KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2017 m. liepos 11 d. Nr. T-438
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. T-597 „Dėl Kauno miesto savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2017 m. liepos 11 d.
sprendimu Nr. T-438
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno miesto savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, sueigų organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičių susirinkimas.
3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų seniūnaičių ir seniūnijų aptarnaujamosiose teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas.
4. Seniūnaičių sueiga savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Nuostatais ir kitais teisės aktais.
5. Seniūnaičių ir seniūnaitijų teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę, veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo, viešumo principais.
II SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
7. Seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus:
III SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į sueigą gali kviesti Savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus.
10. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.
11. Seniūnaičių sueigos darbotvarkės sudarymas:
11.1. Pirmosios naujai išrinktų seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektą sudaro seniūnas. Seniūnaičių sueigos metu darbotvarkė gali būti pakeista ar papildyta.
11.2. Kitų sueigų darbotvarkių projektus rengia seniūnaičių sueigos pirmininkas arba seniūnas, jei sueiga renkama seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueigos metu seniūnas ar seniūnaičiai turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę naujų klausimų. Sueigos darbotvarkė tvirtinama ir keičiama sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma.
11.3. Sueigos darbotvarkėje nurodomi darbotvarkės klausimai, jų svarstymo eilės tvarka, pranešėjai ir kviečiami į seniūnaičių sueigą asmenys.
11.4. Sueigos pirmininkas arba seniūnas parengtą darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sueigos pateikia elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais seniūnaičiams ir kitiems įrašytiems į sueigos darbotvarkę asmenims. Seniūnaičių sueigos darbotvarkė skelbiama atitinkamos seniūnijos skelbimų lentoje ir interneto svetainėje.
12. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas, seniūnaičių ir seniūno nuomonė, nurodoma jo svarba, galima įtaka Savivaldybės ir seniūnijos veiklai, biudžetui ir kt. Sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai.
13. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūno ir seniūnaičio nuomonei pareikšti – iki 2 minučių, kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 1 minutės. Prireikus sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.
14. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigos pirmininkas turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
15. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.
16. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Sueigos protokolą pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius.
IV SKYRIUS
IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
18. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga.
19. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su balso teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (toliau – atstovai).
20. Išplėstinę seniūnaičių sueigą sudaro visi seniūnijoje išrinkti seniūnaičiai ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kurių negali būti daugiau kaip pusė nuo visų toje seniūnijoje išrinktų seniūnaičių skaičiaus. Jei įvertinus proporcijomis nėra gaunamas sveikas bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jis padidinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus.
21. Kiekviena bendruomeninė organizacija į išplėstinę seniūnaičių sueigą gali deleguoti tik vieną dalyvį, turintį balso teisę. Jei bendruomeninių organizacijų, veikiančių tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, yra daugiau nei jiems skirtų vietų sueigoje, bendruomeninių organizacijų deleguojami atstovai išrenkami ir deleguojami seniūno sušauktame bendruomeninių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų susirinkime. Atstovai išrenkami bendru sutarimu. Esant nesutarimui atstovus išrenka ir deleguoja seniūnaičių sueiga.
22. Bendruomeninių organizacijų deleguotas atstovas prireikus gali būti rotuojamas ar atšaukiamas iš išplėstinės seniūnaičių sueigos jį delegavusios bendruomeninės organizacijos ar savo prašymu. Bendruomeninė organizacija ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos privalo apie tai raštu arba el. paštu informuoti seniūną.
24. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti konkrečioje teritorijoje, kurioje sudaroma išplėstinė seniūnaičių sueiga, veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai, kurių pasiūlymai įtraukiami į išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžio protokolą.
25. Išplėstinę seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas savo, seniūnaičio arba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų iniciatyva.
26. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja pirmojoje išplėstinėje seniūnaičių sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų išrinktas išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas negali dalyvauti išplėstinėje sueigoje, išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja kitas asmuo, išrinktas dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma.
27. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo organizavimas, darbotvarkės rengimas, svarstymas, priimtų sprendimų įforminimas ir paskelbimas vykdomas kaip ir seniūnaičių sueigoje.
28. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo forma yra posėdžiai, kurie laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių ir deleguotų atstovų. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia išplėstinės sueigos pirmininko balsas. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi išplėstinės seniūnaičių sueigos protokole. Išplėstinės seniūnaičių sueigos protokolą pasirašo išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas ir sekretorius.
29. Seniūnaitis arba atstovas turi nusišalinti, jeigu posėdyje arba kitaip sprendžia, nagrinėja klausimą, susijusį su jo privačiais interesais, galinčiais sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, arba jeigu yra kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Jei išplėstinė seniūnaičių sueiga ketina svarstyti klausimą, dėl kurio seniūnaičiui ir (arba) atstovui kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jis apie tai praneša sueigos pirmininkui iki posėdžio pradžios. Jeigu klausimas, dėl kurio gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, įtraukiamas į darbotvarkę posėdžio metu, seniūnaitis ir (arba) atstovas informuoja sueigą prieš klausimo svarstymą.
V SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI
30. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai įforminami sueigos protokolu, kurį pasirašo sueigos pirmininkas ir sueigos sekretorius. Seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūnaičių balsų dauguma išrinktas asmuo arba seniūno deleguotas seniūnijos darbuotojas, o išplėstinės seniūnaičių sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno deleguotas seniūnijos darbuotojas.
31. Sueigos protokole nurodoma sueigos data, vieta, protokolo eilės numeris, sueigos dalyviai, darbotvarkė, svarstomo klausimo eilės numeris, pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai, priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (kas balsavo „už“, „prieš“), įrašoma seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (jei dalyvauja) ar seniūno atskiroji nuomonė.
33. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos Savivaldybės institucijos (pagal kompetenciją) privalo juos įvertinti (nagrinėti). Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus Savivaldybei pateikia tos seniūnijos seniūnas.
34. Jeigu seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo vertinimas priskirtas Savivaldybės tarybos kompetencijai, jis vertinamas ir sprendimas priimamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje.
35. Jeigu seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo vertinimas yra priskirtas Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, Savivaldybės administracijos direktorius sprendimą priima per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo.
36. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Informacija apie seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos personalinę sudėtį, organizuojamų posėdžių laiką ir vietą, darbotvarkes, seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos svarstyti pateiktas, atrinktas ir seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu patvirtintas veiklas, veiklų įgyvendinimo rezultatus ir panaudotas lėšas skelbiama Savivaldybės ir seniūnijų interneto svetainėse, informaciniuose stenduose, bendruomenių renginiuose ir kitais gyventojams priimtinais būdais.