LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Saugomų teritorijų GAMTOTVARKOS PLANŲ, TIKSLINIŲ PROGRAMŲ IR VEIKSMŲ PLANŲ rengimo tvarkOS APRAŠo patvirtinimo
2024 m. gegužės 28 d. d. Nr. D1-180
Vilnius
1. Tvirtinu Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.1. iki 2023 m. liepos 31 d. (imtinai) pradėti rengti saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentai baigiami rengti, derinami, tvirtinami ir keičiami pagal iki 2023 m. liepos 31 d. (imtinai) galiojusį teisinį reguliavimą;
2.2. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pradėti rengti gamtotvarkos planai, tikslinės programos ir veiksmų planai baigiami rengti, derinami, tvirtinami ir keičiami pagal teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (imtinai);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. gegužės 28 d. įsakymu
Nr. D1-180
Saugomų teritorijų GAMTOTVARKOS PLANŲ, TIKSLINIŲ PROGRAMŲ IR VEIKSMŲ PLANŲ rengimo tvarkOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas) teritorijų, įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, (toliau – teritorijos) ar jų dalių saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų, veiksmų planų, kurie nėra teritorijų planavimo dokumentai (toliau – dokumentai), tikslus, turinį, rengimo, viešinimo, derinimo, tvirtinimo, peržiūros ir keitimo tvarką. Dokumentuose gali būti nustatytos apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės ir veiksmai (toliau – priemonės) ir kitoms teritorijoms, esančioms už Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų, jeigu būtina užtikrinti ar atkurti teritorijose saugomų gamtos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių palankią apsaugos būklę.
2. Rengiant dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymu, Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, saugomų teritorijų nuostatais, saugomų teritorijų planavimo dokumentais, Aprašu ir kitais teisės aktais, nustatančiais tvarkymo ir apsaugos priemones palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.
3. Kai reikalingos priemonės planuojamos tik valstybinės reikšmės miškuose, teritorijų ar jų dalių dokumentai nerengiami. Tokiu atveju priemonės numatomos vidinės miškotvarkos projektuose.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Gamtotvarkos planas – dokumentas, kuriame kompleksiškai įvertinama ir apibūdinama Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos arba tinklo „Natura 2000“ teritorijos ar jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatomi teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos uždaviniai, priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo eiliškumas, lėšų poreikis ir vykdytojai.
4.2. Saugomos gyvūnų, augalų, grybų rūšys ir buveinės – gyvūnų, augalų, grybų rūšys, jų buveinės, kurios saugomos pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, kurių tipai nurodyti Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“.
4.3. Suinteresuotos institucijos – viešieji subjektai, su kurių vykdomomis funkcijomis susijusi planuojama veikla.
4.4. Tikslinė vertybė – gamtos ar nekilnojamoji kultūros vertybė, kurios apsaugos būklei pagerinti, palaikyti, atkurti ar siekiant jos susiformavimo, dokumente tikslingai planuojamos apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės.
4.5. Tikslinė programa – dokumentas, rengiamas tam tikroms kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, saugomų gamtos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemoms, dėsningai kylančioms daugiau kaip vienoje teritorijoje, spręsti, gamtosauginio ar su kultūros paveldo pažinimu ir apsauga susijusioms švietimo specialioms programoms įgyvendinti regioniniu ar nacionaliniu mastu.
4.6. Veiksmų planas – dokumentas, rengiamas teritorijos ar jos dalies apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonėms įgyvendinti, padedantis spręsti konkrečias lokalias apsaugos problemas.
II SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR TURINYS
5. Gamtotvarkos plano tikslas – siekiant užtikrinti teritorijose ar jos dalyse aptinkamų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, jų buveinių ir (ar) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankią apsaugos būklę, įvertinti šiose teritorijose ar jų dalyse kylančias gamtosaugines problemas ir veiksnius, nustatyti tikslinių vertybių apsaugos ir tvarkymo tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones, eiliškumą, įvertinant problemas ir veiksnius, darančius poveikį gamtotvarkos planų objektams, nurodant priemones įgyvendinančius subjektus, numatant galimus finansavimo šaltinius ir kitas svarbias sąlygas.
III SKYRIUS
TIKSLINĖS PROGRAMOS TIKSLAI IR TURINYS
7. Tikslinių programų tikslas – nustatyti tikslus, uždavinius, priemones, įskaitant prevencines, siekiant spręsti daugiau kaip vienoje teritorijoje dėsningai kylančias gamtos ir (ar) nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemas, įgyvendinti specialias gamtosauginio ar su kultūros paveldo pažinimu ir apsauga susijusias švietimo programas.
8. Galimos rengiamų tikslinių programų sritys:
9. Tikslinę programą sudaro:
9.1. bendrosios nuostatos, apibūdinančios tikslinės programos sritį ir objektus, apimančios esamos būklės analizę, poveikį darančius veiksnius;
9.2. tikslai formuluojami atsižvelgus į konkrečias gamtosaugines ir (ar) su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusias problemas, jų mastą ir kilmę, nustatant, kurias iš jų įmanoma išspręsti, kad būtų matomas rezultatas;
9.3. uždaviniai. Kiekvienas tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Jie turi būti konkretūs, užtikrinantys, kad tikslas būtų pasiektas, išdėstyti prioriteto tvarka;
9.4. priemonės (išdėstomos pagal jų įgyvendinimo eiliškumą). Nurodomas priemone planuojamas pasiekti pokytis, pamatuotas kiekybiškai ir (ar) kokybiškai. Siekiamas pokytis apibrėžiamas konkrečiais rodikliais, kurie pagal galimybes išreiškiami siektinomis reikšmėmis;
9.5. galimi finansavimo šaltiniai (numatytos priemonės įgyvendinamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir (ar) kitų šaltinių lėšomis), preliminarus lėšų poreikis priemonėms įgyvendinti;
9.6. už priemonių įgyvendinimą, dokumento įgyvendinimo koordinavimą ir peržiūrą atsakingos institucijos ir jų funkcijos;
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR TURINYS
10. Veiksmų plano tikslas – nustatyti teritorijos ar jos dalies priemones lokalioms, konkrečioms apsaugos problemoms spręsti, apibrėžiant konkretų plano įgyvendinimo laikotarpį, nurodant atsakingus vykdytojus, numatant galimus finansavimo šaltinius ir kitas svarbias sąlygas.
11. Galimos rengiamų veiksmų planų sritys:
12. Veiksmų planą sudaro:
12.2. pagrindžiamoji dalis, kurią sudaro:
12.2.2. tikslai formuluojami atsižvelgiant į teritorijos steigimo tikslus, patvirtintus ar rengiamus apsaugos tikslus, problemų mastą ir kilmę, nustatant, kurias iš jų įmanoma išspręsti. Tikslai turi būti realūs ir pasiekiami per veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį. Apibrėžiant tikslus, turi būti išvardyta, kokio saugomų vertybių kokybės pokyčio siekiama, jei galima, pokytis išreiškiamas skaitine išraiška.
12.2.3. uždaviniai. Kiekvienas tikslas turi turėti bent vieną uždavinį. Jie turi būti konkretūs, užtikrinantys, kad tikslas būtų pasiektas, išdėstyti prioriteto tvarka;
12.2.4. priemonės gamtosaugos ir (ar) paveldosaugos problemoms spręsti (pagal jų įgyvendinimo eiliškumą). Nurodomas priemone planuojamas pasiekti pokytis, pamatuotas kiekybiškai ir (ar) kokybiškai. Siekiamas pokytis apibrėžiamas konkrečiais rodikliais, kurie pagal galimybes išreiškiami siektinomis reikšmėmis.
V SKYRIUS
DOKUMENTŲ RENGIMAS
13. Dokumentų rengimo organizatoriai yra:
13.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba), kai rengiami valstybės įsteigtų saugomų teritorijų (išskyrus teritorijas, nurodytas Aprašo 13.2 ir 13.3 papunkčiuose) ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų dokumentai;
13.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kai rengiami kultūros paveldo objektų ir vietovių, valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), valstybinių kultūrinių draustinių ir istorinių nacionalinių parkų dokumentai;
14. Dokumentus rengia:
14.1. saugomos teritorijos direkcija – jai saugoti ir tvarkyti pavestų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;
14.2. Kultūros paveldo departamentas – susijusius su kultūros paveldo objektais ir vietovėmis, skirtus nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;
14.3. savivaldybių institucijos – savivaldybių įsteigtų saugomų teritorijų apsaugai ir tvarkymui užtikrinti;
14.4. kiti juridiniai, fiziniai asmenys ir subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą. Tokiu atveju organizatorius, įvertinęs pateiktus pasiūlymus ir jiems pritaręs, su minėtais asmenimis ir subjektais pasirašo sutartį, kuriame nustatomi dokumentų rengimo terminai, atsakingi asmenys ir kita sutarčiai įvykdyti būtina informacija.
15. Kai gamtotvarkos planai ar veiksmų planai apima priemones, kurias įgyvendinti suplanuota privačios nuosavybės teise valdomoje miško žemėje, rengėjas bendradarbiauja su žemės savininkais ar valdytojais ir prireikus rengia privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus ar jų pakeitimus.
16. Dokumentų rengėjas (toliau – rengėjas):
17. Rengdamas tinklo „Natura 2000“ teritorijos ar jos dalies, kuriai apsaugos tikslai nenustatyti, gamtotvarkos planą, rengėjas parengia pasiūlymus dėl apsaugos tikslų visai „Natura 2000“ tinklo teritorijai, kurie turi būti suderinti su Tarnyba prieš pradedant rengti gamtotvarkos planą.
18. Rengdamas tinklo „Natura 2000“ teritorijos ar jos dalies, kurioje apsaugos tikslai nenustatyti, veiksmų planą, rengėjas įvertina visas teritorijoje esančias saugomas gamtos vertybes, motyvuotai pagrindžia, kad planuojamos priemonės joms nedarys neigiamo poveikio, nurodo, kokį teigiamą poveikį turės tinklo „Natura 2000“ teritorijos tikslinėms vertybėms.
VI SKYRIUS
DOKUMENTŲ PROJEKTŲ VIEŠINIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
20. Rengėjas parengia trumpą informacinį pranešimą apie parengtą gamtotvarkos planų, veiksmų planų ir tikslinių programų projektą, kuris turi būti paskelbtas organizatoriaus, rengėjo (jeigu turi), saugomų teritorijų direkcijų interneto svetainėse su šių dokumentų projektais. Informaciniame pranešime turi būti nurodytas rengėjo elektroninis paštas, nustatytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas pasiūlymams ir (ar) pastaboms teikti, kita, rengėjo nuomone, svarbi informacija.
Kai dokumentų projektuose numatomos priemonės, kurias įgyvendinti planuojama valstybinėje miško žemėje ir kurios paveiks miškotvarkos sprendinius, tokie projektai viešinami ir papildomai derinami, tvirtinami ir skelbiami vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
21. Dokumentų viešinimo metu gavus žemės savininkų, valdytojų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ir pastabų raštų, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos parengiami ir išsiunčiami atsakymai raštu. Rengėjas apibendrintą atsakymų informaciją skelbia savo (jeigu turi) ir saugomų teritorijų direkcijų interneto svetainėse. Prireikus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų pabaigus viešinimą, organizuojamas susitikimas, jame paaiškinami šių dokumentų rengimo tikslai ir esminės numatomų įgyvendinti priemonių kryptys. Susitikime svarstomi klausimai protokoluojami, protokole pateikiamos apibendrintos susitikimo dalyvių nuomonės, pasiūlymai. Nesant prieštaravimų ar pasiūlymų arba motyvuotai juos atmetus, laikoma, kad projektų viešinimo procedūros atliktos tinkamai.
22. Dokumentų viešinimo metu rengėjas informuoja, kad suplanuotos priemonės privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose bus įgyvendinamos tik gavus žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimą.
23. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų dokumentai turi būti suderinti su atitinkamų saugomų teritorijų direkcijomis (jei jos nėra dokumentų rengėjai), kurioms saugoti ir tvarkyti pavestos teritorijos, kurių dokumentai rengiami, su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Teritorijos, esančios istoriniame nacionaliniame parke, valstybiniame kultūriniame rezervate (rezervate-muziejuje) ar kultūriniame draustinyje, arba teritorijos, kurioje numatomos įgyvendinti priemonės gali paveikti kultūros paveldo objektą, dokumentas turi būti suderintas su atitinkamu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi; jeigu šios teritorijos įtrauktos ir į tinklą „Natura 2000“, dokumentas turi būti suderintas ir su Tarnyba.
24. Savivaldybių draustinių ar jų dalių, įtrauktų į teritorijų tinklą „Natura 2000“, dokumentai turi būti suderinti su atitinkama savivaldybės administracija, saugomos teritorijos direkcija (jei jos nėra dokumento rengėjai), kuriai priskirta tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsauga ir priežiūra, kitomis suinteresuotomis institucijomis.
25. Savivaldybių draustinių ar jų dalių, neįtrauktų į teritorijų tinklą „Natura 2000“, dokumentai turi būti suderinti su Tarnyba, kitomis suinteresuotomis institucijomis.
26. Dokumentus pagal kompetenciją tvirtina Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytos institucijos.
VII SKYRIUS
DOKUMENTŲ PERŽIŪRA IR KEITIMAS
28. Už dokumento peržiūrą atsakinga institucija periodiškai, kaip nustatyta dokumente, bet ne rečiau kaip kas 5 metus, atsižvelgdama į kintančias aplinkybes ir veiksnius, peržiūrėdama dokumentą turi įvertinti iškeltų tikslų, uždavinių ir priemonių atitiktį esamai situacijai, priemonių finansavimą ir lėšų panaudojimą, pasiektus rezultatus, tikslinių vertybių apsaugos būklę pagal jų stebėsenos rezultatus, būtinybę keisti suplanuotas priemones ir (ar) numatyti naujas, numatyti preliminarų lėšų poreikį kiekvienam vėlesniam 5 metų laikotarpiui.
29. Jeigu įgyvendinant patvirtintų dokumentų priemones ir vykdant jų įgyvendinimo stebėseną paaiškėja naujų arba nenumatytų aplinkybių, trukdančių įgyvendinti priemones ar kitaip siekti tikslų arba pagrindžiančių būtinybę keisti priemones ar tikslus, dokumentas gali būti keičiamas tik peržiūrėjus jį anksčiau, nei numatyta dokumente.
30. Norint peržiūrėti ir (ar) pakeisti dokumentą, rengiamas dokumentas, kurio rekomenduojamas turinys pateikiamas Aprašo 2 priede. Dokumentą rengia už dokumento peržiūrą atsakinga institucija.
31. Institucija, atsakinga už dokumento peržiūrą, organizuoja ir (ar) rengia dokumento pakeitimą, jį viešina ir derina Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Pasiūlymus dėl dokumentų keitimo vertina jį patvirtinusi institucija.
32. Dokumentų keitimą gali inicijuoti ir kiti asmenys – jie turi raštu pateikti motyvuotus pasiūlymus institucijai, atsakingai už dokumento peržiūrą. Įvertinusi pasiūlymus ir jiems pritarusi, ši institucija organizuoja dokumento keitimą Aprašo 30 ir 31 punktuose nustatyta tvarka.
33. Informacija apie dokumentuose numatytų priemonių įgyvendinimą, saugomų gamtos vertybių būklės stebėsenos ar kiti svarbūs duomenys ne vėliau kaip per 15 darbo dienų įgyvendinus priemones ir atlikus stebėseną pateikiami institucijai, atsakingai už dokumento priemonių įgyvendinimo koordinavimą. Ji gautus duomenis per 3 darbo dienas paskelbia savo interneto svetainėje.
Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų,
tikslinių programų ir veiksmų planų
rengimo tvarkos aprašo rengimo tvarkos
aprašo
1 priedas
REIKALAVIMAI GAMTOTVARKOS PLANO TURINIUI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimai gamtotvarkos plano turiniui (toliau – Reikalavimai turiniui) nustato gamtotvarkos plano struktūrą, detalizuoja informacijos, kuri turi būti pateikta gamtotvarkos plano sprendimams pagrįsti, apimtį.
2. Gamtotvarkos plano struktūrą, kuri detalizuojama Reikalavimų turiniui II–VI skyriuose, sudaro:
2.2. gamtotvarkos plano tikslai, uždaviniai, priemonės, jų įgyvendinimo eiliškumas ir galimos priemonių alternatyvos;
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
3. Esamos situacijos aprašyme ir įvertinime pateikiama:
3.1. teritorijos, kurios gamtotvarkos planas parengtas, schema, kurioje nurodomas jos užimamas plotas, ribos, savivaldybių, į kurias patenka teritorija, ribos;
3.2. teritorijos ypatumai, teisinis apsaugos statusas ir svarba (išvardijamos saugomos gamtos vertybės, įskaitant Europos Bendrijos svarbos rūšis ir natūralias buveines, jų svarba ir apsaugos būklė, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios sumažina ar pašalina grėsmes teritorijoje saugomoms vertybėms);
3.4. geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kitų sąlygų aprašymas, jų grafinė medžiaga, – jeigu to reikia priemonėms pagrįsti;
3.5. teritorijoje vykdomos veiklos, įgyvendinami planai, programos ir projektai, darantys reikšmingą teigiamą (pvz., vidinės miškotvarkos projektuose, Valstybinės miškų tarnybos rengiamose genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų būklės ir įvykdytų ūkinių priemonių vertinimo ir projektavimo pažymose suplanuotos priemonės, ekstensyvus ūkininkavimas) ar neigiamą (pvz., gamybos, infrastruktūros objektų plėtra) poveikį saugomoms gamtos vertybėms;
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR GALIMOS PRIEMONIŲ ALTERNATYVOS
4. Gamtotvarkos plano tikslai formuluojami atsižvelgiant į teritorijos steigimo tikslus, patvirtintus ar rengiamus apsaugos tikslus, problemų mastą ir kilmę, nustatant, kurias iš jų įmanoma išspręsti. Gamtotvarkos plano tikslai turi apimti visas teritorijos gamtos vertybių apsaugai svarbias sritis (pagal prioritetus), būti realūs ir pasiekiami. Apibrėžiant gamtotvarkos plano tikslus, turi būti išvardyta, kokio saugomų gamtos vertybių kokybės pokyčio (esamos palankios apsaugos būklės užtikrinimo, palankios apsaugos būklės atkūrimo ar pan.) siekiama, jei galima, pokytis išreiškiamas skaitine išraiška.
5. Gamtotvarkos plano uždaviniai dėstomi prioriteto tvarka. Jie turi būti konkretūs, užtikrinantys, kad tikslas būtų pasiektas.
6. Kiekvienam uždaviniui numatomos priemonės, kurios prioriteto tvarka įrašomos užpildant tokią lentelę:
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas ir (ar) periodiškumas |
|
|
|
|
|
7. Po Reikalavimų turiniui 6 punkte nurodyta lentele pateikiamas išsamus priemonių aprašymas:
7.1. priemonių apimamas plotas; tvarkymo plotų numeriai; jeigu priemonę planuojama įgyvendinti tik ploto dalyje, įrašomas faktinis tvarkytinas plotas;
7.2. kurios priemonės yra pagrindinės, koks turi būti jų minimalus mastas (pavyzdžiui, kiekis, plotas), kad būtų pasiektas teigiamas gamtosauginis efektas. Turi būti paaiškinta, ar yra priemonių, kurių minimalaus masto neįgyvendinus, būtų netikslinga finansuoti kitas gamtotvarkos plano priemones;
7.3. siektini priemonių įgyvendinimo poveikio tikslinėms vertybėms rodikliai, pagal kuriuos vertinamas atskirų priemonių ir gamtotvarkos plano tikslų įgyvendinimo efektyvumas;
9. Teritorijų tvarkymo plotų išskyrimo principai:
9.1. Tvarkomi plotai skirstomi pagal skirtingą priemonių pobūdį arba pagal priemonių vykdymo laikotarpius ir kitas svarbias savybes.
9.2. Valstybės ir privačios nuosavybės teise valdomi ir (ar) skirti nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypai negali būti viename tvarkymo plote, – turi būti išskirti keli tvarkymo plotai.
9.3. Tvarkymo plotas gali apimti tik vieną žemės naudmenų rūšį (pvz., miško ir žemės ūkio naudmenos negali būti viename tvarkymo plote), jeigu priemonės finansavimo šaltiniai, įgyvendinimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo žemės naudmenų rūšies.
10. Informacija apie kiekvieną išskirtą tvarkymo plotą:
10.2. žemės nuosavybės forma (privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų skaičius ir plotas), valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (jų skaičius ir plotas) ir jų savininkai, valdytojai, valstybinės reikšmės miškai (jų plotas), valstybiniai miškai, rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti (jų plotas) ar kiti laisvos valstybinės žemės fondui priskirti žemės plotai ar sklypai (jų plotas);
10.3. žemės naudmenos (kokios žemės naudmenos patenka į tvarkymo plotą (pvz., miško naudmenos, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos ir krūmai, pelkės (šlapynės), vandenys, kita žemė), jų užimamas plotas);
10.4. į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su visais pakeitimais (toliau – Direktyva 92/43/EEB) I priedą įrašytos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, jų užimami plotai;
10.5. į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), Direktyvos 92/43/EEB II, IV priedus ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su visais pakeitimais I priedą įrašytos rūšių augavietės ir radavietės, jų užimami plotai ir (ar) rastų individų skaičius;
10.6. aprašomos vietos sąlygos, svarbios tvarkant teritoriją (pvz., vieta sunkiai privažiuojama, statūs šlaitai);
10.7. jeigu tvarkymo plotas išskirtas miškuose saugomoms gamtos vertybėms tvarkyti ir priemonės, susijusios su miško kirtimais, arba gali turėti įtakos medynų būklės pokyčiams, – nurodomi pagrindiniai miško taksaciniai duomenys (miško kvartalų numeriai, taksacinių sklypų numeriai, miškų grupės, kiti reikšmingi duomenys);
10.8. vidinės miškotvarkos projektuose numatytos miškų ūkio priemonės, jeigu jos gali paveikti tvarkymo plote saugomas gamtos vertybes;
11. Apibendrinta informacija apie tvarkymo plotus pateikiama užpildant tokią lentelę:
| Tvarkymo ploto Nr. |
Tvarkytinas plotas, ha |
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės kodas, jos užimamas plotas (pažymint, kurioms buveinėms nustatyti apsaugos tikslai) |
Saugomos rūšys, rūšies buveinės užimamas plotas ar individų skaičius (pažymint, kurios rūšys yra Europos Bendrijos svarbos ir kurioms nustatyti apsaugos tikslai) |
Žemės nuosavybės forma (valstybinė ar privati), valstybinės žemės valdytojai (jei valdytojas VĮ Valstybinių miškų urėdija, –įrašomas ir regioninis padalinys) |
Žemės naudmenos, jų užimami plotai |
Miško kvartalų ir sklypų Nr., miškų grupė |
Gamtinės sąlygos ir kitos svarbios aplinkybės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12. Gamtotvarkos plane gali būti aprašytos galimos priemonių alternatyvos. Jos turi būti įvertintos nurodant galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Turi būti įvertinti socialiniu ir ekonominiu požiūriais priimtiniausi metodai, sukuriantys ekonomiškai pagrįstą palankią buveinių būklę palaikantį mechanizmą: aplinkai draugiškų verslų idėjos, tradicinių amatų skatinimas ir kitos galimybės, teigiamai veikiančios saugomų gamtos vertybių būklę ir užtikrinančios nuolatinį tos būklės palaikymą. Pasirinktas gamtotvarkos metodas turi būti pagrįstas argumentais.
IV SKYRIUS
UŽ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ ATSAKINGI SUBJEKTAI IR PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI REIKALINGI IŠTEKLIAI
13. Šiame skyriuje nurodoma:
13.3. institucijų, galinčių įgyvendinti gamtotvarkos plano priemones, įtraukimo į gamtotvarkos plano įgyvendinimą galimybės ir būtinos sąlygos;
13.4. galimas žemės savininkų, valdytojų indėlis (pateikiama informacija apie žemės savininkų, valdytojų, vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų galimybes įgyvendinti priemones);
14. Įvertinami priemonėms įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ir materialieji ištekliai:
14.1. atliekama žmogiškųjų išteklių analizė (ar institucijos žmogiškųjų išteklių pakanka gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti; prireikus pateikiami pasiūlymai dėl paslaugų pirkimo ar kaip kitaip spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumą);
14.2. atliekama materialiųjų išteklių analizė (ar institucijos materialiųjų išteklių pakanka pavestoms gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti; prireikus nurodoma, kiek ir kokių materialiųjų išteklių ar paslaugų reikia įsigyti);
14.3. atliekama finansinių išteklių analizė (įvertinami esami ir galimi finansavimo šaltiniai (valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšos);
14.4. apskaičiuojamas preliminarus lėšų poreikis priemonėms finansuoti. Lėšų poreikis apskaičiuojamas pirmų 5 metų laikotarpiui ir pateikiamas užpildant tokią lentelę:
| Priemonės Nr. |
Atsakinga institucija |
Tvarkymo ploto Nr. |
Darbų mastas, ha, vnt. |
Įgyvendinimo metai, preliminarus lėšų poreikis, Eur |
||||
|
|
|
|
|
I |
II |
III |
IV |
V |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
V SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR PERŽIŪRA
15. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie saugomų gamtos vertybių būklės stebėseną įgyvendinus priemones. Aprašomi metodai, kaip turi būti vykdoma saugomų gamtos vertybių stebėsena.
16. Nurodoma, kaip dažnai, kada ir kokiais būdais bus vertinami Reikalavimų turiniui 7.3 papunktyje nurodyti rodikliai nustatant siūlomų priemonių įgyvendinimo poveikį saugomoms gamtos vertybėms. Institucija, atsakinga už gamtotvarkos plano peržiūrą, analizuoja stebėsenos duomenis, rezultatus ir, vadovaudamasi Aprašo 2 priede nurodytomis peržiūros rekomendacijomis, teikia pasiūlymus tvirtinančiai institucijai dėl priemonių veiksmingumo.
VI SKYRIUS
PRIEDAI
17. Gamtotvarkos planas pateikiamas su priedais. Esamos situacijos schemoje nurodoma:
17.1. Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ar jos dalies, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, ribos;
17.2. tinklo „Natura 2000“ teritorijų ar jų dalių (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) ribos;
17.3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugai skirtų plotų ribos, Saugomų rūšių sąraše įrašytos saugomos rūšys;
18. Tvarkymo priemonių schemoje (kai priemonėms įgyvendinti išskiriami tvarkymo plotai) nurodoma:
19. Kai rengiamas gamtotvarkos planas teritorijai, kurios išorinės ribos sutampa su Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos, įskaitant tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribomis, arba saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ribomis, brėžiniams parengti naudojamos skaitmeninės išorinės ribos pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Riboms skaitmeninti rekomenduojama naudoti naujausius ortofotografinius žemėlapius arba georeferencines geografines informacinės sistemos duomenų bazes masteliu 1:10 000. Ribos turi būti pateiktos koordinačių sistemoje LKS-94. Skaitmeniniams duomenims sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus.
Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų,
tikslinių programų ir veiksmų planų
rengimo tvarkos aprašo rengimo tvarkos
aprašo
2 priedas
DOKUMENTO PERŽIŪROS IR PASIŪLYMŲ JĮ KEISTI REKOMENDACIJOS
1. Atliekant dokumento peržiūrą nurodoma:
1.5. tikslinės vertybės, kurioms išsaugoti ir (ar) atkurti skirtos apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės;
1.8. informacija apie apsaugos ir (ar) tvarkymo priemones (atlikti konkretūs darbai, plotas (ha) įgyvendinant priemonę), jas įgyvendinant taikytas alternatyvas arba neįgyvendinimo priežastys;
1.9. tikslinės vertybės būklė, įvertinta įgyvendinus apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonę (bloga, patenkinama ar gera) vadovaujantis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių geros apsaugos būklės kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Rekomenduojama naudoti ir palyginti stebėjimų duomenis (jeigu tokie duomenys surinkti, siūloma naudoti nuo dokumento parengimo iki patvirtinimo atliktų stebėjimų duomenis), įvertinti, pvz., natūralių buveinių ir rūšių buveinių ploto, rūšių vietinių populiacijų pokyčius. Paskutinio stebėjimo rezultatai palyginami su dokumente nurodytomis (jei yra) siektinomis skaitinėmis vertėmis. Jei teritorijos tikslinių vertybių būklė blogėja, aptariamos žinomos blogėjimo priežastys. Įvertinama, ar jos gali būti valdomos, ar parinktos tinkamos dokumento apsaugos ir (ar) tvarkymo priemonės;
1.10. informacija apie panaudotas lėšas priemonėms įgyvendinti ( panaudotos lėšos, šaltiniai ir išlaidos darbams atlikti);
1.11. apskaičiuotas preliminarus lėšų poreikis vėlesniam 5 metų laikotarpiui (užpildant 1 priedo 14.4 papunktyje nurodytą lentelę);
2. Įvertinus 1 punkte pateiktą informaciją, pateikiami pasiūlymai dėl dokumente numatytų priemonių veiksmingumo, aktualumo, būtinybės jas pakeisti; pagrindžiama būtinybė keisti dokumentą. Teikiant pasiūlymus keisti dokumentą, pateikiama siūlomo keisti dokumento elektroninė versija su atitinkama grafine medžiaga (georeferencinės geografinės informacinės sistemos duomenys ir grafiniai failai).