TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL telšių rajono  SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016–2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. gruodžio 28 d. Nr. T1-445

Telšiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Telšių rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2.  Pavesti Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui vykdyti 1 punktu patvirtinto plano stebėseną ir prireikus teikti Telšių rajono savivaldybės tarybai jį koreguoti.

Savivaldybės meras                                                                                       Petras Kuizinas

PATVIRTINTA

Telšių rajono savivaldybės tarybos

2016 gruodžio 28 d. sprendimu Nr.T1-445

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2016–2020 METŲ BENDRASIS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Telšių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020

metų bendrasis planas (toliau – mokyklų tinklo planas) nustato Savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, apibrėžia mokyklų tinklo būklę, problemas, numato laukiamus rezultatus ir jų pasiekimo būdus.

2. Pertvarkant mokyklų tinklą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28

straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis,  patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, įstatymų lydimųjų teisės aktų reikalavimais bei Telšių rajono savivaldybės 2004–2020 metų strateginiu plėtros planu (atnaujintu), patvirtintu Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. spendimu Nr. T1-404.

3. Mokyklų tinklo planas – tai numatomos mokyklų tinklo pokyčių gairės, parengtos

įvertinus esamą švietimo būklę, demografinį, socialinį kontekstą, 2009–2012 bei 2012–2015 metų mokyklų tinklo planų įgyvendinimo pasekmes ir rezultatą. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka buvo nuosekliai įgyvendinama pagal Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2009–2012 metams ir 2012–2015 metams. Įgyvendinant šį mokyklų tinklo planą, bus vykdoma jo stebėsena, planas reikalui esant koreguojamas. Konkrečių mokyklų pokyčiai 2016–2020 metais bus įgyvendinami pagal Telšių rajono savivaldybės mokyklų 2016–2020 metų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą (1 priedas).

4. Mokyklų tinklo plano strateginis tikslas – siekti mokymo proceso dalyvių poreikių

tenkinimo, optimizuojant švietimo sistemą.

5. Mokyklų tinklo plano prioritetas – plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą,

didinti jo prieinamumą už protingą Savivaldybei pakeliamą kainą.

6. Tinklo pertvarkos plano uždaviniai:

6.1. sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą Savivaldybėje;

6.2. sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingai įgyvendinti ugdymo tikslus;

6.3. užtikrinti saugias, šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas ir racionalų švietimo infrastruktūros panaudojimą.

II. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO 2012–2015 METŲ PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

7. Įgyvendinant Savivaldybės mokyklų tinklo 2012–2015 metų planą, buvo vykdomas

mokyklų reorganizavimas, struktūriniai pertvarkymai, keičiami mokyklų pavadinimai, efektyviau naudojamos mokyklų patalpos, perduodant dalį mokyklų patalpų kitoms reikmėms, vykdoma vidurinio ugdymo programų akreditacija, siekiant kuo geriau tenkinti visuomenės poreikį, steigiamos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (1 lentelė).

1 lentelė. 2012–2015 metais atlikti mokyklų tinklo pertvarkos darbai

Metai	Veiklos
2012-01-01	Telšių r. Žarėnų „Minijos“ mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
2012-03-01	Akredituota Telšių „Džiugo“ vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa, pakeistas tipas (mokykla tapo gimnazija)
2012-09-01	Likviduota Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla
	Pertvarkyta Telšių „Džiugo“ gimnazijos vidaus struktūra (likviduotas Gedrimų skyrius)
	Pertvarkyta Telšių r. Luokės vidurinės mokyklos vidaus struktūra (likviduotas Kuršų skyrius)
	Pertvarkyta Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos vidaus struktūra (likviduotas Nerimdaičių skyrius)
	Reorganizuota Telšių r. Ubiškės pagrindinė mokykla ir Telšių r. Ubiškės lopšelis-darželis „Pušelė“, pakeistas tipas (po reorganizacijos – Ubiškės mokykla-darželis)
2013-09-01	Reorganizuotos Telšių jaunimo ir Telšių suaugusiųjų mokyklos (Jaunimo mokykla tapo Telšių suaugusiųjų mokyklos Jaunimo ugdymo skyriumi)
	Pertvarkyta Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos vidaus struktūra ir pakeistas tipas (mokykla tapo pagrindine mokykla)
2014-09-01	Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių r. Buožėnų pagrindinėje mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių lopšelyje-darželyje „Žemaitukas“ įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Akredituota Telšių r. Luokės vidurinė mokyklos vidurinio ugdymo programa, pakeistas tipas (mokykla tapo gimnazija)
	Pertvarkyta Telšių r. Nevarėnų pagrindinės mokyklos vidaus struktūra (likviduotas Mitkaičių skyrius)
	Pakeistas Telšių specialiosios mokyklos pavadinimas (pavadinta Telšių Naujamiesčio mokykla)
2014-10-30	Pakeistas Telšių rajono vaikų su negale centro pavadinimas (pavadinta Telšių „Vilties“ mokykla)
2015-04-30	Akredituota Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa, pakeistas tipas (mokykla tapo gimnazija)
2015-09-01	Pertvarkyta Telšių r. Buožėnų pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (tapo mokykla-darželiu), įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių r. Ryškėnų pradinėje mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių r. Nevarėnų pagrindinėje mokykloje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių r. Luokės gimnazijos Viekšnalių skyriuje įsteigta priešmokyklinio ugdymo grupė
	Likviduota Telšių r. Pavandenės pagrindinė mokykla
	Pertvarkyta Telšių r. Ryškėnų pradinės mokyklos vidaus struktūra (likviduotas Lauko Sodos skyrius)
	Pertvarkyta Telšių r. Žarėnų „Minijos“ vidurinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (mokykla tapo pagrindine mokykla)
	Pertvarkyta Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (mokykla tapo progimnazija)
2016-09-01	Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Telšių lopšelyje-darželyje „Saulutė“ įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė
	Pakeistas Telšių r. Luokės gimnazijos pavadinimas (pavadinta Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazija)
	Pertvarkyta Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (mokykla tapo progimnazija)
	Pertvarkyta Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (mokykla tapo progimnazija)
	Pertvarkyta Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, pakeistas tipas (mokykla tapo progimnazija)
	Reorganizuotos Telšių r. Ryškėnų pradinė ir Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokyklos (Ryškėnų pradinė tapo „Atžalyno“ progimnazijos skyriumi)

Visos 2012–2015 metų mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano priemonės įgyvendintos, išskyrus Menų mokyklos įsteigimą. Dėl neskirtų rajonui lėšų Menų mokyklai numatyto pastato rekonstrukcija pristabdyta. Mokyklų tinklo pertvarka sudarė prielaidas įgyvendinti valstybės švietimo politikos nuostatas dėl Lietuvos švietimo sistemos struktūrizavimo, sukurti rajone teisės aktus atitinkantį gimnazijų ir progimnazijų tinklą, išplėsti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą, išlaikyti mokyklų tipų įvairovę, užtikrinti ugdymo prieinamumą.

III. SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO KONTEKSTAS

8. Demografinę ir socialinę situaciją atspindi šie rodikliai: gyventojų skaičius, jų amžius,

gimstamumas , nedabo lygis, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius.

Demografinė būklė yra vienas iš rodiklių, padedančių numatyti mokyklų skaičių, jų apkrovą ir

švietimo programų poreikį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012–2015 m. laikotarpiu gyventojų skaičius Telšių rajone toliau mažėjo (per šį laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 2351 gyventoju (5,1 proc.). (Palyginimui – 2001 m. Telšių rajone gyveno 57743 asmenys, 2015 m. – 43922). Kasmet vidutiniškai po 6,5 proc. mažėja 0–6 metų amžiaus vaikų, 11 proc. – 7–16 metų vaikų bei 4,5 proc. – jaunimo (17–19 metų amžiaus). Iš viso 0–19 m. amžiaus vaikų ir jaunimo kasmet vidutiniškai mažėja po 22,5 proc. (2 lentelė).

2 lentelė. Gyventojų skaičius

Metai	2012	2013	2014	2015
Gyventojų skaičius	46273	45474	44610	43922
0–6 m. amžiaus vaikų skaičius	3006	2985	2968	3038
Vaikų ir jaunimo (7–16 metų) skaičius	5404	5113	4882	4590
Jaunimo (17–19 metų amžiaus) skaičius	2423	2192	1995	1822
0–19 m. amžiaus vaikų ir jaunimo skaičius	10833	10290	9845	9450

2015 m. duomenimis, Telšių rajono kaimiškose vietovėse gyveno 42,9 proc. visų Telšių rajono gyventojų. Gyventojų skaičiaus kitimui įtakos turėjo gyventojų migracijos (vidaus ir tarptautinės) bei natūralios gyventojų kaitos rezultatai. 2015 m. išvyko 1766 Telšių rajono gyventojai, atvyko  – 1110 asmenų. Migracijos saldo – - 656. Natūrali gyventojų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų santykis) 1995 m. buvo + 18, 2000 m. rodiklis tapo neigiamas: - 40, o 2010 m. – -104, 2015 m. – -207.

Telšių rajone gimstamumo rodiklis, lyginant su 1995 m., yra sumažėjęs, tačiau nuo 2002 m. išlieka stabilus (su neženkliais pokyčiais) (1 pav.).

1 pav. Gimstamumas Telšių rajone (asmenų sk.)

Dėl minėtų priežasčių kinta ir mokinių skaičius. Itin ženklus mokinių mažėjimas prasidėjo 2000–2002 metais ir tęsiasi iki šiol. Turimais duomenimis, nuo 2001 m. mūsų rajono mokyklose sumažėjo 5008 mokiniais (50 proc.), o analizuojamuoju laikotarpiu, nuo 2012 m., dar 860.

Socialinę ekonominę būklę iš dalies rodo bedarbių skaičius (3 lentelė). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bedarbių skaičius, bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) Telšių r. mažėja. Savivaldybės darbo rinkoje vykstantys iš esmės teigiami procesai daro įtaką gyventojų užimtumui, o šis savo ruožtu – gyventojų švietimo poreikiams.

3 lentelė. Bedarbių skaičius

Metai	2012	2013	2014	2015
Registruoti bedarbiai (tūkst.)	3,7	3,4	2,7	2,1
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) Telšių r. (šalyje)	13,3 (11,7)	12,2 (10,9)	9,8 (9,5)	8,0 (8,7)

Nemaža dalis rajono gyventojų darbo ieško užsienyje, kartu su tėvais į užsienį išvažiuoja vaikai (4 lentelė).

4 lentelė. Išvykusių iš šalies mokyklinio amžiaus vaikų skaičius

Metai	2012	2013	2014	2015
Mokinių skaičius rajone	6228	5849	5477	5232
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie su tėvais išvyko į užsienį (deklaruota gyvenamoji vieta yra Telšių rajono savivaldybė), skaičius	305	283	369	361
Mokyklinio amžiaus vaikų procentas, kurie su tėvais išvyko į užsienį, nuo bendro mokinių skaičiaus	4,9	4,8	6,7	6,9

Nedarbo lygis, gyventojų užimtumas lemia atskirų asmenų ir jų šeimų socialinį statusą, gyvenimo būdą ir pragyvenimo lygį, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičių.

Mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Nemokamai maitinamų mokinių skaičius Telšių rajone iki 2010 m. nuolat didėjo, tačiau jau kelerius metus stebima mažėjimo tendencija (5 lentelė).

5 lentelė. Socialinę paramą gaunančių vaikų skaičius

Metai	2012	2013	2014	2015	2016**
Mokinių skaičius rajone *	6155	5787	5441	5221	5256
Mokinių, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, skaičius (dalis proc.)	2789 (45,3)	2215 (38,3)	1774 (32,6)	1418 (27,2)	1119 (21,3)
Kaimo mokyklose	1152 (56,1)	968 (51,6)	811 (47,2)	663 (42,6)	560 (10,7)
Miesto mokyklose	1634 (39,8)	1247 (31,9)	963 (25,9)	755 (20,6)	559 (10,6)
Skirta parama mokyklinėms priemonėms įsigyti: mokinių skaičius (dalis proc.)	2484 (40,4)	2049 (35,4)	1626 (29,9)	1288 (24,7)	1074 (20,5)
Kaimo mokyklose	1033 (50,3)	878 (46,8)	710 (41,4)	589 (37,8)	501 (46,6)
Miesto mokyklose	1451 (35,4)	1171 (29,9)	916 (24,6)	699 (19,1)	573 (53,4)

*Mokinių skaičius su priešmokyklinio ugdymo vaikais, besimokančiais bendrojo ugdymo mokyklose ir be Suaugusiųjų mokyklos mokinių skaičiaus

** Mokinių skaičius skaičiuojamas su priešmokyklinio ugdymo vaikais. Nuo 2016-09-01 priešmokyklinis ugdymas yra privalomas

Šeimų, auginančių vaikus ir neturinčių pajamų arba gaunančių mažas pajamas, dalis kaimo mokyklose yra dvigubai didesnė nei miesto mokyklose.

Nemokamo maitinimo mokyklose situacija tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų ir socialinės situacijos, todėl nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičiaus mažėjimas sietinas ne tik su gyventojų socialinės situacijos ir pragyvenimo lygio gerėjimu, bet ir su nemokamo maitinimo, kaip ir socialinių pašalpų skyrimo, teisinio reglamentavimo sugriežtinimu.

2015 m. rajone fiksuotos 156 socialinės rizikos šeimos (2012 m. buvo 167), jose auga 352 vaikai (2012 m. – 373). Rajone 2012–2015 m. socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų dalis nemažėja (6 lentelė).

6 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius ir dalis (proc.)

Metai	2012	2013	2014	2015	2016
Socialinės rizikos šeimų skaičius	167	160	159	156	165
Vaikų (0–16 metų)	8410	8098	7850	7628	7397
Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius (proc.)	373 (4,4)	359 (4,4)	341 (4,3)	352 (4,6)	377 (5,1)

Dėl nepakankamos vaikų priežiūros didėja grėsmė jiems iškristi iš ugdymo proceso. Tokiems vaikams reikia nuoseklaus, sistemingo, didesnio socialinio pedagogo, psichologo, klasės auklėtojų, kitų specialistų dėmesio ir nuolatinės švietimo pagalbos (tam turi būti skiriama pakankamai lėšų reikalingiems etatams).

Didesnio dėmesio reikia ir vaikams, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį ir vaikų priežiūrą palikę giminaičiams. Tokių, oficialiai globojamų, vaikų skaičius didėja (7 lentelė).

7 lentelė. Oficialiai globojamų vaikų skaičius

Metai	2012	2013	2014	2015	2016
Vaikų skaičius	65	65	75	91	73

Socialinės ekonominės būklės savivaldybėje (4–8 lentelės) kontekstas leidžia teigti, kad, esant mažėjančiam mokinių skaičiui, socialinės pedagoginės ir švietimo pagalbos poreikis išlieka toks pat.

9. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkai, mokyklų užpildomumui, mokyklų skaičiaus

kaitai, jų įgyvendinamų programų įvairovei ir pasiūlai užtikrinti tiesioginės įtakos turi mokinių skaičius gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Telšių rajono mokyklose vaikų ir mokinių skaičius labai keitėsi. Nuo 2012 m. rajono mokyklose sumažėjo 1099 vaikais / mokiniais. Pastaruosius ketverius metus mokinių skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, bet vis tik kasmet mažėja vidutiniškai po 275 mokinius. Gimnazijose mokinių skaičiaus padidėjimas siejamas su vidurinių mokyklų vidurinio ugdymo programos akreditavimu,  mokyklų tipo pakeitimu ir tapimu gimnazijomis (8 lentelė).

8 lentelė. Mokinių ir komplektų skaičius 2012–2015 m.

Eil. Nr.	Mokyklos tipas	Mokslo metai										Skirtumas (2012–2013 ir 2016–2017)
		2012–2013		2013–2014		2014–2015		2015–2016		2016–2017
		komp. sk.	mok. sk.	komp. sk.	mok. sk.	komp. sk.	mok. sk.	komp. sk.	mok. sk.	komp. sk.	mok. sk.	komp. sk.	mok. sk.
1.	Pradinės	14	251	14	255	13	248	15	282	10	206	-4	-45
2.	Pagrindinės	157	2861	159	2851	151	2656	139	2469	133	2370	-24	-491
3.	Vidurinės	56	948	40	682	24	366					-56	-948
4.	Gimnazijos	84	2212	84	2106	95	2298	114	2619	112	2529	+28	+317
5.	Specialiosios	16	140	18	151	18	148	17	125	18	133	+2	-7
6.	Skyriai	10	82	10	85	7	61	6	53	8	102	-2	+20
7.	Mokyklos-darželiai	11	139	11	149	10	135	13	185	14	179	+3	+40
8.	Lopšeliai-darželiai	55	1059	55	1072	56	1082	56	1077	57	1074	+2	+15
	Iš viso :	403	7692	391	7351	374	6994	360	6810	352	6593	-51	-1099

Mokinių registro (MR) duomenys

Pagal ugdymo programas mokinių skaičius kinta skirtingai. Įsteigus ikimokyklinio ugdymo grupes kaimo mokyklose, daugėja vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Lankančių darželius vaikų skaičius analizuojamuoju laikotarpiu padidėjo 3,3 proc. Tačiau ir mieste, ir kaime mažėja mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas (2–4 pav.).

2 pav. Vaikų ir mokinių skaičiaus kaita pagal programas kaimo mokyklose

3 pav. Vaikų ir mokinių skaičiaus kaita pagal programas miesto mokyklose

4 pav. Vaikų ir mokinių skaičiaus kaita rajono mokyklose pagal programas

Prognozuojant mokinių skaičių 3 metams į priekį, atraminiais skaičiais imami 2015–2016 m. m. statistikos duomenys (9 lentelė). Kasmet  pirmų klasių mokinių skaičius  vidutiniškai sumažėja apie 21,76 proc., o 11 klasėse – 30,65 proc. (dalis mokinių, baigę pagrindinio ugdymo programą, renkasi mokslą profesinėse mokyklose).

9 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita klasėse 2012–2015 metais ir skaičiaus prognozės 2016–2020 metams

Eil. Nr.	Klasė	Mokinių skaičius mokslo metais					Pokytis proc. iš mokslo metų į mokslo metus				Mokinių skaičiaus prognozė mokslo metams
		2012–2013	2013–2014	2014–2015	2015–2016	2016–2017	2012–2013 į 2013–2014	2013–2014 į 2014–2015	2014–2015 į 2015–2016	Pokyčio vidurkis	2017–2018	2018–2019	2019–2020
1.	1	432	439	380	420	431	*	*	*		412	400	378
2.	2	432	424	431	380	410	1,85	1,82	0,00	1,22	412	407	395
3.	3	451	421	415	426	372	2,55	2,12	1,16	1,94	407	404	399
4.	4	453	442	417	410	422	2,00	0,95	1,20	1,38	368	402	399
5.	Iš viso 1–4	1768	1726	1643	1636	1635	2,37	4,81	0,4		1599	1613	1571
6.	5	485	443	431	418	400	2,21	2,49	-0,24	1,49	414	362	396
7.	6	514	480	443	425	414	1,03	0,00	1,39	0,81	401	411	359
8.	7	561	510	474	436	427	0,78	1,25	1,58	1,20	410	396	406
9.	8	574	558	511	478	431	0,53	-0,20	-0,84	-0,17	421	410	397
10.	Iš viso 5–8	2134	1991	1859	1757	1672	6,70	6,63	5,49		1646	1579	1558
11.	9 (I)	608	559	548	486	466	2,61	1,79	4,89	3,10	424	408	398
12.	10 (II)	647	608	548	557	486	0,00	1,97	-1,64	0,11	463	423	408
13.	Iš viso 9–10 (I–II)	1255	1167	1096	1043	952	7,01	6,08	4,84		887	831	806
14.	11 (III)	510	437	433	368	396	32,46	28,78	32,85	31,36	370	353	322
15.	12 (IV)	549	505	426	423	367	0,98	2,52	2,31	1,94	416	363	346
16.	Iš viso 11–12 (III–IV)	1059	942	859	791	763	11,05	8,81	7,92		786	716	668
17.	Socialinių įgūdžių grupės	12	23	20	5	5					10	10	10
18.	Iš viso rajone:	6228	5849	5477	5232	5027	6,09	6,36	4,47		4928	4749	4613

Galima teigti, kad vaikų / mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka.

IV. SAVIVALDYBĖS MOKINIŲ UGDYMO KOKYBĖ IR UGDYMOSI POREIKIŲ TENKINIMAS

10. Mokyklų išsidėstymas ir mokyklų pasiekiamumas parodo bendrojo ir neformaliojo

ugdymo prieinamumą ir ugdymosi galimybes pagal poreikius.

2016–2017 m. m. Savivaldybės gyventojų švietimo poreikiams tenkinti veikia 38 mokyklos (2012–2013 m. m. – 40) ir 5 mokyklų skyriai.

Neabejotinas savivaldybės mokyklų tinklo privalumas – didelė mokyklų tipų įvairovė. Tai sudaro galimybes mokytis įvairių gebėjimų, polinkių ir poreikių mokiniams. Tačiau dalis savivaldybės mokyklų yra per mažos ir įvertinus sumažėjusį (ir gerą dešimtmetį neaugantį) vaikų gimstamumą – neperspektyvios. Dėl nepakankamo vaikų skaičiaus formuojamos jungtinės klasės, skiriamas mažesnis ugdymo plano valandų skaičius, nepakanka lėšų teikti švietimo pagalbai.

Įgyvendinant nacionalinės švietimo politikos nuostatas arba tenkinant rajono gyventojų poreikius kito kai kurių mokyklų statusas ir atskirų tipų mokyklų skaičius (5 pav.): mažėjo vidurinių mokyklų ir augo gimnazijų skaičius, nuo 2015–2016 m. m. atsirado pirmoji progimnazija, 2014 m. įsteigta neformaliojo vaikų švietimo viešoji įstaiga „Telšių futbolo ateitis“, 2014–2015 m. m. įsikūrė viešoji įstaiga lopšelis-darželis „Vaikystės delnuose“.

5 pav. Švietimo įstaigų skaičius pagal tipus ir grupes

11. Tvarkant mokyklų tinklą, svarbus kriterijus yra klasių komplektavimas ir užpildomumas.

Klasės mokyklose sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą. Vertinant mokyklų tinklo efektyvumą, tikslinga išanalizuoti vidutinį klasės užpildomumą, atsižvelgiant į klasių grupes bei mokyklų paskirtį (pastarasis rodiklis yra svarbus argumentas, kuris verčia tvarkyti mokyklų tinklą, vadovaujantis toli gražu ne vien ekonominiais sumetimais).

Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia klasių komplektų skaičiaus mažėjimą (6 pav.).

6 pav. Mokinių ir komplektų skaičiaus pokytis (mažėjimas) per 4 metus.

Kaimo mokyklose, esant mažam mokinių skaičiui, formuojami jungtiniai klasių komplektai (2012 m. – 37, 2013 m. – 39, 2014 m. – 38, 2015 m. – 35). Tokie komplektai yra 14 iš 24 bendrojo ugdymo mokyklų.

Optimalus mokinių skaičius klasėje – aktualus švietimo politikos klausimas. Šiuo metu iš esmės mokyklų finansavimas priklauso nuo mokinių skaičiaus. Jei mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokinio / klasės krepšelio apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytą mokinių skaičiaus vidurkį ar jį viršija, mokykla gali skirti daugiau valandų ugdymui, neformaliajam švietimui, švietimo pagalbai teikti, gali išlaikyti reikalingus etatus, taikyti aukštesnius pedagogų atlyginimo koeficientus ir t. t.

Nuo 2016 m. Savivaldybė taiko naują Eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką. Nuo 2016–2017 m. m. klasės ir grupės sukomplektuotos pagal šią metodiką. Optimalaus skaičiaus dilema išlieka, nes sąlyginis klasių (grupių) skaičius vis tiek priklauso nuo mokinių skaičiaus. Nuolat stebint mokinių skaičiaus pokyčius, analizuojant kiekvienos mokyklos situaciją ir prognozuojant būsimą kaitą, yra būtina reguliuoti klasių komplektų skaičių ir koreguoti mokyklų tinklą, atitinkantį finansines galimybes. Šių procesų dėka ne tik suvaldomos finansinės grėsmės, bet ir sutaupomos lėšos kokybiniams pokyčiams.

Iki 2015–2016 m. m. vidutinis mokinių skaičius 1–4 klasėse nežymiai didėjo, 5–8 klasėse ir rajone – nežymiai mažėjo. Rajone lygiuojamasi į šalies vidurkius (19,7), tačiau klasių komplektų dydžio skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų ženklūs (10 lentelė).

10 lentelė. Klasių komplektų dydžiai

Mokslo metai	Klasės
	1–4			5–8			9–10 (I–II)			11-12 (III–IV)			Rajono vidurkis
	Rajone	Kaime	Mieste	Rajone	Kaime	Mieste	Rajone	Kaime	Mieste	Rajone	Kaime	Mieste	Rajone	Kaime	Mieste
2012–2013	16,8	12,0	21,4	20,2	15,3	24,2	20,8	15,6	24,3	25,2	19,8	27,4	19,8	14,5	23,8
2013–2014	16,4	12,0	20,1	20,3	15,6	24,0	19,1	13,9	22,8	26,2	21,0	27,9	19,3	14,3	22,8
2014–2015	16,6	12,2	20,3	20,1	15,4	23,8	19,0	12,9	23,7	26,8	21,3	28,4	19,3	14,0	23,0
2015–2016	17,1	12,6	20,6	19,5	14,6	23,0	20,9	14,7	24,6	25,5	19,3	27,0	19,5	14,1	23,0
2016–2017	17,6	12,2	21,2	19,4	14,9	22,2	19,4	14,0	22,9	25,4	19,0	27,0	19,4	14,1	22,6

Rajono mokyklų užpildomumas taip pat netolygus – nevienodai pasiskirsčiusios tuščios mokymosi vietos (tuščia mokymosi vieta laikoma, kai klasės komplekte trūksta vaikų pagal Mokinio krepšelio metodikos normatyvus, atsižvelgiant į mokyklos tipą ir bendrą mokinių skaičių). Mažiausiai tuščių vietų yra pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo komplektuose. Nors per pastaruosius ketverius metus buvo sumažinta 44 komplektais, mažėjant mokinių, vėl atsiranda nepakankamai užpildytų klasių (7 pav.).

7 pav. Tuščios mokymosi vietos pagal ugdymo programas

Kadangi mokinių sparčiau mažėja kaimo mokyklose, tad ir tuščių vietų jose išlieka daugiau (8 pav.). Daugiausia tuščių vietų yra Eigirdžių, Janapolės, Kaunatavos, Upynos, Žarėnų „Minijos“ pagrindinėse mokyklose.

8 pav. Tuščios mokymosi vietos kaimo mokyklose pagal ugdymo programas

Mažėjant mokinių skaičiui, mieste mokyklų skaičius išlieka toks pats. Todėl tuščių vietų išvengti neįmanoma (9 pav.). Jų daugiausia yra „Ateities“ (66) progimnazijoje mokykloje.

9 pav. Tuščios mokymosi vietos miesto mokyklose pagal ugdymo programas

2016–2017 m., taikant Klasės krepšelio principą, tuščias vietas pakeičia nepilni komplektai. Rajone sukomplektuoti 209 pilni komplektai (77,12 proc.), 0,5 dydžio 34 komplektai (12,55 proc.), 0,33 dydžio 28 komplektai (10,33 proc.). Esmė ta pati – tiek tuščios vietos, tiek nepilni komplektai negauna viso finansavimo.

12. Tenkinant švietimo poreikius, Savivaldybės mokyklose teikiamos įvairios ugdymo

programos (11 lentelė.). Bendrojo ugdymo programos įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

11 lentelė. 2016–2017 mokslo metais teikiamos šios ugdymo programos

Švietimo įstaiga	Įstaigų skaičius	Ugdymo programa
		Nefor-maliojo	Ikimo-kyklinio	Priešmo- kyklinio	Pradi-nio	Pagrin-dinio (I)	Pagrin-dinio (II)	Vidurinio
Neformaliojo švietimo įstaigos	5	5
Lopšeliai-darželiai	8		8
Mokyklos-darželiai	3		3	2	3
Pradinės	1		2	2	2
Progimnazijos	4		2	2	4	4
Pagrindinės	7		2	6	7	7	6
Gimnazijos	7		2	2	4	5	7	7
Specialiosios	2		1	1	2	2	2
Iš viso	37	5	20	15	22	18	15	7

12.1. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas vidutiniškai lanko per 60 proc. visų

Savivaldybėje gyvenančių (0–6 metų) vaikų (10 pav.).

10 pav. 1–6 vaikų ugdymo aprėptis (proc.)

Didėjantis ikimokyklinio ugdymo poreikis, vietų darželiuose trūkumas įpareigojo imtis konkrečių veiksmų dėl vietų skaičiaus padidinimo. Todėl pastaraisiais metais itin didelis dėmesys buvo skiriamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai. Naujos ikimokyklinio ugdymo grupės buvo steigiamos ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet ir bendrojo ugdymo mokyklose (kasmet po 2–3 grupes). Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, nuo 2012 metų įsteigtos 9 (nuo 2009 m. – 24) ikimokyklinio ugdymo grupės bei sudarytos galimybės instituciniu būdu ugdytis dar 160 vaikų. Tačiau vis dar lieka nepatenkintų tėvų prašymų (11 pav.).

11 pav. Nepatenkintas institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikis (asmenų sk.).

Vienas iš rajono švietimo strateginių tikslų – pasiekti, kad 100 proc. būtų patenkintas visuomenės poreikis dėl institucinio ikimokyklinio ugdymo.  Dėl poreikio visiško patenkinimo dar reikėtų įsteigti 4–5 ikimokyklinio ugdymo grupes.

12.2. Savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose specialiųjų ugdymosi poreikių turi 222

ugdytiniai (20,6 proc.). Telšių rajono mokyklose mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, procentas didėja ir, lyginant su šalies, yra didesnis (12 pav.).

12 pav. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis (proc.)

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių, ugdomų bendrosiose klasėse, dalis nuo bendro mokinių skaičiaus nemažėja (12 lentelė).

12 lentelė. Specialiųjų poreikių mokinių skaičius, procentas bendrosiose klasėse

Mokslo metai	Bendras mokinių skaičius	Specialiųjų poreikių mokinių skaičius bendrosiose klasėse	Specialiųjų poreikių mokinių procentas bendrosiose klasėse
2012–2013	6228	699	11,22
2013–2014	5849	746	12,75
2014–2015	5477	754	13,77
2015–2016	5232	642	12,27
2016–2017	5027	697	13,86

Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, turi galimybę ugdytis Telšių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose. Mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių, ugdomi specialiosiose mokyklose („Vilties“ bei Naujamiesčio). Abi mokyklos vykdo individualizuotas pradinio ir pagrindinio ugdymo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų, socialinių įgūdžių programas. „Vilties“ mokykla dar teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turi Dienos socialinės globos skyrių. Siekiant geresnių rezultatų, optimalaus klasių komplektavimo, geresnio aprūpinimo mokymo priemonėmis bei efektyvesnio lėšų panaudojimo, ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, tikslinga šias mokyklas reorganizuoti, išgryninant ugdymo procesus vienoje įstaigoje, taip sutaupant lėšas ir jas reinvestuojant į ugdymo sąlygų gerinimą.

12.3. Vertinant švietimo prieinamumą, mokinių saviraiškos galimybes bei kompetencijų

ugdymo įvairovę, tikslinga įvertinti mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą neformaliojo švietimo programų pasiūlos aspektu. Organizuojant neformaliojo švietimo veiklą mokyklose ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, siekiama sudaryti geresnes sąlygas vaikų ir mokinių pomėgiams tenkinti, kūrybinėms galioms puoselėti, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, plėtoti institucijų bendradarbiavimą, kurti neformaliojo švietimo sistemą mokyklose, puoselėti tradicijas ugdymo įstaigose, seniūnijose, rajone.

Savivaldybėje neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) veiklą vykdo 5 neformaliojo vaikų švietimo ir 24 bendrojo ugdymo mokyklos. NVŠ mokyklose 2015 m. ugdėsi 23,4 proc. nuo bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus (palyginimui: 2012 m. – 19,5 proc., 2013 m. – 20,8 proc., 2014 m. – 21,3 proc. Akivaizdu, kad mažėjant mokinių skaičiui bendrojo lavinimo mokyklose, NVŠ mokyklose jis išlieka stabilus (13 pav.).

13 pav. Mokinių skaičius Telšių rajono neformaliojo vaikų švietimo mokyklose

Nemažėja NVŠ veiklose dalyvaujančiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklose. 2015 m. būrelius lankė 68,7 proc. mokinių. Tai rodo, kad mokinių noras užsiimti NVŠ veikla yra didelis (14 pav.).

14 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių skaičius

2015 m. spalio 1 d. šalyje buvo taikytas NVŠ krepšelis, kuris padidino NVŠ paslaugų pasiūlą ir Telšių rajono mokiniams: atsirado naujų švietimo teikėjų, naujų programų. Tai padidino NVŠ paslaugų pasiūlą ne tik miesto mokiniams, bet ir padidino šių paslaugų prieinamumą kaimiškųjų vietovių vaikams, kuriose nėra formalųjį švietimą papildančių mokyklų, nepakanka ugdymo plano lėšų.

Skatinant mokinių domėjimąsi gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija, matematikos tyrimais ir eksperimentine veikla (STEAM), verta didinti šių sričių neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą. Pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis kuriant ir įveiklinant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrą Telšių apskrities teritorijoje.

12.4. Savivaldybėje yra sudarytos pakankamai geros sąlygos mokytis suaugusiesiems.

Suaugusiųjų mokykloje pagal poreikį vykdomos suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, taip pat sudarytos galimybės Jaunimo skyriuje ugdytis 12–17 metų mokiniams, patiriantiems sunkumų pagrindinėje mokykloje. Nuo 2015 m. čia įvestas produktyvusis ugdymas, labiau motyvuojantis ir skatinantis pasirinkti sau tinkamą profesiją. Rajone veikia Trečiojo amžiaus universitetas, kaip kvalifikacijos tobulinimo ir švietimo pagalbos institutas – Telšių švietimo centras.

13. Savivaldybės mokyklose teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga

psichologinė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir mokinių sveikatos priežiūra. Rajono bendrojo ugdymo mokyklose veikia vaiko gerovės komisijos. Ikimokyklinėse įstaigose pagalbos specialistams skirta 7,5 etato (miesto lopšeliuose-darželiuose  – 6 etatai, kaimo lopšeliuose-darželiuose – 0,75 etato). Bendrojo ugdymo mokyklose švietimo pagalbos specialistams bei mokytojo padėjėjams skirta 71,75 etato (miesto mokyklose – 42,5 etato, kaimo mokyklose – 29,25 etato). Sveikatos priežiūrą mokyklose vykdo 19 Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos priežiūros specialistų.

Mažėjant bendram mokinių skaičiui bei išliekant stabiliam švietimo pagalbos specialistų skaičiui, vienam pagalbos specialistui tenka vis mažiau mokinių (15 pav.). Tai yra teigiamas poslinkis, tačiau mažoms mokykloms švietimo pagalbos galimybės yra labai ribotos arba neįmanomos dėl lėšų stygiaus.

15 pav. Mokinių skaičius, tenkantis vienam švietimo pagalbos specialisto etatui (vnt.)

Švietimo pagalbos įstaiga rajone – Telšių švietimo centras, kurio tikslas – sudaryti sąlygas nuolatiniam švietimo darbuotojų ir kitų suaugusiųjų asmenų mokymuisi. Jame veikia Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnybos tikslas – didinti specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumą, psichologinį atsparumą, teikiant reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą mokykloms ir mokytojams. Vienas jos uždavinių – kuo anksčiau įvertinti asmens specialiuosius ugdymosi poreikius, asmenybės psichologines ir ugdymosi problemas, padėti jas išspręsti, surasti optimalią ugdymo vietą ir formą.

14. Savivaldybės mokinių ugdymosi pasiekimai vertinami pagal standartizuotų testų,

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų rezultatus.

14.1. Mokymosi kokybę atskleisti padeda Savivaldybės mokyklų 2, 4, 6 ir 8 klasių mokinių

2014–2016 m. pasiekimų palyginimas su šalies ir kitų Savivaldybių standartizuotų testų (toliau – ST) pasiekimais. Analizuojant savivaldybės mokyklų rezultatus, informatyvios yra vadinamosios voratinklinės diagramos, nes jose vaizdžiai matomi apibendrinti duomenys apie visų sričių ST rezultatus, sukuriamą pridėtinę vertę bei įvairius rodiklius, apskaičiuotus remiantis mokinio klausimyno atsakymais (mokėjimo mokytis rodiklis, mokyklos klimato rodiklis, patyčių situacija mokyklose ir pan.). Jei rodiklio reikšmė mažesnė už nulį, tai parodo, kad mūsų mokiniams toje srityje sekasi prasčiau nei šalies, jei reikšmė didesnė už nulį – geriau (16–22 pav.).

16 pav. 2014 m. 4 klasės mokinių rezultatai	17 pav. 2014 m. 8 klasės mokinių rezultatai

18 pav. 2015 m. 4 klasės mokinių rezultatai	19 pav. 2015 m. 8 klasės mokinių rezultatai
20 pav. 2016 m. 4 klasės mokinių rezultatai	21 pav. 2016 m. 6 klasės mokinių rezultatai
22 pav. 2016 m. 8 klasės mokinių rezultatai

Standartizuotas pridėtinės vertės rodiklis parodo mokyklos indėlį į kiekvieno mokinio pasiekimus, atsižvelgiant į jo namų aplinkos ypatumus ir kai kurias asmenines savybes. Telšių rajono 4 ir 8 klasių mokinių rezultatų standartizuotas pridėtinės vertės rodiklis yra teigiamas. Rajono 4 klasių mokinių geriausi pasiekimai pasaulio pažinimo srityje, 8 klasių – skaitymo ir socialinių mokslų srityje. 2016 m. 6 klasės mokinių rezultatų pridėtinės vertės rodiklis neigiamas, jam įtakos turėjo neigiamas mokyklos kultūros rodiklis ir skaitymo testo rezultatai.

14.2. Baigiantieji pagrindinio ugdymo programą dalyvauja privalomame pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Nors lyginant 2013 m. ir 2015 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo duomenis stebimas aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių procento didėjimas (atitinkamai lietuvių k. – 5,7 proc. ir 8 proc., matematika – 6,9 proc. ir 12,5 proc.), tačiau Telšių rajono 10 klasės mokinių lietuvių kalbos ir matematikos PUPP rezultatai nesiekia šalies vidurkio (13 lentelė). Stebimi mokinių pasiekimų skirtumai skirtingo tipo mokyklose – gimnazijose mokinių rezultatai yra ženkliai geresni. Didelę reikšmę rezultatams turi mokinių mokymosi motyvacija ir ugdymosi tikslai.

13 lentelė. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vidutinis balas

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalykas	2014 m.		2015 m.		2016 m.
	Telšių r.	Šalyje	Telšių r.	Šalyje	Telšių r.	Šalyje
Lietuvių kalba	6,05	6,32	5,94	6,33	5,92	6,54
Matematika	5,57	5,88	4,93	5,59	5,26	5,76

Lyginant trejų metų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatus, kasmet stebimi geri vokiečių k., rusų k., chemijos, fizikos, geografijos egzaminų rezultatai, gerėjantys – matematikos informacinių technologijų, istorijos egzaminų rezultatai (14 lentelė). Prastėja lietuvių k., anglų k. išlaikymo rezultatai. Analizuojamu laikotarpiu iš laikytų 9 valstybinių brandos egzaminų 7 dalykų (lietuvių k., matematika, biologija, chemija, fizika, geografija, informacinės technologijos) apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis yra ženkliai didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje.

14 lentelė. Abiturientų, laikiusių valstybinius egzaminus, išlaikymo procentas

Egzaminas	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Lietuvių k.	94,0	90,3	91,2
Anglų k.	99,6	99,7	93,4
Vokiečių k.	100	100	100
Rusų k.	100	100	100
Matematika	82,1	89,7	90,2
Informacinės technologijos	86,7	87,0	97,5
Biologija	96,4	96,5	92,6
Chemija	100	100	100
Fizika	98,7	98,3	100
Istorija	90,2	100	95,5
Geografija	100	100	100
Iš viso:	93,2	95,3	93,4

15. Mokinių mokymosi sėkmingumą rodo kurso kartojimas, tolimesnė veikla įgijus

pagrindinį, vidurinį išsilavinimą.

Vidutiniškai kursą kartojančiųjų dalis rajone svyruoja ir atitinka šalies tendencijas (15 lentelė).

15 lentelė. Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius

Mokslo metai	Mokinių skaičius	Paliktų kartoti mokinių skaičius	Paliktų kartoti mokinių procentas
2012–2013 m. m.	6228	31	0,5
2013–2014 m. m.	5849	31	0,5
2014–2015 m. m.	5477	35	0,6
2015–2016 m. m	5232	27	0,5
2016–2017 m. m.	5027	31	0,6

Didesnė dalis Telšių rajono mokinių, įgijusių pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, palyginus su šalies vidurkiu, tęsia mokymąsi pagal aukštesnę mokymosi programą (16 lentelė).

16 lentelė. Abiturientų ir dešimtokų tolesnė veikla

	2014 m.	2015 m.	2016 m.
Dešimtokų dalis, tęsiančių mokslą vienuoliktoje klasėje	66,5	68,0	70,2
Dešimtokų dalis, tęsiančių mokslą profesinėse mokyklose	28,0	30,2	28,7
Telšių r. savivaldybės dešimtokų, tęsiančių mokslą, dalis	94,5	98,2	98,9
Šalies	89,4	93,3	n.d.
Abiturientų dalis, įstojusių į aukštąsias universitetines mokyklas	48,5	43,0	39,8
Abiturientų dalis, įstojusių į aukštąsias neuniversitetines mokyklas	22,7	32,5	30,4
Abiturientų dalis, įstojusių į profesines mokyklas	5,4	5,8	5,1
Telšių r. savivaldybės abiturientų, įstojusių mokytis, dalis	76,6	81,3	75,3
Šalies	66,7	66,9	n.d.

16. Mokyklų veiklos stipriąsias ir tobulintinas veiklos sritis išryškina Nacionalinės mokyklų

vertinimo agentūros atliekamas veiklos kokybės išorinis vertinimas. Nuo 2011 metų įvertinta 10 (t. y. 40 proc.) Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Gerai įvertintas mokyklų personalo komplektavimas (50 proc. mokyklų), mokytojo ir mokinio dialogas (25 proc. mokyklų), mokymosi kokybė (25 proc. mokyklų). Kaip tobulintinos nurodytos šios veiklos: mokymo nuostatos ir būdai (62,5 proc.), mokymasis bendradarbiaujant (25 proc.), atskirų mokinių pažanga (37,5 proc.). Tai patvirtina faktą, kad svarbiausia pamoka, kurioje vyksta mokinio ir mokytojo dialogas.

17.    Tinkamai ugdymo kokybei pasiekti svarbi mokytojų pedagoginio darbo patirtis, jų

profesinis meistriškumas.

17.1. Pedagogų registro duomenimis, 2016–2017 m. m. Savivaldybės mokyklose dirba 80 vadovų, iš jų 43 pavaduotojai ugdymui, skyrių vedėjai. Savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. 80 proc. savivaldybės švietimo įstaigų vadovų įgiję vadybinę kategoriją / nusistatę vadovo veiklos ir kompetencijos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai. Nuo 2012 m. mokyklų vadovų, įgijusių III vadybinę kategoriją, dalis mažėja, įgijusių II vadybinę kategoriją – didėja (23 pav.).

23 pav. Vadovų, įgijusių vadybinę kategoriją, dalis

17.2. Savivaldybės mokyklose 2016–2017 m. m. pagrindinėje darbovietėje dirba 828 pedagogai. Pedagogų skaičius mažėja (24 pav.), kaitos tendencijos Telšių rajone atspindi bendrą Lietuvos situaciją – mokinių mažėjimas yra daug spartesnis negu mokytojų.

24 pav. Pedagogų skaičiaus kaita

2014 m. buvo patvirtintas Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, kuriuo nustatytos kvalifikacijos, būtinos dirbti mokytoju pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas. Mokytojų atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams yra vertinama pagal tris kriterijus: išsilavinimo lygio, pedagoginio išsilavinimo ir dėstomo dalyko specialybės įgijimą. Telšių rajono savivaldybės mokyklų mokytojų kvalifikacija aukšta. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, kurių išsilavinimo lygis ir įgyta specialybė atitinka visus tris reikalavimus, dalis yra didesnė nei šalies vidurkis (25 pav.).

25 pav. Mokytojų, kurių išsilavinimo lygis ir įgyta specialybė atitinka visus tris reikalavimus, dalis

Bendrojo ugdymo mokyklose 99,6 proc. pedagogų turi pedagogo kvalifikaciją ir 98,9 proc. dėstomo dalyko specializaciją. Mokytojai, neturintys dėstomo dalyko specializacijos, turi po keletą pamokų Upynos pagrindinėje mokykloje (anglų k., etiką, informacines technologijas), Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje (etiką), Viešvėnų pagrindinėje mokykloje (etiką) ir kt.

Neformaliojo švietimo mokyklose 98 proc. mokytojų turi pedagogo kvalifikaciją (ikimokyklinio ugdymo mokyklų – 99,2 proc. pedagogų, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų – 95,8 proc. pedagogų).

Pedagogo kvalifikacijos neturintys mokytojai yra išklausę nustatytą pedagoginių-psichologinių žinių kursą.

Mokytojai skatinami persikvalifikuoti ir įgyti gretutines specialybes, kad galėtų dėstyti keletą mokomųjų dalykų. Savivaldybėje nuo 2009 m. įgyvendinama Mokytojų perkvalifikavimo ir įdarbinimo programa. Mokytojų studijoms iš dalies finansuoti skirta 24596,46 euro Savivaldybės biudžeto lėšų. Programoje dalyvavo 44 mokytojai iš 22 mokyklų ir įgijo šias kvalifikacijas / specialybes: mokytojo – 10, anglų k. – 5, socialinio pedagogo – 4, dailės ir technologijų – 2, karjeros edukologijos – 1, specialiojo pedagogo / specialiosios dailės terapijos – 4, istorijos – 2, švietimo vadybos – 1, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – 11, psichologo – 2, chemijos – 1, etikos – 1.

Atsižvelgiant į planuojamą ikimokyklinio ugdymo plėtrą, prognozuojama, kad reikės 4–5 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų. Taip pat rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta reikiamą išsilavinimą turinčių psichologų.

Mokytojų atestacija siekiama skatinti mokytojus tobulėti, didinti atsakomybę už ugdymo rezultatus ir profesinę kompetenciją, skatinti materialiai. Atestuotų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dalis pastaraisiais metai padidėjo (26 pav.).

26 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dalis

2016–2017 m. m. savivaldybės švietimo įstaigose mokytojo kvalifikacinę kategoriją turi 106 pedagogai, vyresniojo mokytojo – 499 pedagogai, mokytojo metodininko – 177 pedagogai, mokytojo eksperto – 2 pedagogai. Didėja pedagogų, įgijusių aukštesnę negu mokytojo kvalifikacinę kategoriją, dalis (17 lentelė).

17 lentelė. Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas

Mokslo metai	Kvalifikacinės kategorijos skaičius (proc.)				Neatestuota (proc.)
	Mokytojo	Vyresniojo mokytojo	Mokytojo metodininko	Eksperto
2012–2013	136 (15,0)	528 (58,2)	164 (18,1)	1(0,1)	8,7
2013–2014	126 (14,0)	531 (58,8)	168 (18,6)	1 (0,1)	9,3
2014–2015	106 (12,0)	522 (59,3)	168 (19,1)	2 (0,2)	9,2
2015–2016	103 (12,2)	495 (58,8)	162 (19,2)	2 (0,2)	9,5
2016–2017	106 (12,8)	499 (60,3)	177 (21,4)	2 (0,2)	5,3

Mokytojų kaita maža. Rajono mokyklose daugėja vyresnio nei 60 m. amžiaus mokytojų. Šio amžiaus mokytojų dalis per penkerius metus padidėjo 6,6 proc. Jaunų mokytojų – iki 29 m. amžiaus – dalis sumažėjo 1,9 proc. (27 pav.).

27 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal amžių

Daugiausia 60 m. ir vyresnio amžiaus mokytojų moko pradinio ugdymo mokomųjų dalykų, rusų k., chemijos, kūno kultūros, lietuvių k., matematikos (28 pav.).

28 pav. Mokytojų amžius pagal dėstomus dalykus bendrojo ugdymo mokyklose 2016–2017 m. m.

2016–2017 m. m. Savivaldybės mokyklose dirba 36 (4,3 proc.) pensinio amžiaus mokytojai (29 pav.). Mažiausiai dirbančių mokytojų, sulaukusių pensinio amžiaus, yra bendrojo ugdymo mokyklose, daugiausiai  – neformaliojo vaikų švietimo mokyklose.

29 pav. Pensinio amžiaus mokytojų skaičius, dalis (proc.)

Duomenų apie darbuotojų pedagoginio darbo stažą analizė rodo, kad daugiausia yra turinčių 15 ir daugiau metų darbo stažą – 643 (77,7 proc. visų pedagogų). 6,5 proc. pedagogų darbo stažas yra iki 5 m., t. y. į mokyklas dirbti ateina labai mažai jaunų mokytojų (30 pav.). Mokytojų pasiskirstymo pagal amžių ir pedagoginio darbo stažą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą. Galima daryti prielaidą, kad ateityje gali trūkti atskirų dalykų mokytojų arba sparčiai daugės pensinio amžiaus mokytojų skaičius.

30 pav. Pedagogų pasiskirstymas pagal pedagoginio darbo stažą

Didelę reikšmę užtikrinant mokymo proceso kokybę turi mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis. Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos ir mokytojų krūviai nėra dideli. Lietuvos mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra mažiausias Europos sąjungoje. Telšių r. daugiausia mokinių vienam mokytojui tenka gimnazijose, mažiausiai – kaimo pagrindinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose (18 lentelė).

18 lentelė. Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Mokslo metai
		2012–2013	2013–2014	2014–2015	2015–2016	2016–2017
1.	„Džiugo“ gimnazija	12,9	13,0	12,3	15,2	14,4
2.	Luokės Vytauto Kleivos gimnazija	10,7	11,4	10,4	12,4	12,2
3.	Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija	11,7	11,4	11,4	12,5	11,2
4.	Vincento Borisevičiaus gimnazija	18,0	18,0	17,9	18,5	19,8
5.	Žemaitės gimnazija	14,1	13,2	12,6	13,6	14,2
6.	Suaugusiųjų mokykla	20,0	14,0	12,2	12,8	12,8
7.	Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija	11,8	11,5	11,1	11,6	11,2
8.	Eigirdžių pagrindinė mokykla	6,7	5,8	5,9	4,8	5,0
9.	Janapolės pagrindinė mokykla	7,1	6,4	6,3	5,6	4,8
10.	Kaunatavos pagrindinė mokykla	8,4	7,2	7,3	6,8	6,6
11.	Nevarėnų pagrindinė mokykla	8,5	8,4	8,5	8,1	7,9
12.	Upynos pagrindinė mokykla	6,4	5,6	5,9	6,6	5,6
13.	Viešvėnų pagrindinė mokykla	11,4	11,0	8,9	8,8	8,7
14.	Žarėnų „Minijos“ pagrindinė	8,7	6,6	5,6	4,7	6,4
15.	Naujamiesčio mokykla	5,1	6,1	5,6	4,5	4,7
16.	„Vilties“ mokykla	7,0	4,0	4,1	4,6	4,6
17.	„Ateities“ progimnazija	10,2	9,8	10,0	9,7	10,2
18.	„Atžalyno“ progimnazija	12,1	11,4	10,8	10,9	10,7
19.	„Germanto“ progimnazija	13,0	13,2	12,5	12,5	12,4
20.	„Kranto“ progimnazija	13,8	12,9	13,1	11,9	11,6
21.	„Saulėtekio“ pradinė mokykla	18,1	18,0	16,1	18,0	17,3
22.	Buožėnų mokykla-darželis	9,7	5,9	7,4	7,3	9,5
23.	Rainių mokykla-darželis	11,0	11,7	8,3	10,0	8,0
24.	Ubiškės mokykla-darželis	8,0	5,8	6,3	6,3	4,5
	Savivaldybės vidurkis	11,7	11,2	10,8	11,3	11,2

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, savivaldybės mokyklose visu krūviu (t. y., 18 pedagoginių savaitinių valandų ir daugiau) dirba 74,9 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų (19 lentelė). Tvarkant mokyklų tinklą, pakankamai gerai sukomplektuotos ir dirba optimalus pedagogų skaičius gimnazijose. Tad ir mokytojų, dirbančių visu krūviu gimnazijose yra didesnė dalis. Daugiausia mokytojų, dirbančių nevisu krūviu yra Eigirdžių, Janapolės, Upynos pagrindinėse mokyklose.

19 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, dirbančių visu krūviu, dalis

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Mokytojų, dirbančiu visu krūviu, dalis (proc.)
1.	„Džiugo” gimnazija	93,3
2.	Luokės Vytauto Kleivos gimnazija (Viekšnalių sk.)	82,8
3.	Suaugusiųjų mokykla (Jaunimo sk.)	90,5
4.	Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija	75,0
5.	Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija	93,3
6.	Vincento Borisevičiaus gimnazija	90,5
7.	Žemaitės gimnazija	87,1
8.	Eigirdžių pagrindinė mokykla	35,3
9.	Janapolės pagrindinė mokykla	36,8
10.	Kaunatavos pagrindinė mokykla	64,3
11.	Nevarėnų pagrindinė mokykla	73,9
12.	Upynos pagrindinė mokykla	36,4
13.	Viešvėnų pagrindinė mokykla	63,2
14.	Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla	56,3
15.	Naujamiesčio mokykla	68,8
16.	„Vilties“ mokykla	86,7
17.	„Ateities” progimnazija (Degaičių sk.)	72,1
18.	„Atžalyno” progimnazija (Ryškėnų, Lieplaukės sk.)	61,1
19.	„Germanto“ progimnazija	69,6
20.	„Kranto” progimnazija	82,4
21.	„Saulėtekio” pradinė mokykla	94,1
22.	Buožėnų pagrindinė mokykla	55,6
23.	Rainių mokykla - darželis	77,8
24.	Ubiškės mokykla-darželis	55,6
	Savivaldybės vidurkis	74,9

Analizuojant mokytojų krūvius pagal dėstomus dalykus, stebima, kad mažiausius krūvius turi chemijos, rusų k., dailės, fizikos mokytojai (20 lentelė).

20 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, turinčių mažiau kaip 18 pedagoginių valandų, dalis

Dalykas	Mokytojų dalis, turinčių mažiau kaip 18 pedagoginių valandų (proc.)	Mažiausias krūvis (pamokų sk.)
Etika	25	6,11
Tikyba	17,6	1,72
Lietuvių k.	2,3	14,27
Lietuvių k. ir literatūra	3,8	9,75
Anglų k.	5,5	16,89
Vokiečių k.	17,6	5,5
Rusų k.	34,6	10,06
Matematika	0	18,44
Informacinės technologijos	23,1	10,25
Biologija	30	5,52
Chemija	43,8	10,25
Fizika	33,3	6,75
Geografija	17,6	13,78
Istorija	20,8	11,25
Dailė	39,1	7,11
Muzika	27,6	7,33
Technologijos	28,6	7,33
Kūno kultūra	18,2	7
Iš viso	18,5

Mokyklų tinklo pertvarka mūsų rajone nesukėlė didelių problemų dėl mokytojų įdarbinimo. Iškilusios problemas sprendžiamos individualiai ir įgyvendinant Telšių rajono savivaldybės mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių planą.

18.    Mokyklų tinklo prioritetas – plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą,

didinti jo prieinamumą už protingą Savivaldybei pakeliamą kainą. Iš Savivaldybės bendro biudžeto, kurį sudaro visos lėšos, gaunamos iš įvairių šaltinių, švietimui yra skiriama beveik pusė šių lėšų (21 lentelė).

21 lentelė. Švietimo programoms ir ugdymo aplinkai finansuoti skiriamas biudžetas

Metai	Patvirtintas savivaldybės biudžetas	Patvirtintas biudžetas švietimui	Dalis (proc.) nuo bendro rajono biudžeto
2012	112299,5 tūkst. Lt (32524,2 tūkst. Eur)	54650,3 tūkst. Lt (15827,8 tūkst. Eur)	48,66
2013	113042,3 tūkst. Lt (32739,3 tūkst. Eur)	51732,1 tūkst. Lt (14982,7 tūkst. Eur)	45,76
2014	110562,5 tūkst. Lt (32021,1 tūkst. Eur)	51007,1 tūkst. Lt (14772,7 tūkst. Eur)	46,13
2015	31653 tūkst. Eur	14451 tūkst. Eur	45,65

Didžioji dalis šių lėšų yra skiriama švietimo įstaigų įgyvendinamoms programoms ir funkcijoms vykdyti, ugdymo aplinkai finansuoti. Ugdymo programoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš Mokinio krepšelio (toliau – MK), ugdymo aplinkai finansuoti – iš Savivaldybės biudžeto (toliau – SB), išskyrus specialiąsias mokyklas, kurioms ir ugdymo aplinkai išlaikyti (ūkio lėšos) skiriamos tikslinės valstybės lėšos.

Bendrojo, iš dalies ikimokyklinio, priešmokyklinio ir neformaliojo, ugdymo programų įgyvendinimą finansuoja valstybė, skirdama specialiąją tikslinę valstybės biudžeto dotaciją (MK, nuo 2016 m. – KK).

Šių lėšų pagrindinė paskirtis yra finansuoti mokymo reikmes. Jos skiriamos pedagogų, mokyklų vadovų atlyginimams, psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, vadovėliams ir ugdymo priemonėms, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, egzaminams administruoti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti.

Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir specialiosios tikslinės dotacijos dydis savivaldybei (22 lentelė). Todėl, netvarkant mokyklų tinklo, sparčiai augs savivaldybės išlaidų dalis.

22 lentelė. Mokinio krepšelio pokytis (tūkst. Eur)

Metai	2012	2013	2014	2015	2016	2017
MK pokytis*	9998	9341	9107	8854	8984	8796

*Pastaba. duomenys sausio 1 d. Nuo 2016-01-01 d. taikoma eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo metodika, todėl buvo gauta 1,9 proc. daugiau lėšų

Nuo 2014 m. MK vienam vaikui buvo padidintas 2 kartus. Dabar siekia 1014 Eur 1 vaikui. Skirtingo tipo ir dydžio mokyklose ženkliai skiriasi vieno vaiko išlaikymo kaina. Ypač didelė MK lėšų suma, tenkanti vienam vaikui, yra mažose kaimo mokyklose (31 pav.).

31  pav. Mokinio krepšelio  lėšų suma, tenkanti 1 vaikui (Eur)

Kaimo pagrindinėse mokyklose daugiausiai lėšų vienam vaikui 2015 m. teko dabar jau likviduotoje Pavandenės pagrindinėje mokykloje. Panaši tendencija stebima ir Janapolės, Kaunatavos, Upynos, Eigirdžių, Žarėnų „Minijos“ pagrindinėse mokyklose, kuriose vieno vaiko išlaikymui tenka daugiau nei 1,7 tūkstančio eurų, nes mažose mokyklose komplektuojamos nepilnos klasės. Tokiu atveju klasės jungiamos. Kaip jau minėta, jungtinių klasių turi net 14 mokyklų. Klasių jungimas yra kliuvinys geresnei ugdymo kokybei pasiekti.

Dėl tos priežasties atlikus Ubiškės mokyklos-darželio, Buožėnų, Ryškėnų pagrindinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymus, ženkliai sumažėjo MK lėšų suma, tenkanti vienam vaikui (32 pav.)

32 pav. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti vienam vaikui pradinėse ir mokyklose-darželiuose (Eur)

Jau kurį laiką didžiausia suma vienam vaiko mokymui tenka specialiosiose mokyklose (33 pav.), nes su esamu ugdytinių skaičiumi veikiant dviem tos pačios paskirties mokykloms nepakankamai efektyviai komplektuojamos klasės, „Vilties“ mokykloje nėra galimybių teikti pagrindinio ugdymo programos.

33 pav. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti vienam vaikui kitose įstaigose (Eur)

Nuo 2016 m. sausio 1 d. rajone taikoma Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Nuo MK ši metodika skiriasi tuo, kad tikslinės lėšos rajonui apskaičiuojamos ne pagal sąlyginį mokinių skaičių, o pagal sąlyginį klasės komplektų (KK) skaičių, kurio dydis ar jis bus pilnas – 1, ar tik dalis – 0,5; 0,33 taip pat priklauso nuo vaikų / mokinių skaičiaus. Todėl nepilnus komplektus turinčioms mokykloms vis tiek trūksta lėšų arba ugdymo plano galimybėms išnaudoti, arba švietimo pagalbai (kas yra labai svarbu ir mažose mokyklose), arba ugdymo procesui valdyti ir administruoti (34 pav.).

34 pav. Lėšų trūkumas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti bei pagalbai ir bibliotekai (Eur)

SB lėšos yra skiriamos išlaidoms, kurias sudaro aptarnaujančio ir nepedagoginio personalo atlyginimai, pastatų šildymas, komunalinių paslaugų ir kitos eksploatacinės išlaidos, pastatų apsauga, ryšio ir kitos paslaugos bei prekės, kompensuoti.

SB suma vienam vaikui, kaip ir MK, didesnė tenka kaimo bendrojo ugdymo mokyklose (35 pav.). Analizuojamu laikotarpiu vieno vaiko išlaikymas didėja, kaimo mokyklų – ženkliai. Tai sietina su mokinių skaičiaus mažėjimu, nemažinant išlaidų.

35 pav. Savivaldybės biudžeto lėšų suma, tenkanti vienam vaikui (Eur)

19. Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė, edukacinės aplinkos, aprūpinimas mokymo priemonėmis yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys. Mokyklos pagal galimybes yra aprūpintos vykdomoms programos įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Savivaldybės mokyklos dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose: „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“, „Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“, „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“, „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“, „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“.

Analizuojamuoju laikotarpiu iš Savivaldybės biudžeto kasmet buvo skiriama lėšų einamajam švietimo įstaigų remontui (2015 m. – 86886 Eur, 2016 m. – 105900 Eur), informacinių komunikacinių technologijų bazei atnaujinti (2015 m. – 5792 Eur, 2016 m. – 15000 Eur), baldams ir mokymo priemonėms (2015 m. – 2896 Eur, 2016 m. – 6000 Eur).

Mažėjant mokinių skaičiui, bet nemažėjant mokyklų skaičiui, vis daugiau patalpų ploto tenka vienam mokiniui (23–24 lentelė). Tuštėja Eigirdžių, Upynos, Žarėnų „Minijos“ pagrindinės mokyklos.

23 lentelė. Kaimo mokyklų patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Plotas (m^2)	1 mokiniui tenkantis patalpų plotas mokslo metais
			2012–2013	2013–2014	2014–2015	2015–2016
1.	Luokės Vytauto Kleivos gimnazija	4730	17,52	17,52	20,21	19,87
2.	Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija	4184	14,23	16,47	17,08	18,11
3.	Varnių M. Valančiaus gimnazija	4650,61	13,25	14,53	15,66	15,50
4.	Eigirdžių pagrindinė mokykla	2777,4	34,72	36,54	34,29	44,80
5.	Janapolės pagrindinė mokykla	1704,11	17,21	19,15	19,36	21,85
6.	Kaunatavos pagrindinė mokykla	1400	16,67	17,72	17,50	18,67
7.	Nevarėnų pagrindinė mokykla	3288	17,49	18,79	20,30	24,00
8.	Pavandenės pagrindinė mokykla	2752	44,39	51,92	80,94
9.	Upynos pagrindinė mokykla	1033	14,76	16,66	17,51	22,46
10.	Viešvėnų pagrindinė mokykla	3128,9	19,68	21,88	23,53	23,70
11.	Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla	2277,8	20,16	20,52	28,83	37,34
12.	Ryškėnų pradinė mokykla	1345,46	70,81	84,09	70,81	64,07
13.	Buožėnų mokykla-darželis	1120	19,31	21,13	21,54	50,91
14.	Rainių mokykla-darželis	772,02	23,39	22,06	30,88	38,60
15.	Ubiškės mokykla-darželis	2733	113,88	118,83	109,32	109,32
	Iš viso kaime:	37896,3	19,90	21,54	23,49	26,17

24 lentelė. Miesto mokyklų patalpų plotas, tenkantis vienam mokiniui

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Plotas (m^2)	1 mokiniui tenkantis patalpų plotas mokslo metais
			2012-2013	2013-2014	2014-2015	2015-2016
16.	„Džiugo“ gimnazija	7644	12,87	14,29	14,76	13,22
17.	Vincento Borisevičiaus gimnazija	5117,15	8,11	8,12	8,17	8,15
18.	Žemaitės gimnazija	2800	7,07	7,59	7,41	7,35
19.	Suaugusiųjų mokykla	2194	9,14	8,71	10,45	10,70
20.	„Ateities“ progimnazija	9273,43	24,47	25,00	26,50	27,27
21.	„Atžalyno“ progimnazija	6257	11,40	12,10	13,66	14,62
22.	„Germanto“ progimnazija	5260	9,20	9,49	10,25	11,10
23.	„Kranto“ progimnazija	6172	9,74	10,15	10,73	11,80
24.	„Saulėtekio“ pradinė mokykla	1708	13,45	13,56	15,12	13,56
25.	„Vilties“ mokykla	2028,84	48,31	47,18	47,18	54,83
26.	Naujamiesčio mokykla	2519,15	47,53	41,30	41,99	51,41
	Iš viso mieste:	50973,57	12,09	12,54	13,26	13,52
	Iš viso rajone:	88869,87	14,52	15,26	16,29	17,03

Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta, o technologijų kabinete ir mokymo kabinete, kuriame vykdomi praktiniai laboratoriniai darbai (chemijos, fizikos, biologijos), – 2,4 kv. m.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiuotės rodo, kad, jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.   

V. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

20. Išnagrinėjus Telšių rajono švietimo būklę pagal gimstamumo, gyventojų migracijos, socialinius, ekonominius rodiklius, nustačius mokinių skaičiaus prognozes, atlikus mokinių mokymosi kokybinę analizę, įvertinus ugdymo programų įgyvendinimo ir ugdymo aplinkos finansavimo rodiklius, galima nustatyti Savivaldybės mokyklų tinklo privalumus ir trūkumus (25 lentelė).

25 lentelė. Savivaldybės mokyklų tinklo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

·       Nuosekliai optimizuojamas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas (vaikui augant mokykla tolsta nuo jo namų; kiek įmanoma arčiausiai vaiko namų teikiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo paslaugos) sudarė prielaidas rajone sukurti įvairių tipų mokyklų tinklą. ·       Nuosekliai siekiama visiško ikimokyklinio ugdymo poreikio patenkinimo, plečiant ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. ·       Sudarytos sąlygos motyvaciją praradusių mokinių ugdymuisi Suaugusiųjų mokykloje, kurioje yra Jaunimo skyrius. ·       Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose tenkinami mokinių saviraiškos (muzikos, šokio, dailės, sporto sričių) poreikiai. ·       Veikia švietimo pagalbos įstaiga – akredituotas Telšių švietimo centras ir Pedagoginė psichologinė tarnyba. ·       Parengta ir įgyvendinama mokytojų įdarbinimo ir persikvalifikavimo programa. ·       Užtikrintas mokinių vežiojimas. ·       Gimnazijų mokinių didžiumos valstybinių brandos egzaminų išlaikymo procentas yra geresnis už respublikos vidurkį. ·       Per 45 proc. rajono biudžeto skiriama švietimui.

·       Rajone nepakankama neformaliojo švietimo infrastruktūra (netinkamos vaikų muzikos mokyklos sąlygos, per maža techninių, technologijų būrelių pasiūla). ·       Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dar nepakanka vietų iki 1,5 metų amžiaus vaikams. ·       Mokyklų pastatų projektinis pajėgumas didesnis negu mokyklų užpildymas. Neefektyviai naudojamos lėšos. ·       58,3 proc. mokyklų turi jungtines klases, yra mokyklų, kuriose visos klasės jungtinės. ·       9–10 klasių užpildymas dažnai mažesnis negu numatyta Mokinio krepšelio / Klasės krepšelio metodikoje ·       Nepakankama mokyklų materialinė bazė ir fizinė būklė. 8 mokyklos neturi leidimo-higienos paso ·       Prasti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai.

VI. SIEKIAMŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR JŲ VERTINIMAS

21. Mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodikliai yra prognozuojami 2020 m. pagal nustatytus Savivaldybės mokyklų tinklo plano uždavinius, lyginant su 2016 m. situacija (26 lentelė).

26 lentelė. Tinklo plano įgyvendinimo pagrindinių rezultatų rodikliai

2016 m.	2020 m.
1 rodiklis – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą Savivaldybėje
Ikimokyklinio institucinio ugdymo poreikis tenkinamas – 93,5 proc.	Ikimokyklinio institucinio ugdymo poreikis tenkinamas 100 proc.
Įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių dalis – 95,3 proc.	Įgijusių pagrindinį išsilavinimą mokinių dalis – 96,0 proc.
Įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis – 93,6 proc.	Įgijusių vidurinį išsilavinimą mokinių dalis – 94,0 proc.
Paliktų kartoti kursą mokinių dalis – 0,6 proc.	Paliktų kartoti kursą mokinių dalis – 0,5 proc.
Šeštų klasių mokinių standartizuotų testų pridėtinės vertės rodiklis neigiamas	Šeštų klasių mokinių standartizuotų testų pridėtinės vertės rodiklis atitinka šalies vidurkį
Įgyvendinami įvairių ugdymo sampratų elementai 8 mokyklose	Įgyvendinami įvairių ugdymo sampratų elementai 16 mokyklų
2 rodiklis – sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingai įgyvendinti ugdymo tikslus
Jungtinių klasių skaičius – 37	Jungtinių klasių skaičius – 32
Mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis – 7,4 proc.	Mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, dalis – 7,0 proc.
3 rodiklis – užtikrinti saugias, šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas ir racionalų švietimo infrastruktūros panaudojimą
Leidimą-higienos pasą turinčių mokyklų dalis – 77,5 proc.	Visos mokyklos turi leidimą-higienos pasą
Kompiuterių skaičius 100 mokinių – 23	Kompiuterių skaičius 100 mokinių – 25
Mokyklų vidaus patalpų remontui skiriama 100 000 eurų	Mokyklų vidaus patalpų remontui skiriama suma kasmet didinama ne mažiau kaip 20 proc.
Švietimo įstaigų, turinčių ugdymo lėšų trūkumą, dalis – 81,25 proc.	Švietimo įstaigų, turinčių ugdymo lėšų trūkumą, dalis – 75,0 proc.

VII. SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Kartu su Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos planu įgyvendinamas Telšių rajono savivaldybės mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių planas (2 priedas), Mokinių vežiojimo planas (3 priedas).

___________________

Telšių rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2016–2020 metų bendrojo plano

1 priedas

MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ PLANAS

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ir neformaliojo švietimo programos	Mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir vidaus struktūros pertvarkymų pradžia	Planuojama reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir vidaus struktūros pertvarkymų pabaiga	Mokyklos pavadinimas po reorganizacijos, vidaus struktūros pertvarkymo	Vykdomos formaliojo švietimo programos po pertvarkos	Pertvarkos žingsniai
1	2	3	4	5	6	7
			Telšių miestas
1.	Žemaitės gimnazija, pagrindinio ugdymo II dalies, vidurinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
2.	Vincento Borisevičiaus gimnazija, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
3.	„Džiugo“ gimnazija, pagrindinio ugdymo II dalies, vidurinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
4.	Suaugusiųjų mokykla, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos - Jaunimo ugdymo skyrius	Be struktūrinių pakeitimų
1	2	3	4	5	6	7
5.	„Ateities“ progimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies programos - Degaičių skyrius	Be struktūrinių pakeitimų
6.	„Atžalyno“ progimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies programos - Lieplaukės skyrius - Ryškėnų skyrius	Be struktūrinių pakeitimų
7.	„Germanto“ progimnazija, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies programos	Be struktūrinių pakeitimų
8.	„Kranto“ progimnazija, pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies programos	Be struktūrinių pakeitimų
9.	„Vilties“ mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa	2017-01-01	2017-08-31			Ugdymo įstaiga pertvarkoma į socialinių paslaugų įstaigą
10.	Naujamiesčio mokykla, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, socialinių įgūdžių ugdymo programa	2017-01-01	2017-08-31	Naujamiesčio mokykla	ikimokyklinio, priešmokyklinio, individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo, socialinių įgūdžių ugdymo programos	Reorganizuojama prijungimo būdu (prijungiama „Vilties“ mokykla)
1	2	3	4	5	6	7
11.	„Saulėtekio“ pradinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
12.	Lopšelis-darželis „Berželis“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
13.	Lopšelis-darželis „Eglutė“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
14.	Lopšelis-darželis „Mastis“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
15.	Lopšelis-darželis „Nykštukas“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
16.	Lopšelis-darželis „Saulutė“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
17.	Lopšelis-darželis „Žemaitukas“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
Degaičių seniūnija
18.	Eigirdžių pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
Gadūnavo seniūnija
19.	Buožėnų mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
1	2	3	4	5	6	7
Luokės seniūnija
20.	Luokės gimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos - Viekšnalių skyrius	Be struktūrinių pakeitimų
Nevarėnų seniūnija
21.	Nevarėnų pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
Tryškių seniūnija
22.	Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
23.	Ubiškės mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	2017-09-01	2018-08-31	Ubiškės daugiafunkcis centras	ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos, vaikų poilsio paslaugos (dienos ir vasaros stovykla)
Upynos seniūnija
24.	Kaunatavos pagrindinė mokykla ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
1	2	3	4	5	6	7
25.	Upynos pagrindinė mokykla, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	2018-01-01	2019-08-31	Upynos mokykla-darželis	ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	Iki 2018-08-31 reorganizuojama prijungimo būdu (prijungiamas Upynos lopšelis-darželis); Nuo 2019-09-01 neformuoja  5–8 klasių, neturi 9,10 klasės;
26.	Upynos lopšelis-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos	2018-01-01	2018-08-31			Iki 2018-08-31 prijungiamas prie Upynos pagrindinės mokyklos.
Varnių seniūnija
27.	Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos			Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija	priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos	Nuo 2017-09-01 formuojama priešmokyklinio ugdymo grupė.
28.	Varnių lopšelis-darželis „Raudonkepuraitė“, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programos			Varnių lopšelis-darželis „Raudon-kepuraitė“	ikimokyklinio ugdymo programa	Nuo 2017-09-01 neformuojama priešmokyklinio ugdymo grupė
29.	Janapolės pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
Viešvėnų seniūnija
30.	Rainių mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
31.	Viešvėnų pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	Be struktūrinių pakeitimų
1	2	3	4	5	6	7
			Žarėnų seniūnija
32.	Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos	2017-01-01	2020-08-31	Žarėnų „Minijos“ mokykla-darželis	ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos	Nuo 2017-09-01 neformuoja 9 klasės; Nuo 2018-09-01 neformuoja 5 klasės, nebeturi 9–10 klasių; Nuo 2019-09-01 neformuoja 5 klasių, nebeturi 6, 9–10 klasių; 2020-09-01 neformuoja 5, 8 klasių, nebeturi 6–7, 9–10 klasių; tampa mokykla-darželiu
			Neformaliojo švietimo įstaigos
33.	Muzikos mokykla	Be struktūrinių pakeitimų
34.	Dailės mokykla	Be struktūrinių pakeitimų
35.	Luokės dailės ir muzikos mokykla	Be struktūrinių pakeitimų
36.	Sporto ir rekreacijos centras	Be struktūrinių pakeitimų
37.	VšĮ „Telšių futbolo ateitis“	Be struktūrinių pakeitimų

Telšių rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2016–2020 metų bendrojo plano

2 priedas

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO GALIMYBIŲ PLANAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

Mokyklų tinklo pertvarka yra susijusi su mokytojų, netenkančių darbo, įdarbinimo galimybių paieška ir naujų darbo vietų kūrimu. Telšių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo galimybių planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsniu,  Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 35.2 papunkčiu, Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“.

Steigėjas neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytojus. Vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, į darbą mokytojus priima ir atleidžia iš darbo mokyklos vadovas. Mokytojai priimami dirbti atrankos būdu (pokalbis).

II skyrius

PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮGYVENDINANT TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO GALIMYBIŲ PLANĄ

Eil. Nr.	Veikla	Vykdytojas	Įgyvendinimo laikas
1.	Organizuojamas mokytojų kompetencijų atnaujinimo programų įgyvendinimas	Telšių švietimo centras	Kasmet
2.	Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui, Darbo biržai teikiama informacija apie laisvas mokytojo pareigybes mokyklose. Apie laisvas darbo vietas skelbiama mokyklos interneto svetainėje	Mokyklų vadovai	Ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki atrankos į laisvą darbo vietą
3.	Nustatomi mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo poreikiai. Telšių švietimo centrui teikiami pageidavimai dėl kvalifikacijos tobulinimo renginių programų	Mokyklų vadovai	Kiekvienais metais iki gruodžio 15 d. ir iki birželio 15 d.
4.	Nustatomi mokytojų perkvalifikavimo poreikiai. Švietimo ir sporto skyriui pateikiami norinčių persikvalifikuoti sąrašai	Mokyklų vadovai	Kiekvienais metais iki kovo 1 d.
5.	Švietimo ir sporto skyriui pateikiamas visų privalomųjų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas	Mokyklų vadovai	Kiekvienais metais iki vasario 1 d.
6.	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai tarifikuoja mokytojams ne daugiau nei 36 savaitines valandas per savaitę	Mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
7.	Laikomasi nuostatos, kad mokyklų vadovai neturėtų papildomos darbo sutarties	Mokyklų vadovai, Švietimo ir sporto skyrius	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
8.	Bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojams ugdymui, skyrių vedėjams tarifikuojama tik tiek pamokų, kiek priklauso vadovo etatui (5 pamokos)	Mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
9.	Mokykla, norėdama gauti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų bendrojo ugdymo mokykloms išeitinių išmokų išlaidoms visiškai arba iš dalies padengti, kai išeitinės išmokos mokamos Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, įgijusiems teisę į visą senatvės pensiją ar įgysiantiems šią teisę iki einamųjų metų gruodžio 31 d., ir darbo sutartys su šiais darbuotojais nutraukiamos šalių susitarimu, Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriui pateikia paraišką valstybės biudžeto lėšoms gauti	Mokyklų vadovai	Kasmet iki balandžio 1 d.
10.	Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama (gavus informaciją iš mokyklų vadovų) Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje	Švietimo ir sporto skyrius	2016–2020 m.
11.	Rengiamas ir teikiamas Savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti Savivaldybės mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų perkvalifikavimo studijų finansavimo tvarkos aprašas	Švietimo ir sporto skyrius	2016–2018 m. 2019–2020 m.
12.	Vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų etatų normatyvais bei atsižvelgiant į poreikį, steigiami pagalbos specialistų, mokytojo padėjėjų etatai darbui su mokiniais turinčiais specialiųjų poreikių, neviršijant skirtų biudžeto asignavimų	Švietimo ir sporto skyrius	2016–2020 m.
13.	Bendradarbiauti su mokyklų vadovais dėl mokytojų, mokyklų tinklo pertvarkos metu netenkančių pedagoginio krūvio, perkėlimo į kitą darbovietę darbdavių susitarimu ar laikinai pavaduojant mokytojus rajono mokyklose	Švietimo ir sporto skyrius	Kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d.

_______________________

Telšių rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2016–2020 metų bendrojo plano

3 priedas

TELŠIŲ RAJONO MOKYKLŲ MOKINIŲ VEŽIOJIMO

UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai vežami UAB Telšių autobusų parko, UAB „Mažeikių autobusų parkas“ transportu, UAB „Prie kelio“, UAB „Prie Luksto“ privačiu transportu, mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu. Mokinius taip pat veža Luokės Vytauto Kleivos, Tryškių Lazdynų Pelėdos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijų, „Atžalyno“ progimnazijos, Eigirdžių, Janapolės, Kaunatavos, Nevarėnų, Viešvėnų, Žarėnų „Minijos“ pagrindinių mokyklų, Buožėnų mokyklos-darželio mokykliniai geltonieji autobusai ir Upynos mokyklinis autobusas. Tie rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie turi specialiųjų poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežami „Ateities“ progimnazijos mokykliniu geltonuoju autobusu, „Vilties“ ir Naujamiesčio mokyklų mokykliniais autobusais (1 lentelė).

1 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos ir pavežamų į mokyklas 2016–2017 mokslo metais, skaičius

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas	Mokinių, gyvenančių toliau nei 3 km nuo mokyklos, skaičius	Pavežamų mokinių skaičius
			Maršrutiniu transportu	Privačiu transportu	Mokyklų transportu	Geltonaisiais autobusais	Kitais vežiojimo būdais	Iš viso pavežama
1	2	3	4	5	6	7	8	9
1.	„Džiugo“ gimnazija	153	151	1	0	0	1	153
2.	Vincento Borisevičiaus gimnazija	165	79	0	0	0	86	165
3.	Žemaitės gimnazija	113	52	1	0	5	55	113
4.	Luokės Vytauto Kleivos gimnazija	164	15	105	10	34	0	164
5.	Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija	83	0	49	0	34	0	83
6.	Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija	157	13	103	0	38	3	157
7.	Suaugusiųjų mokykla	14	14	0	0	0	0	14
8.	„Ateities“ progimnazija	42	27	3	0	12	0	42
9.	„Atžalyno“ progimnazija	92	39	0	0	5	48	92
10.	„Germanto“ progimnazija	70	46	0	0	1	23	70
11.	„Kranto“ progimnazija	101	68	0	0	0	33	101
12.	Eigirdžių pagrindinė mokykla	35	17	0	0	18	0	35
13.	Janapolės pagrindinė mokykla	44	4	24	0	16	0	44
14.	Kaunatavos pagrindinė mokykla	41	0	2	0	39	0	41
15.	Nevarėnų pagrindinė mokykla	90	11	58	0	20	1	90
16.	Upynos pagrindinė mokykla	14	0	12	0	0	2	14
17.	Viešvėnų pagrindinė mokykla	102	45	23	0	21	13	102
18.	Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla	31	0	26	0	5	0	31
19.	Buožėnų mokykla-darželis	23	0	0	0	19	4	23
20.	Rainių mokykla-darželis	0	0	0	0	0	0	0
21.	Ubiškės mokykla-darželis	15	0	11	0	0	4	15
1	2	3	4	5	6	7	8	9
22.	„Saulėtekio“ pradinė mokykla	0	0	0	0	0	0	0
23.	Naujamiesčio mokykla	35	12	0	31	0	7	50
24.	„Vilties“ mokykla	17	1	0	17	0	20	38
VISO:		1601	594	418	58	267	300	1637

Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokinių važiavimo išlaidos kompensuojamos pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T1-287 „Dėl mokinių pavėžėjimo organizavimo ir važiavimo išlaidų (negautų pajamų) kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 punktai, numato, kad mokiniai gyvenantys kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos, privalo būti pavežami. Telšių rajone mokiniai yra pavežami 100 proc. (2 lentelė).

2 lentelė. Pavežamų mokinių skaičiai pagal mokslo metus

Mokslo metai	Kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių skaičius	Pavežamų mokinių skaičius (dalis proc.) nuo visų mokinių skaičiaus	Pavežamų mokinių dalis (proc.) nuo privalomų pavežti mokinių skaičiaus
2012–2013	1900	1968 (31,6)	103,57
2013–2014	1822	1884 (32,2)	103,40
2014–2015	1678	1727 (31,5)	102,92
2015–2016	1646	1685 (32,2)	102,37
2016-2017	1601	1637 (32,6)	102,25

Nuo 2015 m. išaugo mokinių pavežamų privačiu transportu skaičius, nes konkursą dėl maršrutų laimėjo dar vienas privatus vežėjas UAB „Prie Luksto“. 2016 m. mokiniai daugiausia pavežami maršrutiniu transportu arba privačiu transportu, mažiausia mokyklos transportu (1 pav.).

1 pav. Mokinių pavėžėjimo į (iš) mokyklą būdai ir pavežamų mokinių skaičiai

Siekiant užtikrinti reorganizuojamų mokyklų mokinių pavėžėjimą Telšių rajono savivaldybės taryba turės numatyti rajono biudžete papildomas lėšas (3 lentelė).

3 lentelė. Reorganizuojamų mokyklų išlaidos mokinių vežiojimui užtikrinti

Reorganizuojamos (likviduojamos) mokyklos ar jos skyriaus pavadinimas	Numatoma reorganizavimo (likvidavimo) data	Mokyklos, į kurią bus vežiojami mokiniai, pavadinimas	Vežiojamų mokinių skaičius	Kokiu transportu bus vežami	Kiek papildomai kainuos šių mokinių vežiojimas per metus (orientacinės kainos)
„Vilties“ mokykla	2017-08-31	Naujamiesčio mokykla	30	mokykliniu autobusu	8300 Eur
Upynos pagrindinė mokykla	2019-08-31	Luokės Vytauto Kleivos gimnazija	32	UAB „Prie Luksto“ autobusais	12000 Eur
Žarėnų „Minijos“ pagrindinė mokykla	2020-08-31	Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija	46	skelbiamas konkursas maršrutui „Žarėnai – Varniai“	17200 Eur

________________________________________