VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŪKINIŲ GYVŪNŲ GEROVĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. B1-690
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punktu ir įgyvendindamas 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 23 tomas, p. 316) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 (OL 2017 L 95, p. 1):
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“.
3. Pavedu:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690
ŪKINIŲ GYVŪNŲ GEROVĖS REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato minimalius ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus.
2. Reikalavimai netaikomi:
2.2. gyvūnams, skirtiems naudoti varžyboms, pasirodymams, kultūros ar sporto renginiams ar kitai kultūrinei ar sporto veiklai;
3. Reikalavimai taikomi ūkiniams gyvūnams nepažeidžiant Vištų dedeklių gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-685 „Dėl Vištų dedeklių gerovės reikalavimų patvirtinimo“, Veršelių gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-689 „Dėl Veršelių gerovės reikalavimų patvirtinimo“, Kiaulių gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1- 687 „Dėl Kiaulių gerovės reikalavimų patvirtinimo“, ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atskirų rūšių ir paskirties ūkinių gyvūnų gerovę, reikalavimų.
4. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
4.1. Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
4.2. Ūkinio gyvūno laikymo įranga (toliau – laikymo įranga) – narvas, aptvaras, voljeras, gardas ar kita ūkiniam gyvūnui laikyti tinkama įranga.
4.3. Ūkinio gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
4.5. Ūkinių gyvūnų laikymo vieta – pastatas arba tuo atveju, kai ūkiniai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur ūkiniai gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.
5. Ūkinių gyvūnų savininkai arba laikytojai turi:
5.2. užtikrinti, kad ūkiniams gyvūnams nebūtų be reikalo sukeliamas skausmas, kančia arba jie žalojami;
5.3. užtikrinti, kad ūkinių gyvūnų (išskyrus žuvis, roplius ir varliagyvius) auginimo arba laikymo sąlygos, atsižvelgiant į nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, į ūkinių gyvūnų rūšį, išsivystymą, adaptaciją, prijaukinimą, fiziologines ir etologines reikmes, atitiktų Reikalavimų 6–26 punktų nuostatas;
II SKYRIUS
MINIMALŪS ŪKINIŲ GYVŪNŲ GEROVĖS REIKALAVIMAI
6. Ūkinių gyvūnų laikytojai arba savininkai turi užtikrinti, kad jų ūkinius gyvūnus prižiūrėtų pakankamas darbuotojų, turinčių tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių, skaičius.
8. Ūkinių gyvūnų laikymo vietose turi būti įrengtas nešiojamasis arba stacionarusis šviestuvas, kad ūkinius gyvūnus būtų galima kruopščiai apžiūrėti bet kuriuo metu.
9. Ūkiniais gyvūnais, kurie atrodo nesveiki ar sužeisti, turi būti nedelsiant pasirūpinta ir, jeigu ūkinio gyvūno būklė nepagerėja, turi būti kuo greičiau kreipiamasi į veterinarijos gydytoją. Prireikus nesveiki ar sužeisti ūkiniai gyvūnai atskiriami ir (ar) patalpinami atskiroje patalpoje (vietoje), kurioje yra sausų pakratų, tinkamas guolis.
10. Ūkinių gyvūnų savininkas arba laikytojas turi registruoti visas jam suteiktas veterinarijos paslaugas ir kiekvienos apžiūros metu rastų nugaišusių gyvūnų skaičių.
11. Reikalavimų 10 punkte nurodyti duomenys turi būti registruojami žurnale, kuris saugomas ne mažiau kaip trejus metus ir pateikiamas VMVT ar jos teritorinio padalinio pareigūnams paprašius.
12. Ūkinių gyvūnų judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, neturi būti varžoma taip, kad jie būtų be reikalo kankinami arba žalojami. Jei ūkinis gyvūnas yra pririštas arba laikomas laikymo įrangoje, kurioje yra ribojama jo judėjimo laisvė, jam, atsižvelgiant į jo rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, turi būti suteikta tiek vietos, kad būtų patenkinami jo fiziologiniai ir etologiniai poreikiai.
13. Ūkinių gyvūnų laikymo vietos statybai ir laikymo bei kitos įrangos gamybai naudojamos medžiagos, prie kurių ūkiniai gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos ūkiniams gyvūnams ir turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
14. Ūkinių gyvūnų laikymo patalpos ir įtaisai gyvūnams atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, į kuriuos ūkiniai gyvūnai galėtų susižeisti.
15. Oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija neturi būti kenksmingi ūkiniams gyvūnams.
16. Ūkinių gyvūnų laikymo patalpose ūkiniai gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamų poilsio pertraukų. Jei ūkinių gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas.
17. Lauke laikomi ūkiniai gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių, nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir kitų pavojų.
18. Visa ūkinių gyvūnų sveikatai ir gerovei turinti įtakos automatinė ar mechaninė įranga turi būti bent kartą per dieną tikrinama. Surasti šios įrangos gedimai turi būti nedelsiant pašalinti arba, jei to padaryti negalima, turi būti imamasi priemonių apsaugoti gyvūnų sveikatą ir gerovę.
19. Jei ūkinių gyvūnų sveikata ir gerovė priklauso nuo dirbtinio ventiliavimo sistemos, turi būti įrengta:
19.1. atsarginė ventiliavimo sistema, kad būtų išsaugota gyvūnų sveikata ir gerovė dirbtinio ventiliavimo sistemai sugedus;
20. Ūkiniai gyvūnai turi būti šeriami visaverčiais, jų amžių ir rūšį atitinkančiais saugiais pašarais, kurių kiekis turi patenkinti ūkinių gyvūnų mitybos poreikius. Draudžiama ūkinius gyvūnus šerti ir girdyti kenksmingomis medžiagomis užterštais pašarais, vandeniu ar kitokiais skysčiais.
22. Ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip,
kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė.
23. Visi ūkiniai gyvūnai reguliariai turi gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį kiekį tinkamo vandens ar kitokių skysčių.
24. Jokia kita medžiaga, išskyrus tas, kurios yra duodamos gydymo ar profilaktikos tikslais ar naudojamos zootechniniais tikslais, kaip nustatyta Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-665 „Dėl Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tirostatinį poveikį, ir beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje reikalavimų patvirtinimo“, 2 punkte, neturi būti skiriama ūkiniam gyvūnui, jeigu moksliniais gyvūnų gerovės tyrimais ar ūkininkavimo praktika nėra įrodyta, kad tos medžiagos poveikis nėra žalingas gyvūno sveikatai.
25. Ūkiniams gyvūnams audiniai ar kūno dalys (mutiliacija), jei būtina, gali būti šalinami Gyvūnų gerovės reikalavimuose atliekant kai kurias veterinarines procedūras, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 „Dėl Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
26. Ūkinių gyvūnų natūralus ar dirbtinis veisimas arba veisimo procedūros, dėl kurių bet kuris iš ūkinių gyvūnų yra kankinamas ar sužeidžiamas arba gali būti kankinamas ar sužeidžiamas, neturi būti taikomi. Išimtiniais atvejais VMVT teritoriniai padaliniai, įvertinę visas aplinkybes, gali leisti atlikti tam tikras ūkinių gyvūnų veisimo procedūras, kurios gali būti minimalaus ar momentinio kentėjimo ar sužeidimo priežastis arba dėl kurių ūkiniai gyvūnai būtų sužeisti.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. VMVT teritoriniai padaliniai, vadovaudamiesi 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (OL 2017 L 95, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/478 (OL 2019 L 82, p. 4), jį įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais gyvūnų gerovę ir valstybinę veterinarinę kontrolę reglamentuojančiais teisės aktais, kontroliuoja Reikalavimų įgyvendinimą.
29. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 dienos VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius turi parengti ir pateikti metinę (praėjusių metų) ūkinių gyvūnų laikymo vietų patikrinimų dėl atitikties Reikalavimams ataskaitą (toliau – ataskaita) Europos Komisijai. Prie ataskaitos turi būti pridedama ūkinių gyvūnų laikymo vietų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų analizė ir nacionalinis veiksmų planas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ūkinių gyvūnų laikymo vietose nustatyti pažeidimai nepasikartotų.