LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FARMACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. birželio 30 d. Nr. V-1213
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Farmacijos studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-802 „Dėl Farmacijos studijų krypties aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. birželio 30 d. įsakymu
Nr. V-1213
FARMACIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Farmacijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami farmacijos studijų krypties (G05), kuri priklauso Sveikatos mokslų studijų krypčių grupei (G), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas farmacijos studijų kryptį (toliau – farmacijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB, ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
3. Aprašas skirtas koleginių ir universitetinių vientisųjų studijų programoms, vykdomoms nuolatine studijų forma, reglamentuoti.
4. Baigus farmacijos studijų krypties studijas įgyjamas sveikatos mokslų profesinio bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) / vaistininko kvalifikacija, atitinkantys šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Studijuojant pagal kitų studijų krypčių studijų programas, farmacijos krypties studijos negali būti pasirenkamos studijuoti kaip gretutinė kryptis. Farmacijos studijų taip pat negalima studijuoti kaip dviejų krypčių arba tarpkryptinių studijų programų.
7. Farmacijos krypties studijų tikslas, atsižvelgiant į studijų programos pakopą, studijų rūšį bei lygmenį:
7.1. koleginių studijų tikslai:
7.1.1. parengti vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), išmanančius vaistinių preparatų savybes ir poveikį organizmui, vaistiniams preparatams gaminti naudojamas vaistines medžiagas, vaistinių preparatų ir farmacijos pramonės produktų gamybos technologijas, tyrimo būdus;
7.1.4. suteikti žinių ir įgūdžių teikti informaciją apie vaistinių prekių vartojimą (naudojimą) ir laikymo sąlygas;
7.1.6. suteikti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų dirbant vaistinėje komandoje su vaistininku ir bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais;
7.1.7. išugdyti gebėjimą prižiūrint vaistininkui teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;
7.1.9. suteikti žinių ir įgūdžių vykdyti vaistinių medžiagų ir vaistinių preparatų gamybą pramonės įmonėse;
7.2. universitetinių studijų tikslai:
7.2.1. parengti vaistininkus, gebančius vykdyti farmacinę veiklą taikant šiuolaikines technologijas ir naujausias farmacijos mokslo žinias, išmanančius farmacinę veiklą reglamentuojančius Lietuvos ir ES teisės aktus;
7.2.2. suteikti žinių ir gebėjimų organizuoti ir (ar) vykdyti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamybą, kokybės kontrolę;
7.2.3. išugdyti gebėjimus organizuoti ir (ar) vykdyti didmeninį vaistinių preparatų ir vaistinių medžiagų platinimą;
7.2.4. suteikti gebėjimus organizuoti ir (ar) vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų platinimą;
7.2.5. suteikti žinių ir gebėjimų organizuoti ir (ar) vykdyti vaistinių preparatų pardavimą (išdavimą) galutiniams vartotojams;
7.2.8. suteikti žinių ir gebėjimų organizuoti ir (ar) vykdyti ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę;
7.2.9. suteikti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų farmacinei paslaugai teikti ir racionaliam vaistinių preparatų vartojimui skatinti;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
8. Farmacija – tai sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptis, kuri sieja mokslo žinias, praktinius gebėjimus ir priemones ir yra skirta saugių ir veiksmingų vaistų kūrimui ir gamybai, tyrimui, tinkamam jų laikymui, tiekimui, išdavimui galutiniam vartotojui, pritaikymui gydant ar apsaugant nuo ligų, visuomenės konsultavimui apie vaistines medžiagas ir vaistus bei farmacinės rūpybos vykdymą. Pagrindinis farmacijos specialistų veiklos tikslas – užtikrinti racionalų saugių ir veiksmingų vaistų vartojimą, pritaikant praktikoje šiuolaikinės farmacijos žinias.
9. Farmacijos krypties studijų programų turinio elementai:
9.1. farmacijos krypties studijų teorinė sritis, apimanti bendrųjų farmacijos žinių įgijimą ir praktinį pagrindimą, farmacijos ir sveikatos mokslų informacijos analizavimą, duomenų sintezavimą ir sklaidą, farmacinės veiklos ir paslaugų įvairovės, farmacijos bendruomenės daugiakultūriškumo ir tarptautinės erdvės teisinio reglamentavimo vertinimą;
9.2. farmacijos krypties studijų profesinė sritis, apimanti farmacinės profesinės veiklos planavimą ir įgyvendinimą, farmacinės veiklos rezultatų vertinimą, bendravimą ir bendradarbiavimą su kitais sveikatos priežiūros specialistais, farmacinės praktinės veiklos plėtrą, profesinę elgseną ir tobulėjimą, socialinį atsakingumą sveikatos priežiūros sistemoje, teikiamų farmacinių paslaugų kokybę;
9.3. baigę farmacijos krypties studijas asmenys turi būti parengti vykdyti vaistininko (baigus vientisąsias studijų programas) ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) (baigus profesinio bakalauro) profesinę veiklą. Konkrečius kvalifikacijos ir kitus reikalavimus farmacinei veiklai numato Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys farmacijos specialistų praktiką ir farmacinę veiklą.
10. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), baigęs farmacijos kolegines studijas bei siekiantis įgyti vaistininko kvalifikaciją, turi baigti ne trumpesnes kaip 5 metų trukmės universitetines nuolatinės formos vientisąsias farmacijos studijas.
11. Farmacijos objektas yra glaudžiai susijęs su medicinos ir sveikatos, gamtos ir socialiniais mokslais. Farmacijos specialistų veikla siejasi su medicinos ir visuomenės sveikatos pasiekimais, apima chemijos, biochemijos, biologijos, botanikos pasiekimus, matematinių ir statistinių instrumentų naudojimą, taip pat teisės, vadybos, ekonomikos, psichologijos, komunikacijos ir informacijos žinias.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
12. Baigus kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
12.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
12.1.1. teorines žinias geba taikyti, planuodamas ir vykdydamas profesinės informacijos paiešką, reikalingą farmacinei veiklai, dirbdamas visuomenės, ligoninės, universiteto, labdaros vaistinėse, didmeninio platinimo įmonėje, farmacijos pramonės produktų gamybos įmonėje bei kitose farmacinę veiklą vykdančiose įstaigose;
12.1.2. išmano vaistinių preparatų savybes ir jiems gaminti naudojamas vaistines medžiagas, vaistinių preparatų gamybos technologijas ir jas taiko gaminant vaistinius preparatus ekstemporaliuoju bei pramoniniu būdu;
12.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
12.2.1. geba atlikti farmacijos mokslo krypties cheminius, biologinius ir mikrobiologinius vaistinių preparatų tyrimus ir analizuoti tyrimų rezultatus;
12.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
12.3.1. geba, prižiūrint vaistininkui, gaminti, pakuoti ir ženklinti ekstemporaliuosius vaistinius preparatus, užtikrinant jų kokybę;
12.3.2. geba prižiūrint vaistininkui, pagal kompetenciją, teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;
12.3.4. geba nustatyti, apibūdinti, registruoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir teikti informaciją apie tokius atvejus kompetentingoms institucijoms;
12.3.6. geba atlikti vaistinių preparatų ir medžiagų įsigijimą, laikymą ir tiekimą, vykdant didmeninį platinimą;
12.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
12.4.2. geba dirbti individualiai ir komandoje, prisiimti atsakomybę už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę, vadovaujasi profesinės etikos ir pilietiškumo principais;
12.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
12.5.1. geba priimti sprendimus ir suvokti moralinę ir etinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį pacientams, visuomenės gerovei, jos ekonominei ir kultūrinei raidai bei aplinkai;
13. Baigus universitetines vientisąsias studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
13.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
13.1.1. geba taikyti mokslinių tyrimų rezultatais grindžiamas naujausias žinias apie vaistinius preparatus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas naujoje aplinkoje;
13.1.2. geba vertinti naujausias informaciją apie vaistų technologiją ir vaistinių preparatų fizinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius bandymus ir šią informaciją taikyti vykdant mokslinius fundamentinius ar taikomuosius tyrimus ir diegiant naujoves;
13.1.3. geba taikyti naujausias žinias apie vaistų metabolizmo procesus ir jų sukeliamą poveikį, toksinių medžiagų veikimą, vaistų paskirtį ir vartojimą praktinėje veikloje;
13.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
13.2.1. geba koordinuoti farmacijos mokslinių tyrimų planavimą ir vykdymą, formuoti naujų farmacijos tyrimų poreikį, inicijuoti farmacijos mokslo tyrimus ir projektus, pritraukti partnerių;
13.2.2. geba savarankiškai ar pasitelkdamas sveikatos priežiūros specialistų komandą parengti ir atlikti farmacijos mokslinius tyrimus, teorinius ir eksperimentinius farmacijos mokslo metodus taikyti praktiškai, numatyti vykdomų tyrimų taikomąją vertę ir pritaikyti jų rezultatus profesinei praktikai tobulinti;
13.2.3. geba analizuoti ir vertinti mokslinei veiklai reikalingus tyrimų duomenis naujoms idėjoms, produktams, paslaugoms ar procesams įdiegti farmacijos mokslo srityje;
13.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
13.3.1. geba paruošti farmacines vaistų formas, gaminti vaistinius preparatus ir vykdyti farmacijos produktų tyrimus;
13.3.3. geba organizuoti vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimą, laikymą ir tiekimą, vykdant didmeninę prekybą;
13.3.4. geba organizuoti saugių ir veiksmingų vaistinių preparatų įsigijimą, paruošimą vartoti, tyrimus, laikymą, saugojimą ir išdavimą galutiniam vartotojui visuomenės vaistinėse;
13.3.5. geba organizuoti saugių ir veiksmingų vaistinių preparatų įsigijimą, paruošimą vartoti, tyrimus, laikymą, saugojimą ir išdavimą arba (pa)skirstymą ligoninėse;
13.3.6. geba vertinti mokslinius duomenis apie vaistus, teikti informaciją ir patarimus apie vaistus, įskaitant informaciją apie racionalų jų vartojimą;
13.3.7. geba nustatyti, apibūdinti, registruoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir teikti informaciją apie tokius atvejus kompetentingoms institucijoms;
13.3.8. geba pritaikyti specialius teisinius ir kitus reikalavimus, susijusius su farmacinės veiklos vykdymu, įgyvendinant sveikatinimo programas;
13.3.9. geba nustatyti recepto išrašymo teisingumą, parinkti, išduoti vaistus pagal išrašytą receptą ir nereceptinius vaistus pagal gyventojo poreikį ir nusiskundimus, parinkti vaistinių prekes pagal sveikatos priežiūros specialistų paskyrimą ir gyventojų poreikius;
13.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
13.4.1. geba kūrybiškai mąstyti ir remtis demokratinėmis bei etinėmis vertybėmis, veikti paciento ir visuomenės gerovei, jausti atsakomybę už savo šalies mokslo ir kultūros plėtrą;
13.4.2. geba dirbti individualiai ir įvairių sveikatos priežiūros specialistų komandose tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje;
13.4.3. geba aiškiai ir argumentuotai perteikti farmacijos praktikos ir mokslo žinias specialistams ir kitiems asmenims, jas kritiškai vertinti;
13.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
13.5.1. geba pritaikyti sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius formuodamas komandą ir efektyviai vadovaudamas jos veiklai ir moksliniam tiriamajam darbui, pasirinkti asmeninio ir visos komandos tobulėjimo kryptį;
13.5.2. geba savarankiškai plėtoti savo kompetencijas ir skatinti kolegų kompetencijų didinimą, kelti profesinę kvalifikaciją, projektuoti savo profesinę karjerą;
13.5.3. geba dirbti nuolat besikeičiančioje aplinkoje, numatyti ir valdyti pokyčius, planuoti užduočių sprendimus;
13.5.4. geba analitiškai mąstyti, profesinę veiklą grįsti naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, suvokti ir kūrybingai veikti farmacijos ir įvairių mokslo sričių sandūroje;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
14. Dėstymas, studijavimas ir vertinimas turi būti organizuojami taip, kad studentai pasiektų farmacijos krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus.
15. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti įvairių mokymo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų.
16. Pradedantys dalyko studijas studentai turi būti išsamiai supažindinami su dėstomojo dalyko programa, tikslais ir jų ryšių su bendraisiais studijų programos tikslais, laukiamais studijų rezultatais, numatomu studijų (mokymosi) krūviu, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka ir kriterijais.
17. Taikomi studijų metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai persvarstomi ir tobulinami, atsižvelgiant į naujausius farmacijos mokslo pasiekimus, šiuolaikinės didaktikos reikalavimus ir kintančius darbo rinkos poreikius.
18. Studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo mokymąsi visą gyvenimą ir mokymosi rezultatus. Didaktinė sistema turi orientuoti studijų procesą į studento gebėjimo mokytis ugdymą siekiant naujausių farmacijos žinių ir motyvuoto jų pritaikymo.
19. Studijų procese turi būti taikomi į studentą orientuoti įvairūs studijų metodai, studijų pasiekimų vertinimo metodai ir veiklos, įgalinančios studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese.
20. Studijų metodai gali būti aktyvūs (grupės diskusija, „minčių lietus“, situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimai, problemų analizės ir sprendimų užsiėmimai, mokomosios ir darbinės praktikos, ataskaitos ar pranešimo rengimas, projektinė veikla, tiriamasis darbas ir kiti, į aktyvų, savarankišką studentų mokymąsi orientuoti metodai), pasyvūs (paskaitos, pratybos, seminarai ir kiti tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai) ir interaktyvūs (elektroniniai dalyko mokymo kursai, konferencijos, naudojant virtualiąją aplinką, internetinius mokymo medžiagos puslapius, vaizdo paskaitų produktus ir kt.). Skirtingų studijų pakopų farmacijos studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau turi skirtis pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiška.
21. Savarankiškas studijas stimuliuojantys metodai yra refleksija, atvejo analizė, problemų sprendimas, imitacija, mokymasis mokant kitus, mokymasis iš patirties, individualios problemų sprendimo paieškos, kontrolės ir savikontrolės bei kiti metodai.
22. Studijavimas turi būti susietas su moksliniais tyrimais ir jų sklaida, vykdoma pasirenkant šias formas: moksliniai-praktiniai seminarai, studentų tyrimai, vykdomi mokslinėse laboratorijose ar praktikos institucijose, absolventų baigiamųjų darbų rezultatų pristatymas, studentų, dėstytojų ir praktikų bendros publikacijos bei pranešimai mokslinėse konferencijose.
23. Aukštosios mokyklos turi nustatyti studijų pasiekimų vertinimo tvarką. Šios tvarkos apraše bendru studijų programos dėstytojų, studentų, ekspertų, darbdavių sutarimu turi būti nustatomi konkretūs vertinimo kriterijai, vertinimo objektyvumui užtikrinti pasirenkami tinkami vertinimo metodai, leidžiantys nustatyti, ar pasiekti studijų rezultatai.
24. Studijų pasiekimų vertinimo procedūros turi būti pagrįstos aiškiai suformuluotais kriterijais, leidžiančiais patikimai įvertinti žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu. Gali būti taikomi įvairūs mokymosi pasiekimų vertinimo metodai: egzaminas raštu arba žodžiu, laboratorinių darbų ataskaita ir gynimas, uždavinių sprendimas, žodiniai ir stendiniai pranešimai, individualaus arba komandinio projekto ataskaita, praktikos ataskaita, refleksijos žurnalai, kontroliniai darbai, pateikiant uždarojo ir (arba) atvirojo tipo klausimus, rašiniai, baigiamojo (diplominio) darbo (projekto) gynimas.
25. Studentai turi teisę atsiskaityti alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka. Alternatyvus atsiskaitymo būdas turi būti parenkamas dėstytojo individualiai ir užtikrinti, kad toks atsiskaitymas leis įvertinti pasiektus studijų rezultatus.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
27. Studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai. Jie turi būti atrenkami, o kvalifikacija bei kompetentingumas vertinami pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose taikomuosiuose tyrimuose, pažangių studijų metodų taikymą, domėjimąsi ir entuziazmą kuriant veiksmingesnius studijų metodus, mokslinės veiklos lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir visuomeninėse bendrijose, dalyvavimą švietimo programose, gebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautinio bendradarbiavimo veikloje vartojamų užsienio kalbų, profesinį įžvalgumą ir asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir laisvalaikio reikalais.
28. Aukštoji mokykla turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 procentų visų farmacijos krypties universitetinių vientisųjų studijų dalykų dėstytojų turėtų mokslo laipsnį. Rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 70 procentų farmacijos vientisųjų studijų programos krypčiai priskiriamų dalykų dėstytojų turėtų medicinos ir sveikatos mokslų laipsnį, o jų mokslinės veiklos kryptis atitiktų dėstomus dalykus. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
29. Aukštoji mokykla turi nustatyti kiekvienos studijų dalies kontaktinio ir savarankiško darbo santykį, atsižvelgdama į specifines tos dalies ypatybes.
30. Farmacijos krypties studijose praktika yra integrali ir privaloma dalis, kurios metu susiejamos farmacijos žinios ir įgūdžiai, įgyti studijuojant, ir praktinė patirtis, ugdomas gebėjimas veikti realioje aplinkoje, dirbti komandoje, kritiškai vertinti savo kompetencijos ribas. Profesinės veiklos praktika organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos patvirtinta profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, reikalavimai praktikos bazėms, praktikos vadovams, konkrečios praktikos užduotys, numatomi studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai. Studijų programoje numatytais atvejais aukštosios mokyklos nustatyta tvarka praktika gali būti organizuojama ir ne semestro metu. Aukštojoje mokykloje gali būti vykdoma papildomoji praktika, vadovaujantis aukštosios mokyklos tvarka.
31. Koleginių studijų praktika ir kitas praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties. Praktikos apimtis farmacinę veiklą vykdančiose įmonėse turi būti ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų.
32. Farmacijos koleginių studijų profesinės veiklos praktikos tikslas – susieti teorines žinias ir praktinius gebėjimus, siekiant numatytų studijų rezultatų, ugdant studento kompetencijas, profesinę atsakomybę, tobulinant praktinio darbo įgūdžius, vykdant farmacinę veiklą įvairiose sveikatinimo srityse, taikant naujausias technologijas profesinės veiklos sąlygomis vaistinėse ir kitose įmonėse. Baigiamosios praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema ir panaši į tas darbo vietas, kuriose dirbti rengiamas absolventas.
33. Universitetinių vientisųjų studijų programos praktikos visuomenės arba ligoninės vaistinėje apimtis turi būti ne mažesnė kaip 18 studijų kreditų.
34. Farmacijos universitetinių vientisųjų studijų praktikos tikslas – parengti farmacijos specialistus, sugebančius kūrybiškai įtvirtinti praktikoje studijų metu įgytas teorines žinias, suformuoti įgūdžius savarankiškai vaistininko veiklai visuomenės, gamybinėje visuomenės, universiteto, ligoninės vaistinėse, gamybinėje ligoninės vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui, taip pat taikyti įgytas žinias daugiafunkcėje ir sudėtingoje aplinkoje, kad būtų sklandžiai ir efektyviai sprendžiami visuomenės aprūpinimo vaistiniais preparatais klausimai.
35. Farmacijos profesinės praktikos tikslams įgyvendinti paskiriami aukštosios mokyklos ir vaistinės praktikos vadovai:
35.1. praktikos vadovai turi būti susipažinę su Farmacijos profesinės veiklos praktikos organizavimo tvarka;
35.2. aukštosios mokyklos praktikos vadovai turi būti dėstytojai, atsakingi už praktikos organizavimą, koordinavimą ir studento praktikos ataskaitos vertinimą;
36. Praktikos bazė (vaistinė):
36.4. vaistinėje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos farmacijos praktikos programoje numatytam tikslui ir uždaviniams įgyvendinti: vaistinėje farmacinė paslauga turi būti teikiama ne mažiau kaip 20 gyventojų (pacientų) per vieną praktikos dieną; gamybinės (vaistų technologijos ir analizės) praktikos krūvis vaistinėje turi būti ne mažesnis kaip 5 gamybos ir 5 analizės atvejai per vieną praktikos dieną.
37. Koleginių studijų programa baigiama absolvento studijų rezultatų pasiekimo įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir baigiamuosius egzaminus.
38. Koleginių studijų programos baigimo pasiekimams vertinti turi būti sudaroma kvalifikavimo komisija (toliau – komisija) iš ne mažiau kaip 5 asmenų. Į komisijos sudėtį turi įeiti darbdavių atstovai (ne mažiau kaip pusė komisijos narių), iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku, ir ne mažiau kaip vienas dėstytojas, atsakingas už studijų programos įgyvendinimą. Į komisiją gali būti įtraukti medicinos ir sveikatos mokslų krypties mokslininkai ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai.
39. Baigiamasis profesinio bakalauro darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimus atlikti į farmacinę veiklą orientuotus mokslinius taikomuosius tyrimus, analizuoti ir apibendrinti empirinę tyrimų medžiagą, numatyti farmacinės veiklos tobulinimo galimybes. Baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus.
40. Universitetinių vientisųjų studijų programa baigiama absolvento žinių ir gebėjimų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą ir baigiamuosius egzaminus.
41. Baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus farmacijos krypties darbus, savarankiškai mokytis ir vykdyti farmacijos tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
42. Universitetinių vientisųjų studijų baigiamojo darbo (projekto) gynimo ir vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties mokslininkų, vientisųjų studijų programą baigusių farmacijos specialistų praktikų, kitų socialinių partnerių atstovų. Bent vienas komisijos narys (rekomenduojama, kad tai būtų komisijos pirmininkas) turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos. Jeigu studijų programoje numatytas baigiamasis egzaminas, tai baigiamojo egzamino komisijos sudėtis turi būti tokia pat kaip ir baigiamojo darbo (projekto) gynimo ir vertinimo komisijos.
43. Studijų programai sėkmingai vykdyti būtina turėti toliau nurodytus reikalavimus tenkinančią materialiąją ir metodinę bazę:
43.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, turi būti šiuolaikiškai įrengtos, jose turi būti įrengta šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;
43.2. laboratorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus. Laboratorinė įranga ir aparatūra, jų lygis turi būti pakankamas studentui išmokti taikyti šiuolaikinius farmacijoje taikomus tyrimų metodus. Koleginių studijų programai vykdyti turi būti įrengtos farmacinės (vaistų) chemijos, vaistų technologijos, farmakognozijos, farmakologijos, mikrobiologijos laboratorijos, aprūpintos įranga ir aparatūra, atitinkančia saugos reikalavimus ir kokybės standartus, ir suteikiančios studentams galimybes įgyti gebėjimų atlikti veikliųjų ir pagalbinių medžiagų, vaistų cheminę ir fizikinę-cheminę, mikrobiologinę analizę, gaminti įvairias ekstemporaliųjų ir pramoninės gamybos vaistų farmacines formas. Vientisųjų studijų programai skirtos laboratorinės įrangos ir aparatūros lygis turi būti pakankamas, kad studentas galėtų išmokti naudoti šiuolaikinius farmacijos veikliųjų medžiagų ir produktų instrumentinės analizės, sintezės, technologijų, biologinių tyrimų metodus. Kiekvienas studentas turi turėti galimybę pasinaudoti šiuolaikiška (modernia) aparatūra tiesiogiai arba per aptarnaujantį personalą bet kurioje laboratorijoje, kuri įtraukta į studijų programos įgyvendinimą;
43.3. bibliotekoje turi būti pakankamai farmacijos ir mokslinės literatūros, vadovėlių, žinynų ir kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis, kurie reikalingi studijų programai įgyvendinti. Biblioteka turi būti aprūpinta kompiuteriais su interneto ryšiu prieigai prie tarptautinių duomenų bazių;
43.4. turi būti pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis, interneto prieiga;