Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3970
2016 m. rugsėjo 21 d. Nr. 938
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3970 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengti įstatymo projektą paskatino „draudimas be aukciono privatizuoti sodininkų bendrijų teritorijose besiribojančių žemės sklypų savininkams įsiterpusius žemės sklypus, prie kurių numatytas privažiavimas. Kaip taisyklė, šie sklypai sudaro siauras juostas nenaudojamos ir apleistos žemės. Šie sklypai yra netaisyklingos formos, kas apsunkina jų naudojimą ir tvarkymą, kaip atskirą sklypą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statiniams išdėstyti, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Jeigu keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos ir visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Taigi šiuo metu nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, nei kiti įstatymai nedraudžia besiribojančių žemės sklypų savininkams parduoti valstybinės žemės sklypą, kuris atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir prie kurio yra privažiuojamasis kelias. Todėl siūlomas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo teisinio reguliavimo keitimas nepagrįstas ir nereikalingas.
2. Siūlomas reguliavimas, kaip teisinio poveikio priemonė, neatitinka iškeltos problemos ir yra neproporcingas, nes apima platesnę taikymo sritį. Nors aiškinamojo rašto 2 dalyje keliama problema, susijusi su įsiterpusiais valstybinės žemės plotais, tačiau 4 dalyje pateiktos naujos teisinio reguliavimo nuostatos būtų taikomos „atliekamiems ir šiandien nenaudojamiems ir apleistiems valstybinės žemės plotams“. Galiojančiuose teisės aktuose nėra sąvokos „atliekamas valstybinės žemės sklypas / plotas“, tačiau pagal įstatymo projekto formuluotę išeitų, kad siūloma nuostata apima valstybinės žemės plotus, kuriuos galima suformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais ir prie kurių įmanoma suprojektuoti privažiavimą (tai yra tie plotai, kurie nepatenka į įsiterpusių žemės sklypų sąvoką), tačiau kurie tušti ir nenaudojami (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka nepaskirti konkretiems asmenims ar kita). Kadangi siekiant gauti maksimalią naudą šie valstybinės žemės sklypai galėtų būti parduoti aukcione ar perleisti nuosavybėn asmenims, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, siūlomas reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų.
3. Dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo, pagal kurį parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodų teritorijoje nebūtų taikomos įsiterpusio žemės sklypo pardavimo nuostatos, nepagrįstai sumažėtų galimybė gauti daugiau pajamų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, nes tokiu atveju mėgėjų sodų teritorijų žemės plotai, priešingai nei kiti įsiterpę žemės sklypai, būtų parduodami už mažesnę nei rinkos kainą (už nominalią kainą).
4. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai priskiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos be pagrindo sudarytų išskirtines sąlygas vienai asmenų grupei (sodininkams) lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono, už nominalią kainą) įsigyti laisvos valstybinės žemės, kurioje įmanoma formuoti atskirus žemės sklypus, nors pagal bendrą valstybės politiką laisva žemės ūkio paskirties žemė nuomojama, o šios žemės pardavimas – sustabdytas.
5. Įstatymo projekte siūloma suteikti teisę sodininkų bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimus dėl naujų žemės sklypų formavimo ir naudojimo visuomenės poreikiams, taip nepagrįstai apribojant valstybės teisę valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Tačiau sodininkų bendrija nėra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas ir jai neturėtų būti suteikiami valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtini įgaliojimai.
6. Žemės ploto, kuris negali būti formuojamas atskiru žemės sklypu, dydį lemia gretimybės – aplinkinių žemės sklypų ribos, natūralios ribos – grioviai, šlaitai, vandens telkiniai, miškas ar panašiai, todėl parduodamo valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymas pagal besiribojančių sklypų savininkų valdomą plotą – neobjektyvus, dėl to skirtingiems asmenims nepagrįstai būtų sudarytos nevienodos valstybinės žemės pardavimo sąlygos.