Administracinė byla Nr. I-4-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00091-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 4.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio, Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovui advokatui Gyčiui Kuncevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 74 ir juo patvirtintų Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklių, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 75 ir juo patvirtintų Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašo bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymo ir privalomosios formos, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 77 ir juo patvirtinto Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašo, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 79 ir juo patvirtinto Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatų teisėtumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 74 ir juo patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 75 ir juo patvirtinti Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašas bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymas ir privalomoji forma, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 77 ir juo patvirtintas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 79 ir juo patvirtinti Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatai, kiek jie priimti tokios kompetencijos neturinčio subjekto – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir Transporto kodeksas) 19 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 3 punktui, 18 straipsnio 1 daliai, taip pat, kiek juose nenustatytas asmenų pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą įgytos specialiosios motorinės vandens transporto priemonės valdymo teisės išsaugojimo teisinis reguliavimas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas pateikė tokius argumentus:
1.1. Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Transporto saugos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. Taigi įstatymų leidėjas šia kodekso norma delegavo viešojo administravimo funkciją, susijusią su burinių jachtų laivavedžių diplomavimu, asociacijai Lietuvos buriuotojų sąjunga (toliau – ir LBS), suteikdamas jai ir teisėkūros subjekto teises šioje viešojo administravimo srityje.
1.2. LBS 2001 m. vasario 7 d. priėmė Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisykles, kurios buvo suderintos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir galiojo iki 2018 m. sausio 1 d. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos Taisyklės, kurias vienasmeniškai priėmė ir patvirtino LBS prezidentas savo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 74. Po šių taisyklių įsigaliojimo buvo priimti ir kiti norminiai teisės aktai, detalizuojantys Taisyklių taikymą, kurie taip pat buvo priimti ir patvirtinti LBS prezidento įsakymais. Išanalizavus poįstatyminių norminių teisės aktų priėmimo ir paskelbimo tvarką akivaizdu, kad jie buvo priimti, pasirašyti ir paskelbti vieno asmens – LBS prezidento, tuo akivaizdžiai viršijant savo kompetenciją, nustatytą LBS įstatuose, dėl to minėti teisės aktai yra neteisėti.
1.3. Vadovaujantis Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalimi, įstatymų leidėjas teisėkūros subjekto teisę suteikė būtent Lietuvos buriuotojų sąjungai, kaip juridiniam asmeniui, o ne personaliai šios organizacijos vadovui. Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės aktus priima teisės aktų tam įgalioti subjektai. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Įstatymų leidėjas skiria itin didelį dėmesį teisiniam preciziškumui jo nustatomame teisėkūros teisiniame reguliavime. Teisės aktas, išleistas tokios teisės neturinčio subjekto, a priori, net nevertinant jo turinio, yra niekinis ir naikintinas, nes griauna vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
1.4. Galiojančių LBS įstatų 9 ir 10 punktuose įtvirtinta LBS valdymo organų sistema ir kompetencija. Kolegialus LBS valdymo organas yra LBS taryba (toliau – ir Taryba), renkama suvažiavimo 4 metų kadencijai, kurią sudaro 9 nariai: LBS prezidentas (toliau – ir Prezidentas) ir dar 8 renkami asmenys (10.1 p.), o vienasmenis LBS valdymo organas yra Prezidentas, renkamas suvažiavimo 4 metų kadencijai (9.1 p.). LBS įstatų 10.5.1 papunktyje nustatyta, kad Taryba sprendžia visus klausimus dėl sąjungos veiklos, išskyrus tuos, kurie priskirti suvažiavimui. LBS įstatų 10.5.7 papunktyje aiškiai įtvirtinta išimtinė Tarybos teisė spręsti buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus, kuri ir turėjo būti įgyvendinta, Tarybai priėmus sprendimus dėl Taisyklių ir kitų su jomis susijusių aktų patvirtinimo, kuriuos pagal kompetenciją pasirašytų Prezidentas. Nei šiame, nei kituose LBS įstatų punktuose nėra numatyta, kad Taryba galėtų kurią nors savo kompetencijos dalį perduoti vienasmeniam LBS valdymo organui – Prezidentui. Prezidento kompetencija apibrėžta LBS įstatų 9 punkte. Nė viename iš šio punkto papunkčių nėra numatyta, kad Prezidentas galėtų vienasmeniškai priimti poįstatyminius norminius teisės aktus. Prezidento funkcijos iš esmės yra organizacinės-reprezentacinės, kurios nesuponuoja prielaidos prezidentui vienasmeniškai spręsti LBS veiklos klausimus, net nekalbant apie norminių teisės aktų leidybą.
1.5. Norminio teisės akto priėmimas teisėkūros teisę turinčio juridinio asmens valdymo organo, kuris pagal kompetencijų pasiskirstymą neturi teisės priimti norminius teisės aktus, laikytinas niekiniu veiksmu, nesukeliančių teisinių pasekmių. Ginčijami Prezidento įsakymai neatitinka teisinio reguliavimo tikrumo reikalavimo, nes jie nesukuria teisėto teisinio reguliavimo, klaidina žmones vien būdami Teisės aktų registre, juolab kad ši paslauga (specialiosios burinio laivo valdymo teisės suteikimas) yra vieša ir teikiama bet kokiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo narystės LBS. Tai kas suponuoja prielaidą, kad tokie asmenys, pasitikėdami oficialiu teisės akto statusu, bus klaidinami.
1.6. Nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės numatė, kad asmeniui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą buvo suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorlaivį. Nuo 1994 m. iki 2001 m. galioję Jachtų vadų kvalifikacijos suteikimo nuostatai, kurių pagrindu kvalifikacinius dokumentus išduodavo Vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcija, taip pat nustatė, kad asmeniui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorinį laivą. Šią specialiąją teisę per Lietuvos buriuotojų sąjungą įgijo apie 4 000 asmenų. Akivaizdu, jog rengiant paskutines Taisykles ir nutarus atsisakyti ateityje kartu su teise valdyti burinę jachtą suteikti kitą specialiąją teisę – valdyti motorinę vandens transporto priemonę, turėjo būti išspręstas klausimas dėl tokios specialiosios teisės išsaugojimo asmenims, ją teisėtai įgijusiems prieš tai galiojusio teisės akto pagrindu. Naujųjų Taisyklių projekte ilgą laiką buvo įtraukta nuostata apie šios teisės išsaugojimą, tačiau galutiniame variante to nebeliko. Ginčijamo Prezidento įsakymo 3 punkte nurodoma, kad Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos buriuotojų sąjungos 2001 m. vasario 7 d., netenka galios nuo šio įsakymo įsigaliojimo 2018 m. sausio 1 d. Ginčijamas įsakymas ir juo patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, nenumatydamos asmenų teisėtai įgytos specialiosios teisės valdyti atitinkamos vandens talpos motorinę vandens transporto priemonę perkėlimo į naujai išduodamus kvalifikacinius dokumentus ar turimų dokumentų galiojimo išlaikymo kartu su naujaisiais, ne tik kad be teisėto pagrindo panaikina asmenų teisėtai įgytą specialiąją teisę, bet ir pažeidžia imperatyviąsias įstatymų normas. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
1.7. Taigi akivaizdu, jog neginčijamai iškyla legislatyvinės omisijos požymiai toje dalyje, kiek nenustatytas asmenų pagal prieš tai galiojusias taisykles įgytos vandens motorinės transporto priemonės valdymo teisės išsaugojimo teisinis reguliavimas. LBS turi teisę atsisakyti ruošti ir išduoti liudijimus dėl papildomos specialiosios vandens motorinės transporto priemonės valdymo teisės. Tačiau LBS negali panaikinti pačios jos suteiktos tokios teisės, asmenų teisėtai įgytos pagal galiojusį teisinį reguliavimą. Iš to kyla LBS prievolė keičiant taisykles ir atsisakant ruošti ir išduoti liudijimus dėl papildomos specialiosios vandens motorinės transporto priemonės valdymo teisės, sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios jau turimos teisės išsaugojimą.
II.
2. Atsakovas Lietuvos buriuotojų sąjunga atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kvestionuojamus teisės aktus pripažinti teisėtais, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išdėsto tokius argumentus:
2.1. Priimant byloje tiriamus teisės aktus buvo tinkamai įgyvendinta Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalies normomis LBS suteikta legislatyvinė diskrecija, o šių aktų normos laikytinos tinkamo teisėkūros subjekto valios teisinės išraiškos forma. Pareiškimo motyvai dėl tariamai netinkamo teisėkūros subjekto grindžiami išimtinai formalaus pobūdžio aplinkybe, neturinčia teisinės reikšmės byloje tiriamų teisės aktų teisėtumui. Priimant tiriamus teisės aktus LBS laikėsi visų norminiais teisės aktais numatytų teisės aktų projektų rengimo, derinimo, priėmimo ir paskelbimo Teisės aktų registre procedūrų. Pareiškimo motyvai yra abstraktūs, nesusieti su individualia ginčo situacija ir nepagrindžia pareiškėjo keliamų abejonių ginčijamų teisės aktų teisėtumu.
2.2. LBS veikė Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalies normomis jai suteiktos legislatyvinės diskrecijos ribose ir tinkamai vykdė jai deleguotas administracinio reglamentavimo funkcijas, nustatant teisės valdyti burinę jachtą įgijimo tvarką. Priimtais teisės aktais įtvirtintas teisinis reguliavimas nesiaurina iki jo įsigaliojimo teisę valdyti burinę jachtą įgijusių asmenų specialiosios teisės apimties ir juo labiau šios teisės nepanaikina. Pareiškimo išvada apie tariamą legislatyvinę omisiją grindžiama iš esmės klaidingu teisinio reguliavimo turinio aiškinimu, suponuojančiu jokiomis Lietuvos Respublikos įstatymų ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis nenumatytą LBS priskirtų viešojo administravimo funkcijų bei veiklų išplėtimą.
2.3. Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalyje nėra imperatyviai nustatyta, kas konkrečiai – Taryba, Prezidentas ar bet koks kitas LBS įgaliotas asmuo turi įgaliojimus ir teisę pasirašyti LBS tvirtinamus teisės aktus ir taip išreikšti valstybės valią dėl LBS deleguotoje viešojo administravimo srityje sukuriamų teisės normų. Todėl esminę reikšmę turi nustatymas, ar tiriamuose teisės aktuose buvo išreikšta būtent LBS valia (kaip numatyta Transporto kodekso 19 str. 4 d.), ar Prezidento vienasmenė valia (kaip teigiama pareiškime). LBS patvirtina, kad nei vienas iš tiriamų teisės aktų Prezidento nebuvo priimtas vienasmeniškai. Šiuose teisės aktuose išreikšta būtent LBS įgalioto organo, bet ne asmeninė Prezidento valia: LBS įstatų 10.5.7 punkte įtvirtinta Tarybos teisė spręsti buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus, šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas, todėl ginčas dėl jos byloje nekeliamas; vadovaujantis LBS įstatų 10.4 punktu, Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas; remiantis Tarybos darbo reglamento 11.2 punktu, Taryba nagrinėja ir vertina su LBS veikla susijusių teisės aktų projektus, priima sprendimus pritarti jiems ir teikia juos tvirtinti Prezidentui; Prezidentas, turėdamas šiuos suteiktus įgaliojimus, teikė ir teikia derinti teisės aktų projektus suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valdomoje Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, pasirašydamas atitinkamus dokumentus (lydraščius), o suderinus teisės aktų projektus LBS arba su suinteresuotomis institucijomis, juos pasirašo (būtinus paskelbti – paskelbia Teisės aktų registre).
2.4. Būtent preciziškai laikantis ankščiau nurodytos LBS teisės aktų leidybos tvarkos buvo parengti, suderinti, patvirtinti ir paskelbti byloje tiriami teisės aktai. Šių teisės aktų projektus nagrinėjo, vertino ir savo sprendimais jiems pritarė Taryba, kas reiškia, kad šiais aktais buvo išreikšta tinkamo teisėkūros subjekto valia: Prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 74 patvirtintoms Taisyklėms buvo pritarta Tarybos 2017 m. rugpjūčio 5 d. protokolo sprendimu Nr. 1, kurių projektas po pritarimo buvo teikiamas derinti ir suderintas su Lietuvos transporto saugos administracija (tuometinė Lietuvos saugios laivybos administracija), kaip to reikalauja Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalis; kitiems kvestionuojamiems aktams taip pat buvo pritarta Tarybos protokolais.
2.5. Nei ankstesnės redakcijos, nei byloje tiriamos redakcijos Taisyklės nenustatė pareiškime nurodytos specialiosios teisės valdyti atitinkamos vandens talpos motorinę vandens transporto priemonę (motorinį pramoginį laivą) įgijimo pagrindų ir tvarkos, o jų pagrindu asmenims nebuvo suteikta pareiškėjo minima specialioji teisė. Toks pareiškime pateiktas vertinimas grindžiamas klaidingu teisinio reguliavimo turinio traktavimu, suformuotu plečiamai aiškinant viešosios teisės normas. LBS ne tik neturi pareigos, bet ir teisės nustatyti pareiškime minimo teisinio reguliavimo, nes tokios kompetencijos jai nesuteikia joks teisės aktas. Traktuojant priešingai, LBS būtų verčiama veikti ultra vires, kas suponuotų vėliau jos priimtų individualių administracinių sprendimų panaikinimo pagrindą. LBS visada vykdė kvalifikacijos dokumentų išdavimą tik burinių jachtų laivavedžiams, kurios gali būti valdomos dviem būdais: burėmis (esant vėjui) arba motoru (kai vėjo nėra). LBS išduodamuose kvalifikacijos dokumentuose įrašas apie motorinį variklį (kuris buvo daromas pareiškime minimų ankstesnės redakcijos taisyklių pagrindu) atspindėjo tik burinės jachtos valdymo atvejį, kai nėra vėjo, suteikiant teisę naudotis motoriniu varikliu būtent burinėje jachtoje, o ne motoriniame laive. Išduodant naujus ar keičiant anksčiau išduotus laivavedžio kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus pagal byloje tiriamos redakcijos Taisykles, asmenims bus suteikiama arba išlaikoma tokios pačios apimties teisė – valdyti burines jachtas, valdomas tiek burėmis, tiek motoru. Šiuo atveju teisė valdyti laivą apsprendžiama laivo klasifikacija – burinė jachta. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai yra rengiami vadovaujantis ne Taisyklėmis, o Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. LBS vykdant teisės aktais jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir taikant byloje tiriamos redakcijos Taisykles, nebuvo, nėra ir nebus atimta ar kitaip apribota teisės aktų nustatyta tvarka asmenų įgyta specialioji teisė valdyti motorinį pramoginį laivą (ne burinę jachtą).
3. Lietuvos transporto saugos administracija nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir mano, kad nėra jokio pagrindo jį tenkinti.
3.1. Dėl netinkamo teisėkūros subjekto nurodo, jog kvestionuojami teisės aktai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų. Dėl neteisėtai panaikintos specialiosios teisės išdėsto, jog nuo 2001 m. vasario 7 d. galiojusiose taisyklėse asmeniui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą suteikiama teisė valdyti tam tikros talpos motorlaivį buvo susieta su teise būti burinės jachtos škiperiu ir nebuvo savarankiška.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje prašoma ištirti, ar Lietuvos buriuotojų sąjungos (toliau – ir LBS, Sąjungos) prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 74 ir juo patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 75 ir juo patvirtinti Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašas bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymas ir privalomoji forma, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 77 ir juo patvirtintas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 79 ir juo patvirtinti Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatai, kiek jie priimti tokios kompetencijos neturinčio subjekto – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 19 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 3 punktui, 18 straipsnio 1 daliai.
5. Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 74 ir juo patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės tiek, kiek jose nenustatytas asmenų pagal ankstesnį Taisyklėse galiojusį teisinį reguliavimą įgytos specialiosios motorinės vandens transporto priemonės valdymo teisės išsaugojimo teisinis reguliavimas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi ginčijama ne tai, kas nustatyta, o tai, kas nenustatyta ginčijamu įsakymu patvirtintose Taisyklėse, kitaip tariant, pareiškėjas prašo tirti legislatyvinę omisiją, kurią draudžia Konstitucija, įstatymai.
6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl, be kita ko, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Taigi pagal nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kaip vienintelėje ir galutinėje instancijoje, nagrinėjamos bylos dėl asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Tokių bylų pradėjimui ir nagrinėjimui taikomos bendrosios procesą administraciniame teisme reglamentuojančios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos ir specialiosios Administracinių bylų teisenos įstatymo normos, skirtos pareiškimams (prašymams) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112–119 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-22-520/2017).
Dėl Taisyklių priėmimo
7. Pareiškėjas, teigdamas, kad tiriami teisės aktai yra priimti kompetencijos juos priimti neturinčio subjekto – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento, mano, kad tiriami teisės aktai yra priimti LBS prezidento, nes jis juos pasirašydamas patvirtino.
8. Sprendžiant, ar ginčijami teisės aktai pagal priėmimo tvarką pareiškėjo ginčijamu aspektu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia turi patikrinti, ar tiriamus teisės aktus priėmė Prezidentas, kitaip tariant, išsiaiškinti, koks subjektas priėmė Taisykles ir kitus pareiškėjo nurodytus teisės aktus.
9. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja tam tikrų joje nurodytų santykių reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų, inter alia Vyriausybės, išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatyme nustatyti ir tai, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos įstatymų leidyboje tokia teisėkūros praktika, kai įstatyme yra nustatoma, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, yra gana plačiai paplitusi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir – tam tikra apimtimi – per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 20 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Įgaliojimus vykdyti tam tikras valstybės funkcijas per kitas (ne valstybės) institucijas, pavedant konkrečiai profesinei organizacijai reglamentuoti tam tikrus santykius, išsaugant atitinkamą kontrolę, nedraudžia ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujos profesijų reglamentavimo nuostatas.
10. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas; ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Jeigu priimant poįstatyminius teisės aktus nepaisoma teisės aktų hierarchijos, t. y. nesilaikoma aukštesnės galios teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas).
11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) numatyta, jog tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą; pagal to paties straipsnio 6 dalį, viešojo administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus. Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio (2014 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. XII-903 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymais (1 p.).
12. Iš Transporto kodekso nuostatų matyti, jog pirmą kartą Lietuvos buriuotojų sąjungos kompetencija tvirtinti Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisykles nustatyta 2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymu Nr. VIII-1900. Lietuvos buriuotojų sąjungos kompetenciją vidaus vandens transporto reguliavimo srityje apibrėžia Vidaus vandenų transporto kodekso 19 straipsnis, kurio 4 dalyje (2010 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XI-891 redakcija) numatyta, jog „burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga“. Taigi byloje ginčijamų Taisyklių priėmimo pagrindas – Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Sąjungai, suderinus su Lietuvos saugios laivybos administracija, pavesta tvirtinti Taisykles. Atitinkamai Sąjunga vykdo įstatymuose (Transporto kodekso 19 str. 4 d.) nustatytas funkcijas vidaus vandens transporto reguliavimo srityje – išduoda burinių jachtų laivavedžių diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus, kitaip tariant – atlieka valstybės patikėtas viešąsias funkcijas (taip pat žr. šio Sprendimo 9 punkte nurodytus Konstitucinio Teismo aktus bei Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą dėl privalomos atestuotų architektų narystės profesinės savivaldos asociacijoje). Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas neabejoja Sąjungos teise priimti byloje ginčijamas Taisykles.
13. Vertinant Taisyklių priėmimo procesą, būtina išsiaiškinti, kokia yra lingvistinė Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos „tvirtinti“ („Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisykles, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga“) prasmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas.
14. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, viena iš žodžio tvirtinti reikšmių yra „parašu, antspaudu žymėti tikrumą“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, viena iš žodžio tvirtinti reikšmių – teigti, tikinti, liudyti, o žodžiai „tikinti“, „patikinti“, „įtikinti“ pagal šį žodyną reiškia užtikrinti, tvirtai pasakyti, teigti, esant tinkamą. Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, sąvoka „tvirtinti“ nagrinėjamos bylos kontekste vienu atveju gali reikšti – pripažinti teisės akto projekto tikrumą, o kitu atveju gali reikšti teisės akto parengimą, priėmimą, kurį priėmęs subjektas laiko jį tinkamu tvirtinti.
15. Transporto kodekse nenustatyta, koks konkretus LBS valdymo organas priima ar tvirtina minėtas Taisykles.
16. Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu aptarti, kokios yra teisėkūros stadijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos šios teisėkūros stadijos: teisėkūros iniciatyvos pareiškimas (1 p.); teisės akto projekto rengimas (2 p.); teisės akto priėmimas (3 p.); teisės akto pasirašymas ir paskelbimas (4 p.). Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisės aktus priima teisės aktų tam įgalioti subjektai, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, teisės akto priėmimas ir jo pasirašymas bei paskelbimas yra skirtingos teisėkūros stadijos, kuriose gali dalyvauti skirtingi subjektai. Atsižvelgdama į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas teisėkūros stadijas, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalyje numatyta Taisyklių suderinimo su Lietuvos saugios laivybos administracija, pritarimo Taisyklėms procedūros laikytinos teisės akto priėmimo stadija, o teisės akto pasirašymas ir paskelbimas yra baigiamoji procedūra, kurios metu pasirašomas ir skelbiamas tas teisės aktas, kurį priėmė įgaliojimus jį priimti turintis subjektas.
17. LBS pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos įstatus (Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gegužės 5 d.) (toliau – ir Įstatai) yra asociacija, savanoriškos narystės pagrindu vienijanti fizinius ir juridinius asmenis, propaguojančius, skatinančius, praktikuojančius ir remiančius buriavimą Lietuvoje (1.2, 1.3 p.). Sąjunga įsteigta bendriesiems Sąjungos narių poreikiams ir tikslams tenkinti ir įgyvendinti, siekiant propaguoti ir skatinti buriavimą, sukurti kuo palankesnes sąlygas buriavimo plėtrai Lietuvoje (Įstatų 2.1 p.).
18. Įstatų 7.1 punkte numatyta, jog Sąjungos aukščiausiasis organas yra Sąjungos narių suvažiavimas. Sąjungos valdymo organai yra Prezidentas ir Taryba. Sąjungoje veikia Generalinis Sekretorius ir Garbės teismas. Kontrolės funkcijas Sąjungoje atlieka Revizijos komisija. Pagal Įstatų 9.1 punktą, Prezidentas yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas, renkamas Suvažiavimo 4 metų kadencijai. Įstatų 9.2 punkte apibrėžti Prezidento įgaliojimai: atstovauja Sąjungai (9.2.1 p.); sudaro Sąjungos vardu sandorius (9.2.2 p.); šaukia Tarybos posėdžius (9.2.3 p.); pirmininkauja Tarybos posėdžiams (9.2.4 p.); tvirtina Tarybos posėdžių darbotvarkę (9.2.5 p.); vadovauja Sąjungos generaliniam sekretoriui ir viceprezidentams (9.2.6 p.); sudaro darbo sutartis su Sąjungos darbuotojais (9.2.7 p.). Įstatų 10.1 punkte numatyta, jog Taryba yra kolegialus Sąjungos valdymo organas, renkamas Suvažiavimo 4 metų kadencijai. Tarybą sudaro 9 nariai: Prezidentas ir dar 8 renkami asmenys; 10.4 punkte nustatyta, jog Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas Tarybos darbo reglamentas. Pagal Įstatų 10.5.7 punktą, Taryba sprendžia buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus.
19. Nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (1 d.); valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, atsako už asociacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir asociacijos veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą visuotiniam narių susirinkimui, skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą, organizuoja savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip (2 d.); jeigu asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, asociacijos įstatuose turi būti nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija (3 d.).
20. Apibendrinant pirmiau nurodytas LBS įstatų nuostatas, Asociacijų įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas bylai aktualiu aspektu, pažymėtina, kad LBS prezidentas yra vienasmenis Sąjungos valdymo organas, jis atstovauja Sąjungai, vadovauja Sąjungos generaliniam sekretoriui ir viceprezidentams. Taryba, kurią, įskaitant Prezidentą, sudaro 9 nariai, yra kolegialus Sąjungos valdymo organas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį asociacijos įstatuose turi būti nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija ir nagrinėjamu atveju LBS įstatų 10.5.7 papunktyje nustatyta, kad Taryba sprendžia buriuotojų kvalifikacijos ir diskvalifikacijos klausimus, o Taisyklėse reglamentuojami, be kita ko, buriuotojų kvalifikacijos santykiai, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad kolegialus valdymo organas – Taryba turi teisę ir pareigą priimti Taisykles (įskaitant pritarimą joms ir suderinimą su Lietuvos saugios laivybos administracija) pagal jos nustatytą Tarybos vidaus darbo tvarką, nepažeidžiant Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalies, kurioje, kaip minėta, be kita ko, nustatyta, kad diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
21. Pirmiau aptarta procedūra, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vertintina kaip teisės akto priėmimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį teisės aktus priima teisės aktų tam įgalioti subjektai. Nagrinėjamu atveju subjektas, turintis kompetenciją (įgaliotas subjektas) priimti Taisykles, yra Taryba, o ne LBS prezidentas. Tai, jog Taryba laikytina Sąjungos valdymo organu, kompetentingu priimti Taisykles, pareiškėjas abejonės pareiškime teismui nekėlė.
22. Vertinant, koks subjektas turi teisę pasirašyti Tarybos priimtas Taisykles, pažymėtina, kad, kaip minėta, Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalies nuostatos expressis verbis nenurodo, koks konkretus valdymo organas pasirašo LBS priimtas Taisykles. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad LBS prezidentas yra vienas iš asociacijos valdymo organų ir pagal Asociacijų įstatymo 9 straipsnį valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, būtent jis turi teisę pasirašyti Tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, nustatyta tvarka priimtas Taisykles.
23. Išplėstinė teisėjų kolegija pagal LBS pateiktus duomenis (atsakovo pateiktų dokumentų 5 priedas) nustatė, jog Taisyklių priėmimo tvarka buvo tokia: Taisyklėms Taryba pritarė 2017 m. rugpjūčio 5 d. LBS tarybos protokolo sprendimu Nr. 1. Iš minėto protokolo matyti, jog Taisyklių projektas po pritarimo 2017 m. rugpjūčio 5 d. buvo teikiamas derinti tuometinei Lietuvos saugios laivybos administracija – pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Lietuvos saugios laivybos administracija 2017 m. lapkričio 20 d. raštu suderino 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 77 Lietuvos buriuotojų sąjungos pateiktą Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklių projektą (6 priedas; tai patvirtinta ir papildomai Sąjungos atstovo pateiktais duomenimis). Taisyklėse taip pat pažymėta „suderinta Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8(1.15E)S-1141“. Taisykles patvirtino LBS prezidentas 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 74.
24. Taisyklių priėmimą vertinant LBS teisėkūros procedūrą reglamentuojančių nuostatų kontekste matyti, jog Taisykles priėmė (jas patvirtino) LBS taryba, pritardama joms 2017 m. rugpjūčio 5 d. LBS tarybos protokolo sprendimu Nr. 1. Taryba, kaip minėta, yra įgaliotas subjektas priimti Taisykles. Iš išdėstytos Taisyklių priėmimo procedūros (atskirų etapų) matyti, kad Taisyklės pagal Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalį buvo suderintos su Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą tvirtina, jog kvestionuojami teisės aktai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių išvadą, jog Tarybos priimtas Taisyklių tekstas po suderinimo su Lietuvos saugios laivybos administracija išliko nepakitęs. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Prezidentas atliko kokius nors Taisyklių pakeitimus po jų suderinimo su Lietuvos saugios laivybos administracija.
25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių teigti, jog Taisykles vienasmeniškai priėmė Prezidentas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nors LBS prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. 74 ir nurodyta, jog jis patvirtino Taisykles, sistemiškai vertinant visą Taisyklių priėmimo procedūrą, tai reiškia, jog jis tik patvirtino, kad pasirašomas būtent tas Taisyklių tekstas, kuriam pritarė Taryba ir kuris suderintas su Lietuvos saugios laivybos administracija. Kitaip tariant, LBS prezidentas atliko teisės akto pasirašymo ir paskelbimo, t. y. paskutiniosios teisėkūros stadijos, o ne Taisyklių priėmimo veiksmus. Kaip konstatuota šio sprendimo 22 punkte, LBS prezidentas turi teisę pasirašyti Tarybos, kaip kolegialaus organo, nustatyta tvarka priimtus teisės aktus. Šiame kontekste kartu paminėtina, kad pasirašant LBS tarybos priimtus teisės aktus LBS prezidento pavartotas žodis juose „PATVIRTINTA“ yra perteklinė sąvoka ir gali sudaryti prielaidas klaidingai interpretuoti šią sąvoką, nes, kaip minėta, žodis „tvirtinti“ pagal Lietuvių kalbos žodyną turi kelias reikšmes. LBS prezidento Taisyklių patvirtinimas šiuo atveju atitinka žodžio „tvirtinti“ reikšmę, žyminčią, kad parašu tvirtinamas Taisyklių tikrumas, t. y. tas Taisyklių tekstas, kuris priimtas Tarybos ir suderintas su Lietuvos saugios laivybos administracija. Nors toks Taisyklių tekste sąvokos „tvirtinti“ pavartojimas negali reikšti, kad LBS prezidentas vienasmeniškai priėmė jo pasirašomas LBS tarybos priimtas Taisykles (suderintas su Lietuvos saugios laivybos administracija), tačiau jis gali sudaryti prielaidas klaidingai interpretuoti sąvoką „tvirtinti“, kuri Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalyje vartojama kita jos reikšme (žr. ir šio sprendimo 14 punktą). Atsižvelgiant į tai, LBS prezidentas, pasirašydamas Tarybos priimtus aktus, neturėtų vartoti sąvokos „tvirtinu“, kuri gali sudaryti prielaidas klaidingai ją interpretuoti.
26. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kas išdėstyta, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeista Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisės aktus priima teisės aktų tam įgalioti subjektai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Taisyklės pagal priėmimo tvarką pareiškėjo nurodomu aspektu (kaip priimtos neįgalioto asmens) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai.
27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Taisyklių prieštaravimą Transporto kodekso 19 straipsnio 4 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui grindė tuo pačiu argumentu kaip ir prieštaravimą Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai, t. y. kad jos buvo priimtos tam neįgalioto subjekto – LBS prezidento, byloje nustačius, kad LBS prezidentas nepriėmė Taisyklių, o tik jas pasirašė, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklės pagal priėmimo tvarką pareiškėjo nurodomu aspektu (kaip priimtos neįgalioto asmens) neprieštarauja Transporto kodekso 19 straipsnio 4 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
28. Papildomai pažymėtina, jog Įstatų 3.4.5 punkte numatyta kiekvieno Sąjungos nario teisė susipažinti su Sąjungos dokumentais, gauti visą Sąjungos turimą informaciją apie jos veiklą. Taigi, kilus abejonių dėl Sąjungos priimtų teisės aktų ir / arba teisėkūros procedūros, asmuo turi teisę kreiptis į Sąjungą dėl informacijos suteikimo ir tokią informaciją gauti.
29. Dėl Taisyklių prieštaravimo Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 3 punktui pareiškėjas nepateikė aiškių teisinių argumentų, sudarančių tyrimo dalyką, todėl yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl kitų ginčijamų teisės aktų teisėtumo
30. Kitų tiriamų teisės aktų teisėtumą pareiškėjas ginčija tais pačiais argumentais, kaip ir Taisykles, t. y. jog tiriami teisės aktai yra priimti tokios kompetencijos neturinčio subjekto – Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento. Todėl šiai tyrimo daliai aktualūs jau pirmiau išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai.
31. Iš byloje LBS pateiktų duomenų nustatyta, jog LBS tarybos 2017 m. lapkričio 7 d. posėdyje buvo pristatytas Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo (burinei jachtai), Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo privalomųjų formų pildymo ir išdavimo tvarkos pataisytas aprašas. LBS taryba 2017 m. lapkričio 7 d. 2-uoju sprendimu pritarė Dokumentų pildymo ir išdavimo tvarkos aprašui. Nustatyta, jog LBS prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 75 buvo patvirtinti Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašas bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymas ir privalomoji forma. Nors iš minėto protokolo ir patvirtinto teisės akto matyti nedideli pavadinimų nesutapimai, tačiau nėra abejonės, jog LBS taryba pritarė tiems teisės aktams, kuriuos vėliau patvirtino Prezidentas. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakyme Nr. 75 ir juo patvirtintame Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos apraše bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašyme ir privalomojoje formoje nurodoma, kad minėti aktai priimami vadovaujantis Transporto kodekso 19 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymu, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliucija Nr. 40 ir Taisyklėmis.
32. Iš bylos duomenų nustatyta, jog LBS taryba 2017 m. gruodžio 5 d. protokolu (2 d. 2.2 p.) pritarė Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašui, kuris vėliau buvo patvirtintas LBS prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 77. Tai, jog minėtas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas patvirtinamas atsižvelgiant į Lietuvos buriuotojų sąjungos Tarybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą, nurodoma ir Prezidento įsakyme, kuriuo patvirtinamas minėtas aprašas. LBS prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 77, kuriuo patvirtintas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas, taip pat nurodoma, jog minėtas aprašas priimamas vadovaujantis Taisyklių 22 ir 35 punktais, kurie atitinkamai nustato, jog „Burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos teorijos egzaminą leidžiama laikyti kai asmuo, siekiantis įgyti burinės jachtos laivavedžio kvalifikacijos laipsnį, atitinka Burinių jachtų laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimus, kuriuos tvirtina LBS“ bei „Kvalifikacijos teorijos egzaminas gali būti laikomas tik turint atitinkamai kvalifikacijai reikalingą buriuotojo stažą (kai to reikalauja šios Taisyklės), sukauptą vadovaujantis „Buriuotojo stažo registravimo tvarkos reikalavimų apraše“ nurodytais reikalavimais ir tvarka“.
33. Nustatyta, jog Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatams LBS taryba pritarė 2017 m. gruodžio 27 d. protokolu (2.3. p.). Šie nuostatai buvo patvirtinti LBS prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 79. Iš Prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 79 matyti, jog tvirtinant Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatus, atsižvelgiama į Tarybos 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą, taip pat vadovaujamasi Taisyklių 16 („Taisyklių 10 ir 11 punktuose nurodytas prašymas išduoti Diplomą ar Kvalifikacijos liudijimą yra teikiamas užpildant LBS patvirtintą nustatytą formą leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą arba išduoti šios rūšies kompetenciją patvirtinantį dokumentą“), 33 („Taisyklių 31.1 ir 32.1 papunkčiuose nurodytų prašymų formą tvirtina LBS“), 43 („Egzaminų rezultatai yra surašomi egzaminų protokole. Protokolo formą Taisyklių 8.1-8.4 papunkčiuose nurodytam kvalifikaciniam laipsniui ir Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimui įgyti tvirtina LBS“) ir 49 punktais („Diplomas, Liudijimas ir Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimas yra išduodamas vadovaujantis LBS patvirtintų Dokumentų pateikimo LBS ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatų nurodytais terminais ir tvarka“).
34. Išplėstinės teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Taryba, kuri, kaip minėta, yra įgaliotas teisėkūros subjektas, savo posėdžiuose pritarė tiriamiems teisės aktams, taip pat į jau anksčiau pateiktus argumentus dėl LBS vykdomos teisėkūros procedūros, konstatuoja, jog Taryba priėmė šiuos teisės aktus. Kaip ir Taisyklių atveju, tai, jog Prezidentas patvirtino šiuos tiriamus aktus, sistemiškai vertinant visą šioje dalyje tiriamų teisės aktų priėmimo procedūrą, iš esmės reiškia, jog jis atliko teisės akto pasirašymo ir paskelbimo, t. y. paskutiniosios teisėkūros stadijos, o ne tiriamų teisės aktų priėmimo veiksmus. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas tų Taisyklių punktų, kurių pagrindu buvo priimti šioje dalyje aptariami teisės aktai, atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimo nekelia.
35. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą konstatuoti, kad tiriami teisės aktai (Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 75 ir juo patvirtinti Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašas bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymas ir privalomoji forma, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 77 ir juo patvirtintas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 79 ir juo patvirtinti Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatai) pagal priėmimo tvarką pareiškėjo nurodomu aspektu neprieštarauja Transporto kodekso 19 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai.
36. Atsižvelgiant į šio sprendimo 29 punkte išdėstytus argumentus, yra pagrindas bylos dalį dėl ginčijamų teisės aktų atitikties Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 3 punktui nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl suteiktos specialiosios teisės neišsaugojimo
37. Pareiškėjo teigimu, nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės numatė, kad asmeniui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą buvo suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorlaivį, o pakeitus Taisykles, ši teisė nebuvo išsaugota. Pasak pareiškėjo, iškyla legislatyvinės omisijos požymiai tiek, kiek nenustatytas asmenų pagal prieš tai galiojusias Taisykles įgytos vandens motorinės transporto priemonės valdymo teisės išsaugojimo teisinis reguliavimas, taip pažeidžiant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus.
38. Sąjunga teigia, jog nei ankstesnės redakcijos, nei byloje tiriamos redakcijos Taisyklės nenustatė pareiškime nurodytos specialiosios teisės valdyti atitinkamos vandens talpos motorinę vandens transporto priemonę – motorinį pramoginį laivą įgijimo pagrindų ir tvarkos, o jų pagrindu asmenims nebuvo suteikta pareiškėjo minima speciali teisė. Sąjunga nurodo, jog LBS vykdė kvalifikacijos dokumentų išdavimą tik burinių jachtų laivavedžiams, kurios gali būti valdomos dviem būdais: burėmis (esant vėjui) arba motoru (kai vėjo nėra). LBS išduodamuose kvalifikacijos dokumentuose įrašas apie motorinį variklį atspindėjo tik šį burinės jachtos valdymo atvejį, kai nėra vėjo, suteikiant teisę naudotis motoriniu varikliu būtent burinėje jachtoje, o ne motoriniame laive.
39. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo (1 priedas) pateiktų Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių, LBS prezidento patvirtintų 2001 m. vasario 7 d., matyti, jog asmenims, kuriems suteikiama teisė būti tam tikro buringumo burinės jachtos škiperiu, kartu suteikiama teisė būti motorlaivio (atitinkamos vandens talpos) škiperiu (2 p. lentelė). Jachtos kapitonas (škiperis) pagal tas pačias taisykles – bet kurio kvalifikacinio laipsnio jachtos įgulos vadas (2.1 p.). Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių 2 punkte nustatomi trys jachtų įgulos narių kvalifikaciniai laipsniai: II-os eilės vairininkas, I-os eilės varininkas, jachtos kapitonas, o 11 punkte aptariama diplomų pildymo ir išdavimo tvarka: diplome pildoma: <...> pramoginės jachtos, kurią leidžiama valdyti, buringumas m2; motorlaivio vandentalpa t.
40. Iki Taisyklių įsigaliojimo (2018 m. sausio 1 d.) galiojusios Vidaus vandenų transporto kodekso normos nustatė, jog vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius (14 str.). Pagal Transporto kodekso 15 straipsnio 4 dalį, pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų. Transporto kodekso 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų patvirtinimo“ pavirtino Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatus. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103 patvirtino Motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ir motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo pildymo ir išdavimo tvarkos aprašą, kuris nustato Motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ir Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo pildymo ir išdavimo tvarką.
41. Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, pagal anksčiau galiojusias Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisykles teisė būti motorlaivio (atitinkamos vandens talpos) škiperiu buvo suteikiama kaip neatsiejama teisės būti tam tikro buringumo burinės jachtos škiperiu dalis, dėl to nėra pagrindo teigti, jog pagal anksčiau galiojusias taisykles asmenims buvo suteikiama savarankiška teisė būti motorlaivio (atitinkamos vandens talpos) škiperiu. Pareiškėjas nenurodė konkrečių teisės normų, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą. Išdėstytas teisinis reguliavimas dėl teisės valdyti motorinį pramoginį laivą patvirtina, jog iki Taisyklių įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas nustatė atskirą motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo išdavimo tvarką. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad nuo 2001 m. vasario 7 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės numatė, kad asmeniui kartu su teise valdyti tam tikros kategorijos burinę jachtą buvo suteikiama teisė valdyti tam tikros vandens talpos motorlaivį, yra nepagrįsti.
42. Minėta, kad pareiškėjas Taisyklių prieštaravimą konstituciniam teisinės valstybės principui grindė tuo, kad jose nenustatytas asmenų pagal prieš tai galiojusias Taisykles įgytos vandens motorinės transporto priemonės valdymo teisės išsaugojimo teisinis reguliavimas. Šioje byloje nustačius, kad pagal anksčiau Taisyklėse galiojusį teisinį reguliavimą asmenims nebuvo suteikiama savarankiška teisė būti motorlaivio (atitinkamos vandens talpos) škiperiu, konstatuotina, jog šioje bylos dalyje nėra tyrimo dalyko, todėl ši bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d. ir 103 str. 1 p.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2018; 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 ir kt.).
Dėl teismo išlaidų atlyginimo
43. Atsakovas LBS pateikė prašymą atlyginti teismo išlaidas. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus antrosios dalies „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ šešioliktojo skirsnio, reglamentuojančio pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo specialiąsias taisykles, 117 straipsnyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, gali arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu, arba skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų, kuriose prašoma ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tikslas yra ne pareiškėjo individualaus reikalavimo, susijusio su jo teisių pažeidimu, išsprendimas, bet norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-278/2001). Individualus ginčas dėl pareiškėjo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso tokiose bylose nėra sprendžiamas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies normos prasme, t. y. tokioje byloje nėra nei „laimėjusios“, nei „pralaimėjusios“ šalies. Analogiškos išvados padarytos ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-523/2012, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 ir kt.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, jog šioje byloje atsakovo patirtos išlaidos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį negali būti priteistos, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi ir 103 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 74 ir juo patvirtintos Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 75 ir juo patvirtinti Burinės jachtos laivavedžio diplomo, Burinės jachtos laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimo pildymo tvarkos aprašas bei Burinės jachtos laivavedžio diplomo blanko aprašymas ir privalomoji forma, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 77 ir juo patvirtintas Burinės jachtos laivavedžio stažo registravimo tvarkos reikalavimų aprašas, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 79 ir juo patvirtinti Dokumentų pateikimo Lietuvos buriuotojų sąjungai ir burinių jachtų laivavedžių diplomų, liudijimų ir pažymėjimų išdavimo nuostatai pagal priėmimo tvarką pareiškėjo nurodytu aspektu neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 19 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 daliai.
Kitą administracinės bylos dalį nutraukti.
Netenkinti atsakovo Lietuvos buriuotojų sąjungos prašymo priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė