DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI PLANO TVIRTINIMO
2017-03-06 Nr. V35-202
Druskininkai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-897 „Dėl Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo tvarkos aprašu:
2. Įpareigoju Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiąjį specialistą civilinei saugai Pasirengimo raupų grėsmei veiksmų planą įtraukti į Druskininkų savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planą.
PATVIRTINTA
Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus
2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V35-202
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO RAUPŲ GRĖSMEI VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Druskininkų savivaldybės pasirengimo raupų grėsmei ir raupų valdymo veiksmų planas (toliau – planas) reglamentuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus, kurie būtų taikomi prieš ir po raupų viruso tyčinio panaudojimo prieš asmenis bei nustačius raupų atvejus Druskininkų savivaldybėje.
2. Šiame plane vartojamos sąvokos:
2.1. A grupės sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję artimą sąlytį (sąlyčio pobūdis „veidu į veidą“ 2 metrų atstumu) su sergančiu raupais asmeniu, – šeimos nariai, asmenys, gyvenantys tose pačiose patalpose, kartu dirbantys, slaugantys, teikę medicinos ar kitokią pagalbą ir t. t. Šiai grupei taip pat priklauso asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti.
2.2. Antrinį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su A grupės sąlytį turėjusiais asmenimis jų privalomo stebėjimo laikotarpiu.
2.3. B grupės sąlytį turėję asmenys – visi kiti sąlytį turėję asmenys, nepriskirti A grupės sąlytį turėjusiems asmenims.
2.4. Didelės rizikos grupės – asmenys, atliekantys asmens, sergančio raupais, stebėjimą ir vykdantys infekcijos plitimo valdymo priemones (asmens sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų darbuotojai, kariai, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnai).
2.5. Nulinė pranešimų sistema – registracijos sistema, kai nenustačius susirgimų, Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai pranešamas nulinis (0) raupų atvejų skaičius.
2.6. Pirminį sąlytį turėję asmenys – asmenys, turėję sąlytį su sergančiu raupais asmeniu užkrečiamuoju laikotarpiu, arba asmenys, turėję sąlytį su daiktais ar medžiaga, kurie galėjo būti užkrėsti. Šie asmenys skirstomi į A ir B grupes, atsižvelgiant į riziką susirgti raupais. Rizika susirgti vertinama atsižvelgiant į sąlyčio pobūdį (artumą) ir trukmę.
2.7. Sąlytį su sergančiu raupais turėję asmenys – pirminį sąlytį turėję asmenys ir antrinį sąlytį turėję asmenys.
2.8. Žiedinė vakcinacijos nuo raupų strategija – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) parengta strategija, kurios pagrindinis principas – ankstyvas raupų atvejų nustatymas ir izoliavimas, aktyvus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas ir jų vakcinacija, stebėjimas ir izoliavimas, nustačius pirmuosius ligos simptomus.
3. Pagal PSO rekomendacijas skiriami tokie raupų grėsmės lygiai:
3.1. 0 raupų grėsmės lygis – žinomų susirgimo raupais atvejų nėra. Tai situacija, kai nėra pranešta, įtariama ar patvirtinta nė vieno raupų atvejo pasaulyje;
3.2. 1 (pirmas) raupų grėsmės lygis – padidėjusi raupų grėsmė pasaulyje, t. y. nustačius tikėtiną raupų atvejį. Kitas padidėjusios raupų grėsmės požymis – informacija apie tai, kad raupų virusas aptiktas ne PSO nustatytose raupų viruso saugojimo vietose ir tikėtina, kad virusas gali būti panaudotas kaip biologinis ginklas. Šis grėsmės lygis gali būti nustatomas atsižvelgus į nacionalinių institucijų ir tarptautinių organizacijų siūlymus ar rekomendacijas taikyti sustiprintą epidemiologinę priežiūrą dėl raupų;
3.3. 2 (antras) raupų grėsmės lygis – vienas patvirtintas raupų atvejis trečiosiose (ne greta Lietuvos esančiose) valstybėse. Šis raupų grėsmės lygis nusako riziką, kad valstybėje gali atsirasti asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiu raupais asmeniu. Rizika priklauso nuo asmenų, per nustatytą laiko periodą atvykstančių iš nesaugių raupų požiūriu teritorijų, skaičiaus. Būtina atsižvelgti į ryšius su gretimomis valstybėmis, kadangi jose gali būti daug sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų;
3.4. 3 (trečias) raupų grėsmės lygis – vienas tikėtinas arba patvirtintas raupų atvejis Lietuvoje arba greta Lietuvos esančioje valstybėje. Yra didelis pavojus, kad valstybėje gali greitai atsirasti sąlytį su sergančiu raupais turėjusių asmenų;
3.5. 4 (ketvirtas) raupų grėsmės lygis – raupų plitimas valstybės viduje, t. y. vietinių raupų atvejų atsiradimas. Tai liudija, kad šis atvejis ilgai buvo nepastebėtas ir (ar) nediagnozuotas, todėl raupų virusas išplito;
3.6. 5 (penktas) raupų grėsmės lygis – nekontroliuojamas raupų plitimas valstybės viduje. Atsiranda tokių atvejų, kurie nebuvo nustatyti ir (ar) gali atsirasti tarpusavyje nesusijusių raupų atvejų keliose valstybės vietovėse. Šis lygis įvardijamas, kai nustatomas raupų viruso plitimas ir nepavyksta kontroliuoti epidemijos.
II SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKA
5. Iš Druskininkų savivaldybės ASPĮ informacija apie įtariamą ar patvirtintą raupų atvejį teisės aktų nustatyta tvarka teikiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento, Druskininkų skyriui.
6. Ligonis nedelsiant Druskininkų savivaldybės GMP transportu hospitalizuojamas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kurioje numatyta hospitalizuoti visus Druskininkų savivaldybės teritorijoje raupais sergančius asmenis.
7. Druskininkų savivaldybės GMP personalas, prieš atveždamas pacientą, nedelsiant telefonu (8 37) 362 502 informuoja VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių (infekcinių ligų korpusas, Baltijos g. 120, Kaunas).
8. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento, Druskininkų skyriaus specialistai išaiškina sąlytį su įtariamu raupų atveju turėjusius asmenis (sudaro vardinį sąrašą), įvertina jų galimo užsikrėtimo riziką ir nustato sąlyčio pobūdį bei kartu su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytoju infektologu organizuoja jų medicininį stebėjimą ir / ar hospitalizavimą (prireikus) ir skiepijimą.
9. Prasidėjus neaiškios kilmės karščiavimui ar atsiradus kitiems panašiems į raupus požymiams, asmuo nedelsiant izoliuojamas ir organizuojamas šio asmens hospitalizavimas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kurioje numatyta hospitalizuoti visus Druskininkų savivaldybės teritorijoje raupais sergančius asmenis.
III SKYRIUS
RAUPAIS SERGANČIŲ ASMENŲ IR TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS TRANSPORTAVIMAS
11. Druskininkų savivaldybės GMP organizuoja asmens pergabenimą į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę adresu Baltijos g. 120, Kaunas, kurioje pagal Pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis, kai dar nėra raupų plitimo grėsmės šalies viduje.
12. Asmenys, kuriems įtariami raupai, į VšĮ Kauno klinikinę vežami Druskininkų savivaldybės GMP transportu. Kviečiant GMP transportą pacientui pervežti, kuriam yra įtariami raupai, Druskininkų savivaldybės GMP ir VšĮ Kauno klinikinei ligoninei būtina pranešti apie įtarimą, kad pacientas serga raupais. Po paciento pervežimo sanitarinis transportas valomas ir dezinfekuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-902 „Dėl Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.
13. Biologinę medžiagą laboratoriniam ištyrimui paima apmokytas dirbti su trečios ir ketvirtos biologinio pavojingumo grupės sukėlėjais VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalas. Biologinės medžiagos su galimais raupų sukėlėjais ėminių pakavimas, ženklinimas ir transportavimas vykdomas vadovaujantis PSO Užkrečiamųjų medžiagų transportavimo 2015–2015 m. taisyklėmis (Guidance on regulations for the Transport of Infectious Substances 2015–2016).
IV SKYRIUS
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS IR PALATOS, KURIOSE BUS HOSPITALIZUOTI RAUPAIS SERGANTYS ASMENYS, IZOLIUOTI IR MEDICINIŠKAI STEBIMI SĄLYTĮ TURĖJĘ ASMENYS
15. Sprendimus dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos organizavimo priima Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. ASPĮ organizuoja asmens pergabenimą į artimiausią ASPĮ, kurioje pagal pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis. Jei raupai diagnozuoti šeimos gydytojo, jo siuntimu tai atlieka GMP ir ligonį veža tiesiai į artimiausią ASPĮ, kurioje pagal Pasirengimo raupų grėsmei planą numatyta hospitalizuoti raupais sergančius asmenis.
16. Druskininkų savivaldybės ASPĮ gydytojai, įtarę, kad pacientas serga raupais, privalo konsultuotis su VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytoju infektologu, nedelsiant pacientą izoliuoti (perkelti į numatytą atskirą kambarį, patalpą, kabinetą) nuo kitų pacientų ar šeimos narių, taikyti standartines, pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“), reikalavimus ir nedelsiant informuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento, Druskininkų skyrių, esant galimybei surinkti informaciją apie sąlytį su sergančiu raupais turėjusius asmenis.
V SKYRIUS
ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
17. Druskininkų savivaldybės ASPĮ, kuriose pagal planą hospitalizuojami raupais sergantys asmenys, turi būti:
17.2. numatytas personalas (sudarytas vardinis sąrašas), kuris dirbs, gydys ir slaugys raupais sergančius asmenis. Šis personalas aprūpinamas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis ir, nustačius atitinkamą grėsmės lygį, paskiepijamas nuo raupų;
17.3. nustatyta ir įstaigos vadovo patvirtinta tvarka, kaip elgtis esant 4 ar 5 raupų grėsmės lygiams bei tvarka, esant dideliam raupų atvejų skaičiui ligoninėje;
18. Druskininkų savivaldybės GMP ir Druskininkų savivaldybės ASPĮ darbuotojai turi naudoti asmenines apsaugines priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 186 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“:
19. Naudojantys asmenines apsaugos priemones privalo laikytis jų apsirengimo ir nusirengimo eiliškumo, asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos ir asmeninių apsauginių priemonių nukenksminimo tvarkos.
VI SKYRIUS
VAKCINACIJOS STRATEGIJA
21. Sprendimą dėl skiepijimo nuo raupų priima Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – SAM ESOC).
22. Raupų vakcina, jei SAM ESOC nenustato kitaip, skiepijama 1 priede nurodytose sveikatos priežiūros įstaigose.
24. Asmens informavimas ir skiepijimas:
24.1. Asmuo, atvykęs į VšĮ Alytaus polikliniką skiepų kabinetą ar kitą vietą, kurioje skiepijama nuo raupų, pirmiausia turi būti informuojamas apie raupus, riziką jais susirgti ir skiepijimus arba jam įteikiama dalomoji informacinė medžiaga.
24.2. Prieš skiepijimą asmenį turi apžiūrėti ir apklausti gydytojas, kuris įvertina jo sveikatos būklę. A grupės sąlytį turėjusiems asmenims kontraindikacijų skiepams nuo raupų nėra. Jei A grupės sąlytį turėjusiam skiepijamam asmeniui nustatyta sunki odos liga arba imunosupresinė būklė, jam gali būti skiriamas ir raupų imunoglobulinas, siekiant išvengti nepageidaujamos reakcijos į skiepus.
24.3. Jei asmuo gali būti skiepijamas nuo raupų, jis užregistruojamas registracijos žurnale ir užpildoma ambulatorinė asmens sveikatos istorijos forma Nr. 025/a, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“. Asmeniui įteikiama sutikimo skiepytis forma, kurią jis turi perskaityti ir pasirašyti.
24.4. Paskiepytam asmeniui paaiškinama, kaip jis turi prižiūrėti skiepo vietą, įteikiama informacinė medžiaga (2 priedas).
25. Paskiepyto asmens skiepo vieta įvertinama ne anksčiau kaip po 7 dienų, jam atvykus į ASPĮ, skiepijančią nuo raupų, arba kitą nurodytą vietą ar įstaigą. Skiepo vietą taip pat gali įvertinti slaugytoja, atvykusi į namus. Registracijos žurnale pažymima apie atliktą skiepo vietos įvertinimą. Asmuo, kuriam nepasireiškė atsakas į vakciną, po 3 dienų turi būti pakartotinai paskiepytas.
26. Skiepijimo procedūra vertinama kaip sėkminga, jei po 3 dienų susiformuoja papulė. Paskiepijus raupų vakcina, vystosi tipinis atsakas į raupų vakciną:
Druskininkų savivaldybės pasirengimo
raupų grėsmei veiksmų plano
1 priedas
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, KURIOSE BUS ATLIEKAMI SKIEPIJIMAI NUO RAUPŲ, SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Raupų grėsmės lygis |
Įstaigų, kuriose bus atliekami skiepijimai nuo raupų, pavadinimai |
| 1. |
1 raupų grėsmės lygis |
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė |
| 2. |
2 raupų grėsmės lygis |
VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (skiepijami asmenys iš Kauno ir Marijampolės apskričių) |
| 3. |
3 raupų grėsmės lygis |
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė VšĮ Kauno klinikinė ligoninė VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Šiaulių centro poliklinika VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras VšĮ Alytaus poliklinika |
| 4. |
4 raupų grėsmės lygis |
Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir visose iš anksto teritorijos Pasirengimo raupų grėsmei plane numatytuose skiepijimo centruose |
| 5. |
5 raupų grėsmės lygis |
Skiepijimai nuo raupų atliekami sveikatos priežiūros įstaigose, numatytose esant 3 raupų grėsmės lygiui, ir visose iš anksto teritorijos Pasirengimo raupų grėsmei plane numatytuose skiepijimo centruose |
____________________________________________
Druskininkų savivaldybės pasirengimo
raupų grėsmei veiksmų plano
2 priedas
SKIEPO NUO RAUPŲ VIETOS PRIEŽIŪROS ATMINTINĖ
1. Raupų vakcinoje yra artimas raupų sukėlėjui virusas, todėl paskiepyto asmens organizme susidaro imunitetas nuo raupų. Raupų vakcina yra saugi ir efektyvi, tačiau virusas gali išplisti iš skiepo vietos prieš jai užgyjant ar liečiant užterštą tvarsliavą, drabužius ir kt., liečiant kitas kūno vietas. Skiepo vietą dažnai niežti, norisi ją trinti, kasyti ir liesti, todėl virusas dažniausiai išplinta į skiepyto asmens akis ir genitalijas.
2. Didžiausią susirūpinimą paskiepyto asmens artimiesiems, turintiems artimą sąlytį, kelia tai, kad virusas gali išplisti iš skiepo vietos, sukeldamas kitiems asmenims, ypač vaikams, bėrimą, karščiavimą, galvos ir viso kūno skausmą. Tai gali atsitikti artimą sąlytį su paskiepytu asmeniu turėjusiems asmenims, kai nepakankamai prižiūrima skiepo vieta ir nesilaikoma higienos reikalavimų.
3. Kad būtų sumažinta viruso išplitimo rizika, paskiepyti asmenys turi laikytis atsargumo priemonių:
3.1. Skiepo vietą užklijuoti pleistru su marlės įdėklu. Tvarstį laikyti tol, kol susidaręs šašas nukris savaime.
3.2. Vilkėti palaidinę, kuri uždengia skiepo vietą.
3.3. Tvarstį keisti kas 1–3 dienas.
3.4. Po tiesioginio sąlyčio su tvarsčiu plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu ar valyti specialiais alkoholiniais geliais ar putomis.
3.5. Skiepo vietą prieš maudantis uždengti vandeniui nepralaidžiu tvarsčiu, o išsimaudžius – užklijuoti pleistru su marlės įdėklu.
3.6. Panaudotą tvarstį ir nukritusį šašą dėti į sandarų plastikinį maišą ir pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo skiepyta.
3.7. Nenaudoti orui nepralaidaus tvarsčio, kuris gali sukelti šašo suminkštėjimą ir priešlaikinį nukritimą, skiepo vietos netepti jokiais tepalais ar kremais, nekasyti ir nekrapštyti.
3.8. Neliesti skiepo vietos ir daiktų, kurie gali būti užteršti virusu nuo skiepo vietos (tvarsčių, rankšluosčių, drabužių, plaušinių ir kitų daiktų, kuriuos naudojo paskiepytas asmuo).
3.9. Atsitiktinai palietus skiepo vietą ar daiktus, kurie galėjo būti užteršti virusu, reikia nedelsiant nusiplauti rankas šiltu vandeniu su muilu.
3.10. Miegant vienoje lovoje su paskiepytu asmeniu, būtina, kad jis skiepo vietą užklijuotų pleistru su marlės įdėklu. Asmuo turi apsivilkti marškinius ar pižamą, kurie uždengtų skiepo vietą.
3.11. Skiepyto asmens naudotus drabužius, rankšluosčius, patalynę ir kt., kurie galėjo būti užteršti išskyromis iš skiepo vietos, laikyti atskiroje skalbinių dėžėje. Skalbti šiltame vandenyje su detergentais ir (ar) balikliais. Po to kruopščiai nusiplauti rankas.
4. Atsargumo priemonių reikia laikytis tol, kol skiepo vietoje susidarys šašas ir jis savaime nukris (po 2–3 savaičių).
_________________________