Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. GRUODŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 1300 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. spalio 7 d. Nr. 1091

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“:

1. Pakeisti 1.6 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„1.6. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos už darbą, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir jos skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašą;“.

2. Pripažinti netekusiu galios 1.7 papunktį.

3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašą:

3.1. Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ VEIKSNIŲ VALDYMO IR PRIEMOKOS UŽ DARBĄ, KAI VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNĄ VEIKIA KENKSMINGI IR (AR) PAVOJINGI VEIKSNIAI, DYDŽIO NUSTATYMO IR JOS SKYRIMO VIDAUS TARNYBOS SISTEMOJE TVARKOS APRAŠAS“.

3.2. Pakeisti I skyrių ir jį išdėstyti taip:

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos už darbą, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir jos skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vidaus tarnybos sistemai būdingų kenksmingų ir pavojingų veiksnių (toliau – kenksmingi ir pavojingi veiksniai) valdymo vidaus tarnybos sistemoje (toliau – veiksnių valdymas) dalyvių veiklą organizuojant ir atliekant kenksmingų ir pavojingų veiksnių ir jų keliamos rizikos analizę, stebėseną, šalinimą arba poveikio sumažinimą, prevencijos priemonių įdiegimą ir priemokos už darbą nustačius vidaus tarnybos sistemos pareigūną (toliau – pareigūnas) veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, dydžio nustatymo ir jos skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarką.

Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 4 dalimi.

2. Valdant kenksmingus ir pavojingus veiksnius, dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau kartu – ministerija), asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos), statutinės įstaigos (toliau – įstaigos), įstaigų vadovų steigiami pareigūnų saugos ir sveikatos komitetai (toliau – komitetai) ir įvykio tyrimo komisijos.

3. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamus ar galimus kenksmingus ir pavojingus veiksnius pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje, jiems vykdant specifinę (su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai susijusią) veiklą (toliau – specifinė veikla), jų poveikį pareigūnui ar kursantui, juos pašalinti, o jeigu kenksmingi ir pavojingi veiksniai negali būti pašalinti, užtikrinti, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių poveikis pareigūnams ar kursantams sumažėtų, įdiegti prevencijos priemones, kad pareigūnai ar kursantai būtų apsaugoti nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių arba jie būtų kiek įmanoma sumažinti, taip pat stiprinti pareigūnų ar kursantų saugą ir sveikatą (toliau – sauga ir sveikata), siekti, kad sumažėtų incidentų, nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu (toliau – nelaimingi atsitikimai) ir profesinių ligų, didinti diegiamų įstaigose prevencijos priemonių veiksmingumą.

Kai pareigūnai ar kursantai vykdo veiklą, kuriai nebūdingi specifinės veiklos požymiai, profesinė rizika vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu.

4. Apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Biologiniai veiksniai – pareigūnui ar kursantui infekciją, alergiją ar apsinuodijimą galintys sukelti mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros ir žmogaus endoparazitai.

4.2. Cheminiai veiksniai – pareigūno ar kursanto sveikatai galintys daryti poveikį cheminiai elementai ar junginiai, gryni ar mišinyje, egzistuojantys natūraliai arba gaminami, naudojami arba išskiriami į aplinką.

4.3. Ergonominiai veiksniai – pareigūno ar kursanto fizinio darbo krūvis ir įtampa, taip pat pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkos pritaikymas jų galimybėms.

4.4. Fizikiniai veiksniai – pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje pasireiškiantys fizikiniai reiškiniai (pvz., vibracija, triukšmas, eletromagnetinis laukas, jonizuojančioji spinduliuotė, karšta ar šalta aplinka, apšvietimas) ir jų kitimas.

4.5. Fiziniai veiksniai – pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkos netinkamas įrengimas, darbo ar mokymo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų, sprogimo, gaisro fizinis poveikis, taip pat poveikis, kurį sukelia neužtikrintas statinių stabilumas ir tvirtumas.

4.6. Įvykio tyrimas – tyrimas, kuriuo siekiama ištirti įvykio – incidento ar nelaimingo atsitikimo – aplinkybes ir priežastis ir nustatyti ateityje galinčių pasikartoti įvykių priežasčių pašalinimo priemones.

4.7. Kenksmingi ir pavojingi veiksniai (toliau – veiksniai) – pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje pasireiškiantys cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, psichosocialiniai, fiziniai veiksniai, kurie pareigūnui ar kursantui gali sukelti ligą, taip pat ir profesinę, ūmių sveikatos sutrikimų ir kurių poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

4.8. Nepriimtina rizika – rizika, su kuria negalima taikstytis, nepaisant su ja susijusios veiklos naudos.

4.9. Pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinka (toliau – tarnybos ar mokymo aplinka) – pareigūno tarnybos vieta ar kitos vietos, kuriose jis eina tarnybines pareigas, arba kursanto profesinio ar įvadinio mokymo vieta.

4.10. Priimtina rizika – rizika, kuri laikoma nereikšminga arba tampa nereikšminga taikant prevencijos priemones.

4.11. Psichosocialiniai veiksniai – pareigūnui ar kursantui psichinį stresą keliančios jo tarnybos ar mokymo sąlygos, reikalavimai, organizavimas, turinys.

4.12. Rizikos vertinimas – esamų ir galimų veiksnių ir pavojingų situacijų, galimos jų žalos sveikatai sunkumo ir žalos pasireiškimo tikimybės, taip pat rizikos dydžio nustatymas ir sprendimo priėmimas dėl rizikos priimtinumo, t. y. nustatymas, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, taip pat sprendimo dėl rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių priėmimas ir rizikos stebėjimas.

4.13. Rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), tarnybos ar mokymo aplinka, darbo ar mokymo priemonė, tarnybos ar mokymo organizavimo procesas, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai.

4.14. Toleruotina rizika – rizika, su kuria galima taikstytis, jei įdiegiamos prevencijos priemonės jai sumažinti iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreiškiamos laiku, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su galima nauda.

4.15. Kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Vidaus tarnybos statute ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.“

3.3. Pakeisti 5.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„5.4. kontroliuoja, kaip įstaigose atliekamas rizikos vertinimas, kurį organizuoja įstaigų vadovai, arba paveda tai atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui;“

3.4. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Centrinės statutinės įstaigos, atlikdamos veiksnių valdymą, kaupia, analizuoja, sistemina ir apibendrina savo ir jai pavaldžių įstaigų pateiktą informaciją, būtiną saugai ir sveikatai bei veiksnių valdymui užtikrinti: apie įstaigose įvykusius incidentus, nelaimingus atsitikimus, nustatytas profesines ligas, darbo vietas, pareigūnų ir kursantų veiklos pobūdį ir jo pasikeitimą. Šią informaciją centrinės statutinės įstaigos teikia vidaus reikalų ministro įgaliotai sveikatos priežiūros įstaigai. Šiame punkte nurodytos informacijos teikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai sveikatos priežiūros įstaigai formą ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“

3.5. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8. Centrinių statutinių įstaigų vadovai, atlikdami veiksnių valdymą:

8.1. tvirtina rizikos vertinimo centrinėje statutinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose įstaigose metodiką (toliau – rizikos vertinimo metodika);

8.2. nustato centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų ar kursantų vykdomą specifinę veiklą;

8.3. nustato veiksnius kiekvienai centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų ar kursantų vykdomai specifinei veiklai;

8.4. nustato saugos ir sveikatos reikalavimus centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnams ar kursantams, vykdantiems specifinę veiklą;

8.5. tvirtina centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų veiksnių valdymo planus (toliau – įstaigų veiksnių valdymo planai);

8.6. nustato centrinės statutinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų ir kursantų instruktavimo ir mokymo saugos ir sveikatos klausimais tvarką;

8.7. teikia atitinkamai ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, reguliuojančių saugą ir sveikatą, keitimo ir (ar) veiksnių valdymo tobulinimo.“

3.6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12. Vidaus reikalų ministro įgaliota sveikatos priežiūros įstaiga kaupia, analizuoja, sistemina ir apibendrina Aprašo 7 punkte nurodytą centrinių statutinių įstaigų pateiktą informaciją, įvertina įstaigų, siunčiančių pareigūnus atlikti privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, pateiktą informaciją apie siunčiamų pareigūnų galimos profesinės rizikos veiksnius ir šių patikrinimų metu nustatytus sveikatos sutrikimus ir teikia atitinkamai ministerijai apibendrintą informaciją ir pasiūlymus dėl veiksnių valdymo tobulinimo.“

3.7. Pakeisti 13.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„13.2. teikia įstaigų vadovams rizikos vertinimo įstaigose rekomendacijas;“.

3.8. Pakeisti 19.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„19.3. dalyvauja atliekant rizikos vertinimą įstaigoje arba vertina šio vertinimo rezultatus;“.

3.9. Pakeisti III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„PIRMASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VERTINIMAS ĮSTAIGOSE“.

3.10. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

„20. Rizikos vertinimas įstaigose atliekamas organizuojant ir pradedant įstaigos veiklą, projektuojant ar įrengiant naujas pareigūnų darbo vietas, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo ir mokymo priemones, reorganizuojant įstaigą, įvykus nelaimingam atsitikimui ar pareigūnui ar kursantui nustačius profesinę ligą, pasikeitus pareigūnų vykdomai veiklai ar tarnybos ar mokymo aplinkai, saugos ir sveikatos reikalavimams, nustačius įstaigoje šių reikalavimų pažeidimus.“

3.11. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Rizikos vertinimą atlieka įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai. Įstaigos vadovas organizuoja jų mokymą (kompetencijos tobulinimą) rizikos vertinimo klausimais. Rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašu ir rizikos vertinimo metodika.“

3.12. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

„22. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai pagal pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas rizikos vertinimą atlieka tarnybos ar mokymo aplinkoje.“

3.13. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„23. Vertindamas riziką, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai privalo atsižvelgti į visų asmenų, esančių ar galinčių būti tarnybos ar mokymo aplinkoje (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, kursantų, trečiųjų asmenų), veiklą.“

3.14. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

„24. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai renka ir apibendrina informaciją apie incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir esamus ar galinčius atsirasti tarnybos ar mokymo aplinkoje veiksnius, jų veikimo trukmę atliekant užduotis.“

3.15. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:

„26. Įstaigos vadovas sudaro sąlygas įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui (asmenims) saugai ir sveikatai, atliekančiam (atliekantiems) rizikos vertinimą įstaigoje, gauti visą informaciją apie pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, asmenines apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus, incidentus ir profesines ligas, privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, anksčiau įstaigoje atliktą rizikos vertinimą ir kitą informaciją, reikalingą rizikos vertinimui atlikti.“

3.16. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

„27. Skirtingų įstaigų vadovų įgalioti asmenys saugai ir sveikatai, vertindami 2 ir daugiau įstaigų pareigūnų, atliekančių funkcijas toje pačioje ar keliose tarnybos ar mokymo aplinkose, ar kursantų riziką, turi tarpusavyje bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus.“

3.17. Pakeisti 28.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„28.2. veiksnių tyrimas, rizikos dydžio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas;“.

3.18. Pakeisti 29.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„29.2.   nustatomi esami ir galimi veiksniai ir pavojingos situacijos, susiję su kiekvienu atliekamu darbu, procesu ar vieta; esamų ir galimų veiksnių, kurių keliama rizika aiškiai labai maža ir mažai tikėtina, galima nevertinti;“.

3.19. Pakeisti 29.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„29.4.   surenkama informacija apie įstaigoje registruotus incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, anksčiau atliktą rizikos vertinimą;“.

3.20. Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip:

„30. Veiksnių tyrimo, rizikos dydžio nustatymo, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimo etape:

30.1. pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami veiksnių dydžiai) ar kokybiškai vertinami veiksniai, keliantys ar galintys kelti riziką pareigūnams ar kursantams; įvertinama veiksnių keliama rizika, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;

30.2. ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai tiriami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

30.3. atsižvelgiant į galimą riziką, galimos žalos sveikatai sunkumą ir jos pasireiškimo tikimybę, taikomas prevencijos priemones, nustatomas rizikos dydis (labai maža, maža, vidutinė, didelė, labai didelė), vadovaujantis Aprašo priede pateikta Rizikos dydžio, priimtinumo ir rekomendacijų nustatymo metodika (Aprašo priedo 1, 2 ir 3 lentelės);

30.4.    atsižvelgiant į nustatytą rizikos dydį, priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika priimtina, toleruotina ar nepriimtina, vadovaujantis Aprašo priede pateikta Rizikos dydžio, priimtinumo ir rekomendacijų nustatymo metodika (Aprašo priedo 4 lentelė).“

3.21. Pakeisti 31.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„31.1. jeigu rizika nepriimtina, nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba darbai ar procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jeigu nepriimtinos rizikos sumažinti neįmanoma, toje tarnybos ar mokymo aplinkoje dirbti ar mokytis draudžiama;“.

3.22. Pakeisti 31.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„31.2.   jeigu rizika toleruotina, nustatomos priemonės jai šalinti ar mažinti, jų veiksmingumas ir pakankamumas; nusprendžiama, kurį veiksnį galima pašalinti, o kokį – tik sumažinti;“.

3.23. Pakeisti 31.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„31.3.   parengiamas įstaigos veiksnių valdymo planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi veiksniai ir jų rizika, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė; priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imtasi priemonių jai šalinti ar mažinti; planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne individualioms darbo saugos priemonėms; rekomendacijos dėl rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių nustatymo pateiktos Aprašo priede (Aprašo priedo 5 lentelė);“.

3.24. Papildyti III¹ skyriumi:

„III¹ SKYRIUS

PRIEMOKOS UŽ DARBĄ, KAI PAREIGŪNĄ VEIKIA VEIKSNIAI, DYDŽIO NUSTATYMAS IR JOS SKYRIMAS

33¹. Atliekant rizikos vertinimą įstaigoje, Aprašo 28.2 papunktyje nurodyto etapo metu nustačius, kad pareigūną veikia veiksniai, priimamas sprendimas dėl Aprašo 33² punkte nustatyto dydžio priemokos, nustatytos Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte, (toliau – priemoka) skyrimo. Sprendimas dėl priemokos skyrimo priimamas atlikus rizikos vertinimą ar įgyvendinus rizikos šalinimo ar mažinimo priemones įstaigoje ir nustačius, kad pasikeitė rizikos dydis ir (ar) priimtinumas.

33². Priemokos dydis nustatomas atsižvelgus į rizikos dydį ir priimtinumą (Aprašo priedo 4 lentelė):

33².1. kai nustatyta rizika yra labai maža ir priimtina – priemoka nemokama;

33².2. kai nustatyta rizika yra maža ir toleruotina – mokama iki 10 procentų pareigūno pareiginės algos dydžio priemoka;

33².3. kai nustatyta rizika yra vidutinė ir toleruotina – mokama nuo 10 iki 15 procentų pareigūno pareiginės algos dydžio priemoka;

33².4. kai nustatyta rizika yra didelė ir toleruotina – mokama 20 procentų pareigūno pareiginės algos dydžio priemoka;

33².5. kai labai didelė ir nepriimtina rizika nustatyta atlikus ar atliekant darbą, t. y. kai pareigūną veikia ar veikė veiksniai esant Aprašo 31.1 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, – mokama 20 procentų pareigūno pareiginės algos dydžio priemoka ir nedelsiant imamasi Aprašo 31.1 papunktyje nurodytų veiksmų.

33³. Priemoka mokama už faktiškai dirbtą laiką, kai pareigūną veikia veiksniai.“

3.25. Pakeisti 34 punktą ir jį išdėstyti taip:

„34. Rizikos vertinimas turi būti įformintas vertinimo aktais, kuriuos pasirašo rizikos vertinimą atlikę asmenys. Vertinimo akte nurodoma rizikos vertinimo data, rizikos vertinimo objektas, rizikos vertinimą atlikęs asmuo (asmenys), nustatyti veiksniai, jų dydžiai ir leistini jų dydžiai (jeigu tokie dydžiai nustatyti teisės aktuose), taikomos prevencijos priemonės rizikai šalinti ar sumažinti, rizikos vertinimo rezultatai (rizikos dydis ir priimtinumas), rekomendacijos dėl rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių nustatymo.“

3.26. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip:

„37. Veiksnių valdymo procese ir dėl priemokos už darbą, kai pareigūną veikia veiksniai, dydžio nustatymo ir jos skyrimo priimti sprendimai gali būti skundžiami Vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

3.27. Papildyti priedu (pridedama).

4. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tvarkos aprašą:

4.1. Pakeisti 4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„4.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro išrašo originalą, kad pats pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies.“

4.2. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18. Apraše nustatytais atvejais pareigūno pateikti asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir tik aprūpinimo tarnybiniu butu ir išsikėlimo iš tarnybinio buto termino pratęsimo tikslais.“

5. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų buto ar gyvenamosios patalpos išlaikymo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą ir 1 punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų buto ar gyvenamosios patalpos išlaikymo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje (toliau – pareigūnas (-ai)), buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidų (toliau – butpinigiai) ir važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo (toliau – važiavimo išlaidų kompensavimas) skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo tvarką ir važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos asmeniniu transportu vieno kilometro kompensuojamų išlaidų dydį.“

Ministras Pirmininkas                                                                                      Saulius Skvernelis

Vidaus reikalų ministrė                                                                                     Rita Tamašunienė

Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos už darbą, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir jos skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo

priedas

RIZIKOS DYDŽIO, PRIIMTINUMO IR REKOMENDACIJŲ NUSTATYMO METODIKA

1. Metodika skirta statutinėms įstaigoms (toliau – įstaigos) naudoti pateiktas schemas nustatant rizikos dydį, priimtinumą, kai kiekybiniai vidaus tarnybos sistemai būdingų kenksmingų ir pavojingų veiksnių tyrimai neatliekami, ir pateikti rekomendacijas dėl rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių.

2. Nustatant rizikos dydį, galimos žalos sveikatai sunkumas ir jos pasireiškimo tikimybė skirstomi į kategorijas, kad lyginamus įvykius būtų galima grupuoti ir vertinti kartu.

3. Galimos žalos sveikatai sunkumas nustatomas:

3.1. Atsižvelgus į pasekmes vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) ar kursanto sveikatai:

1 lentelė. Galimos žalos sveikatai sunkumo vertinimo schema

Galimos žalos sveikatai sunkumo kategorija	Maža žala	Vidutinė žala	Didelė žala
Pasekmės pareigūno ar kursanto sveikatai	Nemalonūs pojūčiai ir dirginimas (pvz., galvos skausmas, akių dirginimas, nepatogumų sukeliantys laikini negalavimai), nelaimingi atsitikimai, nesukeliantys ilgai trunkančių negalavimų (pvz., paviršinės žaizdos, nedideli įpjovimai, nedideli sumušimai)	Nelaimingi atsitikimai ir ligos, sukeliantys nedidelius, bet ilgalaikius ar pasikartojančius negalavimus (pvz., dalinis klausos netekimas, dermatitas, astma, nudegimai, smegenų sukrėtimas, sausgyslių patempimas, nedideli lūžiai ar kitos nedidelės traumos)	Nelaimingi atsitikimai ir ligos, sukeliantys rimtus ir ilgalaikius negalavimus (pvz., daugybinės traumos, neįgalumas, netektas darbingumas) ir (arba) mirtį

3.2. Įvertinus galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybę:

2 lentelė. Galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybės vertinimo schema

Galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybės kategorija	Labai tikėtina žala	Tikėtina žala	Mažai tikėtina žala	Labai mažai tikėtina žala
Tipinis dažnumas	Pareigūnas ar kursantas gali patirti žalą sveikatai ne rečiau kaip kas šešis mėnesius	Pareigūnas ar kursantas gali patirti žalą sveikatai kartą per penkerius tarnybos ar mokymo metus	Pareigūnas ar kursantas gali patirti žalą sveikatai kartą per visą tarnybos ar mokymo laikotarpį	Pareigūnas ar kursantas neturėtų patirti žalos sveikatai per visą tarnybos ar mokymo laikotarpį

4. Rizikos dydis nustatomas atsižvelgus į nustatytą galimos žalos sveikatai sunkumą (1 lentelė) ir galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybę (2 lentelė) pagal šią rizikos dydžio vertinimo schemą:

3 lentelė. Rizikos dydžio vertinimo schema

Galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybės kategorija	Galimos žalos sveikatai sunkumo kategorija
	Maža žala	Vidutinė žala	Didelė žala
Labai mažai tikėtina žala	Labai maža rizika	Labai maža rizika	Didelė rizika
Mažai tikėtina žala	Labai maža rizika	Vidutinė rizika	Labai didelė rizika
Tikėtina žala	Maža rizika	Didelė rizika	Labai didelė rizika
Labai tikėtina žala	Maža rizika	Labai didelė rizika	Labai didelė rizika

5. Rizikos priimtinumas nustatomas atsižvelgus į nustatytą rizikos dydį (3 lentelė) pagal šią rizikos priimtinumo nustatymo schemą:

4 lentelė. Rizikos priimtinumo nustatymo schema

Rizikos dydis	Rizikos priimtinumas
Labai maža rizika	Priimtina
Maža rizika	Toleruotina
Vidutinė rizika
Didelė rizika
Labai didelė rizika	Nepriimtina

6. Konkrečios rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės nustatomos pagal nustatytą rizikos dydį ir vadovaujantis šia rekomendacijų dėl rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių nustatymo schema:

5 lentelė. Rekomendacijų dėl rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių nustatymo schema

Rizikos dydis	Rekomendacijos
Labai maža rizika	Nereikia papildomų rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonių
Maža rizika	Nereikia papildomų rizikos mažinimo ar šalinimo priemonių, išskyrus atvejus, kai joms įgyvendinti nereikia didelių sąnaudų (laiko, pinigų ir pastangų). Užtikrinti, kad veiktų esamos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės
Vidutinė rizika	Nagrinėti, ar riziką galima pašalinti arba sumažinti iki priimtinos rizikos lygio. Rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės turi būti įgyvendintos per nustatytą laikotarpį. Užtikrinti, kad veiktų esamos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės
Didelė rizika	Užtikrinti, kad būtų nustatytos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės. Šios priemonės turi būti įgyvendintos nedelsiant per nustatytą laikotarpį. Jas įgyvendinant sprendžiama dėl veiklos sustabdymo ar apribojimo arba, laukiant rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių įgyvendinimo pabaigos, taikyti laikinas rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemones
Labai didelė rizika	Būtina iš esmės pagerinti rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemones, kad rizika būtų sumažinta iki toleruotinos arba priimtinos rizikos dydžio. Veikla turi būti sustabdyta tol, kol bus įgyvendintos rizikos šalinimo ir (ar) mažinimo priemonės, kurios sumažintų riziką iki toleruotino arba priimtino dydžio. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, turi būti draudžiama dirbti

7. Galimos žalos sveikatai sunkumo vertinimo, galimos žalos sveikatai pasireiškimo tikimybės vertinimo, rizikos dydžio vertinimo schemos taikomos ir rizikos šalinimo bei mažinimo priemonės įstaigose nustatomos atsižvelgus įstaigų pareigūnų ir kursantų vykdomos specifinės veiklos ypatumus.

________________________