Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 341, 342 IR 343 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2590
2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 986
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341, 342 ir 343 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2590 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios papildo ir pakeičia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 341, 342 ir 343 straipsnius dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisių ir pareigų, papildomų kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimų ir individualaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo, Įstatymo projektu panaikinant pareigą elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, surinkimą, vežimą, apdorojimą ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, todėl gali būti nepasiektas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos (OL 2012 L 197, p. 38) (toliau – Direktyva) 7 straipsnyje nustatytas minimalus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo lygis.
Įstatymo projektu keičiant Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 341 straipsnio 9 dalį, 19 dalies 1 punktą ir 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą, siūloma panaikinti vieną pagrindinių elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pareigų – dalyvauti organizuojant elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nenurodoma, kas finansuos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą įgyvendinant Įstatymo 341 straipsnio 24 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Siūlomais Įstatymo pakeitimais paneigiamas gamintojo atsakomybės principas, įtvirtintas Direktyvos 12 straipsnyje ir Įstatymo 341 straipsnio 7 dalyje, kuris nustato, kad buitinės elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinę elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.