingus už ministerijos valdomą turtą asmenis ir Ilgalaikio, trumpalaikio turto ir įsipareigojimų inventorizacijos komisiją skiria ministras.

39. Viešųjų ir privačių interesų derinimas ministerijoje užtikrinamas vadovaujantis ministro nustatoma viešųjų ir privačių interesų derinimo ministerijoje tvarka ir atliekant nuolatinę (prevencinę) deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijų teikimo ir jų turinio stebėseną.

40. Ministerijoje korupcijos prevencija įgyvendinama pagal ministro tvirtinamą ministerijos tam tikrų metų antikorupcinę programą, vadovaujantis ministro nustatoma informacijos apie pažeidimus administravimo ministerijoje tvarka.

41. Asmens duomenys ministerijoje tvarkomi, asmens duomenų apsauga užtikrinama ir duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis ministro nustatoma tvarka ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

42. Ministerijos valdomų ir tvarkomų informacinių sistemų sauga užtikrinama vadovaujantis ministro tvirtinamais ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatais, kuriuose reglamentuojama ministerijos valdomose ir tvarkomose valstybės informacinėse sistemose, vidaus administravimui skirtoje informacinėje sistemoje, intraneto ir interneto svetainėse tvarkomos elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politika. Ministerijos valdomų ir tvarkomų informacinių sistemų veiklos tęstinumas užtikrinamas vadovaujantis ministro tvirtinamu ministerijos informacinių sistemų veiklos tęstinumo valdymo planu.

43. Viešieji pirkimai ministerijoje planuojami, inicijuojami, organizuojami ir vykdomi vadovaujantis ministro nustatoma tvarka.

44. Ministerijoje atliekama veiklos peržiūra – periodiškai peržiūrimi procesai, siekiant užtikrinti jų atitiktį ministerijos veiklos tikslams ir reikalavimams, palyginami ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatai su planuotais ir (arba) praėjusio ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatais.

PENKTASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA

45. Informavimas ir komunikacija vidaus kontrolės srityje apima:

45.1. informacijos naudojimą, kai ministerija gauna, rengia ir naudoja aktualią, išsamią, patikimą ir teisingą informaciją, atitinkančią jai nustatytus reikalavimus ir palaikančią vidaus kontrolės veikimą;

45.2. vidaus komunikaciją – nenutrūkstamą informacijos perdavimą ministerijoje, apimančią visas ministerijos veiklos sritis ir organizacinę struktūrą. Tiek ministras, tiek darbuotojai turi būti informuoti apie veiklos rezultatus, pokyčius, riziką ir vidaus kontrolės veikimą. Vidaus informacijos vartotojai turi tarpusavyje keistis darbo funkcijoms atlikti būtina informacija.

46. Vidaus komunikacija ministerijoje vyksta bendraujant žodžiu (susitinkant fiziškai ar naudojantis Microsoft Teams programa ir kitomis platformomis, telefonu) ir raštu (naudojantis elektroniniu paštu, ministerijos dokumentų valdymo sistema) ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (ministerijos intraneto svetaine).

47. Ministerijos kancleris tvirtina skelbiamos informacijos sąrašus ir skiria už atitinkamos informacijos skelbimą ministerijos interneto svetainėje, intranete ir socialinių tinklų paskyrose atsakingus darbuotojus.

48. Ministerijos dokumentų valdymo sistemoje suformuojami pavedimai ir kontroliuojamas jų vykdymas.

49. Ministro įsakymai ir ministerijos kanclerio potvarkiai registruojami ministerijos dokumentų valdymo sistemoje. Ministro įsakymai ir ministerijos kanclerio potvarkiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą turi būti skelbiami oficialiai, taip pat įregistruojami ir paskelbiami Teisės aktų registre.

50. Išorės komunikacija vykdoma per ministerijos interneto svetainę, interneto svetainę „Atviri Lietuvos finansai“, Lietuvos atvirų duomenų portalą ir socialinių tinklų paskyras, organizuojant renginius, bendraujant su visuomenės informavimo priemonėmis, verslo bendruomene ir kitomis institucijomis, dalyvaujant ir atstovaujant ministerijai tarptautinių finansų institucijų veikloje, Europos Sąjungos institucijose ir kituose tarptautiniuose ar valstybės renginiuose.

51. Įslaptinti dokumentai ministerijoje valdomi vadovaujantis ministro nustatoma įslaptintos informacijos fizinės apsaugos ministerijoje tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

STEBĖSENA

52. Vidaus kontrolės stebėsena yra nuolatinė ir periodinė.

53. Nuolatinė vidaus kontrolės stebėsena vyksta kasdien darbuotojams vykdant reguliarią (atitinkamų ministrui pavestų valdymo sričių) valdymo ir priežiūros veiklą bei atliekant jiems pavestas funkcijas (vykdant savo pareigas).

54. Nuolatinė vidaus kontrolės stebėsena vyksta:

54.1. analizuojant darbuotojų metinių užduočių planus, ataskaitas ir pasiektus rezultatus;

54.2. analizuojant planavimo dokumentuose nustatytų stebėsenos rodiklių siektinų reikšmių pasiekimą;

54.3. fiksuojant pasiektus rezultatus įgyvendinant ministerijos metinius veiklos planus ir rengiant metinę veiklos ataskaitą;

54.4. rengiant informaciją apie korupcijos prevencijos programos įgyvendinimą;

54.5. analizuojant esamą informacijos saugumo būklę ir vertinant duomenų saugos incidentus;

54.6. atliekant asmens duomenų saugumo pažeidimų stebėseną;

54.7. atliekant turto ir įsipareigojimų inventorizaciją;

54.8. priimant sprendimus, susijusius su finansinių išteklių ir valstybės turto naudojimu;

54.9. vykdant informacijos apie ministerijai skirtų asignavimų naudojimo analizę;

54.10. atliekant nuolatinę (prevencinę) deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijų teikimo ir jų turinio stebėseną;

54.11. atliekant nuolatinę ministerijos projektų vykdymo eigos stebėseną.

55. Periodinę vidaus kontrolės stebėseną vykdo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojai ir kiti audito vykdytojai. Periodinės vidaus kontrolės stebėsenos apimtį ir dažnumą lemia ministerijos veiklos rizikos vertinimo ir nuolatinės stebėsenos rezultatai (nustačius tam tikrus veiklos trūkumus).

56. Siekiant efektyvinti ministerijos veiklos procesus ir siekiant laiku nustatyti galimą riziką ir kylančias problemas, vykdoma ministerijos veiklos procesų peržiūra ir tobulinimas.

57. Vidaus auditoriai tiria ir vertina vidaus kontrolę ministerijoje ir teikia ministrui, audituojamam padaliniui ir VVD rekomendacijas dėl vidaus kontrolės tobulinimo. Vidaus auditoriai, vykdydami pažangos stebėjimą, vertina, kaip įgyvendinamos vidaus auditų ataskaitose pateiktos rekomendacijos.

V SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS DALYVIAI

58. Ministerijos vidaus kontrolės dalyviai yra ministras, finansų viceministrai, ministerijos kancleris (toliau kartu – ministerijos vadovybė), VVD, visi ministerijos darbuotojai ir ministerijos vidaus auditoriai.

59. Ministras užtikrina vidaus kontrolės ministerijoje sukūrimą, jos įgyvendinimą ir tobulinimą, nustato vidaus kontrolės politiką.

60. VVD:

60.1. organizuoja ir koordinuoja Vidaus kontrolės politikos aprašo rengimą ir įgyvendinimą ministerijoje;

60.2. kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais pagal kompetenciją prižiūri vidaus kontrolės įgyvendinimą ministerijoje;

60.3. kasmet analizuoja ministerijos vidaus kontrolę, įvertina ministerijos vidaus kontrolės atitiktį vidaus kontrolės politikai ir teikia ministerijos vadovybei pasiūlymus dėl vidaus kontrolės priemonių taikymo;

60.4. rengia informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą ministerijoje ir šiuose ministro valdymo srityse veikiančiuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse: Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje prie Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre, viešojoje įstaigoje Lietuvos prabavimo rūmuose, viešojoje įstaigoje Centrinėje projektų valdymo agentūroje.

60.5. teikia ministerijos administracijos padaliniams metodinę ir praktinę pagalbą dėl vidaus kontrolės įgyvendinimo.

61. Ministerijos administracijos padalinių vadovai atsakingi už nuolatinės stebėsenos užtikrinimą, rizikos nustatymą ir rizikos vertinimą pagal savo vadovaujamo padalinio kompetenciją (tikslus ir funkcijas). Ministerijos administracijos padalinių vadovai organizuoja ir kontroliuoja savo padalinio veiklą taip, kad ji neprieštarautų ministerijos veiklos tikslams.

62. Visi ministerijos darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, turi siekti veiksmingos vidaus kontrolės ir yra atsakingi už su savo funkcijų atlikimu susijusių galimų rizikos veiksnių pastebėjimą ir tiesioginio vadovo informavimą.

63. Vidaus auditoriai, atlikdami vidaus auditą, vadovaudamiesi vidaus audito metiniu planu, tiria ir vertina rizikos valdymą ir vidaus kontrolę ministerijoje ir teikia ministerijos vadovybei vidaus kontrolės tobulinimo rekomendacijas, taip pat konsultuoja ministerijos vadovybę, ministerijos administracijos padalinių vadovus vidaus kontrolės klausimais.

VI SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

64. VVD kiekvienais metais atlieka ministerijos vidaus kontrolės analizę, apimančią visus vidaus kontrolės elementus. Analizės metu įvertinami ministerijos veiklos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams (ar vidaus kontrolė ministerijoje įgyvendinama vadovaujantis Vidaus kontrolės politika ir ar ji atitinka pasikeitusias veiklos sąlygas), vidaus ir kitų auditų rezultatai ir numatomos ministerijos vidaus kontrolės tobulinimo priemonės.

65. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos rengiama informacija apie vidaus kontrolės įgyvendinimą ministerijoje ir ministro valdymo srityse veikiančiuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kurie nurodyti Vidaus kontrolės politikos aprašo 60.4 papunktyje, už praėjusius metus. Informacijos, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė, apibendrinimą organizuoja VVD.

66. Ministerijos vidaus kontrolė vertinama:

66.1. labai gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, vidaus kontrolės trūkumų nerasta;

66.2. gerai – jei visa rizika yra nustatyta ir valdoma, bet yra vidaus kontrolės trūkumų, neturinčių neigiamos įtakos ministerijos veiklos rezultatams;

66.3. patenkinamai – jei visa rizika yra nustatyta, tačiau dėl netinkamo rizikos valdymo yra vidaus kontrolės trūkumų, kurie gali turėti neigiamą įtaką ministerijos veiklos rezultatams;

66.4. silpnai – jei ne visa rizika yra nustatyta, nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai daro neigiamą įtaką ministerijos veiklos rezultatams.

67. Vidaus kontrolės veiksmingumo stebėsenai vykdyti, naujai rizikai nustatyti ir ministerijos vidaus kontrolės analizei atlikti VVD turi šias teises:

67.1. gauti iš ministerijos darbuotojų visą reikalingą informaciją, susijusią su vidaus kontrolės veikimu;

67.2. gauti iš ministro valdymo srityse veikiančių viešųjų juridinių asmenų, kurie nurodyti Vidaus kontrolės politikos aprašo 60.4 papunktyje, visą reikalingą informaciją, susijusią su vidaus kontrolės veikimu;

67.3. pasitelkti ministerijos darbuotojus (suderinus su jų tiesioginiais vadovais) specifinėms sritims įvertinti.

68. Atliktos ministerijos vidaus kontrolės analizės ir vertinimo rezultatus VVD pristato ministrui, kuris gali siūlyti ministerijos vidaus audito tarnybai atlikti atskirų ministerijos veiklos sričių vidaus auditą.

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE VIDAUS KONTROLĖS ĮGYVENDINIMĄ TEIKIMAS

69. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos parengta Vidaus kontrolės politikos aprašo 65 punkte nurodyta informacija teikiama ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupei.

70. Teikiant informaciją apie vidaus kontrolės įgyvendinimą nurodoma: ar nustatyta vidaus kontrolės politika ir ar ji veiksminga; kaip kuriama ir įgyvendinama vidaus kontrolė, atitinkanti vidaus kontrolės principus ir apimanti visus vidaus kontrolės elementus; ar atliekama vidaus kontrolės analizė, apimanti visus vidaus kontrolės elementus, įvertinami veiklos trūkumai, pokyčiai, atitiktis nustatytiems reikalavimams; ar pašalinti vidaus kontrolės įgyvendinimo priežiūrą ir vidaus auditą atliekančių darbuotojų bei kitų audito vykdytojų nustatyti vidaus kontrolės trūkumai ir jų atsiradimą lemiantys veiksniai; vidaus kontrolės vertinimas ir kita ministerijos Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės prašoma pateikti vidaus kontrolės įgyvendinimą apibūdinanti informacija.

71. Kiekvienais metais VVD, atsižvelgdamas į Vidaus kontrolės politikos aprašo 69 punkte nurodytą terminą, nustato informacijos apie vidaus kontrolės įgyvendinimą už praėjusius metus (pagal Vidaus kontrolės politikos aprašo 70 punktą) pateikimo ministerijai (VVD) terminus ir apie tai informuoja ministro valdymo srityse veikiančių viešųjų juridinių asmenų, kurie nurodyti Vidaus kontrolės politikos aprašo 60.4 papunktyje, vadovus.

72. Informacijos, kaip įgyvendinama vidaus kontrolė ministerijoje ir ministro valdymo srityse veikiančiose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kurie nurodyti Vidaus kontrolės politikos aprašo 60.4 papunktyje, apibendrinimą rengia ir teikia ministrui VVD.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73. Vidaus kontrolės politika, atsižvelgiant į gerąją vidaus kontrolės praktiką, peržiūrima ir atnaujinama kartą per metus arba pagal poreikį, atsižvelgiant į vidaus kontrolės analizės ir vertinimo rezultatus (pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus).

74. Vidaus kontrolės politikoje nustatyta tvarka gauti asmens duomenys tvarkomi ministerijos vidaus kontrolės politikos įgyvendinimo, ministerijos veiklos rizikos valdymo tikslais ir ministro valdymo srityse veikiančių viešųjų juridinių asmenų, kurie nurodyti Vidaus kontrolės politikos aprašo 60.4 papunktyje, vidaus kontrolės politikų įgyvendinimo stebėsenos tikslu, taip pat vidaus administravimo (dokumentų valdymo) tikslais, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytų reikalavimų.

75. Vidaus kontrolės politikos apraše nustatyta tvarka gauti dokumentai ir duomenys tvarkomi ir saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos vidaus kontrolės politikos

aprašo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO ĮSAKYMŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS KANCLERIO POTVARKIŲ VEIKLOS KLAUSIMAIS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracijos struktūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“;

2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansų kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1K-198 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1K-6 redakcija);

3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1K-251 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“;

4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 1K-261 „Dėl korupcijos prevencijos finansų ministrui pavestose valdymo srityse ir informacijos apie pažeidimus administravimo Finansų ministerijoje“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1K-179 redakcija);

5. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1K-309 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1K-399 redakcija);

6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 1K-426 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Finansų ministerijoje“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-17 redakcija);

7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 1K-265 „Dėl Finansų ministerijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-227 redakcija);

8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 1K-063 „Dėl Įvadinės Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos instrukcijos, Įvadinės (bendros) priešgaisrinės saugos instrukcijos ir Finansų ministerijos evakuacijos planų, Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų, kilus gaisrui, plano ir Finansų ministerijos pirmosios pagalbos rinkinio ir jo priežiūros aprašymo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-512 redakcija);

9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1K-013 „Dėl Finansų ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 1K-156 redakcija);

10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 1K-084 „Dėl tarnybinių automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo valstybės įmonėse ir viešosiose įstaigose“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1K-177 redakcija);

11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 1K-345 „Dėl išlaidų judriojo ryšio paslaugoms limitų“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1K-254 redakcija);

12. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 1K-453 „Dėl darbo su įslaptinta informacija Finansų ministerijoje organizavimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1K-303 redakcija);

13. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1K-43 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

14. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-466 „Dėl Finansų ministerijos viešųjų pirkimų“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1K-76 redakcija);

15. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-56 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

16. Poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimo Finansų ministerijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1K-306 „Dėl asmens duomenų apsaugos Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1K-428 redakcija);

17. Asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Finansų ministerijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1K-306 „Dėl asmens duomenų apsaugos Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1K-241 redakcija);

18. Teisėto intereso tvarkant asmens duomenis Finansų ministerijoje nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1K-306 „Dėl asmens duomenų apsaugos Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1K-348 redakcija);

19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 1K-314 „Dėl Patekimo į Finansų ministerijos patalpas, buvimo jose ir išėjimo iš jų taisyklių patvirtinimo“;

20. Nuotolinio darbo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1K-331 „Dėl Nuotolinio darbo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1K-270 redakcija);

21. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 8K-3 „Dėl Finansų ministerijos valdomo turto inventorizavimo ir atsakingų asmenų paskyrimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 1K-390 redakcija);

22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1K-466 „Dėl Asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitos dokumentus, sąrašo patvirtinimo“;

23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 1K-14 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020–2023 metų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plano patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1K-162 redakcija);

24. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos projektų valdymo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1K-53 „Dėl Finansų ministerijos projektų portfelio“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 1K-432 redakcija);

25. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“;

26. Tarnybinių komandiruočių organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-178 „Dėl Tarnybinių komandiruočių organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

27. Pretendentų į Nepriklausomų ekspertų sąrašą ir (arba) Nepriklausomų autoritetą turinčių asmenų sąrašą atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1K-249 „Dėl Pretendentų į Nepriklausomų ekspertų sąrašą ir (arba) Nepriklausomų autoritetą turinčių asmenų sąrašą atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

28. Asmens duomenų saugumo pažeidimo Finansų ministerijoje tyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1K-262 „Dėl Asmens duomenų saugumo pažeidimo Finansų ministerijoje tyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

29. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 1K-286 „Dėl Finansų ministerijos elektrinių transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo“;

30. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 1K-321 „Dėl Finansų ministerijos darbo organizavimo siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1K-250 redakcija);

31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. 1K-3 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų viceministrų veiklos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio administravimo sričių nustatymo“;

32. Lobistinės veiklos priežiūros Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1K-25 „Dėl Lobistinės veiklos priežiūros Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklių patvirtinimo“;

33. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 1K-27 „Dėl dokumentų pasirašymo“;

34. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-144 „Dėl darbo laiko apskaitos Finansų ministerijoje“;

35. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-189 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų ir mobilizacijos Finansų ministro valdymo srityse valdymo“;

36. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 1K-(22.2RN)-1RN „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mobilizacijos plano patvirtinimo“;

37. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 1K-302 „Dėl sveikatos tikrinimosi esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui“;

38. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1K-372 „Dėl Finansų ministerijos išlaidų priskyrimo apmokėtinoms iš techninės paramos lėšų išlaidoms“;

39. Asmenų parinkimo į įmonės priežiūros ar valdymo organą procedūrų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1K-45 „Dėl Asmenų parinkimo į įmonės priežiūros ar valdymo organą procedūrų gairių patvirtinimo“;

40. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2012 m. sausio 5 d. potvarkis Nr. 2K-001 „Dėl vaizdo duomenų tvarkymo Finansų ministerijoje“;

41. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2017 m. liepos 25 d. potvarkis Nr. 9K-1 „Dėl turto perdavimo centralizuotai valdyti“;

42. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2018 m. birželio 13 d. potvarkis Nr. 2K-16 „Dėl valstybės turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašymo ir likvidavimo komisijos sudarymo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2022 m. balandžio 5 d. potvarkio Nr. 2K-4 redakcija);

43. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2019 m. sausio 11 d. potvarkis Nr. 2K-1 „Dėl vaikų užimtumo kambario“;

44. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kanclerio 2020 m. gruodžio 10 d. potvarkis Nr. 2K-35 „Dėl Finansų ministerijos tarnybinių automobilių faktinių degalų sunaudojimo bazinių normų nustatymo“.

______________________