Administracinė byla Nr. eR-72-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00083-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. J., D. T. G. U. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjai asociacijos Stebėtojų gildijos rinkimų stebėtojas G. U., Lietuvos liaudies partijos pirmininkas T. J., Lietuvos liaudies partijos atstovė Vyriausiojoje rinkimų komisijoje D. T. ir asociacijos Lietuvos visuomenės tarybos rinkimų stebėtojas Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami: 1) teismui sprendžiant šio skundo priėmimo nagrinėti Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme klausimą, tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį, o, nustačius būtinumą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalies redakcijos neatitikimo ir prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai; 2) panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Komisija) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. Sp-289 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl balsavimo rezultatų patvirtinimo neidentifikuotais rinkimų biuleteniais iki rinkimų dienos vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4; 3) perskaičiuoti Komisijos Sprendimo dalimi dėl daugiamandatės ir vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 4 patvirtintus Seimo rinkimų I ir II turo balsavimo rezultatus, prieš tai įpareigojant atsakovą apskaityti apygardos Nr. 4 komisijos neperduotus rinkimų biuletenius šios rinkimų apygardos apylinkių komisijoms pagal Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir patikrinant, ar šie rinkimų biuleteniai nebuvo naudoti balsavimuose ir ar rinkimų proceso apyvartoje dalyvavusių biuletenių kiekis atitinka VRK išleistų (pagamintų) biuletenių kiekį; 4) panaikinti Sprendimo dalį dėl rinkimų rezultatų vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 4 patvirtinimo Seimo rinkimuose dėl II turo rinkimų biuletenių pagaminimo iki 2024 m. spalio 17 d. ir I turo rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinimo tik 2024 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimu Nr. Sp-274, paskelbiant II turo kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose; 5) panaikinti Sprendimo dalį dėl Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 balsavimo rezultatų. Pareiškėjai taip pat prašo išreikalauti iš VRK jų nurodytus rinkimų dokumentus apie rinkimų apygardą Nr. 4 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad, pagal jų surinktus duomenis, pirmajam Seimo rinkimų turui 22-jose rinkimų apygardose, kurių bendras rinkėjų skaičius 735 246, balsavimui iki rinkimų dienos VRK perdavė apygardų komisijoms bendrai 721 000 vnt. kitų apygardų vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių, iš kurių 289 800 vnt. neidentifikuoti (nenurodyti rinkimų biuletenių šaknelių numeriai), o antrajam turui 11-oje rinkimų apygardų, kurių bendras rinkėjų skaičius 364 992, VRK perdavė nurodytų apygardų komisijoms bendrai 610 000 vnt. vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių, iš kurių balsavimui iki rinkimų dienos perduota kitų vienmandačių apygardų 293 000 vnt. neidentifikuotų (nenurodyti rinkimų biuletenių šaknelių numeriai) rinkimų biuletenių, kuriais nebuvo galima balsuoti, be to, šie biuleteniai nebuvo apskaityti, neįtraukti į nepanaudotų biuletenių apskaitą; ne visi biuleteniai buvo perduoti apygardų rinkimų komisijoms, taip nesilaikant Rinkimų kodekso 156 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 135 straipsnio 10 dalies, 130 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nustačius, kad pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo metu apylinkių komisijoms nebuvo perduota apie 20 proc. rinkimų biuletenių, jų neinventorizavus ir nepatikrinus, galutiniai rinkimų rezultatai negalėjo būti tvirtinami, todėl buvo padaryti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai.
Pareiškėjai nurodo, kad VRK pažeidžia jų teises gauti informaciją, kadangi nepateikė prašomos informacijos, duomenų, nors Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalies 4, 5, 6 punktai, 160 straipsnio 4 dalis numato rinkimų stebėtojų teisę gauti informaciją.
Pareiškėjai nurodo, kad balsavimo rezultatai Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4 pripažintini negaliojančiais dar ir dėl to, kad pastato, esančio adresu Žirmūnų g. 143, Vilnius, išorėje skelbiama tik informacija apie pastate įsikūrusią šios rinkimų apygardos rinkimų apylinkę Nr.153, tačiau nei pastato išorėje, nei pastato viduje nebuvo informacijos apie čia įsikūrusią Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 komisiją. Be to, ši rinkimų apygardos Nr. 4 komisija įsikūrė dabartinės Seimo narės P. K. priimamajame, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeisti rinkimų organizavimo ir vykdymo principai (Rinkimų kodekso 3 str. ir kt.), kilo interesų konfliktas. Pareiškėjai pažymi, kad VRK pripažino šiuos pažeidimus, reaguodama į pareiškėjų skundus. Pareiškėjai nurodo, kad šioje rinkimų apygardoje taip pat buvo nesilaikoma Rinkimų kodekso 130 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes rinkimų biuleteniai nebuvo perduoti apylinkių komisijoms laiku. Pareiškėjai akcentuoja, kad jų VRK teikti skundai dėl interesų konflikto buvo nagrinėjami, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovas pažeidė konstitucinius teisinės valstybės principus – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Dirbtinai ir neteisėtai ribojant stebėtojų teises, rinkėjai negali būti užtikrinti dėl tikros rinkėjų valios išraiškos įgyvendinimo ir būsimuose rinkimuose, referendumuose.
Pareiškėjai pažymi, kad jų skundas teikiamas dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų dėl juos iš esmės įtakojančių atsakovo įvykdytų pažeidimų (neidentifikuotų rinkimų biuletenių naudojimo balsavimui iki rinkimų dienos ir tam skirtų nepanaudotų rinkimų biuletenių neapskaitymo, rinkimų biuletenių neperdavimo iš apygardų komisijų apylinkių komisijoms, kuriuos įvykdė VRK ir apygardos Nr. 4 komisija, taip pat šių galimai nepanaudotų rinkimų biuletenių neapskaitymo, dėl VRK ir apygardos Nr. 4 komisijos neveikimo dėl nurodytų pažeidimų). Pareiškėjai nurodo, kad jie taip pat teikė skundus dėl šių pažeidimų ir atsakovo neveikimo aukštesnėms instancijoms.
Pareiškėjai akcentuoja, kad rinkimų apygardos Nr. 4 balsavimo rezultatai turi būti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, nes antrojo rinkimų turo rinkimų biuleteniai buvo išspausdinti, dar nepatvirtinus pirmojo rinkimų turo rezultatų.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundas yra teikiamas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama, ir pažymi, kad pareiškėjai atitinka minėtą subjektų ratą.
Pareiškėjai nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad dėl VRK sprendimų, priimtų po balsavimo, išvadą dėl Seimo rinkimų galutinių rezultatų Respublikos Prezidentui ir Seimui teikia Konstitucinis Teismas (LR Konstitucinio Teismo įstatymo 77 str., RK 191 str.), ir pažymi, kad toks aiškinimas pažeidžia stebėtojų ir kandidatų konstitucinę teisę ginti jų pažeistas teises teisme. Pareiškėjų teigimu, nėra ir negali būti jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančių priežasčių riboti konstitucinę kandidatų ir stebėtojų teisę kreiptis į teismą dėl galutinių Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatų, be to, toks ribojimas skatina VRK piktnaudžiauti, neteikti pareiškėjams informacijos ir kt.
Pareiškėjai nurodo, kad Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalis ne tik dirbtinai susiaurina stebėtojų ir net rinkimuose dalyvaujančių kandidatų teises, bet ir prieštarauja asmenų konstitucinei teisei ginti savo pažeistus teisėtus interesus ir teises teisme, t. y. prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat 30 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjai prašo tiesiogiai taikyti minėtas Konstitucijos nuostatas.
Pareiškėjai nurodo, kad VRK 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP-167 patvirtino Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašą, kurio 18 punktas nustato, kad stebėtojo pažymėjimas galioja iki paskelbiami galutiniai rinkimų (referendumo) rezultatai, nors ši nuostata prieštarauja Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 daliai, taip nepagrįstai ribojant pareiškėjų teises. Pareiškėjų teigimu, Seimo rinkimų politinė kampanija nėra pasibaigusi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pažymi, kad pareiškėjai skunde prašo panaikinti VRK Sprendimo dalį dėl Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 balsavimo rezultatų.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis teismų kompetencijos taisyklių. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Vertindama pareiškėjų skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.), dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (9 p.). Pagal ABTĮ 20 straipsnio 1 dalį, Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Pareiškėjų skundžiamu VRK Sprendimu nuspręsta nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo, vykusio 2024 m. spalio 27 d., rezultatus 63 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 priedas) (1 p.); nustatyti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje (2 priedas) (2 p.); nustatyti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius sąrašuose eiles (3 priedas) (3 p.); nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Lietuvos Respublikos Seimo narius (4 priedas) (4 p.); įteikti Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimus išrinktiems Seimo nariams 2024 m. lapkričio 8 d. 11 val. (5 p.). Šis VRK Sprendimas priimtas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 179 straipsnio (Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas) 1, 2 ir 3 dalimis.
ABTĮ 124 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.
Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, VRK sprendimai gali būti skundžiami šio kodekso nustatyta tvarka.
Rinkimų kodekso 185 straipsnio, reglamentuojančio skundų nagrinėjimo VRK terminus, 2 dalis nustato, kad sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas. Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalis nustato, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas.
Rinkimų kodekso 189 straipsnis nustato, jog skundus dėl rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo ar balsų skaičiavimo rezultatų nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija (1 d.). Skundus dėl apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, balsų skaičiavimo rezultatų ir balsų perskaičiavimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija (2 d.). Skundas dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų paduodamas per 24 valandas nuo rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar atitinkamo rinkimų komisijos veiksmo atlikimo dienos. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jų gavimo dienos. Vyriausioji rinkimų komisija visus skundus dėl balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatų išnagrinėja iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 5 dienas.
Pagal Rinkimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį, Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad Rinkimų kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo (Rinkimų kodekso 191 str. 2 d.).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį, su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus (arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų) tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita šios komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnyje yra nurodyta, kad prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų skundo pagrindo ir dalyko matyti, kad skundas yra teikiamas dėl VRK Sprendimo, kuriuo nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai, dalies, t. y. dėl Žirmūnų rinkimų apygardos Nr. 4 balsavimo rezultatų. Taigi pareiškėjų skundas nelaikytinas skundu dėl VRK sprendimo, skundžiamo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, nes, kaip jau minėta, skundų dėl rinkimų rezultatų tvarką nustato Rinkimų kodekso 189 straipsnis, o skundo dėl Rinkimų kodekso pažeidimo per Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimus nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (Rinkimų kodekso 191 str.). Tai reiškia, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjai skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju skundas yra teikiamas, vadovaujantis Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai siekia ginčyti VRK nustatytus galutinius Seimo rinkimų rezultatus, todėl šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindų vadovautis Rinkimų kodekso 188 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalis ne tik dirbtinai susiaurina stebėtojų ir net rinkimuose dalyvaujančių kandidatų teises, bet ir prieštarauja asmenų konstitucinei teisei ginti savo pažeistus teisėtus interesus ir teises teisme, t. y. prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai, prašo teismo tiesiogiai taikyti šias Konstitucijos nuostatas, bei, esant būtinybei, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos neatitikimo ir prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai.
Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal ABTĮ formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).
Minėta, kad, pagal Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalį, savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo rezultatų, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ar rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjai grindžia abejones dėl aptariamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tuo aspektu, kad jose rinkimų stebėtojams, kandidatams neįtvirtinta teisė tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir ginčyti VRK Sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų nustatymo.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą). Kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais ir įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai bei draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimus).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Rinkimų kodekse nustatyta skirtinga valstybėje rengiamų skirtingų valdžios institucijų rinkimų galutinių rezultatų patikros tvarka, atsižvelgiant į rinkimų mastą, tikslą ir svarbą, nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Asmeniui garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (1997 m. spalio 1 d., 2001 m. liepos 12 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų skunde išreikštos abejonės dėl ribojamų jų teisių nesudaro pagrindo teigti, kad jie neturi teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar įstatymų saugomo intereso gynimo. Pareiškėjai turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą, laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip pat turi galimybę apie jų nustatytus Rinkimų kodekso pažeidimus pranešti institucijoms, įgaliotoms kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Teisėjų kolegijai, įvertinusiai inicijuojamo ginčo pobūdį ir taikytinas įstatymų nuostatas, nekilo abejonių dėl pareiškėjų nurodytų Rinkimų kodekso nuostatų konstitucingumo.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Rinkimų kodekse ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta Rinkimų kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta), pasibaigus balsavimui renkant Lietuvos Respublikos Seimą, konstatuotina, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-33-815/2024, 2024 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-66-789/2024).
Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nespręstini pareiškėjų skunde nurodyti prašymai dėl dokumentų išreikalavimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija