Kasacinio skundo Nr. DOK-2584/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16199-2022-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. atstovo advokato Donato Lengvino kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. atstovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartį - pripažinti D. J. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, patenkinti civilinį ieškinį bei priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai išteisino D. J., nepatraukė jo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp D. J. veikos ir kilusių padarinių (nesunkaus M. M. sveikatos sutrikdymo), jo padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl pritaikius BK 281 straipsnio 1 dalį jam turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė. Teismai selektyviai vertindami tik tam tikras įrodymų dalis, o ne jų visumą (remdamiesi tik D. J. palankiomis įrodymų dalimis, nesiremiant nepalankiomis dalimis), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir dėl to priėmė neteisingus sprendimus. Nesiimta įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teismai padarė BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl D. J. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir išnagrinėjęs visus įrodymus, gautus bylos proceso metu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino D. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,