Administracinė byla Nr. I-35-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00049-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 37

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5 punkto ir 18 priedo 1.1. p. pastabos, 1.4, 1.5 p. ir 1.2–1.12 p. pastabos, 1.15 punkto ir 1.15 p. pastabos,

n u s t a t ė:

2018 m. lapkričio 21 d. teisme gautas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5 punkto ir 18 priedo 1.1. p. pastabos, 1.4, 1.5 p. ir 1.2–1.12 p. pastabos, 1.15 punkto ir 1.15 p. pastabos.

Pareiškėjas prašo įvertinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtumą. Įvertinus nurodyto teisės akto turinį, darytina išvada, jog jis yra norminio pobūdžio, taigi pareiškėjas siekia iškelti norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, kad prašoma ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis asociacijos teisinę formą (VĮ Registrų centras duomenimis). Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį dėl administracinių aktų teisėtumo į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu gali kreiptis tik profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Teisėjų kolegija pastebi, kad profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, tai yra asociacijos, steigiamos įstatymo pagrindu, asociacijų nariais yra valstybės kontroliuojamų arba laisvųjų profesijų atstovai, šios asociacijos vykdo įstatyme nustatytas viešąsias funkcijas, narystė dažniausiai būna privaloma. Tokių profesinių asociacijų steigimą nustato, pavyzdžiui, Advokatūros įstatymas, Antstolių įstatymas, Architektų rūmų įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-30-602/2017).

Prie pareiškimo pridėtuose nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įstatuose nurodyta, kad jos nariais gali būti įtariamieji, kaltinamieji, nuteistieji, jų artimieji, šeimos nariai ir kiti asmenys, susiję su kalinamaisiais ir jų teisių gynimu, o pagrindiniai šios organizacijos tikslai – koordinuoti narių veiklą, atstovauti jų interesus bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Iš pareiškime esančios informacijos bei prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad minėta asociacija vienija tam tikrą socialinę grupę, o ne profesiniu pagrindu besijungiančius asmenis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patenka į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą.

Įvertinus į ABTĮ 112–114 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu (pvz., subjektai, nurodyti ABTĮ 112 str. 1 ir 2 d.), arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja (ABTĮ 114 str.). Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti teismas, nagrinėjantis bylą pagal pareiškėjo skundą (ABTĮ 113–114 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, paduodamas skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio grąžintina pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.5 punkto ir 18 priedo 1.1. p. pastabos, 1.4, 1.5 p. ir 1.2–1.12 p. pastabos, 1.15 punkto ir 1.15 p. pastabos.

Skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. lapkričio 19 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius