Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL UAB „LIETUVOS ENERGIJA“ DUKTERINĖS BENDROVĖS UAB „NT VALDOS“ NEKILNOJAMOJO TURTO VIEŠO PARDAVIMO KONKURSO STABDYMO“ PROJEKTO Nr. XIIIP-1519
2018 m. kovo 21 d. Nr. 256
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-545 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl UAB „Lietuvos energija“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkurso stabdymo“ projektui Nr. XIIIP-1519 (toliau – Seimo nutarimo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Seimo nutarimo projekto konstatuojamosios dalies 1 punkte nurodoma, kad „Lietuvos energija“, UAB, dukterinė bendrovė NT Valdos, UAB (toliau – Bendrovė), vykdydama nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkursą, kartu su parduodamais pastatais parduoda ir teisę Bendrovės patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujus statinius. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnyje. Bendrovė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir kituose įstatymuose jai nesuteikta teisė valstybinę žemę valdyti patikėjimo teise bei sudaryti valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sandorius, kuriuos gali sudaryti tik Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nurodyti subjektai.
Seimo nutarimo projekto konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodoma, kad Bendrovės patikėjimo teise valdomi valstybinės žemės sklypai prie jai nuosavybės teise perduotų pastatų buvo išnuomoti tik esamiems pastatams eksploatuoti. Šiame punkte nurodyti teiginiai prieštarauja tarpusavyje, be to, neatitinka valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo, nes pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kurie reikalingi statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti.
Seimo nutarimo projekto konstatuojamosios dalies 3 punkte teigiama, kad nėra teisinga ir valstybei naudinga leisti statyti naujus statinius, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esamiems pastatams eksploatuoti. Kadangi Bendrovė nestato, o parduoda jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, teiginys apie leidimą statyti naujus statinius valstybinės žemės sklype nesietinas su minėtais Bendrovės veiksmais, bet su valstybės nustatomu teisiniu reguliavimu, kuris būtų taikomas naujiems Bendrovės parduoto turto savininkams. Pažymėtina, kad siekiant išvengti tokios situacijos, kai išnuomotos valstybinės žemės paskirtis pakeičiama ir toliau valstybinė žemė naudojama visai kitam tikslui, nei buvo išnuomota, Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(5), kuriuo siekiama pakeisti esamą valstybinės žemės nuomos teisinį reguliavimą.
Seimo nutarimo projekto konstatuojamosios dalies 4 punkte nurodytas teiginys dėl Nacionalinės žemės tarnybos netinkamo veikimo taip pat nesietinas su Bendrovei nuosavybės teise priklausančių pastatų pardavimu.
2. Seimo nutarimo projekto 1 straipsnyje teikiamas pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei stabdyti Bendrovės nekilnojamojo turto (pastatų), esančio Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13, Žvejų g. 14, Aguonų g. 24 ir 26, P. Lukšio g. 1, 3, 5 ir 5B ir Gervėčių g. 4, viešo pardavimo konkursą. Toks siūlymas tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose suformuota nuosavybės teisių neliečiamumo ir nuosavybės teisių ribojimo doktrina, pagal kurią nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1997 m. balandžio 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tai reiškia, kad nuosavybės santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, o ne kitais Seimo aktais ar įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. liepos 15 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad, nustatant nuosavybės teisės ribojimą, nepakanka pripažinti vien tik turtinių teisių ribojimo galimybės, svarbu atsižvelgti į pačių apribojimų pobūdį bei mastą ir šiuo požiūriu įvertinti jų pagrįstumą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tačiau Seimo nutarimo projekto konstatuojamojoje dalyje išdėstyti teiginiai nepagrindžia tik šiai Bendrovei ir tik Seimo nutarimo projekto 1 straipsnyje nurodytam jos turtui taikytino privatinės nuosavybės teisės apribojimo laisvai disponuoti Bendrovei priklausančiu turtu teisėtumo.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 3 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį akcinės bendrovės yra privatūs juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, kas yra jų akcijų valdytojas. Kai bendrovės turi akcijų kitose bendrovėse, būtent jos yra laikomos tų akcijų savininkėmis – akcijos nuosavybės teisė priklauso ne valstybei, o atitinkamai bendrovei. Pažymėtina, kad Bendrovės 100 procentų akcijų priklauso „Lietuvos energija“, UAB, kuri pagal Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatas yra patronuojančioji bendrovė. Bendrovės, kurios yra kitų bendrovių akcijų savininkės, veikia pagal teisės aktų reikalavimus bei juose nustatytus ribojimus, atsižvelgdamos į įmonės statusą ir veiklos pobūdį, sprendimus dėl akcininko teisių įgyvendinimo priima savarankiškai, kiek tai leidžiama pagal jų steigimo dokumentus ir teisės aktus. Visą turtą (tiek nekilnojamąjį, tiek patronuojamųjų (dukterinių) bendrovių akcijas) bendrovės valdo nuosavybės teise. Sprendimą dėl bendrovių nuosavybės teise valdomo turto pardavimo priima bendrovės organai. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimčių valstybės valdomų bendrovių ir jų patronuojamųjų (dukterinių) bendrovių turto naudojimui, valdymui ir disponavimui juo.
4. Seimo nutarimo projekto 2 straipsnyje teikiamas siūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti, kad valstybės turtas būtų privatizuojamas tik per valstybės įmonę Turto banką (toliau – Turto bankas) pagal jo nustatytas taisykles, siekiant, kad valstybės valdomų įmonių ir jų patronuojamųjų (dukterinių) įmonių valdomas nekilnojamasis turtas duotų didžiausią naudą valstybei. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Turto valdymo įstatymas), Turto bankas patikėjimo teise valdo įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą. Pagal Turto valdymo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį Turto bankui suteikti įgaliojimai vykdyti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatoriaus funkcijas. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovės turtas nuosavybės teise nepriklauso valstybei, ir įvertinus įstatymais Turto bankui suteiktus įgaliojimus, konstatuotina, kad Turto bankas tokio turto parduoti negali.