KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2021 M. GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. V-61 „DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. birželio 28 d. Nr. V-43
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 10–11 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622, 623 straipsniais įstatymu, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėliausiu 2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 13P-75-(7.1.2.) pakeitimu), atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. teisėjų susirinkime bendru sutarimu pateiktą nuomonę dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijoms tvarkos pakeitimo:
1. P a k e i č i u 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisykles (toliau – Taisyklės) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-61
(Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2024 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-43 nauja redakcija)
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme (toliau – ir Teismas) taisyklės (toliau – Taisyklės) skirtos Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintam Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašui įgyvendinti.
2. Taisyklės nustato Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų bylų, jose gautų procesinių prašymų skyrimo teisėjams ir teisėjų kolegijoms taisykles ir tvarką. Taisyklės taikomos tiek, kiek aukštesnės galios norminiai teisės aktai nenustato kitaip.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka vartojamas Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše.
4. Teisėjų kolegijos sudaromos, bylos skiriamos teisėjams ir teisėjų kolegijoms nagrinėti, byloje keičiami teisėjai ir teisėjų kolegijos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis). Nesinaudoti automatizuotu atrankos būdu galima, kai atlikti konkrečių veiksmų naudojantis Moduliu nėra techninių galimybių, taip pat Taisyklėse nustatytais atvejais. Civilinės bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo (nutarties) taip pat paskirstomos centralizuotu būdu (toliau – centralizuotai, centralizuotu būdu skirstomos bylos) Taisyklių 3 punkte nurodyto aprašo nustatyta tvarka.
5. Bylas skirsto atskiru Teismo pirmininko įsakymu įgaliotas(-i) darbuotojas(-ai) (toliau – Bylas skirstantis asmuo), išskyrus atvejus, kai byla teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskiriama centralizuotu būdu. Gautos bylos, laikantis gavimo Teisme eiliškumo, skyriaus Raštinės biurų darbuotojų nedelsiant registruojamos LITEKO, išskyrus atvejus, kai byla Teisme užregistruojama centralizuotu būdu. Byla teisėjui ir teisėjų kolegijai skiriama po to, kai byla (bylos elektroninė kortelė) suformuojama LITEKO.
7. Teisme bylos skirstomos eilės tvarka pagal bylų (elektroninių bylų kortelių) suformavimo LITEKO laiką, atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, įstatymo įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, bylų sudėtingumą ir siekiant, kad teisėjų darbo krūvis per kalendorinius metus būtų kiek įmanoma tolygesnis. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama tik Taisyklėse numatytais atvejais, visada nurodant tokio nukrypimo priežastis ir teisinius pagrindus.
8. Bylos teisėjams ir teisėjų kolegijoms Teisme skirstomos ir skiriamos nagrinėti tik nustačius, kad nėra objektyvių priežasčių, trukdančių jiems nagrinėti konkrečią bylą (pvz., dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo nuo bylos ar neleistinumo pakartotinai nagrinėti bylą; dėl neleistinumo nagrinėti baudžiamąją bylą teisėjui, kuris yra nagrinėjęs suėmimo, kitų procesinės prievartos priemonių taikymą, nagrinėjęs proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; teisėjas negalėtų civilinės bylos išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus ir pan.). Šioms priežastims paaiškėjus po to, kai byla paskiriama, teisėjas arba teisėjų kolegija, jeigu byla nagrinėjama kolegialiai, yra pakeičiami Taisyklėse nustatyta tvarka, o centralizuotai paskirtose nagrinėti bylose – naikinamas Modulio parinkto ir priskirto teisėjo (teisėjo pranešėjo) paskyrimas ir Teisme atliekama naujo teisėjo (teisėjo pranešėjo) parinkimo procedūra.
9. Teisme bylos pagal jų sudėtingumą skirstomos:
9.1. pirmosios instancijos baudžiamosios bylos į: įprastinio sudėtingumo, sudėtingas, itin sudėtingas;
9.2. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos (bylos pagal apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžių (nutarčių) į: įprastinio sudėtingumo, sudėtingas;
9.3. civilinės bylos į: pirmos grupės (įprastinio sudėtingumo bylos), antros grupės (sudėtingos bylos).
10. Teisme skirstomose bylose teisėju (teisėju pranešėju) skiriamas teisėjas, kuriam Modulis priskiria nagrinėti konkrečią bylą. Tuo atveju, kai pranešėju Modulio pasiūlytas teisėjas neskiriamas, Bylas skirstantis asmuo visais atvejais Modulyje įveda teisėjo (teisėjo pranešėjo) neskyrimo teisinius pagrindus ir priežastis. Teisėjų (teisėjų pranešėjų) neskyrimo, pakeitimo teisiniai pagrindai Modulyje įvedami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos, skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas.
11. Teisme skirstant bylas ir nustatant teisėjų darbo krūvį, atsižvelgiama į bylų sudėtingumą, kuris įvertinamas Teismo pirmininko įsakymu nustatyta tvarka.
12. Teisėjams, dalyvaujantiems teismų savivaldos institucijų veikloje, atliekantiems teismų administracinės veiklos patikrinimus ar Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų pavedimu – kitas nejurisdikcines funkcijas, taip pat neatlygintinai vedantiems mokymus teisėjams, darbo krūvis procentais gali būti mažinamas, įvertinus tokios veiklos trukmę, apimtį ir jos sudėtingumą.
II SKYRIUS
NUOLATINIŲ IR MIŠRIŲ TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS IR KEITIMAS
13. Baudžiamųjų bylų skyriuje kolegialiai nagrinėjamoms byloms sudaromos nuolatinės teisėjų kolegijos vienerių metų laikotarpiui. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus. Nuolatinės teisėjų kolegijos sudaromos atsitiktine tvarka naudojantis LITEKO funkcija „redaguoti kolegijas“. Taip sudarytos teisėjų kolegijos patvirtinamos skyriaus pirmininko teikimu ir Teismo pirmininko įsakymu, nurodant kolegijų generavimo versijos numerius. Pasibaigus nuolatinių teisėjų kolegijos veiklos trukmei, paskirtose bylose teisėjų kolegijų sudėtys nekeičiamos.
14. Pasibaigus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo įgaliojimų laikui ir pan., atskiros nuolatinės kolegijos sudėtis gali būti formuojama iš naujo ne Moduliu, į kolegiją skiriant nuolatinės kolegijos neturintį teisėją.
15. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, užpildęs einamųjų kalendorinių metų apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamų civilinių bylų grafiką, automatizuotu atrankos būdu atsitiktine tvarka naudojantis Moduliu apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamoms byloms suformuoja nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašą, kurį teikia tvirtinti Teismo pirmininkui. Teismo pirmininko įsakymu patvirtintų nuolatinių teisėjų kolegijų veiklos trukmė negali būti ilgesnė kaip vieneri metai.
16. Jeigu dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro nepilna nuolatinė teisėjų kolegija, kiti kolegijos nariai šiai kolegijai parenkami iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų eilės tvarka pagal Taisyklių 74 punkte nustatytą tvarką. Į nepilną nuolatinę teisėjų kolegiją skiriami teisėjai, kurie joje bylų nenagrinėja kaip pranešėjai, keičiami remiantis nurodytu principu eilės tvarka. Pasibaigus nuolatinių teisėjų kolegijų veiklos trukmei, paskirtose bylose kolegijos nekeičiamos.
17. Kolegialiai nagrinėjamose bylose Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas paprastai skiriamas kolegijos pirmininku.
18. Mišrią teisėjų kolegiją sudaro Teismo pirmininkas. Sudarant mišrią Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir paprastai dauguma kolegijos narių vadovaujantis Taisyklėmis parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama baudžiamoji byla, iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama civilinė byla. Mišrių kolegijų nariais ne pranešėjais įprastai skiriami teisėjai, kurie gali nagrinėti bylą ir kurių kodai eina po teisėjo pranešėjo kodo didėjimo tvarka.
III SKYRIUS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIMAS
19. Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau šiame skyriuje – ir Skyrius) raštinėje LITEKO registruojamos:
19.2. teikimai, prašymai Klaipėdos apygardos teisme priimtų nuosprendžių vykdymo procese (su žyma T);
19.3. bylos su prašymais dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (su žyma 1T);
20. Sudėtingų bylų rūšiai priskirtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos skiriamos teisėjams automatizuotu atrankos būdu, siekiant užtikrinti, kad teisėjui per paskutinius 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinės šios rūšies bylos paskyrimo teisėjui dienos, bus paskirta ne daugiau kaip viena šios rūšies byla, išskyrus atvejus, kai taikyti šią taisyklę pagal gautų sudėtingų bylų skaičių nepakanka Skyriaus teisėjų.
21. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų sudėtingų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) per paskutinius 12 mėnesių nepaskirta sudėtinga pirmosios instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiausiai, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
22. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų itin sudėtingų pirmos instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti itin sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) nepaskirta itin sudėtinga pirmos instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiau, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
23. Teisėjui tą pačią skirstymo dieną paprastai skiriama ne daugiau kaip viena pirmosios instancijos baudžiamoji byla (su žyma 1, M1, N1, e1), išskyrus atvejus, kai taikyti šią taisyklę pagal gautų bylų skaičių nepakanka Skyriaus teisėjų.
24. Kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali nagrinėti bylų, pirmosios instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, jeigu, įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, lieka pakankamai laiko, nepažeidžiant BPK XVIII skyriaus terminų, pasirengti bylos nagrinėjimui Teisme, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos (išskyrus baudžiamuosius įsakymus ir prašymus išduoti Europos arešto orderį) skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka.
25. Dėl ilgo teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio (pavyzdžiui, nedarbingumo, ilgalaikės komandiruotės ir pan.), siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuota nutartimi automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui.
26. Baudžiamieji įsakymai ir bylos su prašymais išduoti Europos arešto orderį neskiriami likus penkioms dienoms iki ilgesnio nei viena savaitė teisėjo teisėto nebuvimo darbe.
261. Baudžiamieji įsakymai ir bylos su prašymais išduoti Europos arešto orderį teisėjams neskiriami, jeigu jiems išnagrinėti lieka mažiau nei trys darbo dienos.
27. Teisėjui (ar teisėjų kolegijai), kuris (kurie) nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties pirmosios instancijos baudžiamąją bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą Teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu Teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos arba sumažinamas darbo krūvis.
28. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos pirmosios instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos įprastinio sudėtingumo pirmosios instancijos baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, Teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
29. Baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų (įprastai anksčiau bylą gavęs ar didesnės apimties bylą turintis teisėjas).
30. Baudžiamosios bylos, grąžintos Teismui po ikiteisminio tyrimo papildymo, paprastai paskiriamos bylą nagrinėjusiam teisėjui, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“.
31. Teikimai, prašymai išnagrinėtose pirmosios instancijos baudžiamosiose bylose skiriami bylą išnagrinėjusiam teisėjui, naudojant Modulio funkciją „Privalo nagrinėti“. Jei priėmęs nuosprendį teisėjas nebedirba Klaipėdos apygardos teisme arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti teikimo, prašymo, tai teikimui, prašymui nagrinėti skiriamas kitas teisėjas.
32. Skiriant bylas su prašymais perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir minėta byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui.
33. Teisėjo prašymu arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko iniciatyva teikimui nagrinėti, vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka, gali būti sudaryta teisėjų kolegija.
34. Jeigu bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija, teikimas įprastai skiriamas nagrinėti bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Nesant galimybės sudaryti tokią teisėjų kolegiją, kai nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Teisme nebedirba arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti teikimo, teisėjų kolegija sudaroma Taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka.
35. Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje registruotų skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių priėmimo ir perdavimo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui klausimus išsprendžia skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas. Dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) darbe nesant skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo, minėtą klausimą išsprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
ANTRASIS SKIRSNIS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SU APELIACINIAIS SKUNDAIS SKYRIMAS
36. Apeliacinės instancijos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos (toliau šiame skirsnyje – bylos) Baudžiamųjų bylų skyriaus Raštinės biure LITEKO registruojamos:
36.4. bylos su prašymais dėl administracinio nusižengimo bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (su žyma 2AN);
37. Sudėtingų bylų rūšiai priskirtos apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos skiriamos teisėjams automatizuotu atrankos būdu, siekiant užtikrinti, kad teisėjui per paskutinius 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinės šios rūšies bylos paskyrimo teisėjui dienos, bus paskirta ne daugiau kaip viena šios rūšies byla, išskyrus atvejus, kai taikyti šią taisyklę pagal gautų sudėtingų bylų skaičių nepakanka teisėjų.
38. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų sudėtingų apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „privalo nagrinėti" ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) per kalendorinius metus nepaskirta sudėtinga apeliacinės instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiausiai, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
39. Apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos skiriamos nagrinėti pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną – kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Teismo posėdžiai tą dieną vyksta 8.30 val., 9.00 val., 9.30 val., 10.00 val., 10.30 val., 11.00 val., 13.00 val., 13.30 val., 14.00 val., 14.30 val., 15.00 val.
40. Teisėjui paprastai skiriamos ne daugiau kaip:
40.1. trys baudžiamosios bylos su apeliaciniais skundais tą pačią nagrinėjimo dieną, išskyrus atvejį, kai pirmosios instancijos teismo numatytą teismo posėdžio dieną negalima užtikrinti atsitiktinio teisėjo pranešėjo parinkimo iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūrų, tuomet teisėjas pranešėjas Moduliu parenkamas nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytos teismo posėdžio datos ir laiko. Tokiu atveju byloje nustatoma nauja bylos nagrinėjimo data ir laikas;
40.2. keturios administracinių nusižengimų bylos tą pačią skirstymo dieną, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
41. Bylos su apeliaciniais skundais ir skundai neskiriami tokia tvarka:
41.1. administracinių nusižengimų bylos su apeliaciniais skundais iki pagrindinių kasmetinių atostogų, ilgesnių nei 14 darbo dienų – jei joms išnagrinėti lieka mažiau nei dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
41.2. skundai, nagrinėjami BPK X dalies, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka, – jei jiems išnagrinėti lieka mažiau nei trys darbo dienos iš BPK 441 ir 364 straipsniuose numatytų išnagrinėjimo terminų;
41.3. skundai dėl kardomosios priemonės – likus savaitei iki atostogų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl teisėto teisėjų nebuvimo darbe laikotarpio nebėra kam paskirti nagrinėti šiuos skundus;
42. Teisėjų atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo, laikino nedarbingumo laikotarpiu bylos teisėjams skirstomos tokia tvarka:
42.1. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo paskirtą bylos nagrinėjimo dieną teisėjas atostogauja ar dėl kitų objektyvių priežasčių nėra darbe;
42.2. administracinių nusižengimų bylos skiriamos tuo atveju, jei joms išnagrinėti, įvertinus teisėjų atostogų laikotarpį, lieka ne mažiau kaip dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
42.3. skundai, prašymai dėl kardomosios priemonės – suėmimo, nesant teisėjo daugiau nei dvi dienas darbe, neskiriami.
43. Dėl ilgo teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio (pavyzdžiui, nedarbingumo, ilgalaikės komandiruotės ir pan.), siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuota nutartimi automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui pranešėjui.
44. Apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų (įprastai anksčiau bylą gavęs ar didesnės apimties bylą turintis teisėjas).
45. Iki teisėjo paskyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje nustačius, jog apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų ar kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paruošė bylą nagrinėti Teisme, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.
46. Teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui, kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą Teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu Teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos.
47. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos apeliacinės instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos apeliacinės instancijos įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, Teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KOLEGIALIAI NAGRINĖJAMŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO IR KEITIMO TAISYKLĖS
49. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos narių ne pranešėjų skyrimas (keitimas), išskyrus nuolatinių teisėjų kolegijų sudarymą, atliekamas pagal Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kodų (bylas nagrinėjančių teisėjų unikalių kodų) sąrašą, sudarytą pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (toliau – ir sąrašas), pradedant nuo teisėjo, einančio iš karto po teisėjo pranešėjo ir turinčio didesnį kodą. Laikoma, kad po didžiausią kodą turinčio teisėjo eilės tvarka eina teisėjai nuo sąrašo pradžios. Ta pati tvarka taikoma, jeigu dėl skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro nepilna nuolatinė teisėjų kolegija ar teisėjų kolegijos sudėtyje reikia pakeisti du teisėjus, atsarginį teisėją. Bylas skirstantis asmuo teisėjų keitimo veiksmus žymi bylų skirstymo žurnale.
50. Kai paskirtoje byloje nusišalina ar nušalinamas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas pranešėjas, jis keičiamas kitu teisėju, parinktu Moduliu, kiti paskirtos kolegijos nariai šiuo atveju nekeičiami.
51. Prieš skiriant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams nagrinėti bylas su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės – suėmimo – arba bylas su skundais dėl žemesniosios instancijos teismų nutarčių, patikrinama, ar anksčiau dėl to paties asmens ar kitų asmenų toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nagrinėti pirmiau minėti skundai:
51.1. pirmą kartą Teisme nagrinėjamose bylose pagal skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ir skundus dėl kitų apylinkės teismo nutarčių teisėją pranešėją ir (ar) kolegijos narius parenkant Taisyklėse nustatyta tvarka, kad būtų užtikrintas atsitiktinis teisėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų;
51.2. antrą kartą Teisme nagrinėjamose bylose pagal skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo ir skundus dėl kitų apylinkės teismo nutarčių teisėją pranešėją parenkant Taisyklėse nustatyta tvarka, kolegijos narius – Taisyklėse nustatyta tvarka iš pirmą kartą toje byloje skundą nagrinėjusių teisėjų, kad dėl didelio minėtus skundus nagrinėjusių teisėjų skaičiaus Skyriuje nepritrūktų teisėjų, galėsiančių ateityje nagrinėti baudžiamąją bylą;
51.3. pakartotinai trečią kartą (ir visus vėlesnius kartus) nagrinėjant skundus toje pačioje byloje ar ikiteisminiame tyrime, teisėjas pranešėjas parenkamas visiems ankstesnius skundus nagrinėjusiems teisėjams žymint Modulio požymį „privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju paskiriamas vienas iš anksčiau toje byloje skundą (skundus) nagrinėjusių teisėjų. Kolegijos nariai nagrinėti tokias bylas parenkami Taisyklėse nustatyta tvarka iš anksčiau toje byloje skundus nagrinėjusių teisėjų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LITEKO NEREGISTRUOJAMŲ ASMENŲ PROCESINIŲ PRAŠYMŲ IR SKUBIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ SKYRIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE
52. Asmenų procesinius prašymus, kurie neregistruojami LITEKO ir, naudojantis Moduliu, negali būti paskirti juos nagrinėti galintiems teisėjams, eilės tvarka pagal sąrašą kodų didėjimo tvarka skiria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Tokia pati tvarka taikoma ir tais atvejais, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus vienasmeniškai nagrinėjamose bylose, dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesant darbe bylą nagrinėjančio teisėjo, kai nuosprendį (nutartį) priėmęs teisėjas nebedirba Klaipėdos apygardos teisme arba dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.).
53. Teisėjų kolegijos nagrinėjamoje byloje prireikus atlikti skubius procesinius veiksmus, jei jų negali atlikti teisėjas pranešėjas, šiuos veiksmus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas įprastai skiria atlikti vienam iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos teisėjų, šį teisėją atrenkant eilės tvarka iš sąrašo pagal atliktų tos pačios rūšies skubių procesinių veiksmų skaičių. Jeigu skubių procesinių veiksmų negali atlikti nė vienas iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos teisėjų, šiuos procesinius veiksmus skiriama atlikti kitam juos galinčiam atlikti teisėjui.
54. Teisėjui (pranešėjui) jo kasmetinių atostogų metu paskirtoje nagrinėti pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje vienasmeniškai, kurioje kaltinamajam(-iesiems) taikomos kardomosios priemonės – suėmimas, intensyvi priežiūra ir pan., bei procesinės prievartos priemonės, iki šių taikomų priemonių termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms, klausimui išspręsti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas eilės tvarka pagal sąrašą paskiria šį klausimą galintį išspręsti teisėją (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
IV SKYRIUS
CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
55. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe (šiame punkte ir toliau šiame skyriuje tai – teisėjo nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir pan.) laikotarpiu, trunkančiu ilgiau nei 2 darbo dienas iš eilės, pirmosios instancijos civilinės bylos jam neskiriamos.
56. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, trunkančiu iki 2 darbo dienų iš eilės, esant galimybei, neskiriamos pirmosios instancijos civilinės bylos:
56.1. kai civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
57. Pirmosios instancijos civilinės bylos, esant galimybei, taip pat neskiriamos (t. y. nustatomas „saugus“ laikotarpis):
57.1. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka nuo 3 darbo dienų iš eilės iki 14 kalendorinių dienų – 1 darbo dieną prieš ir 1 darbo dieną po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
57.2. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – 3 darbo dienas prieš ir 2 darbo dienas po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
57.3. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio liko 3 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
57.4. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio, kuris trunka nuo 10 kalendorinių dienų iš eilės, liko 5 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka;
57.5. jei iš anksto žinomas teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis per 60 dienų terminą nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo priimti (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 25 straipsnis), skaičiuojant jį po 3 darbo dienų nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gavimo Teisme dienos, sudaro daugiau kaip 20 darbo dienų, išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
58. Per vieną darbo dieną teisėjui paprastai gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 pirmosios instancijos civilinės bylos. Šiame punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų kiekis gali būti didinamas dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe nėra galimybės skirti bylų kitiems teisėjams), taip pat skiriant civilines bylas, kurias teisėjas privalo nagrinėti (pavyzdžiui, Taisyklių 71.1.– 71.4. papunkčiuose numatytais atvejais).
59. Teisėjams ieškiniai dėl viešųjų pirkimų arba / ir koncesijų suteikimo skiriami užtikrinant tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principo laikymąsi ir, esant galimybei:
59.1. neskiriami teisėjui, kurio iš anksto žinoma teisėto nebuvimo darbe trukmė sudaro 18 ir daugiau darbo dienų CPK 4238 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu;
59.2. neskiriami teisėjui, kurio iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 4 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į 14 paskutinių CPK 4238 straipsnio 4 dalyje numatyto termino dienų;
59.3. skiriami ne anksčiau kaip po 65 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo paskutinio ieškinio dėl viešųjų pirkimų arba / ir koncesijų suteikimo teisėjui paskyrimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jei įsiteisėja nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, arba nutartis laikyti jį nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui.
Tais atvejais, kai vienos ar kelių Taisyklių 59.1. – 59.3. papunkčiuose numatytų nuostatų taikymas neužtikrintų tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo, visų pirma netaikomas Taisyklių 59.3. papunktis, esant reikalui – ir 59.2. papunktis, o jei ir tai neleidžia užtikrinti tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo – netaikomas ir 59.1. papunktis.
60. Teisėjui teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimai bei kiti prašymai, gauti nesančio darbe teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose, taip pat prašymai, kurie turi būti išspręsti per įstatymuose nustatytus terminus, gauti teisėjo nagrinėjamose bylose, bylą nagrinėjančiam teisėjui dėl objektyvių priežasčių negalint tokio prašymo išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu, atsižvelgiant į privalomus išnagrinėjimo terminus, eilės tvarka pavedami nagrinėti kitam teisėjui pagal atskirą Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymų sąrašą (toliau – Patvarkymų sąrašas). Patvarkymų sąrašas sudaromas pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai tą patį teisėją dėl šiame punkte nurodytos priežasties reikia pavaduoti keliose bylose, kiekvienoje tokioje byloje eilės tvarka skiriamas kitas teisėjas pagal Patvarkymų sąraše esantį kodų eiliškumą. Esant galimybei, per vieną darbo dieną tam pačiam teisėjui skiriamas ne daugiau kaip vienas Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymas.
Teisėjui, kuriam Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu konkrečioje kito teisėjo nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje buvo pavesta atlikti procesinius veiksmus, esant galimybei, perduodami nagrinėti ir vėliau tokioje byloje gauti prašymai, nurodyti šio punkto pirmoje pastraipoje, užfiksuojant šį perdavimą Patvarkymų sąraše. Nesant galimybės vėliau gautų prašymų perduoti tokiam teisėjui, šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka procesinius veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui.
Esant galimybei, šiame punkte nurodyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymai neskiriami teisėjams, kuriems nustatytas Taisyklių 57 punkte numatytas „saugus“ laikotarpis.
Dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpių išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, atliekant šiame punkte numatytus procesinius veiksmus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko motyvuotu sprendimu nuo šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
61. Teismo posėdžiai apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose nenustatomi teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, taip pat „saugiu“ laikotarpiu, kurį sudaro:
61.1. teisėjams kaip pranešėjams – dvi savaitės iki teisėjo pagrindinių kasmetinių atostogų pradžios. Šiame papunktyje nustatytas „saugus“ laikotarpis taikomas vieną kartą per metus. Jei teisėjas atostogauja daugiau nei vieną kartą per metus ir nėra galimybės nustatyti teisėjo pagrindinių atostogų, „saugus“ laikotarpis taikomas prieš teisėjo pasirinktas kasmetines atostogas;
61.2. teisėjų kolegijos nariams – paprastai trys savaitės iki kasmetinių atostogų, ne trumpesnių kaip 19 kalendorinių dienų. Jei teisėjų kolegijos nario kasmetinių atostogų trukmė trumpesnė nei 19 kalendorinių dienų, šiame papunktyje numatytas „saugus“ laikotarpis nustatomas vieną kartą per metus prieš teisėjo pagrindines kasmetines atostogas.
Šiame punkte nurodytas „saugus“ laikotarpis, sutampantis su Taisyklių 63 punkto 1 pastraipoje numatytomis savaitėmis, nepratęsiamas.
62. Teisėjo pranešėjo darbo krūvis, nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, reguliuojamas Teismo pirmininko įsakymu nustatant einamųjų kalendorinių metų bylų nagrinėjimo savaites:
62.1. pirma bylų nagrinėjimo savaitė – skiriama nagrinėti 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus;
62.2. antra bylų nagrinėjimo savaitė – skiriamos nagrinėti 2 bylos pagal apeliacinius skundus ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus.
Teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytos ir kitokios bylų nagrinėjimo savaitės.
Pirmąją savaitę po ne trumpesnio kaip 19 kalendorinių dienų teisėjo teisėto nebuvimo darbe teisėjui kaip pranešėjui paprastai skiriama nagrinėti ne daugiau kaip 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 1 byla pagal atskirąjį skundą.
63. Į Taisyklių 62 punkte numatytas einamųjų kalendorinių metų bylų nagrinėjimo savaites paprastai neįtraukiamos pirmoji ir dvi paskutinės einamųjų kalendorinių metų savaitės, taip pat savaitės, kuriomis trečiadienis ir (arba) ketvirtadienis yra šventinės dienos, ir kas šešta savaitė, skirta atidėtoms visoms apeliacinėms byloms nagrinėti. Esant šiame punkte nurodytų savaičių sutapčiai arba šioms savaitėms esant iš eilės, savaitė, skirta atidėtoms apeliacinėms byloms nagrinėti, nenustatoma.
Teismo pirmininko įsakymu nenustatytomis einamųjų kalendorinių metų bylų nagrinėjimo savaitėmis gali būti skiriamos nagrinėti Taisyklių 67.2, 67.5, 67.8, 67.9 papunkčiuose nurodytos apeliacinės bylos, jeigu šių bylų paskyrimas nagrinėti nustatytomis bylų nagrinėjimo savaitėmis būtų nesuderinamas su įstatymuose nustatytais bylų nagrinėjimo terminais ar (ir) pažeistų viešąjį interesą.
64. Skiriant nagrinėti Taisyklių 67.1, 67.2, 67.5, 67.8, 67.9 papunkčiuose nurodytas bylas, Taisyklių 62 punkte numatytas maksimalus skiriamų nagrinėti bylų skaičius gali būti didinamas paprastai skiriant nagrinėti papildomai 1 bylą pagal apeliacinį skundą ir (arba) 1 bylą pagal atskirąjį skundą, išskyrus atvejus, kai toks teisėjo pranešėjo darbo krūvio reguliavimas būtų nesuderinamas su civilinio proceso tikslais bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisėjui pranešėjui, kuriam paskirtos nagrinėti papildomos arba (ir) sujungtos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (išskyrus Taisyklių 67.6 papunktyje nurodytas bylas), taip pat ir Taisyklių 63 punkto 2 pastraipoje nurodytu atveju jo pasirinktą bylų nagrinėjimo savaitę atitinkamai mažinamas Taisyklių 62 punkte numatytas maksimalus skiriamų nagrinėti bylų skaičius.
65. Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teisėjų kolegiją, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaro, teismo posėdžio datą ir laiką nustato Civilinių bylų skyriaus pirmininkas po bylos paskyrimo teisėjui (teisėjui pranešėjui). Bylų nagrinėjimo teismo posėdyje data įprastai nustatoma taip, kad teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirta byla, turinti mažesnį eilės numerį, būtų paskirta nagrinėti posėdyje anksčiau nei tam teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtos bylos, turinčios didesnį eilės numerį, išskyrus bylas, kurioms turi būti suteikiamas pirmumas. Apeliacinėse bylose skundus, numatytus numatytose Taisyklių 67.2 ir 67.5 punktuose, teismo posėdžio data paprastai nustatoma artimiausią galimą einamųjų kalendorinių metų bylų nagrinėjimo savaitę, įskaitant Taisyklių 63 punkto 1 pastraipoje numatytas savaites.
Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžiai įprastai skiriami trečiadieniais ir (arba) ketvirtadieniais. Nustatoma posėdžio data turi nesutapti su teisėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe ir Taisyklių 61 punkte numatytu „saugiu“ laikotarpiu.
Teisėjui, kurio teisėto nebuvimo darbe laikotarpis yra ne mažiau nei dvi darbo dienos, apimančios trečiadienį ir ketvirtadienį, atitinkamą bylų nagrinėjimo savaitę teismo posėdžiai apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose nenustatomi.
66. Centralizuotu būdu bylai Modulio parinkto ir priskirto teisėjo (teisėjo pranešėjo) paskyrimas panaikinamas ir Teisme atliekama naujo teisėjo parinkimo procedūra tais atvejais, kai:
66.1. apeliacinėse bylose pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje, FABĮ 9 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, taip pat apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo, nėra galimybės (pavyzdžiui, dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe) teismo posėdžio datą nustatyti artimiausią galimą einamųjų kalendorinių metų bylų nagrinėjimo savaitę, įskaitant Taisyklių 63 punkto 1 pastraipoje numatytas savaites;
66.2. centralizuotu būdu paskirta apeliacinė byla pagal atskirąjį skundą, numatytą CPK 336 straipsnio 3 dalyje, FABĮ 9 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, arba dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo, o teisėjo iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 4 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į 20 kalendorinių dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo bylos gavimo Teisme dienos, arba (ir) iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 2 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į 7 paskutines anksčiau paminėto termino dienas;
66.3. nuo paskutinės dienos, kai teisėjui buvo paskirta apeliacinė byla pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje, FABĮ 9 straipsnio 5 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, taip pat apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo nėra praėję 30 kalendorinių dienų;
66.4. nustatomos objektyvios priežastys, dėl kurių teisėjas (teisėjas pranešėjas) bylos nagrinėti negali (pavyzdžiui, dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo nuo bylos, neleistinumo pakartotinai nagrinėti bylą, byloje vykdytos teisminės mediacijos, privačių interesų deklaracijoje nurodytų duomenų ir pan.);
66.5. kitais šiame punkte nenumatytais atvejais centralizuotai paskirta byla, kuriai įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtinti bylų išnagrinėjimo terminai, o teisėjas (teisėjas pranešėjas) dėl teisėto nebuvimo darbe negali bylos išnagrinėti per nustatytus terminus.
Šių Taisyklių 66.1–66.3 ir 66.5 punktuose numatyti teisėjo paskyrimo panaikinimo pagrindai netaikomi, jei panaikinus teisėjo paskyrimą nebus galimybės bylą perskirti kitam Teismo teisėjui.
661. Taisyklių 66 punktas yra taikomas ir Teisme skirstomoms byloms, t. y. teisėjams nėra skiriamos Teisme skirstomos bylos atvejais, nurodytais Taisyklių 66 punkte.
67. Teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtos bylos skiriamos į teismo posėdį pagal bylos eilės numerį, atsižvelgiant į nustatytą bylos tipą, potipį, bylos skirstymo grupę ir suteiktą numerio šabloną. Eiliškumo kriterijaus nesilaikoma dėl bylų, kurioms turi būti suteikiamas pirmumas skubos tvarka nagrinėjamos bylos), kai yra bent viena iš šių sąlygų:
67.1. teisėjui (teisėjui pranešėjui) paskirtos vienarūšės bylos (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; toje pačioje byloje skundžiami keli procesiniai sprendimai; skundžiama nutartis, dėl kurios apskundimo jau vyksta nagrinėjimas), kurias tikslinga skirti nagrinėti vienu metu;
67.2. byla turi būti išnagrinėta per įstatymuose nustatytus terminus (pavyzdžiui, CPK 336 straipsnio 3 dalis, FABĮ 9 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 6 dalis);
67.4. byloje nagrinėjamas ginčas dėl vaiko(-ų) gyvenamosios vietos nustatymo, dėl tėvų bendravimo su vaiku(-ais) tvarkos;
67.5. apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo;
67.6. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, iki bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas;
67.7. byla Teisme apeliacine tvarka nagrinėjama nebe pirmą kartą, t. y. bylos, kurias Teismui iš naujo nagrinėti perdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir bylos, kuriose pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gavus šias bylas pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka;
67.8. Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, įforminamu rezoliucija, patenkinus byloje dalyvaujančio asmens prašymą dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka tais atvejais, kai bylos, kurioje ginami asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, paskyrimas nagrinėti eilės tvarka pažeistų viešąjį interesą;
68. Tais atvejais, kai teisėjui paskirtoje kolegialiai nagrinėjamoje apeliacinėje byloje teismo posėdis bylos nagrinėjimui dar nepaskirtas, o byloje gaunamas prašymas, kuris turi būti išnagrinėtas per įstatymuose nustatytus terminus (pavyzdžiui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ar kuris skubiai nagrinėtinu pripažintas Civilinių bylų skyriaus pirmininko rezoliucija, byloje sudaroma teisėjų kolegija, kuriai perduodamas nagrinėti byloje gautas prašymas. Prašymo nagrinėjimui sudaryta teisėjų kolegija įprastai nagrinėja ir skundą, kuriuo remiantis užvesta apeliacine tvarka nagrinėjama byla, šiai kolegijai perduodami nagrinėti ir vėliau toje byloje gauti kiti prašymai.
Tais atvejais, kai dėl teisėto nebuvimo darbe teisėjas šiame punkte nurodytų prašymų išnagrinėti negali, prašymų nagrinėjimas perduodamas kitam teisėjui pranešėjui Taisyklių 60 punkte numatyta tvarka, o teisėjų kolegijos nariui – Taisyklių 74 punkte nustatyta tvarka.
69. Esant galimybei, tą pačią per vieną bylų nagrinėjimo savaitę vienam teisėjui (teisėjui pranešėjui) skiriama nagrinėti ne daugiau kaip po 1 skubiai nagrinėtiną apeliacinę bylą pagal apeliacinį skundą ir po 1 skubiai nagrinėtiną bylą pagal atskirąjį skundą. Ši nuostata netaikoma skiriant bylas pagal atskiruosius skundus, numatytus Taisyklių 67.2 ir 67.5 punktuose.
70. Taisyklių 67.6. papunktyje nurodytos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas neįtraukiamos į Taisyklių 62, 64 ir 69 punktuose nurodytą teisėjui skiriamų nagrinėti bylų maksimalų skaičių bei nesudaro pagrindo atitinkamai mažinti Taisyklių 62 punkte numatytą maksimalų skiriamų nagrinėti bylų skaičių.
71. Skirstant bylas Teisme, tikimybinio bylų skirstymo kriterijaus (naudojamas požymis „Privalo nagrinėti“) apie tai nurodant Modulyje gali būti nesilaikoma:
71.1. skiriant vienarūšes bylas (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; dėl bankroto bylos ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui ir pan.), kurias yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (arba) tam tikriems teisėjams (skiriant civilines bylas šiame punkte numatytu pagrindu, Modulyje nurodomas vienarūše byla laikytinos civilinės bylos numeris);
71.2. skiriant civilines bylas, atsiųstas / perduotas pagal teismingumą iš apylinkių / apygardų teismų pridėti prie Teisme nagrinėjamų nemokumo bylų (byla skiriama nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui). Tuo atveju, kai nemokumo bylos yra iškeltos tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, civilinė byla skiriama atsakovo nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui;
71.3. skiriant civilines bylas, kurias konkretus teisėjas privalo nagrinėti įstatymuose numatytais atvejais (pavyzdžiui, jeigu Teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos ir (arba) restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visi šie pareiškimai, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 3, 4 dalimis, skiriami nagrinėti teisėjui, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teisme gautas pareiškimas);
71.4. civilines bylas, kuriose turtiniai reikalavimai pareikšti juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo byla, skiriant nagrinėti nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui;
71.5. civilines bylas pagal prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu skiriant juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui;
71.6. civilines bylas pagal skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo skiriant juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui;
71.7. civilines bylas pagal prašymą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo skiriant juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui;
71.8. civilines bylas, užvestas priėmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skiriant sprendimą už akių priėmusiam teisėjui;
71.9. civilines bylas, užvestas priėmus prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, skiriant preliminarų teismo sprendimą priėmusiam teisėjui;
71.10. civilines bylas, užvestas vykdymo procese gautų prašymų, pareiškimų pagrindu, skiriant teisėjui, priėmusiam pagrindinėje byloje galutinį procesinį sprendimą;
71.11. civilines bylas, užvestas teisėjui iš nagrinėjamos bylos išskirto(-ų) reikalavimo(-ų) pagrindu, skiriant reikalavimą(-us) išskyrusiam teisėjui;
71.12. kai teisėjas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įrodymų užtikrinimo iki ieškinio padavimo teismui klausimą ir per teismo nustatytą terminą, jei prašymas buvo patenkintas, arba kol neįsiteisėjo nutartis, jei prašymas buvo atmestas, gaunamas ieškinys, šio ieškinio pagrindu užvestą naują civilinę bylą skiriant nagrinėti tam pačiam teisėjui;
71.13. bylos pagal prašymus dėl bylų sujungimo, teismingumo, taip pat bylos pagal pareiškimus dėl apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui. Tokia pačia tvarka Teismo pirmininkui skiriamos bylos pagal prašymus dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo;
711. Išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, t. y. civilinių bylų kiekiui, tenkančiam vienam teisėjui nuo kalendorinių metų pradžios esant 20 ar daugiau procentų mažesniam nei kitų teisėjų, dirbusių tokį patį laiko tarpą, vidutiniam gautam tos pačios kategorijos bylų kiekiui, Teismo pirmininko įsakymu teisėjų darbo krūvis gali būti koreguojamas.
72. Paskirtoje pirmosios instancijos byloje teisėjui nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotos atrankos būdu parinktu teisėju.
73. Kai paskirtoje apeliacine tvarka nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas pranešėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotu atrankos būdu parinktu teisėju.
Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, kuris yra kitos nuolatinės teisėjų kolegijos sudėtyje, bylos nagrinėjimui skiriama nuolatinė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra naujai paskirtas teisėjas pranešėjas (t. y. pakeičiami ir teisėjų kolegijos nariai).
Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, esantį jau paskirtos kolegijos nariu, jis ir skiriamas pranešėju, o kitu teisėjų kolegijos nariu eilės tvarka skiriamas teisėjas pagal Taisyklių 74 punkte numatytą teisėjų kolegijos nario parinkimo / keitimo tvarką.
Teisėjui pranešėjui, nusišalinusiam ar nušalintam nuo civilinės bylos, kuri jau buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, esant galimybei, į tą pačią bylų nagrinėjimo savaitę paskiriamas teismo posėdis kitoje teisėjui pranešėjui paskirtoje nagrinėti byloje, o kai tokios galimybės nėra, – teisėjo pranešėjo pasirinktą bylų nagrinėjimo savaitę skiriama nagrinėti papildoma byla.
74. Paskirtoje byloje teisėjų kolegijos nariui (ne pranešėjui) nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai kolegijos narys negali nagrinėti paskirtos bylos, jis keičiamas kitu teisėju.
Vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjų kolegijos nario eilės tvarka skiriamas vis kitas teisėjas laikantis teisėjų kolegijos nario parinkimo / keitimo sąrašo eiliškumo, kuris sudaromas pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai teisėjų kolegijos narį (narius) dėl tos pačios priežasties reikia pakeisti keliose bylose, kiekvienoje tokioje byloje vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjo eilės tvarka skiriamas kitas teisėjas pagal kolegijos nario parinkimo / keitimo sąrašo eiliškumą. Šiame punkte numatyta tvarka taikoma ir parenkant teisėjų kolegijos narį(-ius) į nepilnos sudėties nuolatinę teisėjų kolegiją.
Esant galimybei, teisėjas į teisėjų kolegijos narius skiriamas ne daugiau kaip penkiose apeliacine tvarka per savaitę nagrinėjamose bylose. Susidarius teisėjų kolegijos narių darbo krūvio skirtumui, numatytam Taisyklių 711 punkte, nuo šio punkto antroje dalyje numatyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
75. Nagrinėjant civilines bylas apeliacine tvarka, teisėjui, kuriam Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir teismo pirmininko įsakymu sumažintas darbo su bylomis krūvis, pasirinktu laikotarpiu skiriama nagrinėti atitinkamu procentu (tokiu, koks sumažintas darbo su bylomis krūvis) mažiau bylų su apeliaciniais ir (arba) atskiraisiais skundais, tačiau per kalendorinius metus paskirtų nagrinėti į teismo posėdžius bylų skaičius procentine išraiška paprastai negali būti mažesnis nei yra sumažintas darbo su bylomis krūvis, išskyrus atvejus, kai tokios galimybės nėra dėl centralizuoto bylų skirstymo.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76. Esant Taisyklėse nenumatytai situacijai, Teismo ar skyrių pirmininkai turi teisę nuspręsti, kokiu būdu bus parenkamas teisėjas ar teisėjų kolegija konkrečiai bylai ar prašymui išnagrinėti, išskyrus atvejus, kai tokios galimybės nėra dėl centralizuoto bylų skirstymo. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.