LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVULININKYSTĖS IR ŽUVININKYSTĖS STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠo PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 14 d. Nr. V-773
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-773
GYVULININKYSTĖS IR ŽUVININKYSTĖS STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami gyvulininkystės (I04) ir žuvininkystės (I05) studijų krypčių, kurios priskiriamos žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei (I), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas išvardintų krypčių studijas reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos bei FELASA (Europos laboratorinių gyvūnų mokslo asociacijų federacija) akreditavimo sistemos reikalavimus.
3. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios pakopų universitetinėms studijoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigusiems gyvulininkystės arba žuvininkystės studijų krypčių universitetines studijas suteikiamas žemės ūkio mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijos galimos pagal dviejų studijų krypčių ir tarpkryptines studijų programas, tačiau jų vykdymas turi tenkinti atitinkamai krypčiai Apraše nustatytus reikalavimus.
7. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas priimami asmenys būtų baigę gyvybės, sveikatos, žemės ūkio, fizinių, inžinerijos, technologijų, socialinių mokslų studijų krypčių grupių programas ir įgiję ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Asmenys, turintys šių krypčių profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, įgiję pasirengimą studijuoti atitinkamos studijų krypties magistratūroje. Jei kai kurių pirmosios pakopos studijas baigusiems stojantiesiems nepakanka žinių ir gebėjimų, gali būti organizuojamos papildomos reikalingų dalykų studijos. Pasirengimas studijuoti gali būti įgyjamas per papildomąsias (60–90) studijų kreditų studijas.
8. Gyvulininkystės studijų krypties tikslai, atsižvelgiant į studijų pakopą ir studijų rūšį:
8.1. parengti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistus, išmanančius gyvulininkystės sritį reglamentuojančius Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus, ir suteikti jiems mokslo žinių bei gebėjimų, kuriais grindžiama gyvulininkystės veikla;
8.3. išugdyti specialiuosius ir analitinius gebėjimus, reikalingus gyvūnų auginimo technologijų, gerovės, mitybos, veisimo užtikrinimui;
9. Žuvininkystės studijų krypties tikslai, atsižvelgiant į studijų programos pakopą, studijų rūšį bei lygmenį:
9.1. parengti aukštos kvalifikacijos žuvininkystės specialistus, išmanančius žuvininkystės sritį reglamentuojančius ES ir nacionalinius teisės aktus, ir suteikti jiems mokslo žinių bei gebėjimų, kuriais grindžiama žuvininkystės ūkio veikla ir plėtra;
9.2. suteikti žinių apie žuvų ir kitų vandens organizmų anatomiją, fiziologiją, fiziologinius poreikius;
9.3. išugdyti specialiuosius ir analitinius gebėjimus, reikalingus žuvų ir kitų vandens organizmų auginimo technologijų, hidrobiontų sveikatos, gerovės, mitybos, veisimo užtikrinimui;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPČIŲ SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę:
10.1. ūkiniai (produkcijos) gyvūnai – gyvūnai, laikomi ar veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais;
10.3. gyvūnų veisimas apima gyvūnų mokslo ir organizacinių priemonių sistemą gyvūnų veislėms gerinti: geriausių pagal požymius ir kilmę gyvūnų atranką, tinkamą gyvūnų porų parinkimą, gauto prieauglio specialų auginimą;
10.4. gyvūno laikymas apima gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymą, rūpinantis gyvūnų gerove ir tausojant aplinką, efektyviai naudojant gamtinius išteklius;
11. Gyvulininkystės nagrinėja ūkinių gyvūnų (galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės ir kitų gyvulininkystės šakų), gyvūnų augintinių (kinologijos, felinologijos, žirgininkystės, egzotinių gyvūnų) vystymo praktinius bei teorinius metodus ir remiasi gyvūnų biologiją tiriančiais mokslais (bendrąja biologija, morfologija ir fiziologija, anatomija, histologija, embriologija, biochemija, genetika), taip pat veterinarija, agronomija.
12. Gyvulininkystės veikla apima gyvūnų auginimą ir naudojimą, teikimą maisto produktų (mėsos, pieno, riebalų, kiaušinių), žaliavų (vilnos, kailių, odos, šerių, kaulų, kraujo), pramogų ir organinių trąšų, taip pat pašarų gamybą iš gyvulininkystės produktų ir atliekų.
13. Žuvininkystė – mokslas, tiriantis žuvų veisimą, auginimą ir priežiūrą gamtiniuose vandenyse ir dirbtiniuose vandens telkiniuose, žuvų išteklių apsaugą. Žuvininkystės veikla apima žuvų išteklių valdymą, apsaugą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų pirminį perdirbimą.
14. Akvakultūra – vandens organizmų, tokių kaip žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir vandens augalai auginimas. Akvakultūra apima organizmų auginimą atvirose ir (ar) uždarose akvakultūros sistemose.
15. Gyvulininkystės specialistui būtinų teorinių ir praktinių žinių spektras:
15.1. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų savarankiškai profesinei veiklai, planuojant ir organizuojant gyvulininkystės verslo procesus, aukštųjų technologijų naudojimą gyvulininkystėje, globaliame socialiniame-ekonominiame ir aplinkos kontekste;
15.2. vykdyti eksperimentinius tyrimus, analizuoti ir kritiškai vertinti naujas mokslo žinias ir generuoti naujas praktines idėjas, planuoti jų diegimo strategijas veisiant ir laikant gyvūnus;
15.3. taikyti žinias įvairiomis aplinkybėmis, užtikrinant gyvūnų gerovės ir produktyvumo sąlygas, jų produktų kokybę ir saugą, aplinkosaugos reikalavimus ir tvarų išteklių vartojimą, derinti žinių taikymą su verslo ir vadybos pagrindais, su socialinių mokslų žiniomis, suprasti priimamų sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai;
16. Žuvininkystės specialistui būtinų teorinių ir praktinių žinių spektras:
16.1. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų tvarioms akvakultūros technologijoms valdyti ir projektuoti, diegti, gebant įvertinti socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus;
16.2. taikyti žinias žuvininkystės veikloms planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti, savarankiškai pasirenkant kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones, įvairiomis aplinkybėmis, derinti jų taikymą su verslo ir vadybos pagrindais, su socialinių mokslų žiniomis, suprasti priimamų sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai;
16.3. organizuoti ir vykdyti eksperimentinius tyrimus, analizuoti ir kritiškai vertinti naujas mokslo žinias ir generuoti naujas praktines idėjas, planuoti jų diegimo strategijas projektuojant akvakultūros sistemas, veisiant ir auginant vandens organizmus;
17. Studijos turi parengti studentus savarankiškai palaikyti ir gilinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą, priimti ateities iššūkius ir prisiimti atsakomybę už profesinės veiklos rezultatus, sprendžiant profesines problemas tarpdisciplininėje aplinkoje; būti plačios erudicijos, gebėti efektyviai, sklandžiai ir įtaigiai komunikuoti raštu ir žodžiu bent viena užsienio kalba su savo srities specialistais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti profesinės veiklos klausimais, viešai skleisti idėjas, konsultuoti.
18. Gyvulininkystės specialisto pagrindinės profesinės veiklos sritys:
18.1. užsiimti veikla, kuri pasižymi turinio įvairove: tirti, analizuoti, vertinti, planuoti, organizuoti, kontroliuoti, valdyti, modernizuoti gyvulininkystės procesus;
18.2. vykdyti tiriamąją, ekspertinę ir konsultacinę veiklą gyvulininkystės produktų gamyboje, veislininkystėje, produkcijos kokybės ir gyvūnų produktyvumo kontrolės sistemose, pašarų gamyboje;
18.3. vykdyti saugią gyvulininkystės produktų gamybą, taikyti galimus metodus, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir ekologinius veiksnius;
18.4. įgyvendinti gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir produktų kokybės teisės aktų reikalavimus gyvulininkystės procesuose;
19. Žuvininkystės specialisto pagrindinės profesinės veiklos sritys:
19.1. analizuoti, prognozuoti, modeliuoti, vertinti, planuoti, organizuoti, kontroliuoti, valdyti bei diegti naujoves žuvininkystės ir akvakultūros procesuose;
19.2. vykdyti tiriamąją, ekspertinę ir konsultacinę veiklą žuvivaisos, žuvų ir kitų vandens organizmų auginimo ir priežiūros, rekreacinės žuvininkystės aplinkos kūrimo procesuose;
19.3. projektuoti akvakultūros ir žuvininkystės produktų gamybos sistemas, užtikrinant ūkių verslumą ir konkurencingumą;
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Studijuodamas gyvulininkystės (ar) žuvininkystės krypčių programas, studentas turi įgyti ir plėtoti profesines žinias ir asmeninius, socialinius, mokslinių tyrimų bei specialiuosius gebėjimus.
21. Apraše nurodyti skirtingų pakopų studijų rezultatai nėra atskiros programos ar dalyko rezultatai. Jie turi būti adaptuoti, sukonkretinti ir pritaikyti rengiamos (vykdomos) studijų programos rezultatams ir padėti formuoti studijų programos turinį ir procesą. Dalyko studijų rezultatai formuluojami taip, kad būtų pasiekti konkrečios studijų programos rezultatai.
22. Baigus gyvulininkystės krypties pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
22.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
22.1.1. išmano fundamentinių ir taikomųjų mokslų teorijas, koncepcijas ir principus, taikomus profesinės veiklos srityse, organizuojant ir vykdant gyvulininkystės ūkio veiklą, technologijų valdymą ir įrangos priežiūrą bei kuriant rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams reikalingą aplinką;
22.1.2. išmano ir kūrybiškai taiko socialinius, aplinkosauginius, ekonominius, teisinius principus bei metodus gyvulininkystės ūkio veiklai planuoti ir organizuoti bei kuriant pramoginės (rekreacinės) gyvulininkystės aplinką;
22.1.3. išmano, taiko ir vertina įvairias fiziologijos, anatomijos, gyvūnų mitybos ir genetikos sąvokas, teorijas ir metodus bei aplinkosauginius ir veterinarinius reikalavimus planuojant ir organizuojant gyvulininkystės produkcijos gamybą;
22.1.4. išmano gyvulininkystės ūkyje taikomas technologijas, jų valdymo principus, geba pasirinkti tinkamiausias technines priemones ir jas vertinti šalies ir tarptautiniame kontekste bei taikyti įvairiose profesinės veiklos srityse; geba atlikti techninės įrangos priežiūrą;
22.1.5. išmano naujų fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų rezultatų taikymo praktikoje galimybes, tobulinant gyvulininkystės technologijas, taiko gyvulininkystės ūkių projektavimui taikomus metodus ir būdus, parenka ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių veisimo ir auginimo bei tinkamos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo technologijas bei organizuotai sprendžia technologines problemas, susijusias su gyvulininkystės sistemų valdymu;
22.1.6. išmano, organizuoja ir taiko ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių stebėseną, ligų profilaktiką ir priežiūrą;
22.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
22.2.1. geba atlikti tyrimus / eksperimentus lauko sąlygomis ir uždarose patalpose, rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus gyvulininkystės mokslinėms ir praktinėms problemoms spręsti, naujovėms diegti bei plėtoti;
22.2.2. geba atlikti rinkos tyrimus, juos analizuoti ir įgyvendinti, planuojant ir organizuojant gyvulininkystės ūkio veiklą bei gyvulininkystės produkcijos gamybą;
22.2.4. geba apdoroti, saugoti ir ruošti tyrimo medžiagą pagal bioetikos taisykles laboratorijoje bei lauko sąlygomis, vykdant gyvulininkystės produkcijos gamybą;
22.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
22.3.1. geba vertinti gyvūnų išteklius, jų būklę, valdymo ir naudojimo principus, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę, politinę ir teisinę sistemas globaliame, regioniniame ir vietiniame kontekste;
22.3.2. geba atsakingai, tvariai ir saugiai planuoti, organizuoti ir vykdyti gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, verslą, produkcijos gamybą, atsižvelgdami į rizikos aplinkai ir suinteresuotoms šalims vertinimą, pasitelkdami teisės aktus ir saugos reglamentus;
22.3.3. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių veisimo ir auginimo technologijų pritaikymą, diegimą ir technologinių procesų bei įrangos priežiūrą, moksliniams tyrimams, plėtros projektams, studijoms atlikti ir naujovėms diegti;
22.3.4. geba vertinti ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių fiziologinę būklę, planuoti, organizuoti ir vykdyti stebėseną, ligų prevenciją, priežiūrą;
22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
22.4.1. geba veiksmingai bendrauti, dirbti individualiai ar komandoje su specialistais ir visuomene, sprendžiant gyvulininkystės ūkio veiklos organizavimo, technologijų valdymo ir įrangos priežiūros, gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, aplinkos kūrimo uždavinius, rengiant projektus ir vykdant jų įgyvendinimą;
22.4.2. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu lietuvių ir užsienio kalba, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje, pristatydamas atliktą gyvulininkystės ūkio veiklą ir jos rezultatus, diskutuodamas aktualiais gyvulininkystės veiklos klausimais profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje;
22.4.3. imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą vadovaudamiesi profesine etika ir pilietiškumu, socialinės atsakomybės principais;
22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
22.5.1. geba savarankiškai studijuoti, tobulinti, plėtoti profesinius įgūdžius, planuoti tolesnį asmeninio tobulėjimo procesą formaliuoju ir neformaliuoju būdais, kaip to reikalauja gyvulininkystės srities profesinės veiklos kaita, žinių ir technologijų pažanga;
22.5.2. geba savarankiškai surasti ir studijuoti naujausią akademinę literatūrą bei naudotis kitais šiuolaikiniais informacijos šaltiniais bei technologijomis;
22.5.3. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę praktiką, suvokia moralinę atsakomybę už savo ūkinės veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
23. Baigus gyvulininkystės krypties antrosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
23.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
23.1.1. išmano naujausius moksliniais tyrimais bei praktika pagrįstus biologijos, ekologijos, genetikos, vadybos, ekonomikos principus ir jų taikymą gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, profesinėje veikloje, siekia kompleksiškai ir sisteminiu požiūriu pažinti ir vertinti, teorinius ir praktinius profesinės veiklos reiškinius naujoje ir (ar) nepažįstamoje aplinkoje;
23.1.2. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų naujausių gyvulininkystės srities žinių, sudarančių pagrindą kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas mokslinių tyrimų kontekste ar diegti naujoves gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, praktinėje veikloje, organizuojant gyvulininkystės verslą ir vykdant gyvulininkystės ūkio plėtrą;
23.1.3. turi klasikinių ir pažangių, moksliniais tyrimais ir praktine veikla patikrintų, susistemintų gyvūnų veisimo, rinkodaros, investicijų, žmogiškųjų išteklių valdymo, kaimo verslo plėtros, vadybos žinių ir geba jas taikyti, kritiškai vertindamas gyvulininkystės ūkio politiką šalies ir tarptautiniame kontekste, spręsdamas gyvulininkystės verslo kūrimo ir valdymo, genetinių išteklių darnaus naudojimo, apsaugos problemas naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje;
23.1.4. išmano, pasirenka ir taiko statistinės analizės, modeliavimo, nuotolinius tyrimo metodus gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, srityse, valdant sistemų produktyvumą, išmano metodų galimybes ir apribojimus, geba interpretuoti ir prognozuoti tais metodais gautus rezultatus, vertindami išteklių būklę, numato stebėsenos, darnaus naudojimo būdus, apsaugos, priemones ir metodus;
23.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
23.2.1. geba organizuoti gyvulininkystės srityje taikomus kiekybinio ir kokybinio produktyvumo potencialo tyrimus, generuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslines ir praktines idėjas gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, srityse, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti prognostinius modelius gyvulininkystės produktyvumui įvertinti, diegti naujoves, atliekant fundamentinius ir taikomuosius bei tarpdalykinius tyrimus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėse;
23.2.2. geba organizuoti reikalingos informacijos paiešką ir rinkimą, sisteminti, vertinti ir naudoti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją, įskaitant operatyvinės informacijos paiešką, reikalingą gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, tyrimams planuoti, vykdyti, inovacijoms diegti, alternatyviems praktiniams sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui aplinkai nustatyti;
23.2.3. geba integruoti fundamentinių ir taikomųjų mokslų žinias, šiuolaikiškus inovatyvius tyrimų metodus ir technologijas, vertinant gyvūnų auginimo poveikį aplinkai bioekologiniu ir ekonominiu požiūriu, sudėtingoms situacijoms valdyti ir priimti sprendimus;
23.2.4. geba identifikuoti ir analizuoti gyvulininkystės srityje susidariusias mokslinių tyrimų ir profesinės veiklos problemas, planuoti jų sprendimo būdus, derindami teorijos ir praktikos elementus, realizuodamas pragmatines įžvalgas, alternatyvius sprendimo variantus bei numatydamas galimą poveikį aplinkai;
23.2.5. geba tirti ir tobulinti gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti veisimo, mitybos procesus bei technologijas;
23.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
23.3.1. geba kritiškai vertinti, spręsti netipinius kompleksinius gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, veiklų uždavinius, kuriant ir įgyvendinant inovacijas gyvūnų veisimo ir auginimo srityse, organizuojant jų pritaikymą, derinti kelių dalykų žinias ir laikytis socialinės atsakomybės;
23.3.2. geba kritiškai ir kompleksiškai vertinti gyvulininkystės bei kitų žemės ūkio sričių problemų kompleksiškumą, sąveiką ir integralumą, jų sprendimo būdų įgyvendinimą tarpdalykiniame kontekste, taikyti įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius įvairiose gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, ūkio plėtros ir kitos praktinės veiklos srityse;
23.3.3. tinkamai pasirenka ir taiko gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, projektavimui naudojamus metodus ir būdus, parenka gyvūnų veisimo ir auginimo bei tinkamos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo technologijas, bei organizuotai sprendžia technologines problemas, susijusias su gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, sistemų valdymu;
23.3.4. geba tinkamai parinkti ir veiksmingai naudoti ūkinės veiklos strategijas, efektyviai taikyti įgytas teorines ir praktines žinias ir gebėjimus, organizuojant gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, veisimo, selekcijos ir kitas programas, tobulinant ligų prevencijos priemones bei technologijas, geba pagrįstai įvertinti priimamus sprendimus aplinkosauginiu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir darnaus naudojimo požiūriu;
23.3.5. veiksmingai taiko kitų ūkio sričių žinias planuodamas, kontroliuodamas, reguliuodamas, teikdamas ekspertinį vertinimą ir vykdydamas gamtinių išteklių naudojimo, produktų gamybos ir kitą ekonominę veiklą, užtikrindamas integruotą gamtinių išteklių darnaus naudojimo ir apsaugos principų taikymą, vykdant gyvulininkystės ūkio plėtrą;
23.3.6. tinkamai pasirenka ir naudojasi laboratorine įranga, eksperimentinėmis sistemomis, technologijomis, informacijos ir duomenų šaltiniais, siekdamas tinkamai suplanuoti ir atlikti mokslinius eksperimentus, tiriant ir tobulinant gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, veisimo ir šėrimo procesus bei technologijas, kritiškai vertina gautus rezultatus, parengia išvadas ir rekomendacijas naujovėms diegti praktinėje veikloje;
23.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
23.4.1. geba efektyviai, sklandžiai ir įtaigiai komunikuoti raštu ir žodžiu bent viena užsienio kalba su gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, srities specialistais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti aktualiais gyvulininkystės plėtros, eksperimentinių tyrimų organizavimo bei inovacijų diegimo klausimais, skelbti idėjas, projektų ataskaitas, konsultuoti ir atlikti ekspertinį vertinimą;
23.4.2. geba organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių, laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, darbą individualiai ir grupėse, taip pat tarpdalykinėje komandoje, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste;
23.4.3. geba savarankiškai organizuoti veiklos planų ir projektų rengimą komandoje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, vadovauti jų įgyvendinimui, vertinti šios veiklos efektyvumą, prisiimti atsakomybę už savo profesinės veiklos rezultatus ir jos poveikį aplinkai ir visuomenei;
23.4.4. geba nuosekliai taikyti holistinį požiūrį priimdami profesinius sprendimus, siekdamas subalansuoti sąnaudas, naudą, saugumą, kokybę, patikimumą ir poveikį aplinkai, taiko humanistinės moralės normas ir profesinę etiką, suvokia priimamų sprendimų aplinkosauginius, teisinius, socialinius, ekonominius ir darnaus naudojimo aspektus, planuojant ir įgyvendinant gyvulininkystės ir gyvūnų augintinių laikomų rekreacinei veiklai, estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, mokslinius tyrimus;
23.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
23.5.1. geba kūrybiškai, perspektyviai ir logiškai mąstyti, formalizuoti ir modeliuoti duomenis ir informaciją, kurti naujas idėjas, savarankiškai formuluoti išvadas ir racionalius argumentus, priimti sprendimus sudėtingų ir neapibrėžtų situacijų atvejais;
23.5.2. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius, priimdamas inovatyvius sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei gerovei ir aplinkai;
23.5.3. geba kritiškai įvertinti ir atrinkti naudoti kokybinę ir kiekybinę informaciją ir duomenis iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių, atlikti vertinimą turėdamas prieštaringą ir (arba) nepakankamą informaciją;
23.5.4. geba savarankiškai inicijuoti ir organizuoti profesinę veiklą ir jai vadovauti, vykdyti lyderio funkcijas, nuosekliai siekti karjeros, nuolatos ugdyti savo profesionalumą, visą gyvenimą sistemingai mokantis, dirbant ir bendraujant nacionalinėje bei tarptautinėje erdvėje;
24. Baigus žuvininkystės krypties pirmosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
24.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
24.1.1. išmano fundamentinių ir taikomųjų mokslų teorijas, koncepcijas ir principus, kuriuos taiko profesinės veiklos srityse, organizuojant ir vykdant akvakultūros ūkio veiklą, technologijų valdymą ir įrangos priežiūrą, bei kuriant rekreacinės žuvininkystės aplinką;
24.1.2. išmano ir kūrybiškai taiko socialinius, aplinkosauginius, ekonominius, teisinius principus bei metodus akvakultūros ūkio veiklai planuoti ir organizuoti bei kuriant pramoginės (rekreacinės) žuvininkystės aplinką;
24.1.3. išmano, taiko ir vertina įvairias hidrobiologijos, hidrologijos ir hidrotechnikos sąvokas, teorijas ir metodus bei aplinkosauginius ir veterinarinius reikalavimus, planuojant ir organizuojant akvakultūros produkcijos gamybą;
24.1.4. išmano akvakultūros ūkyje taikomas technologijas, jų valdymo principus, geba pasirinkti tinkamiausias technines priemones ir jas vertinti šalies ir tarptautiniame kontekste bei taikyti įvairiose profesinės veiklos srityse; geba atlikti techninės įrangos priežiūrą;
24.1.5. išmano naujų fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų taikymo praktikoje galimybes, tobulinant žuvininkystės technologijas, taiko žuvininkystės ir uždarų akvakultūros ūkių projektavimui naudojamus metodus ir būdus, parenka vandens gyvūnų veisimo ir auginimo bei tinkamos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo technologijas, bei organizuotai sprendžia technologines problemas, susijusias su žuvininkystės ir uždarų akvakultūros sistemų valdymu;
24.1.6. išmano, organizuoja ir taiko žuvų ir kitų vandens organizmų stebėseną, jų ligų prevenciją, ir gydymą;
24.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
24.2.1. geba lauko ir eksperimentinėmis sąlygomis, rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus žuvininkystės srities mokslinėms ir praktinėms problemoms spręsti, naujovėms diegti bei plėtoti;
24.2.2. geba atlikti rinkos tyrimus, juos analizuoti ir įgyvendinti, planuojant ir organizuojant akvakultūros ūkio veiklą bei akvakultūros produkcijos gamybą;
24.2.4. geba apdoroti, saugoti ir ruošti tyrimo medžiagą pagal bioetikos taisykles laboratorijoje bei lauko sąlygomis;
24.2.5. geba tinkamai apdoroti ir interpretuoti duomenis, naudojantis naujausiais informacijos kaupimo, analizės, vertinimo metodais bei priemonėmis;
24.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
24.3.1. geba vertinti žuvų išteklius, jų būklę, išmano išteklių valdymo ir naudojimo principus, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę, politinę ir teisinę sistemas vietiniame, regioniniame ir globaliame kontekste;
24.3.2. geba atsakingai, tvariai ir saugiai planuoti, organizuoti ir vykdyti akvakultūros ir rekreacinės žvejybos verslą, produkcijos gamybą, atsižvelgdami į rizikos aplinkai ir suinteresuotoms šalims vertinimą, pasitelkdami teisės aktus ir saugos reglamentus;
24.3.3. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti žuvų ir kitų vandens organizmų veisimo ir auginimo technologijų pritaikymą, diegimą ir technologinių procesų bei įrangos priežiūrą akvakultūrai, moksliniams tyrimams, plėtros projektams, studijoms atlikti ir naujovėms diegti;
24.3.4. geba vertinti žuvų ir kitų vandens organizmų fiziologinę būklę, planuoti, organizuoti ir vykdyti jų stebėseną, ligų prevenciją bei gydymą;
24.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
24.4.1. geba veiksmingai bendrauti, dirbti individualiai ar komandoje su specialistais ir visuomene, sprendžiant akvakultūros ūkio veiklos organizavimo, technologijų valdymo ir įrangos priežiūros, rekreacinės žuvininkystės aplinkos kūrimo uždavinius, rengiant projektus ir vykdant jų įgyvendinimą;
24.4.2. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu lietuvių ir užsienio kalba, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje, viešai supažindinti su atlikta akvakultūros ūkio veikla ir jos rezultatais, diskutuojant aktualiais žuvininkystės veiklos klausimais profesinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje;
24.4.3. imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų akvakultūros ūkio veiklos kokybę ir jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, socialinės atsakomybės principais;
24.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
24.5.1. geba savarankiškai studijuoti, tobulinti, plėsti profesinius įgūdžius, planuoti tolesnį asmeninio tobulėjimo procesą formaliuoju ir neformaliuoju būdais, kaip to reikia profesinės veiklos kaitai, žinių ir technologijų pažangai žuvininkystės srityje;
24.5.2. geba savarankiškai surasti ir studijuoti naujausią akademinę literatūrą bei naudotis kitais šiuolaikiniais informacijos šaltiniais bei technologijomis;
24.5.3. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę praktiką, suvokia moralinę atsakomybę už savo ūkinės veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
25. baigus žuvininkystės krypties antrosios studijų pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
25.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
25.1.1. išmano naujausius moksliniais tyrimais bei praktika pagrįstus biologijos, ekologijos, vandens inžinerijos, vadybos, ekonomikos principus ir jų taikymą akvakultūros ir žuvininkystės profesinėje veikloje, siekia kompleksiškai ir sisteminiu požiūriu pažinti ir vertinti žuvininkystės ir akvakultūros teorinius ir praktinius profesinės veiklos reiškinius naujoje (neapibrėžtumo sąlygomis) aplinkoje;
25.1.2. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų naujausių žuvininkystės srities žinių, sudarančių pagrindą kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas mokslinių tyrimų kontekste ar diegti naujoves žuvininkystės ir akvakultūros praktinėje veikloje, organizuojant akvakultūros verslą ir vykdant akvakultūros ūkio plėtrą;
25.1.3. turi klasikinių ir modernių, moksliniais tyrimais ir praktine veikla patikrintų, susistemintų žuvivaisos, akvakultūros, rinkodaros, investicijų, žmogiškųjų išteklių valdymo, kaimo verslo plėtros, vadybos žinių ir geba jas taikyti, kritiškai vertindami akvakultūros ūkio politiką šalies ir tarptautiniame kontekste, spręsdamas akvakultūros verslo kūrimo ir valdymo, gamtinių išteklių darnaus naudojimo, apsaugos problemas naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje;
25.1.4. išmano, pasirenka ir taiko statistinės analizės, modeliavimo, nuotolinius tyrimo metodus žuvininkystės ir akvakultūros srityse, valdant sistemų produktyvumą, išmano metodų galimybes ir apribojimus, geba interpretuoti ir prognozuoti tais metodais gautus rezultatus, vertinant išteklių būklę, numatant stebėsenos, darnaus naudojimo būdus, apsaugos, priemones ir metodus;
25.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
25.2.1. geba organizuoti akvakultūros sistemų kiekybinio ir kokybinio produktyvumo potencialo tyrimus, generuoti, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslines ir praktines idėjas žuvininkystės ir akvakultūros srityse, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti prognostinius modelius akvasistemų produktyvumui įvertinti, diegti naujoves, atliekant taikomuosius ir tarpdalykinius tyrimus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėse;
25.2.2. geba organizuoti reikalingos informacijos paiešką ir rinkimą, sisteminti, vertinti ir naudoti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją, įskaitant operatyvinės informacijos, reikalingos žuvininkystės ir akvakultūros tyrimams planuoti, vykdyti, inovacijoms diegti, alternatyviems praktiniams sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui aplinkai nustatyti, paiešką;
25.2.3. geba integruoti fundamentinių ir taikomųjų mokslų žinias, šiuolaikiškus inovatyvius tyrimų metodus ir technologijas, vertinant žuvų auginimo poveikį aplinkai bioekologiniu ir ekonominiu požiūriu, sudėtingoms situacijoms valdyti ir priimti sprendimus, kai nėra išsamios informacijos;
25.2.4. geba identifikuoti ir analizuoti žuvininkystės srityje susidariusias mokslinių tyrimų ir profesinės veiklos problemas, planuoti jų sprendimo būdus derindami teorijos ir praktikos elementus, realizuodamas pragmatines įžvalgas, alternatyvius sprendimo variantus bei numatydamas galimą poveikį aplinkai;
25.2.5. geba tirti ir tobulinti žuvų ir kitų vandens organizmų veisimo, šėrimo procesus bei technologijas;
25.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
25.3.1. geba kritiškai vertinti, spręsti netipinius kompleksinius žuvininkystės ir akvakultūros veiklų uždavinius, kuriant ir įgyvendinant inovacijas žuvų veisimo ir auginimo srityse, organizuojant jų pritaikymą derindamas kelių dalykų žinias ir laikydamasis socialinės atsakomybės;
25.3.2. geba kritiškai ir kompleksiškai vertinti žuvininkystės bei kitų žemės ūkio sričių problemų kompleksiškumą, sąveiką ir integralumą, jų sprendimo būdų įgyvendinimą tarpdisciplininiame kontekste, taikyti įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius įvairiose žuvininkystės ir akvakultūros ūkio plėtros ir kitos praktinės veiklos srityse;
25.3.3. tinkamai pasirenka ir taiko žuvininkystės ir uždarų akvakultūros sistemoms projektuoti naudojamus metodus ir būdus, parenka vandens gyvūnų veisimo ir auginimo bei tinkamos gyvenamosios aplinkos užtikrinimo technologijas bei organizuotai sprendžia technologines problemas, susijusias su žuvininkystės ir uždarų akvakultūros sistemų valdymu;
25.3.4. geba tinkamai parinkti ir veiksmingai naudoti ūkinės veiklos strategijas, efektyviai taiko įgytas teorines ir praktines žinias ir gebėjimus, organizuojant žuvų ir kitų vandens organizmų ligų, veisimo, selekcijos ir kt. programas, tobulinant ligų prevencijos priemones, veisimo ir selekcijos bei technologijas, geba pagrįstai įvertinti priimamus sprendimus aplinkosauginiu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir darnaus naudojimo požiūriu;
25.3.5. veiksmingai taiko kitų ūkio sričių žinias planuodamas, kontroliuodamas, reguliuodamas, teikdamas ekspertinį vertinimą ir vykdydamas gamtinių išteklių naudojimo, produktų gamybos ir kitą ekonominę veiklą, užtikrindamas integruotą gamtinių išteklių darnaus naudojimo ir apsaugos principų taikymą, vykdant akvakultūros ūkio plėtrą;
25.3.6. tinkamai pasirenka ir naudojasi laboratorine įranga, eksperimentinėmis sistemomis, technologijomis, informacijos ir duomenų šaltiniais, siekia tinkamai suplanuoti ir atlikti mokslinius eksperimentus, tiriant ir tobulinant žuvų ir kitų vandens organizmų veisimo ir šėrimo procesus bei technologijas, kritiškai vertina gautus rezultatus, parengia išvadas ir rekomendacijas naujovėms diegti praktinėje veikloje;
25.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
25.4.1. geba efektyviai, sklandžiai ir įtaigiai komunikuoti raštu ir žodžiu bent viena užsienio kalba su žuvininkystės ar akvakultūros srities specialistais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti aktualiais akvakultūros plėtros, eksperimentinių tyrimų organizavimo bei inovacijų diegimo klausimais, pristatyti idėjas, projektų ataskaitas, konsultuoti ir atlikti ekspertinį vertinimą;
25.4.2. geba organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį žuvininkystės ir akvakultūros darbą individualiai ir grupėse, taip pat tarpdalykinėje komandoje, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste;
25.4.3. geba savarankiškai organizuoti veiklos planų ir projektų rengimą komandoje ir tarpdisciplininėje aplinkoje, vadovauti jų įgyvendinimui, vertinti šios veiklos efektyvumą, prisiimti atsakomybę už savo profesinės veiklos rezultatus ir jos poveikį aplinkai ir visuomenei, vykdant akvakultūros ūkio plėtrą, organizuojant akvakultūros verslą;
25.4.4. geba nuosekliai taikyti holistinį požiūrį priimdamas profesinius sprendimus, siekdamas subalansuoti sąnaudas, naudą, saugumą, kokybę, patikimumą ir poveikį aplinkai, taikyti humanistinės moralės normas ir profesinę etiką, suvokia priimamų sprendimų aplinkosauginius, teisinius, socialinius, ekonominius ir darnaus naudojimo aspektus, planuojant ir įgyvendinant žuvininkystės ir akvakultūros mokslinius tyrimus;
25.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
25.5.1. geba kūrybiškai, perspektyviai ir logiškai mąstyti, formalizuoti ir modeliuoti duomenis ir informaciją, kurti naujas idėjas, savarankiškai formuluoti išvadas ir racionalius argumentus, priimti sprendimus sudėtingų ir neapibrėžtų situacijų sąlygomis;
25.5.2. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius, priimti inovatyvius sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei gerovei ir aplinkai;
25.5.3. geba kritiškai įvertinti ir atrinkti naudoti kokybinę ir kiekybinę informaciją ir duomenis iš nacionalinių ir tarptautinių šaltinių, atlikti vertinimą turėdamas prieštaringą ir (arba) nepakankamą informaciją;
25.5.4. geba savarankiškai inicijuoti ir organizuoti profesinę veiklą ir jai vadovauti, vykdyti lyderio funkcijas, nuosekliai siekti karjeros, nuolatos ugdyti savo profesionalumą, visą gyvenimą sistemingai mokantis, dirbant ir bendraujant nacionalinėje bei tarptautinėje erdvėje;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
26. Gyvulininkystės (ar) žuvininkystės studijų krypčių programų dėstymas privalo remtis naujausiais mokslo pasiekimais bei koncepcijomis, atspindėti ryšius su kitomis mokslo ir studijų kryptimis.
27. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus. Turi būti racionaliai naudojamas studentų ir dėstytojų laikas bei materialieji ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga, informacinės technologijos, kompiuterių klasės ir kita).
28. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms panaudoti ir kitus galimus išteklius bei šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
29. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti konstruoti studijų dalyko (modulio) programą pagal studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso, remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, turėti daugiadalykį požiūrį į problemų sprendimą, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus į studentą orientuotus studijų metodus ir studentų pasiekimų vertinimo būdus, kurti veiksmingesnius studijų metodus. Skirtingų pakopų studijoms gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau antrojoje studijų pakopoje jų taikymas turi būti grindžiamas nuodugnesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, studento savarankiškumo raiška ir panašiai.
30. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studento gebėjimų ugdymo (įgijimo) galimybes. Studijų procese gali būti taikomi šie studijų metodai:
30.1. tradicinės ir interaktyvios paskaitos; kviestinių dėstytojų (praktikų) paskaitos, pažintinės išvykos (į gyvulininkystės ar žuvininkystės ir uždarų akvakultūros sistemų ūkius, įmones) seminarai, praktiniai ir (ar) laboratoriniai darbai (gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas; gyvūnų laikymo technologinių procesų valdymo bei modeliavimo metodai; aplinkosaugos problemų sprendimo būdai gyvulininkystės ūkiuose); žuvų populiacijų ir žuvų išteklių vertinimo metodai ir jų taikymas; akvakultūros (tvenkininės žuvininkystės ir uždarų recirkuliacinių sistemų) sistemų valdymas; žuvininkystės produktų auginimas (nuo dirbtinio apvaisinimo iki produkcijos pateikimo rinkai ir kita); informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, ataskaitų pristatymo rinkiniai, taip pat konsultacijos ir studijų virtualizacija, jei dalis studijų vykdoma nuotoliniu būdu;
30.2. gnoseologiniai, skirti pažintiniams gebėjimams ugdyti ir žinioms suteikti (pavyzdžiui, pažinimo, žinių perteikimas akademinėse pratybose), žinių suvokimo metodai (pavyzdžiui, pasakojimas, pokalbis, iliustravimas, demonstravimas, stebėjimas, mokymasis bendradarbiaujant, situacijų modeliavimas). Šie metodai turi būti realizuojami pasirenkant paskaitos formą;
30.3. veiklinamieji, skirti specialiesiems, socialiniams ir asmeniniams gebėjimams ugdyti (pavyzdžiui, diskusija, tiriamoji veikla, individualūs arba grupiniai darbai ar projektai, darbas su imitaciniais modeliais ir kiti). Šie metodai turi būti realizuojami per pratybas, laboratorinių darbų atlikimą ir seminarus nedidelėmis grupėmis (atliekant gyvulininkystei bei žuvininkystei ir uždaroms akvakultūros sistemoms valdyti reikiamų įrenginių projektavimą ir parinkimą, užtikrinant tinkamas gyvūnų ir vandens organizmų auginimo bei veisimo sąlygas);
30.4. savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai (pavyzdžiui, refleksija, atvejo analizė, problemų sprendimas, imitacija, dalykiniai žaidimai, mokymasis iš patirties, individualios problemų paieškos, kontrolės ir savikontrolės metodai);
30.5. savarankiškų studijų pagrindas turi būti tiriamojo pobūdžio metodai (pavyzdžiui, informacijos paieška, refleksija, informacijos analizė ir sintezė, atliktos veiklos analizė, konkretaus tyrimo metodo taikymas, duomenų interpretacija ir kiti);
31. Studijose, ypač antrosios pakopos, turi būti numatyti tiriamieji darbai, pageidautina, vykdomi bendrai su potencialiais darbdaviais ar socialiniais partneriais, skatinantys profesinės veiklos, asmeninių, socialinių, mokslinių tyrimų bei specialiųjų gebėjimų plėtotę. Didaktinės programos sistema turi ir skatinti, ir sudaryti prielaidas taikyti analitinius ir praktinius gebėjimus. Rekomenduojama, kad tiriamųjų darbų rezultatai sudarytų pagrindą baigiamajam darbui, tačiau kiekviena aukštoji mokykla ir studijų programos rengėjai gali nuspręsti, kaip į šį aspektą atsižvelgti pagal konkrečios studijų programos sandarą.
32. Antrosios pakopos studijų tiriamųjų darbų turinys turi būti orientuotas į mokslinių, technologinių bei metodinių problemų sprendimą, kuris turėtų taikomąjį pobūdį. Krypties studijų didaktinė sistema turi užtikrinti studento kūrybiškumo ugdymą, analitinius, metapažinimo gebėjimus, leidžiant studentui įveiklinti turimas žinias, įvardinant problemos sprendimo taktiką ir strategiją turimų techninių ir (ar) technologinių resursų apimtimi, stebėti, kontroliuoti savo užduoties atlikimo procesą bei reflektuoti savo veiklą, įsivertinant naujai įgytas žinias ir gebėjimus.
33. Studento veikla, atliekant praktiką (bakalauro studijose) ar vykdant tiriamuosius darbus (magistrantūroje) gyvulininkystės ar žuvininkystės, ar kitose su šių krypčių taikymu, kūrimu bei plėtra susijusiose įstaigose, turi būti tinkamai organizuojama. Studentų mokymas, dėstytojų ir praktikos ar tiriamųjų darbų vadovų įmonėje bendradarbiavimas, rengiant individualias studentų užduotis bei pagalba jas įgyvendinant, studentus priimančios įmonės procesų analizė, dalyvavimas studentų darbo ataskaitų vertinime yra būtinos sudedamosios studentų praktikos ar tiriamųjų darbų dalys.
34. Studijos turi užtikrinti būsimų gyvulininkystės ar žuvininkystės krypčių specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius, parengimą, todėl studijų programose turi būti ugdomi refleksijos gebėjimai, suteikiantys galimybę didinti teorijos ir praktikos ryšį (pavyzdžiai, teoriniai kursai turi būti papildomi praktikumais), skleisti gerąją patirtį (pavyzdžiai, studentai konferencijose ir praktikos vietose viešai pristato vykdytus projektus, teikia siūlymus dėl praktikos organizavimo, išsako profesinius lūkesčius ir pasiekimus, absolventai dalijasi profesine patirtimi, teikia siūlymus dėl studijų proceso tobulinimo, socialiniai partneriai dalyvauja diskusijose apie profesinės veiklos turinio tobulinimą).
35. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir esamus išteklius. Įvertinimo kriterijai turi parodyti, kaip studento įgytų žinių ir gebėjimų lygis atitinka studijų programoje apibrėžtus siekiamus rezultatus. Studentams turi būti suteikiamos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių kiekio ir apimčių.
36. Semestro pradžioje dėstytojas turi supažindinti studentus su studijų tikslais, vertinimo tvarka ir aukštosios mokyklos patvirtinta studentų pasiekimų vertinimo sistema, nurodyti vertinimo kriterijus ir apibendrinamojo vertinimo dalių svorį.
37. Studento dalyko studijų rezultatai vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą. Vertindami studijų pasiekimus, dėstytojai turi vadovautis objektyvumo, aiškumo, nešališkumo, abipusės pagarbos bei geranoriškumo principais. Siektinas studentų dalyvavimas įvertinimo (įsivertinimo) procese.
38. Studento studijų pasiekimams vertinti gali būti naudojamas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga gyvulininkystės ar žuvininkystės sričių specialistų, mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų komisija), diagnostinis (atliekamas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas.
39. Visi studijų rezultatuose aprašyti mokėjimai ir gebėjimai turi būti įvertinami būdu, įrodančiu, kad studentai turi (įgijo) šiuos mokėjimus ir gebėjimus. Atsižvelgiant į programos specifiką ir lygį (universitetinės pirmosios ir antrosios pakopų studijos), dėstytojai gali rinktis įvairius vertinimo būdus, tokius kaip: egzaminas žodžiu ar raštu, testavimas, kontrolinis darbas, uždavinių sprendimas, problemų sprendimo analizė, kolokviumas, rašto darbai (literatūros apžvalga, referatas, esė ir panašiai), žodiniai ir stendiniai pranešimai, pristatymai, laboratorinių darbų ataskaitos ir gynimas, praktikos ataskaitos, jų pristatymas ir gynimas, individualaus ar komandinio darbo projektų ataskaitos, jų pristatymas ir gynimas, tiriamojo darbo ataskaita, jos pristatymas ir gynimas, baigiamasis darbas, jo pristatymas ir viešas gynimas, mokymosi įrašai (darbų aplankas), savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kita; taip pat išmanyti metodinius jų taikymo aspektus. Taip pat studentas gali būti vertinamas už dalyvavimą projektinėje veikloje, mokslines publikacijas. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų integruotų vertinimo būdų.
40. Svarbi studentų pasiekimų (rezultatų) vertinimo dalis – grįžtamosios informacijos teikimas studentams apie jų pasiekimus (rezultatus) bei įvertinimo pagrindimą, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui, siekiant tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą, gerinti dėstymo kokybę. Studentai turi laiku gauti informaciją apie savo atliktus darbus. Jų įvertinimas turi būti grindžiamas aiškiais kriterijais ir lydimas konstruktyvių komentarų. Studentams turi būti suteiktos galimybės diskutuoti su dėstytojais (vertintojais) visais savo studijų aspektais, įskaitant jiems skiriamą galutinį įvertinimą. Siekiant užtikrinti studijų kokybę ir prieinamumą taikant šiuolaikines technologines ir komunikacines priemones aukštoji mokykla turi turėti patvirtintą elektroninio nuotolinio egzaminavimo tvarką ir ja vadovautis.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
41. Studijų programa turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama, atspindėti mokslo, naudojamų taikomųjų technologijų ir studijų krypties pokyčius. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į programą būtų įtraukiamos naujai atsirandančios, mokslo pasiekimais pagrįstos temos, kad studentai dar studijų metu susipažintų su mokslinėmis ir praktinėmis naujovėmis, būtų skatinami įžvelgti studijų krypties raidos perspektyvas. Sudaryti sąlygas dėstytojams ir studentams pasinaudoti akademinio mobilumo galimybėmis, į studijų procesą integruoti tarptautinio lygmens žinias ir patirtį. Studentams turi būti užtikrinamas akademinio mobilumo metu įgytų teigiamų studijų rezultatų įskaitymas.
42. Studijų programos tikslas turi būti aiškus, o studijų rezultatai – pasiekiami, atspindintys programos išskirtinumą, specifiką ir aprėptį.
43. Gyvulininkystės (ar) žuvininkystės krypčių studijų programų akademinio personalo bendrieji reikalavimai:
43.1. studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir yra pavyzdys studentams. Jie turi būti atrenkami ir vertinami pagal tokius kriterijus: praktinė dėstymo patirtis, domėjimasis ir aktyvumas kuriant veiksmingus ir pažangius studijų metodus, mokslinės veiklos lygis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimas profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinis įžvalgumas;
43.2. dėstytojai turi domėtis mokslo naujovėmis, dalyvauti atliekant mokslinius tyrimus, ir rengiant projektus. Dėstytojas turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros, išmanyti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos;
43.3. pirmosios studijų pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip 50 procentų kiekvienos programos apimties kreditais turi dėstyti mokslininkai. Skatintina, kad studijų krypčių dalykus dėstytų dėstytojai, turintys atitinkamos krypties mokslinės veiklos patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku ir specialistai, turintys praktinę (dirbantys gyvulininkystės ir (ar) žuvininkystės kryptyje) ar teorinę (mokslinę) žemės ūkio mokslų krypčių grupės ir (ar) veterinarijos krypties darbo patirtį;
43.4. antrosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip 80 procentų kiekvienos programos apimties kreditais turi dėstyti mokslininkai. Kiti gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
44. Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių studijų baigimo reikalavimai:
44.1. studijų programos baigiamos absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) rengimą ir gynimą;
44.2. pirmosios pakopos studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais tyrinėjimais, žinių taikymu, atskleidžiantis programos tikslus ir rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus žemės ūkio (gyvulininkystės ir (ar) žuvininkystės) mokslo darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti žemės ūkio mokslų krypties tyrimus, aprašyti savo tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus;
44.3. baigiamasis magistro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tyrimais ir žinių taikymu, atskleisti studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius žemės ūkio mokslų (gyvulininkystės ar žuvininkystės) studijų krypčių darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas, atsižvelgdamas į gautus mokslinių tyrinėjimų duomenis pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
45. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.
46. Naudojamų auditorijų, laboratorijų, kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų bei vietų jose skaičius, įranga ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes ir darbų saugos bei higienos reikalavimus.
47. Laboratorinė įranga ir aparatūra, būtina specializuotose mokomosiose ar mokslinėse laboratorijose, laboratorinės priemonės turi atitikti siektinus studijų programos rezultatus, o laboratorijos turi būti aprūpintos geros kokybės ir tinkamais instrumentais bei prietaisais. Universitetas turi turėti praktinio mokymo bei bandymų centrą (ūkį) arba būti sudaręs ilgalaikio (visą studijų trukmę apimančias) bendradarbiavimo sutartis su studijų moksliniais ar socialiniais partneriais, kur būtų auginamos ir veisiamos įvairios gyvulių, gyvūnų augintinių ir žuvų ar kitų vandens organizmų rūšys ir kur studentams vyktų praktiniai užsiėmimai.
48. Universitetas, vykdantis žuvininkystės krypties studijas, turi turėti praktinio mokymo ar bandymų centrą (ūkį), kuris aprėptų visą vandens organizmų auginimo ciklą: reproduktorių (subrendusių organizmų) laikymą ir brandinimą, dirbtinį apvaisinimą ir ikrų inkubaciją, lervučių ar žuvų mailiaus auginimą, jauniklių ir suaugusių organizmų auginimą.
49. Universitetas, vykdantis gyvulininkystės krypties studijas, turi turėti praktinio mokymo ar bandymų centrą (ūkį), kuris aprėptų gyvūnų auginimą: tinkamą pašarų bazės, gyvūnų gerovės, laikymo technologijų užtikrinimą, ūkinių gyvūnų auginimą, veisimą, selekciją, mitybą, gyvūninės kilmės produkcijos gamybą.
50. Kompiuterių skaičius kompiuterinėse klasėse ir mokomosiose laboratorijose turi atitikti studentų studijuojančių studijų programose poreikius. Visi kompiuteriai turi būti su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo ir analizės bei inovatyviomis mokymo programomis.
51. Bibliotekose turi būti žemės ūkio mokslų studijų krypčių dėstomų dalykų vadovėlių, knygų, metodinių leidinių, žurnalų ir kitos literatūros egzempliorių lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Nurodytos literatūros skaičius turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Bibliotekos turi būti aprūpintos pakankamu skaičiumi kompiuterių su tinkama programine įranga (interneto ryšys su tarptautinėmis duomenų bazėmis, literatūros katalogai, paieškos sistemos), jų skaičius turi patenkinti bent minimalius lankytojų poreikius.
52. Studijų informacija (tvarkaraščiai, studijų planai, dalykų (modulių) aprašai ir kita) turi būti pateikiami aukštosios mokyklos interneto svetainėje, o visa studijų medžiaga turi būti prieinama studentams.
53. Turi būti suteiktos galimybės studijuoti specialiųjų poreikių studentams (regos, klausos, judėjimo ir kitą negalią turintiems asmenims).
54. Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių praktikos reikalavimai:
54.1. praktika yra integrali ir privaloma visų studijų programų dalis, kai studento įgytos programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi, ištobulinami praktinėje profesinėje veikloje;
54.2. bakalauro studijų programų praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų. Antrosios studijų pakopos studijų programų – ne mažesnė kaip 5 kreditai. Praktikos vieta gali būti derinama su baigiamojo darbo tema ir būti panaši į tas darbo vietas, kuriose dirbti rengiamas absolventas;
54.3. praktikos organizuojamos vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai;
54.4. rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (dienyno rašymas, registracijos žurnalas, reflektyvi analitinė praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);
54.5. praktikos vadovai, socialiniai partneriai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo bei praktikanto vertinimo procesą;
54.6. praktikų programa parengiama didinti profesinę patirtį, siejant studento akademinį pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Praktikos organizuojamos taip, kad studentas per studijų laikotarpį galėtų ugdyti profesines kompetencijas, pradėdamas nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško funkcijų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui;
54.7. aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų, su kuriomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, sąrašą. Praktika gali būti organizuojama Lietuvos ir Pasaulio privačiose ir valstybinėse įmonėse, susijusiose su gyvulininkyste, žuvininkyste bei gyvūnais augintiniais pašarų gamybos ir kitose gamybinėse įmonėse, gyvulininkystės arba žuvininkystės ūkiuose, veislynuose, gyvūnų augintinių prieglaudose, administravimo organizacijose bei konsultavimo tarnybose, Žuvininkystės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įmonių, įstaigų, organizacijų žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuose, žuvininkystės ir akvakultūros įmonėse, žuvų tyrimo laboratorijose, žuvivaisos centruose. Studentas, suderinęs su mokymo įstaiga, gali praktikos vietą, atitinkančią aukštosios mokyklos reikalavimus, susirasti pats. Pasirinkus instituciją praktikai, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos. Studentas gali atlikti praktiką dalyvaudamas studentų mainų programose (užsienio šalių įmonėse, mokymo centruose, mokslinių tyrimų centruose bei kitose organizacijose). Jei aukštoji mokykla turi įsigijusi reikiamos studijų krypties įrangą ir turi su ja gebančių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų, dalis ar visa praktika gali būti atliekama aukštojoje mokykloje;
55. Studentas nuo pat studijų pradžios turi būti skatinamas savanoriškai dalyvauti įvairiuose projektuose, įsijungti į mokslinę tiriamąją veiklą, dalyvauti seminaruose, konferencijose, rengti publikacijas. ir taip nuosekliai ir kryptingai tobulinti savo asmeninius bei specialiuosius gebėjimus.
56. Akademinė studentų parama vykdoma pagal aukštosios mokyklos parengtą tvarką. Pirmajame kurse rekomenduotinas studijų dalykas „Studijų įvadas“, suteikiantis žinių apie programos vykdymo ypatumus, tikslus, uždavinius, siekinius ir rezultatus, pasiekimų vertinimą, studentai konsultuojami apie karjeros galimybes.