Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4758
2018 m. vasario 21 d. Nr. 170
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4758 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Vykdant Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014−2020 metų plano patvirtinimo“, kuris įgyvendina Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnį, Lietuvoje planuojama pastatyti ir eksploatuoti tris atliekų deginimo įrenginius Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos atliekų deginimo įrenginys eksploatuotojams nuo 2013 metų. Sprendimai dėl planuojamos ūkinės veiklos dėl Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių jau yra priimti, sutartys dėl statybos darbų – pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl suplanuotų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kiekybiniai ar teritoriniai apribojimai turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Svarbiausia nuostata valstybinės reikšmės objektų, kaip kurą energijai gaminti naudojančių arba planuojančių naudoti po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias komunalines atliekas įrenginių (toliau – atliekų deginimo įrenginiai), statybai turi būti aplinkosauginių reikalavimų emisijoms į dirvožemį, orą ir vandenį taikymas. Jokie kiti parametrai negali būti laikomi saugiais tuo atveju, jei neužtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai vykdomai ar ketinamai vykdyti ūkinei veiklai.
Pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose, tačiau privalomai taikant aplinkosauginius reikalavimus emisijoms. Dauguma atliekų deginimo jėgainių yra toliau nuo miestų centrų apie 3−20 kilometrų atstumu, pvz., Stokholmo Högdalen termofikacinė atliekų deginimo jėgainė (10 km), Vantaa atliekų deginimo gamykla Suomijoje (20 km), keturios atliekų deginimo gamyklos Vienoje (3, 6, 6, 9 km), Edmontono atliekų deginimo gamykla Londone (12 km), termofikacinė elektrinė pietryčių Londone (5 km), Kopenhagos atliekų deginimo gamykla, kurios veikla planuojama nuo 2017 metų (5 km).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves (miesto gyvenamosioms vietovėms yrapriskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms yra priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai), t. y. visą Lietuvos Respublikos teritoriją sudaro gyvenamosios vietovės, todėl siūlomas reglamentavimas nepasiteisintų, nes būtų nepritaikytinas ir neįgyvendinamas.
4. Įstatymo projekte taip pat nėra teisinio reguliavimo nuostatų, t. y. nenustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Įstatymo taikymo, nereglamentuojama, kokios bus taikomos teisinės priemonės jau pradėtiems įgyvendinti atliekų deginimo įrenginių projektams, nenustatyta, kaip taikyti įstatymo nuostatas pradėtiems įgyvendinti atliekų deginimo įrenginių projektams.