PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-64

(Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2022 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. T-365

redakcija)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato nepasiturinčių gyventojų kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos (būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų, išlaidų karštam vandeniui kompensacijų (toliau – kompensacijos) ir socialinės pašalpos) ir periodinės, sąlyginės, tikslinės, vienkartinės pašalpos skyrimo, mokėjimo ir atsiskaitymo su paslaugas teikiančiomis įmonėmis tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) ir Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A1-939/1R-324 „Dėl Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Socialinė pašalpa ir periodinės, sąlyginės, tikslinės, vienkartinės pašalpos teikiamos asmenims, Šiaulių mieste deklaravusiems gyvenamąją vietą ar įrašytiems į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje, arba neturintiems deklaruotos gyvenamosios vietos, bet įrodantiems, kad faktiškai gyvena Šiaulių mieste. Kompensacijos teikiamos deklaravusiems gyvenamąją vietą ar būstą nuomojantiems Šiaulių mieste asmenims, raštu sudariusiems su nuomotoju gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravusiems viešajame registre.

4. Piniginę socialinę paramą ir pašalpas Šiaulių miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri yra finansuojama iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

5. Pareiškėjų prašymus dėl piniginės socialinės paramos ir pašalpų (išskyrus vienkartinę pašalpą iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims) skyrimo ar rekomendacijų teikimo (piniginei socialinei paramai išimties tvarka) nagrinėja Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisija (piniginei socialinei paramai išimties tvarka; toliau – Paramos teikimo komisija), sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Paramos teikimo komisija vadovaujasi Paramos teikimo komisijos veiklos nuostatais, patvirtintais Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

6. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme ir Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos apraše pateiktas sąvokas.

II SKYRIUS

KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

7. Dėl Socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo į Savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių (toliau – Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius) kreipiasi asmenys, nurodyti Aprašo 3 punkte.

8. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, asmuo pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą-paraišką, visus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytus dokumentus ir reikiamas pažymas. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.

9. Prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateikiama ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo dienos.

10. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius gautą prašymą-paraišką užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną, prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį, kuriame įrašoma informacija apie trūkstamus dokumentus (jei tokių yra), ir, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nurodo jų pateikimo terminus. Gavus prašymą-paraišką elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, informacija apie trūkstamus dokumentus pateikiama elektroninių paslaugų sistemoje.

11. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius surenka turimą duomenų bazėje kitų valstybės ar savivaldybės įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų informaciją apie pašalpų ir piniginės socialinės paramos gavėjus ir suveda duomenis į Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).

III SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR ATSISKAITYMAS

12. Piniginės socialinės paramos gavėjų pareigos, teisė į piniginę socialinę paramą, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarka (prašymų-paraiškų priėmimo, trūkstamų dokumentų pateikimo, duomenų apie turtą pateikimo, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūros), pagrindai, kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai arba mažinama, vykdomos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka.

13. Piniginę socialinę paramą, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, skiria Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius. Pareiškėjas apie paskirtą arba neskirtą piniginę socialinę paramą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Priėmus sprendimą neskirti piniginės socialinės paramos, sprendime nurodomos neskyrimo priežastys ir sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą pateikusiam pareiškėjui, o Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriuje paliekamos šių dokumentų kopijos.

14. Negrąžinta neteisėtai gauta socialinė pašalpa yra išskaičiuojama iš paskirtos socialinės pašalpos sumos, bet ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

Jei socialinė pašalpa nemokama, skola grąžinama pagal Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus ir skolininko sudarytą skolos grąžinimo grafiką. Nevykdant skolos grąžinimo grafiko, po 3 perspėjimų raštu skola išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Ši procedūra taikoma ir esant skolai už kietojo ar kitokio kuro išlaidų kompensacijas, išskyrus atvejus, kai gavėjas miręs.

15. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis, išrašo pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti.

16. Kiekvienos savaitės pirmąją darbo dieną Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas ir nutrauktas kompensacijas perduoda institucijoms, kurios, vadovaudamosi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kompensacijų skaičiavimą, skaičiuoja kompensacijas.

17. Kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas skaičiuoja AB „Šiaulių energija“.

18. Kompensacijas už geriamojo vandens išlaidas skaičiuoja UAB „Šiaulių vandenys“.

19. Kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos, elektros energija, kietasis ar kitoks kuras, šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas skaičiuoja Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius.

20. Kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kietasis ar kitoks kuras, kompensuojama suma, atitinkanti norminio malkų kiekio kainą.

21. Kompensacijas skaičiuojančios institucijos su Savivaldybės administracija pasirašytose sutartyse nurodytais terminais pateikia Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui duomenis apie apskaičiuotas praėjusio mėnesio kompensacijų sumas.

22. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius mėnesio apskaičiuotų kompensacijų sumas per sutartyse numatytus terminus perveda į įmonių, teikiančių energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį, atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

23. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka sumoka daugiabučio namo butų savininkams, įgyvendinusiems ar įgyvendinantiems valstybės ir (ar) Savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

24. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius pateikia Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyriui ataskaitas apie lėšų piniginei socialinei paramai panaudojimą:

24.1. pasibaigus ketvirčiui – iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 5 dienos;

24.2. pasibaigus ataskaitiniams metams – iki kitų metų pirmojo mėnesio 5 dienos.

IV SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

25. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo 10 iki 25 kalendorinio mėnesio dienos šiais būdais:

25.1. pinigais;

25.2. nepinigine forma (socialinėmis kortelėmis) patiriantiems socialinę riziką bendrai gyvenantiems ar vieniems gyventiems asmenims.

26. Socialinė pašalpa mokama gavėjo pageidaujamu būdu:

26.1. lėšos pristatomos į namus pagal išmokos gavėjo gyvenamąją vietą (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, ligos atveju (pateikus gydytojo pažymą), negalios atveju, kai asmenims nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumas arba nustatyti specialieji poreikiai);

26.2. lėšos pervedamos į socialinės pašalpos gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienio šalyse esančiose mokėjimo įstaigose.

27. Kompensacijos teikiamos tokia tvarka:

27.1. apskaičiuota kompensacijų suma pervedama į fizinių asmenų ar įmonių, tiekiančių energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį, atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;

27.2. kompensacijos už būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą kietuoju ar kitokiu kuru teikiamos piniginėmis lėšomis. Jei nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis ar jų (jo) pajamos ir turtas, kompensacijos išmokamos už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį kito po kreipimosi mėnesio 10–25 dienomis išmokos gavėjo pageidaujamu būdu:

27.2.1. pristatomos į namus pagal išmokos gavėjo gyvenamąją vietą (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, ligos atveju (pateikus gydytojo pažymą), negalios atveju, kai asmenims nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumas arba nustatyti specialieji poreikiai);

27.2.2. pervedamos į kompensacijų gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienio šalyse esančiose mokėjimo įstaigose;

27.3. kompensacijos už būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą, kai naudojamos gamtinės dujos ar elektros energija, teikiamos piniginėmis lėšomis. Apskaičiuotos kompensacijos išmokamos kito mėnesio 10–25 dienomis po išmokos gavėjo atsiskaitymo su gamtines dujas ar elektros energiją teikiančiomis įmonėmis gavėjo pageidaujamu būdu:

27.3.1. pervedamos į gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienio šalyse esančiose mokėjimo įstaigose;

27.3.2. pristatomos į namus pagal išmokos gavėjo gyvenamąją vietą (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, ligos atveju (pateikus gydytojo pažymą), negalios atveju, kai asmenims nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumas arba nustatyti specialieji poreikiai).

28. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą arba faktiškai gyvenamąją vietą, piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.

29. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 euro, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija mažesnė kaip 0,29 euro, socialinė pašalpa ir kompensacijos neišmokamos.

30. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, privalo:

30.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyti asmenys), formas – nepinigine forma ir pinigais. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirto socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos sumą mokėti pinigais;

30.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikti Aprašo 27.1 papunktyje nustatytu būdu;

30.3. socialinę pašalpą 6 mėnesius skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (-as) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą gavus iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

30.4. neteikti 6 mėnesius socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, gavus iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

30.5. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo;

30.6. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

30.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų ir gavus informacijos iš kitų institucijų, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurių pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

31. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius:

31.1. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius), išskyrus gaunančius išankstinę senatvės pensiją ar dirbančius mažiau nei pusę maksimalios darbo laiko trukmės, taip pat savarankiškai dirbančius mažiau nei 10 kalendorinių dienų per mėnesį, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka arba išimties tvarka ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatyta tvarka pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingos veiklos trukmė proporcinga piniginės socialinės paramos dydžiui:

31.1.1. jei piniginės socialinės paramos dydis yra mažesnis nei 0,5 valstybės remiamų 1,1 dydžio pajamų, veiklos trukmė yra 10 valandų per mėnesį;

31.1.2. jei piniginės socialinės paramos dydis nuo 0,5 iki 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, veiklos trukmė yra 20 valandų per mėnesį;

31.1.3. jei piniginės socialinės paramos dydis didesnis nei 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, veiklos trukmė yra 30 valandų per mėnesį;

31.1¹.paskelbto karantino laikotarpiu asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami;

31.2. darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims nemažina socialinės pašalpos dydžio esant bent vienam iš šių atvejų:

31.2.1. jei jie nedirba dėl priežasčių, nurodytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose (įskaitant besimokančius asmenis, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ar pateikusius gydytojo išvadą, kad negali atlikti visuomenei naudingos veiklos);

31.2.2. jei jie Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti (įskaitant atvejus, kai buvo atsisakyta siūlomo darbo su pateisinama priežastimi) arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

31.3. patikrinęs bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašęs buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, priima sprendimus:

31.3.1. dėl socialinės pašalpos skyrimo bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;

31.3.2. dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

31.3.3. dėl piniginės socialinės paramos skyrimo kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių), o kitas iš tėvų (įtėvių) gyvena atskirai ir išlaikymo neteikia;

31.4. socialinę pašalpą skiria tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (-as) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikia ar nutraukia jų teikimą, kol pareigos bus įvykdytos, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų neišnaudoja visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, gauti teisės aktų nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita), socialiniams darbuotojams nesudaro galimybių tikrinti gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo, Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus reikalavimu nedeklaruoja turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas), nedalyvauja Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šių pareigų, socialinė pašalpa ir kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas, kol šios pareigos bus įvykdytos;

31.5. neteikia 3 mėnesius piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukia jos teikimą, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo nedalyvauja Savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

31.6. neteikia 6 mėnesius piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukia jos teikimą, o socialinę pašalpą skiria vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jei darbingo amžiaus darbingas asmuo arba darbingo amžiaus darbingi bendrai gyvenantys asmenys, dirbantys savarankiškai ir (ar) vykdantys nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama (mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo teikiama piniginė socialinė parama), prašyme-paraiškoje nurodo, kad iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, išskyrus atvejus, kai pateikiami dokumentai, pateisinantys veiklos nevykdymą dėl ligos, nėštumo, kito asmens slaugos, mokymosi;

31.7. patikrinęs bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašęs buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikia kompensacijų ar nutraukia jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja, išskyrus asmenis, kuriems nustatytas priežiūros ar slaugos specialusis poreikis, ir jie gyvena pas jį prižiūrintį asmenį arba prižiūrintis asmuo gyvena pas asmenis, kuriems nustatytas priežiūros ar slaugos specialusis poreikis;

31.8. neteikia 3 mėnesius piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukia jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikia ne visą ar neteisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;

31.9. neteikia 3 mėnesius piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukia jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikia ne visą ar neteisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį;

31.10. neteikia 6 mėnesius piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatytą piniginių lėšų normatyvą daugiau kaip 25 procentus;

31.11. neteikia 6 mėnesius piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, išskyrus atvejus, kai turtą asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys perleido (padovanojo) vaikams, anūkams, tėvams, kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui už išlaikymą iki gyvos galvos;

31.12. neteikia 6 mėnesius piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesius nutraukia jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo, išskyrus paveldėtą, gautą dovanų turtą ar įgytą turtą už išlaikymą iki gyvos galvos, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai turtą pareiškėjas ar bendrai gyvenantys asmenys perleido (padovanojo) vaikams, anūkams, tėvams, kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui už išlaikymą iki gyvos galvos;

31.13. esant poreikiui, papildomai apklausia asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrina jų pateiktus dokumentus ir reikalauja papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

31.14. nereikalauja iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę.

32. Pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus ir esant būtinybei, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija teikia rekomendacijas:

32.1. dėl socialinės pašalpos skyrimo, jeigu vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, arba vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų neatitinka bent vienos iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę paramą;

32.2. dėl kompensacijų skyrimo, jeigu išlaidos už būsto šildymą ir už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų neatitinka bent vienos iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę paramą;

32.3. dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo už didesnį, negu nustatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, naudingojo būsto ploto normatyvą;

32.4. dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

32.5. dėl socialinės pašalpos skyrimo, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę paramą: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

32.6. dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo, jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, nedalyvavo svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią Savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir nedalyvauja įgyvendinant šį projektą;

32.7. dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jie trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, kai jie laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, ir buvo nutrauktas piniginės socialinės paramos teikimas;

32.8. dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims Aprašo 31.4–31.12 papunkčiuose nurodytais atvejais.

V SKYRIUS

PERIODINIŲ, SĄLYGINIŲ, TIKSLINIŲ, VIENKARTINIŲ PAŠALPŲ

SKYRIMAS

33. Dėl periodinių, sąlyginių, tikslinių, vienkartinių pašalpų skyrimo asmenys, nurodyti Aprašo 3 punkte, kreipiasi į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių, užpildo prašymą, kuriame išsamiai aprašo savo socialinę padėtį, nurodo aplinkybes, dėl kurių prašo pašalpos, ir pateikia jai skirti reikiamus dokumentus. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos arba, kai pajamos apskaičiuojamos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Nustatytu laiku nepateikus trūkstamų dokumentų, prašymas laikomas nepateiktu, o pateiktų dokumentų originalai grąžinami pareiškėjui.

34. Pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, ir, esant būtinybei, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima sprendimus dėl periodinių, sąlyginių, tikslinių, vienkartinių (išskyrus iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims vienkartinės pašalpos) pašalpų (toliau – pašalpos) skyrimo:

34.1. dėl periodinės pašalpos, neviršijančios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 9 straipsnyje numatyto socialinės pašalpos dydžio, asmenims, kurie gyvena atskirai ir jiems dėl santuokos nutraukimo pradėta taikyti mediacija, o jai pasibaigus pradėtas ištuokos procesas teisme bendru sutarimu ir jie atitinka piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnyje nurodytas sąlygas;

34.2. dėl periodinės pašalpos skyrimo (ne ilgiau kaip 6 mėnesius per metus) asmenims (neįgaliems asmenims, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, trumpalaikiams bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ne ilgiau kaip 1 metus, asmenims, prižiūrintiems ar slaugantiems savo artimą giminaitį), kurių pajamos (socialinė pašalpa į pajamas neįskaitoma) vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį, ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę paramą. Mokama vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims 35 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio, trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio, penkiems ir daugiau asmenų – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio suma;

34.3. dėl periodinės pašalpos (ne ilgiau kaip 6 mėnesius per metus) skyrimo daugiabučio namo butų savininkams, kurie įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) Savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie neturi teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą (apmokama kredito ir palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką), jeigu vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, dviejų bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui, o trijų ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui;

34.4. dėl sąlyginės pašalpos skyrimo asmenims, kurie nuomojasi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir kurių pajamos vienam asmeniui siekia nuo 1 valstybės remiamų pajamų dydžio iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Mokama nustatyto nuomos mokesčio 50 proc. dydžio suma, tik kai gavėjas yra sumokėjęs likusią dalį (ne vėliau nei iki kalendorinių metų pabaigos);

34.5. dėl sąlyginės pašalpos skyrimo asmenims už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Mokama priskaičiuoto mokesčio 50 proc. dydžio suma, tik kai gavėjas yra sumokėjęs likusią dalį ir prašymą pateikia ne vėliau kaip iki kalendorinių metų pabaigos;

34.6. dėl sąlyginės pašalpos skyrimo asmenims, kurie pradėjo gydytis nuo priklausomybės ligų. Mokama ne daugiau kaip vieną kartą per metus iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio suma pagal pateiktą sąskaitą faktūrą;

34.7. dėl sąlyginės pašalpos skyrimo asmenims, kurie dalyvauja visuomenei naudingoje veikloje ne savo gyvenamosios vietos teritorijoje, viešojo transporto išlaidoms apmokėti. Mokama suma iki 0,1 valstybės remiamų pajamų dydžio per mėnesį;

34.8. dėl sąlyginės pašalpos skyrimo asmenims, kai dviejų bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui, o trijų ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui per mėnesį, ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Skiriama vaikų, lankančių kultūros ir sporto centrų, klubų užsiėmimus po pamokų ir neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio) programas, kurias įgyvendina neformaliojo vaikų švietimo mokyklos arba Savivaldybės akredituoti laisvieji mokytojai, kiti švietimo tiekėjai, paslaugoms apmokėti mokslo metais iki 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio kiekvienam vaikui;

34.9. dėl tikslinės pašalpos skyrimo asmenims, kai dviejų bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui, o trijų ir daugiau bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui per mėnesį, ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą. Skiriama vaikų, lankančių kultūros ir sporto centrų, klubų užsiėmimus po pamokų ir neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio) programas, kurias įgyvendina neformaliojo vaikų švietimo mokyklos arba Savivaldybės akredituoti laisvieji mokytojai, kiti švietimo tiekėjai, lavinimo priemonėms įsigyti mokslo metais iki 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio kiekvienam vaikui;

34.10. dėl tikslinės pašalpos skyrimo asmenims, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui įsiskolinimams už būstą (geriamąjį ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas) padengti ar daliai skolos sumokėti, kai skolos susidarė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Mokama suma iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio per kalendorinius metus;

34.11. dėl vienkartinės pašalpos asmens dokumentams tvarkyti, kai asmuo neturi dokumentų ir dėl to negali gauti socialinių garantijų, skyrimo asmenims, kurių pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet ne didesnė nei 0,3 valstybės remiamų pajamų dydžio;

34.12. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims, nedraustiems sveikatos draudimu, apdrausti, kai būtinas gydymas, pateikus pažymą, kad asmuo neturi privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos. Suma, lygi faktinėms išlaidoms, bet ne didesnė nei 1 valstybės remiamų pajamų dydis, pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodytą sąskaitą;

34.13. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims gydymosi išlaidoms kompensuoti ligos atveju (pateikus receptus vaistams įsigyti ir jų apmokėjimo čekius ar gydymo įstaigos išduotą pažymą apie reikalingų medicininių priemonių įsigijimą), mokamiems medicininiams tyrimams atlikti ir mokamoms būtinoms gydymo paslaugoms kompensuoti (pateikus gydytojo siuntimą ir įrodančius dokumentus, kad tyrimai ar paslaugos nėra kompensuojami iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ar dėl jų atlikimo reikia laukti ilgiau nei 2 mėnesius), jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, dėl kurios skyrimo dalimis galima kreiptis ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.14. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims techninės pagalbos ar ortopedijos priemonių išlaidoms kompensuoti, vaikų akinių kompensacijai, pateikus gydymo įstaigos išduotą pažymą ir patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, dėl kurios skyrimo dalimis galima kreiptis ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.15. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo suaugusiųjų akinių kompensacijai, pateikus gydytojo išduotą receptą bei patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.16. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo gydyti siunčiamų asmenų kelionės išlaidoms kompensuoti, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma, kuri yra nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, ar pateikus kelionės bilietus ir siuntimą vykti į gydymo įstaigą, bet ne didesnė nei 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, dėl kurios skyrimo dalimis galima kreiptis ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.17. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinės nelaimės, padariusios žalą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausančiam neapdraustam turtui, gyvenamajam būstui, kuriame asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys deklaruoja gyvenamąją vietą, jei tai yra vienintelis gyvenamasis būstas, jei vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Pateikus priešgaisrinės tarnybos, kitų kompetentingų institucijų išduotas pažymas apie patirtas išlaidas ar patirtus nuostolius, mokama suma iki 16 valstybės remiamų pajamų dydžio;

34.18. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims, kurie gydosi tam skirtose gydymosi ar reabilitacijos įstaigose nuo priklausomybės ar užkrečiamųjų ligų ne trumpiau nei 2 mėnesius, minimaliesiems poreikiams tenkinti, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 2 valstybės remiamų pajamų dydžio, dėl kurios skyrimo dalimis galima kreiptis ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus;

34.19. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims, iki karantino paskelbimo dirbusiems savarankiškai, kurie nedirbo pagal darbo sutartį ir neturėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau neturintiems teisės į Užimtumo tarnybos skiriamą išmoką. Skiriama suma yra lygi minimalaus vartojimo poreikio dydžiui (MVPD);

34.20. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims, auginantiems vaikus, paskelbto karantino metu vienam iš tėvų netekus darbo. Skiriama vienkartinės pašalpos dydžio suma lygi skirtumui tarp minimalaus vartojimo poreikio dydžio (pirmam asmeniui 100 proc. MVPD, antram 80 proc. MVPD, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 70 proc. MVPD) ir asmenų kreipimosi mėnesį gautų pajamų;

34.21. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims (vieniems gyvenantiems neįgaliems asmenims; neįgaliems asmenims, vieniems auginantiems vaikus; bendrai gyvenantiems abiem neįgaliems asmenims, turintiems ne didesnį nei 25 procentų darbingumo lygį ir, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, išnaudojusiems visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes) būtiniausiai buitinei technikai (šaldytuvui, viryklei, skalbimo mašinai) įsigyti (sugedus turėtai), jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, pateikus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus ar išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.22. dėl vienkartinės pašalpos skyrimo asmenims (vieniems ar dviem bendrai gyvenantiems neįgaliems asmenims; asmenims, gaunantiems senatvės pensiją; asmenims, vieniems auginantiems vaikus ir, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, išnaudojusiems visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes) vandentiekio sutvarkymui (po įvykusios vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžių avarijos) apmokėti, pelėsių naikinimo, kaminų, krosnių remonto, elektros instaliacijai įrengti (po įvykusio avarinio gedimo), būtiniausiems remonto darbams (įvykusios avarijos padariniams pašalinti), jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui. Mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, pateikus išlaidas įrodančius dokumentus. Nurodyti dokumentai pašalpai skirti pateikiami ne už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi;

34.23. dėl vienkartinės pašalpos minimaliems poreikiams užtikrinti skyrimo Ukrainos gyventojams, esantiems Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, jeigu jie kreipimosi dėl vienkartinės pašalpos metu faktiškai gyvena Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir yra užsiregistravę Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Vienkartinė pašalpa skiriama vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, nevykdantiems darbinės veiklos Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje narėje ir negaunantiems socialinės pašalpos. Vienkartinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui yra 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP). Bendrai gyvenantiems asmenims pašalpa skiriama taip: pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui 1,1 VRP dydžio, antram bendrai gyvenančiam asmeniui 90 proc. 1,1 VRP, trečiam ir paskesniems gyvenantiems asmenims 70 proc. 1,1 VRP. Dėl pašalpos skyrimo gali kreiptis asmenys, po 2022- 02-24 užsiregistravę Migracijos departamente, iki jiems bus suteikta individuali laikinoji apsauga.

35. Iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims (netaikoma arešto bausmę atlikusiems asmenims) Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius skiria 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienkartinę pašalpą, jeigu asmuo pateikia pranešimo apie asmens paleidimą iš pataisos įstaigos formą, kurioje nurodytas bausmės atlikimo laikas, ir asmuo dėl vienkartinės pašalpos kreipiasi ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Vienkartinė pašalpa iš pataisos įstaigos paleistam asmeniui išmokama per 24 val. nuo prašymo ir reikiamų dokumentų pateikimo dienos, pervedant ją į pašalpos gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienio šalyje esančioje mokėjimo įstaigoje. Jeigu vienkartinės pašalpos mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena (šeštadieniu, sekmadieniu ar švenčių diena), ši pašalpa mokama pirmąją darbo dieną, einančią po nedarbo dienos (šeštadienio, sekmadienio ar švenčių dienos).

36. Pajamos pašalpoms skirti apskaičiuojamos vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 ir 18 straipsniais.

37. Prašymai dėl pašalpų skyrimo, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą vienkartinę pašalpą, apsvarstomi per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos.

38. Pašalpos mokamos šiais būdais:

38.1. pervedamos į pašalpos gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienio šalyse esančiose mokėjimo įstaigose;

38.2. pristatomos į namus pagal išmokos gavėjo gyvenamąją vietą (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, ligos atveju (pateikus gydytojo pažymą ar turint nedarbingumo pažymėjimą), negalios atveju, kai asmenims nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumas arba nustatyti specialieji poreikiai);

38.3. pervedamos į įstaigų, įmonių, teikiančių paslaugas, atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą, išmokų apskaičiavimą ir dokumentų paramai išmokėti parengimą.

Prašymai dėl piniginės socialinės paramos ir pašalpų, pateikti iki Aprašo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

40. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo vykdyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnyje nustatytas pareigas.

41. Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus darbuotojai užtikrina gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai ir pašalpoms gauti duomenų konfidencialumą. Asmens duomenys privalo būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas; OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje taisyklių (toliau – Asmens duomenų tvarkymo taisyklės) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą, nuostatomis.

42. Paramos teikimo komisija prireikus pasitelkia bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnus, seniūnaičius, daugiabučių namų bendrijos pirmininkus ar kitus suinteresuotus asmenis svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo). Šie asmenys privalo vadovautis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje nurodytais piniginės socialinės paramos teikimo principais ir saugoti asmens duomenų paslaptį. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos nepažeidžiant Reglamento, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų tvarkymo taisyklių.

43. Savivaldybės administracijos sprendimai, priimti vykdant Apraše jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

44. Aprašas gali būti keičiamas, pripažįstamas netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

45. Pasikeitus teisės aktų nuostatoms, kuriomis vadovaujantis Aprašas buvo parengtas, ir Apraše nurodytiems Savivaldybės dokumentams, privaloma vadovautis priimtais teisės aktų pakeitimais.

_________________________