Administracinė byla Nr. eI-8-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00088-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 30.4; 52.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Jolantos Malijauskienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,
atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovui Airidui Daukšui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 patvirtinto Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo teisėtumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma:
1.1. Pripažinti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, Taryba) 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. O3E-1468 „Dėl asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (kuris apima ir teisėtų lūkesčių principą), pagal kurį norminis teisės aktas negalioja atgal.
1.2. Pripažinti, kad Nutarimas prieštarauja: a) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai; b) konstituciniam teisinės valstybės principui (kuris apima ir teisėtų lūkesčių principą), pagal kurį subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises.
1.3. Pripažinti, kad Nutarimu patvirtinto Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.2.1 papunktis prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; b) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.2.1 papunktyje nustatyto reikalavimo; d) Taisyklių 261 punktui.
1.4. Pripažinti, kad Aprašo 5.2.2 papunktis prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; b) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.2.2 papunktyje nustatyto reikalavimo; d) Taisyklių 261 punktui.
1.5. Pripažinti, kad Aprašo 5.4 punktas prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui (kuris apima ir teisėtų lūkesčių principą), pagal kurį norminis teisės aktas negalioja atgal; b) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; d) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.4 punkte nustatyto reikalavimo.
1.6. Pripažinti, kad Aprašo 5.5 punktas prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui (kuris apima ir teisėtų lūkesčių principą), pagal kurį norminis teisės aktas negalioja atgal; b) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; d) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.5 punkte nustatyto reikalavimo.
1.7. Pripažinti, kad Aprašo 5.6 punktas prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; b) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.6 punkte nustatyto reikalavimo.
1.8. Pripažinti, kad Aprašo 5.7 punktas prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; b) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.7 punkte nustatyto reikalavimo.
1.9. Pripažinti, kad Aprašo 5.9 punktas prieštarauja: a) konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu; b) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kurį Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; c) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, 16 straipsnio 12 daliai, 16 straipsnio 15 daliai, 16 straipsnio 24 daliai, 17 straipsnio 1 daliai, 17 straipsnio 2 daliai ir Taisyklių 1 punktui, kurie nustato veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimo, galiojimo, sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir keitimo tvarką ir kuriuose nėra Aprašo 5.9 punkte nustatyto reikalavimo.
2. Pareiškėjo pareiškime nurodyti šie pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamos abejonės dėl ginčijamų nuostatų teisėtumo:
2.1. Nutarimu teisiniai santykiai reguliuojami atgaline data, o tai pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą teisėkūros subjektams nepriimti teisės aktų, kurie galiotų atgal (lex retro non agit).
2.1.1. Nutarimo 2 punkto nuostata reiškia naujai įsigaliojusio Aprašo taikymą ne būsimam, o tiek ir po, tiek ir iki Aprašo įsigaliojimo atsiradusiam faktui, t. y. ir prašymams išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines (toliau – ir prašymas išduoti leidimą), pateiktiems ir prieš Aprašo įsigaliojimą. Nė vienas iš saulės šviesos energijos gamintojų ar teisėtus lūkesčius įgijusių planuojančių statyti ar įrengti saulės šviesos energijos elektrines asmenų iki Aprašo (bei Nutarimo) priėmimo negalėjo numatyti, kad, iki Aprašo įsigaliojimo pateikus prašymus dėl leidimų išdavimo, tokie jų prašymai bus nagrinėjami jau remiantis Aprašu, kuris nustato visiškai nepalankų reguliavimą, kai Aprašu yra reikalaujama pateikti ypač daug papildomos informacijos, įvairių patvirtinimų, kuriems subjektai iš anksto pasiruošti negalėjo. Taigi, konkrečiu atveju leidimų išdavimo reguliavimas, priimant Aprašą, buvo pakeistas asmenims jau pateikus prašymus dėl leidimų išdavimo pagal ankstesnę tvarką. Todėl Aprašu, kuris patvirtintas Nutarimu, akivaizdžiai yra įsiterpiama į pasibaigusius teisinius santykius. Kitaip tariant, Nutarimo 2 punkte nepagrįstai yra nustatytas atgalinis Aprašo galiojimas. Nutarime, kuriuo patvirtintas Aprašas, turėtų būti nurodoma, kad Aprašas taikomas tik į ateitį, t. y. tiems asmenims, kurie pateikė Prašymus išduoti leidimus po Nutarimo priėmimo ir, atitinkamai, Aprašo įsigaliojimo, tačiau ne iki tol. Išimtis dėl aktų grįžtamosios galios draudimo Nutarimo 2 punkto atžvilgiu netaikoma, nes Aprašas, patvirtintas Nutarimu, ne palengvina, o tik apsunkina galimybes vystyti atsinaujinančią energetiką – nustato papildomus ribojimus atsinaujinančios energetikos gamintojams.
2.1.2. Apraše esančiose nuostatose reikalavimai (tiesiogiai) formuluojami į praeitį. Aprašo, įsigaliojusio 2022 m. spalio 25 d., 5.4 ir 5.5 punktuose yra nurodoma, kad asmenys VERT informaciją apie savo finansinę būklę turi pateikti tokią, kuri būtų atitikusi reikalavimus 2022 m. rugsėjo 1 d. Atsinaujinančią energetiką vystantys subjektai, nei prašymų išduoti leidimus pateikimo metu, nei 2022 m. rugsėjo 1 d. negalėjo numatyti, kad nuo 2022 m. spalio 25 d. iš jų pagal Aprašą bus reikalaujama tokios informacijos, apie kurią jie ir sužinojo tik 2022 m. spalio 25 d., įsigaliojus Aprašui, tačiau kuri buvo, pasirodo, svarbi VERT vertinant prašymų išduoti leidimus atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pagal viešai prieinamus duomenis, prašymai išduoti leidimus buvo pateikti dar 2022 m. pavasarį ir vasarą, t. y. tiek iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tiek iki 2022 spalio 25 d. Kadangi Aprašas, kartu su jame esančiomis taisyklėmis, taikomas ir prašymams išduoti leidimus, pateiktiems prieš Aprašo įsigaliojimą (dėl to yra teikiamas šis pareiškimas ištirti Aprašo teisėtumą), tai faktiškai VERT jau Aprašo priėmimo metu žinojo, kurios įmonės, pateikusios prašymus išduoti leidimus prieš priimant bei įsigaliojant Aprašui, jame numatytų taisyklių paprasčiausiai neatitiks.
2.2. Aprašu yra įtvirtinti draudimai ir ribojimai, kurie gali būti nustatyti tik įstatymu. VERT, patvirtindama Aprašą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją.
2.2.1. Nepagrįstai Apraše įtvirtintas ribojimas dėl žemės sklypų ploto. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinti reikalavimai, numatyti Aprašo 5.2.1 ir 5.2.2 punktuose. Aprašas neturi įstatymo galios, be to, Apraše yra nustatomos papildomos, subjektus apsunkinančios, taisyklės, kurių nei įstatymuose, nei poįstatyminiuose aktuose nėra. Tokių ribojimų, kurie numatyti Aprašo 5.2.1 ir 5.2.2 punktuose, nėra nei viename galiojančiame įstatyme ar teisėtai patvirtintame Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos) teisės akte. Taip pat VERT ir praktikoje niekada tokių reikalavimų netaikė, nagrinėdama ankstesnius prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (nors su leidimo išdavimo reikalavimais susiję įstatymai nėra pasikeitę), todėl laikytina, kad Aprašas šiuo aspektu iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančiam principui, kad tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai. Kitaip tariant, teisinė hierarchinė sistema, numatanti tiek įstatyminį pagrindą veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimui, tiek detalizuojanti konkrečius reikalavimus asmenims, norintiems gauti leidimą veikti elektros energetikos sektoriuje, jau yra nustatyta (Elektros energetikos įstatymo 16 ir 17 straipsniais bei Taisyklėmis, o būtent – Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 12 dalimi, 16 straipsnio 15 dalimi, 16 straipsnio 24 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 1 punktu), o šis Aprašas šią teisinę hierarchinę sistemą iškreipia, nustatydamas naujus, iki tol šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytus reikalavimus leidimų išdavimams, kurių asmenys pagrįstai negalėjo numatyti, tikėtis ir stengtis juos atitikti prašymo išduoti leidimą pateikimo metu. Todėl bet kokių papildomų ribojimų ir (ar) reikalavimų taikymas (iš esmės – Aprašo priėmimas) tiesiogiai prieštarauja ir minėtoms Elektros energetikos įstatymo nuostatoms ir taip pat neatitinka Taisyklių. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė, vadovaudamasi šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais reikalavimais. Tačiau Aprašą patvirtino ne Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta institucija, o VERT. Kita vertus, ir pačios VERT nuostatuose (patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747) (toliau – ir Nuostatai) nėra nurodyta, kad VERT turėtų teisę tvirtinti tokį dokumentą kaip Aprašas. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje yra aiškiai numatyta, kad leidimai plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus išduodami įstatymo numatyta tvarka, o ne remiantis Aprašu. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje nėra minimas Aprašas bei VERT kompetencija numatyti kitokius reikalavimus, nei nurodyti Elektros energetikos įstatyme. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 24 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad atsisakymas išduoti leidimus turi būti grindžiamas įstatymu, o ne Aprašu. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje yra išvardijami įstatymai bei aktualios institucijų patvirtintos taisyklės, tačiau Aprašas, kaip toks, kuriuo reikėtų vadovautis, neminimas. Taisyklėse taip pat aiškiai yra daroma nuoroda į įstatymus, su kuriais privalo derėti Taisyklės. Aprašas Taisyklėse neminimas. Papildomai nurodytina, kad VERT savo kompetencijos nepagrindžia nei Nutarime, nei Apraše. Nutarimo preambulėje nurodoma, kad Aprašas priimamas remiantis susiklosčiusia situacija dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies pakeitimo. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įpareigojimo VERT priimti Aprašą nėra. Pareiškėjo teigimu, iki šiol tokio reguliavimo dėl žemės sklypo ploto jokiuose teisės aktuose nebuvo numatyta, kadangi tokio pobūdžio klausimai turėtų būti paliekami vystytojo rizikai, kuri gali būti valdoma sutartiniais santykiais, prievolių užtikrinimo (garantijos) mechanizmu bei kitokiais. Dabartinis įstatyminis reguliavimas niekaip neprieštarauja situacijai, kai jau po išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytai teritorijai, gali būti pateikiamas prašymas pakeisti leidimą dėl tokios teritorijos pokyčių (Taisyklių 261 punktas).
2.2.2. Aprašo 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.9 punktuose numatyti ir kiti nepagrįsti reikalavimai / ribojimai, kurie nėra įtvirtinti jokiame teisės akte. Tokių ribojimų, kurie numatyti Aprašo 5.4–5.7 ir 5.9 punktuose, nėra nei viename galiojančiame įstatyme ar teisėtai patvirtintame Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos) teisės akte, taip pat VERT ir praktikoje niekada tokių reikalavimų netaikė nagrinėdama ankstesnius prašymus išduoti leidimus (nors su leidimo išdavimo reikalavimais susiję įstatymai nėra pasikeitę), todėl laikytina, kad Aprašas šiuo aspektu iš esmės prieštarauja konstituciniam principui, kad tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai. VERT, nesiremdama jokiais aukštesnės galios teisės aktais, pati sugalvojo daugybę papildomų ribojimų, reikalavimų bei taisyklių ir, pažeisdama teisėkūros taisykles ir konstitucinius principus, visus naujus ribojimus įtvirtino poįstatyminiu teisės aktu – ne įstatymu ir ne Vyriausybės nutarimu. Toks teisinę hierarchinę sistemą pažeidžiantis reguliavimas negali būti toleruojamas ir negali būti laikomas teisėtas. Be to, Aprašo 5.4–5.7, 5.9 punktuose iš esmės paneigiama ūkinės veiklos laisvė bei galimybė įmonėms prisiimti riziką savo veikloje. Reikalavimai, numatyti Apraše, nepagrįstai apsunkina subjektų veiklą bei galimybes prisiimti įsipareigojimus savo rizika. Tikėtina, kad tokie reikalavimai niekuomet nebūtų patvirtinti įstatymo leidėjo. Ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsinaujinančių išteklių vystymo srityje veikiančios įmonės nuolat ieško finansavimo, ši sritis yra dinamiška. Taigi, reikalavimas Aprašo 5.4–5.7, 5.9 punktuose nurodytą informaciją pateikti VERT jau prašymų dėl leidimų išdavimo pateikimo stadijoje reiškia nepagrįstą kišimąsi į subjektų veiklą. Aprašo 5.4–5.7 ir 5.9 punktuose yra reguliuojami tokie klausimai, kurie turėtų būti išimtinai tokių verslo subjektų ir jų kontrahentų susitarimo klausimai. Pareiškėjo teigimu, jeigu pirmiau išvardinti reikalavimai būtų nustatyti leidimams plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, tai tokie reikalavimai turėtų būti nustatyti ne VERT, o turėtų būti įstatymo arba Vyriausybės nutarimo lygmens. Tačiau tokių reikalavimų nei Vyriausybės lygiu, nei priimtų įstatymų nėra, todėl VERT, remdamasi Aprašu, savavališkai reikalaus iš asmenų perteklinės, nepragrįstos informacijos. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo praktika dėl ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos.
2.3. Apraše nepagrįstai nereguliuojama situacija, kai yra teikiami prašymai išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, siekiant plėtoti hibridines elektrines, kitaip tariant – Aprašu nepagrįstai faktiškai stabdomas hibridinių elektrinių vystymas. Aprašo 8.1 punktas tiek, kiek jame nenumatytas prioritetas hibridinėms elektrinėms, prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punktui, kuriame įtvirtinta, kad rezervuojant perdavimo elektros tinklų pralaidumus prioritetas yra taikomas „elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti“. Aprašu yra sureguliuota taip, kad yra paprasčiausiai stabdomas leidimų išdavimas prioritetą pagal įstatymą turinčioms hibridinėms elektrinėms, jeigu prašymas dėl leidimo hibridinėms elektrinėms nebus paduotas greičiau už kitus prašymus. Taigi, nepagrįstai paliekant leidimo išdavimo / neišdavimo klausimą dėl hibridinių elektrinių spręsti tik remiantis laiko indikatoriumi. Aprašo 8.1 punkte nustačius principą, kad „pirmas atėjai, pirmas gavai“, yra paneigiamas hibridinių elektrinių prioritetas, nes 8.1 punkte nepagrįstai nėra išskirta, kokios taisyklės taikomos toms elektrinėms, kurios ateityje bus įrengiamos tik kaip saulės šviesą naudojančios elektrinės, ir kokios taisyklės taikomos toms, kurios ateityje bus įrengiamos kaip hibridinės. Apraše, laikantis Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punkto taisyklės, turėtų atsispindėti reguliavimas, kad, jeigu lieka laisvos galios po leidimų išdavimo hibridinėms elektrinėms, tai tik tuomet būtų galima likusioms elektrinėms pritaikyti principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“.
2.4. Aprašo įsigaliojimas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytoms taisyklėms. Aprašas įsigaliojo kitą dieną, kai jis buvo oficialiai paskelbtas (Aprašas buvo paskelbtas 2022 m. spalio 24 d., o įsigaliojo 2022 m. spalio 25 d.), o tai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Pirma, Aprašu yra nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos bei priežiūros teisinis reguliavimas. Aprašu reglamentuojamas iki tol nei teisės aktuose, nei praktikoje neegzistavusio prašymų išduoti leidimus sąrašo sudarymas, remiantis įvairiais kriterijais. Taigi, procedūroje, kai, pirma, VERT yra pateikiamas prašymas leidimui išduoti ir, antra, priimamas VERT sprendimas išduoti / neišduoti tokį leidimą, atsiranda dar tarpinė procedūra – Apraše reglamentuoto sąrašo sudarymas. Atitinkamai, Nutarimo 1 punkte nurodyta nuostata, kad tvirtinamas Aprašas, numatantis tik, tarsi, prašymų išduoti leidimus vertinimo tvarką, yra netikslus. Konkrečiu atveju Aprašu (vertinant visą jo turinį) nustatyta ne prašymų dėl leidimų išdavimo vertinimo tvarka, o nauji papildomi reikalavimai prašymams dėl leidimų išdavimo, kurių, vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais, iki Aprašo priėmimo VERT pateikti / įrodyti nereikėjo. Neįgyvendinus Apraše nurodytų reikalavimų pateikti papildomą informaciją VERT, prašymas dėl leidimo išdavimo net nebūtų svarstomas. Antra, Aprašas nepatenka nei į vieną Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytą išimtį, kai gali būti nesilaikoma teisės aktų įsigaliojimo terminų, nes (i) Aprašu nėra nustatomas ar keičiamas teisinis reguliavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir (ar) tarptautinių sutarčių reikalavimus; (ii) Aprašu nėra nustatomas palankesnis ūkio subjektams teisinis reguliavimas, kadangi Apraše apstu papildomų reikalavimų ūkio subjektams, kurių nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose (prašymams išduoti leidimus) iki Aprašo priėmimo nebuvo. Trečia, Nutarimas prieštarauja teisinės valstybės principui, į kurį patenka teisinių lūkesčių principas bei pagal kurį atliktiems galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimams turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kad subjektams būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises. Subjektai, pateikę prašymus išduoti leidimus prieš Aprašo įsigaliojimą, apie taisykles, kurios bus nustatytos Aprašu, nežinojo, todėl (i) tikėjosi procedūras užbaigti pagal tokį teisinį reguliavimą, kuris galiojo paduodant prašymus išduoti leidimus; (ii) negalėjo pasiruošti pakeitimams, nurodytiems Apraše. Ketvirta, remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ Nr. 1R-298 (toliau – ir Rekomendacijos), Aprašo įsigaliojimo data privalėjo būti tiesiogiai numatyta Nutarime. Pareiškėjas įrodinėja, kad taisyklės dėl teisės akto įsigaliojimo yra numatytos Teisėkūros pagrindų įstatyme, tik VERT nepagrįstai Aprašui pritaikė Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, o ne – esant sąlygoms – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį. Todėl Nutarimas ir prieštarauja Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 4 daliai.
II.
3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime prašo Nutarimą (2 punktą) ir Aprašą (5.2.1, 5.2.2, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.9 ir 8.1 punktus) pripažinti teisėtais, neprieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams bei konstituciniams principams.
4. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymui (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme buvo įtvirtintos nuostatos, pagal kurias numatyta, kad elektros tinklų pralaidumai saulės šviesos energijos elektrinėms privalo būti suteikti ne tik komercinėms saulės šviesos energijos elektrinėms, bet ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms – gaminantiems vartotojams. Darytina išvada, kad saulės šviesos energijos elektrinėms elektros energijos tinkluose iš viso yra numatyti 4 GW galios: 1) 2 GW suminės įrengtosios galios gamintojams ir; 2) 2 GW leistinosios generuoti galios gaminantiems vartotojams, piliečių energetikos bendrijoms, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir kitiems asmenims. Tarybai išdavus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – ir leidimai plėtoti) visiems atitinkamo leidimo paprašiusiems asmenims, būtų gerokai viršyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta galia ir tokiu atveju nebeliktų laisvų elektros energijos tinklų pralaidumų gaminantiems vartotojams, piliečių energetikos bendrijoms ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms saulės šviesos energijos elektrinėms įrengti (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 10 dalis). Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi, darytina išvada, kad vadovaujantis nurodyta Pakeitimo įstatymo nuostata, Tarybai buvo suteikta kompetencija priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Vadovaudamasi Pakeitimo įstatymo nuostatomis, Taryba kreipėsi į elektros perdavimo sistemos operatorių LITGRID AB (toliau – LITGRID) ir energijos skirstymo operatorių AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) su prašymu pateikti informaciją, apie saulės šviesos energijos elektrinėms rezervuotas galias (tinklų pralaidumus) elektros energijos perdavimo ir elektros energijos skirstymo tinkluose. Taryba, įvertinusi LITGRID ir ESO pateiktą informaciją apie rezervuotas galias (tinklų pralaidumus) elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinkluose (pagal kurią suminė rezervuota galia tinkluose sudaro ~3,8 GW), 2022 m. liepos 13 d. raštu informavo LITGRID, ESO, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir kitus asmenis, apie tai, kad jau yra pasiekta ir viršyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia ir vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai turi nebeišduoti išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų bei nepasirašyti ketinimų protokolų, kuriuos išdavus ar pasirašius būtų viršyta suminė 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji galia. 2022 m. rugsėjo 21 d. Taryba viešajai konsultacijai pateikė Aprašo projektą, kurio pagrindiniai tikslai: i) užtikrinti tinkamą bei efektyvų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimą ir; ii) sudaryti asmenų, kurie pateikė Tarybai prašymus išduoti leidimus plėtoti, sąrašą (toliau – ir sąrašas), kurio pagrindu asmenims, atitikusiems Apraše, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui plėtoti gauti, Tarybos posėdžiui būtų teikiami svarstyti klausimai, susiję su leidimų plėtoti išdavimu. Taryba 2022 m. rugsėjo 29 d. suorganizavo viešą Aprašo projekto pristatymą bei aptarimą, kuriame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Taryba, įvertinusi viešosios konsultacijos metu bei viešo aptarimo metu iš asmenų gautas pastabas ir pasiūlymus, atitinkamai pakoregavo Aprašo projektą bei pateikė jį pakartotinei viešajai konsultacijai asmenų pastaboms bei pasiūlymams gauti. Įvertinusi bei atitinkamai pakoregavusi Aprašo projektą pagal antrosios (pakartotinės) viešosios konsultacijos metu gautas pastabas ir pasiūlymus, Tarybos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyrius parengė 2022 m. spalio 21 d. pažymą, kuria Tarybai buvo pasiūlyta pritarti pateiktam Aprašo projektui. 2022 m. spalio 24 d. vykusio Tarybos posėdžio metu Taryba vienbalsiai priėmė Nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas. Priėmus Nutarimą bei įsigaliojus Aprašui Taryba atliko asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti, įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, vertinimą dėl jų atitikties Aprašo reikalavimams. Vyriausybė 2023 m. sausio 19 d. viešajai konsultacijai paskelbė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ projektą (toliau – ir Vyriausybės nutarimo projektas), kuriuo reglamentuojama Atsinaujinančių išteklių įgyvendinimo tvarka bei tolimesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros galimybės. Vyriausybės projektu siūloma nustatyti tolesnę saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą ir numatyti, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytai saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai, nurodytai galiojančiose elektrinės išankstinėse prijungimo prie energetikos tinklų sąlygose, elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, pasiekus 2 GW, tolesnė šių elektrinių plėtra vykdoma Tarybos patvirtintuose tinklų operatorių parengtuose pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose nustatytus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus. Taryba, atsižvelgdama į viešajai konsultacijai paskelbtą Vyriausybės nutarimo projektą, nustatė, kad yra tikslinga tobulinti ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias asmenų, kurie Tarybai pateikė prašymus išduoti leidimus plėtoti, Sąrašo sudarymą. 2023 m. sausio 20 d. Taryba viešajai konsultacijai paskelbė Aprašo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma pakeisti Aprašo 8.1 papunktyje nustatytą Sąrašo sudarymo tvarką.
4.2. Dėl Tarybos kompetencijos bei diskrecijos teisės elektros energetikos sektoriuje išduodant Leidimus plėtoti, pažymima, kad viena iš teisės aktais Tarybos kompetencijai priskirtų funkcijų – leidimų energetikos sektoriuje išdavimas. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 71 punkte, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba išduoda energetikos veiklos leidimus, juos keičia, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, prižiūri energetikos įmonių leidimais reguliuojamą veiklą. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti išduodami vadovaujantis Taisyklėmis. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Tarybai buvo suteikta kompetencija bei diskrecijos teisė priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taryba, vadovaudamasi jai Pakeitimo įstatymo nuostatomis suteikta kompetencija bei diskrecijos teise, 2022 m. spalio 24 d. priėmė Nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas. Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis (Energetikos įstatymo 8 str. 11 d. 71 p., Elektros energetikos įstatymo 9 str. 3 d. 1 p., 16 str. 3 d., Pakeitimo įstatymo 18 str. 4 d., Elektros energetikos įstatymo 17 str. 7 d.), darytina išvada, kad Tarybai elektros energetikos sektoriuje yra priskirta išimtinė kompetencija ne tik išduoti leidimus plėtoti, užtikrinti nuolatinę licencijuojamos bei leidimais reguliuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje priežiūrą ir kontrolę, bet ir naudojantis Tarybai suteikta diskrecijos teise priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos.
4.3. Dėl Tarybos kompetencijos bei pagrindo priimti Nutarimą ir Aprašą, akcentuotina tai, kad šiuo metu susidariusi situacija dėl saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo susidarė išimtinai dėl 2022 m. birželio 23 d. priimto Pakeitimo įstatymo, kurio 6 straipsnio 2 dalimi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, nustatančia, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra teisėtas, neprieštaraujantis Konstitucijai, o šio teisės akto nuostatos privalo būti įgyvendintos visa apimtimi, taip, kaip numatyta šiame įstatyme. Vadovaujantis Tarybai teisės aktais priskirta kompetencija, darytina išvada, kad Taryba yra įstatymus ir kitus teisės aktus įgyvendinanti institucija, kuri veikia jai suteiktos kompetencijos ribose. Taryba turi teisę bei kompetenciją priimti poįstatyminius teisės aktus, kurių pagrindu būtų įgyvendinami įstatymai. Susidarius situacijai, kuomet dar prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui jau buvo viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, buvo reikalinga bei būtina priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurių pagrindu būtų išspręsta iš esmės ydinga teisinė situacija. Viena iš institucijų, Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pagrindu įgaliota priimti įgyvendinamuosius Pakeitimo įstatymo teisės aktus, buvo paskirta Taryba. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, nenumatė jokių papildomų nuostatų, reglamentuojančių valstybės institucijų ir kitų asmenų veiksmus bei galimus susidariusios situacijos sprendimo būdus, kai dar iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos yra viršyta 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia. Nei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nei energetikos ministras, nei aplinkos ministras ar žemės ūkio ministras nepriėmė jokių įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių leidimų plėtoti išdavimą bei 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo įgyvendinimą. Todėl darytina neabejotina išvada, kad Taryba, būdama institucija, Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pagrindu įgaliota išduoti leidimus plėtoti, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, siekiant tinkamai išnagrinėti asmenų pateiktus prašymus dėl leidimų plėtoti išdavimo bei įgyvendinti įstatymų leidėjo valią užtikrinant, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia neviršytų 2 GW, priimti Nutarimą ir Aprašą. Tarybai nepriėmus Nutarimo ir Aprašo, egzistuotų teisiškai neapibrėžta situacija dėl leidimų plėtoti asmenims išdavimo bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies tinkamo įgyvendinimo. Dar daugiau: nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, reglamentuojančio situacijos, kai Taryba yra gavusi asmenų prašymus dėl leidimų plėtoti išdavimo didesnei įrengtajai galiai nei ta, kuri nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2 GW) ir kurio pagrindu būtų išnagrinėti asmenų Tarybai pateikti prašymai dėl leidimų plėtoti išdavimo, susidarytų situacija, kuomet neapibrėžtam laikotarpiui visiškai sustotų leidimų plėtoti išdavimas bei komercinių saulės šviesos energijos elektrinių plėtra Lietuvoje.
4.4. Dėl Nutarimo 2 punkto teisėtumo, Nutarimo, įskaitant ir jo 2 punktą, priėmimas buvo būtinas siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Vadovaudamasi Aprašo 6 punkto nuostatomis, 2022 m. spalio 26 d., po Aprašo įsigaliojimo, Taryba raštu kreipėsi į visus asmenis, pateikusius prašymus Tarybai išduoti leidimus plėtoti, prašydama pateikti informaciją bei dokumentus, patvirtinančius asmenų atitiktį Aprašo 5 punkte nustatytiems reikalavimams ir nustatė 10 darbo dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos prašomai informacijai bei dokumentams pateikti. Taryba, iš asmenų gavusi papildomos informacijos bei dokumentus, 2022 m. lapkričio 25 d. pakartotinai kreipėsi į asmenis, prašydama patikslinti jau pateiktą informaciją ar dokumentus arba pateikti kitus, pagal Aprašo 5 punkto nuostatas trūkstamus dokumentus, kurie Tarybai nebuvo pateikti anksčiau, bei nustatė 5 darbo dienų terminą jiems pateikti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, kad apie Tarybos ketinimus priimti atitinkamą Aprašą rinkos dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys buvo informuoti dar 2022 m. rugpjūčio 31 d. vykusios diskusijos metu, t. y. prieš beveik 2 mėnesius iki Nutarimo priėmimo ir Aprašo įsigaliojimo. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes bei Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad 2022 m. spalio 25 d. įsigaliojusios Aprašo nuostatos ipso facto nesuponuoja išvados, kad asmenų pateikti prašymai išduoti leidimus plėtoti yra ir bus vertinami pagal Apraše įtvirtintas nuostatas, iš pradžių nesudarant galimybės asmenims, pateikusiems prašymus Tarybai, atitikti Aprašo reikalavimus bei pateikti tai įrodančius dokumentus ar informaciją. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų nepagrįstą sprendimą, kuriuo vadovaujantis Aprašo nuostatos negalėtų būti taikomos iki jo įsigaliojimo pateiktiems asmenų prašymams išduoti leidimus plėtoti, iš naujo turėtų būti priimamas naujas teisės aktas, reglamentuojantis susidariusios situacijos sprendimą. Tokios situacijos susidarymas lemtų ne tik papildomą biurokratinę naštą Tarybai, asmenų, pateikusių prašymus Tarybai išduoti leidimus plėtoti, teisiškai neapibrėžtos situacijos buvimą, bet kartu sąlygotų ir dar ilgesnį terminą, per kurį būtų išnagrinėti asmenų prašymai išduoti leidimus plėtoti, taip pat daug vėlesnį naujų elektros energijos gamybos pajėgumų atsiradimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pareiškėjas laikosi klaidingos pozicijos, kad Nutarimu yra įsiterpiama į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tarybos vertinimu, leidimų plėtoti išdavimo procedūroje, vien tik prašymo išduoti leidimą plėtoti pateikimas Tarybai jokiais būdais nesąlygoja teisinių santykių pasibaigimo. Teisiniai santykiai leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimo procedūroje gali būti laikomi pasibaigusiais tik nuo Tarybos priimto nutarimo asmeniui išduoti arba atsisakyti išduoti atitinkamą leidimą.
4.5. Aprašo 5.4 ir 5.5 punktuose numatytos nuostatos įtvirtintos siekiant užtikrinti, kad leidimai plėtoti būtų išduoti tik tiems asmenims, kurie yra de facto (faktiškai) pajėgūs išplėtoti atitinkamos galios saulės šviesos energijos elektrines. Tuo atveju, jeigu leidimai plėtoti būtų išduoti asmenims, kurie neturi pakankamų finansinių pajėgumų (kapitalo) atitinkamos galios elektrinei išplėtoti, susiklostytų itin ydinga situacija, kuomet elektros tinklų pralaidumai būtų rezervuoti (užimti), tačiau reali atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra de facto nevyktų. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalies 6 punkte numatyta, kad Leidimas plėtoti išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, nustato, jog asmens turimi technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai yra pakankami elektros energijos gamybos pajėgumams išplėtoti. Taigi, darytina išvada, kad Taryba, išduodama leidimus plėtoti bei vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti asmenų finansinį pajėgumą. Taryba nurodo, kad skolinių (finansinių) įsipareigojimų neturėjimas yra itin svarbi aplinkybė vertinant asmenų galimybes ateityje gauti reikiamą finansavimą atitinkamos galios saulės elektrinės plėtrai vykdyti, be kurio atitinkama elektrinė nebūtų išplėtota. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Aprašo 5.5 punkto nuostatomis, asmenų atitiktis šiame punkte numatytam reikalavimui, gali būti įvertinta, kaip atitinkanti nustatytą reikalavimą, ir tuo atveju, jeigu asmuo net ir turėdamas pradelstų skolinių (finansinių) įsipareigojimų gali įrodyti, kad asmens turimos apyvartinės lėšos yra pakankamos pradelstiems įsipareigojimams padengti. Vadovaudamasi Aprašo 5.4 punkto bei Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Tarybai numatyta pareiga įvertinti, ar asmuo atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio nuostatas, t. y. ar asmens nuosavo kapitalo dalis nėra mažesnė nei 1/2 bendrovės įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis. Taryba atkreipia dėmesį, kad Aprašo 5.4 punktu Taryba neįtvirtino jokių naujų pareigų ar reikalavimų asmenims (bendrovėms, kurioms taikomas akcinių bendrovių įstatymas). Todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad Aprašo 5.4 punktu Taryba nustatė papildomą reikalavimą asmenims, ketinantiems plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurio šie asmenys negalėjo žinoti ar numatyti prieš kreipdamiesi į Tarybą dėl atitinkamo leidimo gavimo.
4.6. Dėl Aprašo 5.2.1 ir 5.2.2 punktų teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 15 d. 4 p., Taisyklių 17.2 p.), elektros energijos gamybos pajėgumams išplėtoti, yra reikalinga teritorija (žemės sklypas(-ai), kurioje atitinkamos elektrinės būtų pastatytos (įrengtos), o Tarybai yra priskirta kompetencija įvertinti, ar teritorija (žemės sklypas), kuriame ketinama plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus. Taryba nurodo, kad siekdama užkirsti kelią atvejams, kuomet asmenys į Tarybą kreipiasi dėl leidimo plėtoti išdavimo, pagal kurį asmuo ketina išplėtoti didelio galingumo (pavyzdžiui, daugiau nei 300 MW įrengtosios galios) saulės šviesos energijos elektrinę itin mažo ploto teritorijoje (žemės sklype, kurio plotas, pavyzdžiui, siekia vos kelis hektarus), kuri objektyviai nėra pakankama nurodytos galios elektrinei išplėtoti, bei vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią, prieš išduodama atitinkamą leidimą, Taryba privalo įvertinti, ar asmens prašyme nurodyta teritorija (žemės sklypas) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, priėmė Aprašo 5.2 punktą, pagal kurį būtų įvertinama bei užtikrinama, kad asmenys, ketinantys plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turėtų pakankamo ploto teritoriją (žemės sklypą) planuojamo galingumo elektrinei statyti (įrengti). Laikantis pozicijos, kad pakankamo ploto teritorija yra būtina naujiems elektros energijos gamybos pajėgumams išplėtoti, svarbu atkreipti dėmesį, kad Taryba, patvirtindama Aprašą, nenustatė jokių griežtų apribojimų, pagal kuriuos būtų ribojama saulės šviesos energijos elektrinių plėtra. Priešingai, kaip matyti iš Aprašo 5.2.1 ir 5.2.2 punktų nuostatų, laikoma, kad asmuo valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją nurodytiems pajėgumams išplėtoti, jeigu asmuo valdo bent 1 ha ploto žemės sklypą kiekvienam ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui arba asmuo pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad mažesnėje teritorijoje yra galima išplėtoti atitinkamo galingumo saulės šviesos energijos elektrinę. Be to, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 12 punktu, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole privalo būti nurodyta teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę. Gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Dar daugiau: Energetikos ministerija 2022 m. liepos 22 d. raštu Tarybai pateikė nuomonę, kurioje nurodoma, kad leidimai plėtoti gali būti išduoti tik įvertinus, ar asmens, besikreipiančio dėl atitinkamo leidimo išdavimo, pateikti dokumentai atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, įskaitant ir tai, ar žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.
4.7. Dėl Aprašo 5.6, 5.7, 5.9 punktų teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas nurodo, jog Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalies 6 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad viena iš būtinų ir privalomų sąlygų asmeniui gauti leidimą plėtoti – atitikti asmens finansinį pajėgumą. Svarbu įsitikinti, kad asmuo, ketinantis plėtoti atitinkamo dydžio saulės šviesos energijos elektrinę, yra de facto finansiškai pajėgus atitinkamą elektrinę pastatyti (įrengti). Neįvertinus asmens galimybių įgyvendinti išduotu leidimu plėtoti prisiimtų įsipareigojimų (nustatytais terminais ir sąlygomis) pastatyti saulės šviesos energijos elektrinę, kyla didžiulė rizika, kad nauji elektros energijos generacijos pajėgumai Lietuvos Respublikos teritorijoje nebūtų sukurti. Dėl to, kad elektros tinklų pralaidumai būtų rezervuoti asmenims, kurie nebus pajėgūs įvykdyti įsipareigojimo pastatyti saulės šviesos energijos elektrines, būtų užkirstas kelias elektros energijos gamybos pajėgumus plėtoti kitiems, atitinkamus pajėgumus turintiems, asmenims (gaminantiems vartotojams, piliečių energetikos bendrijoms, atsinaujinančių išteklių bendrijoms ir kt.). Asmeniui pagal išduotą leidimą plėtoti neišplėtojus naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, susidarytų situacija, kuomet nebūtų maksimaliai išnaudojami elektros tinklų pralaidumai, t. y. vartotojams nebūtų patiekiama iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija. Dar daugiau, neišplėtojus elektros energijos gamybos pajėgumų, nebūtų užtikrinama elektros energijos vartotojų teisė gauti elektros energiją už tinkamą, rinkos sąlygas atitinkančią kainą. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis bei nustačiusi, kad yra ypatingai svarbu įvertinti asmenų finansinį pasirengimą išplėtoti prašomus elektros energijos gamybos pajėgumus, Taryba Aprašo 5.6 ir 5.7 punktais atitinkamai nustatė, kad juridiniam asmeniui, pateikusiam prašymą Tarybai dėl leidimo plėtoti išdavimo, neturėtų būti pradėta nemokumo, bankroto, restruktūrizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra, o fiziniam asmeniui – fizinio asmens bankroto procedūra. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Nutarimo ir Aprašo projektų vykusių viešųjų konsultacijų bei viešo projektų aptarimo metu Taryba negavo nė vieno asmens (įskaitant ir paties pareiškėjo) pasiūlymų ar pastabų dėl Aprašo 5.6 ir 5.7 punktuose įtvirtintų nuostatų galimo tobulinimo ar prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar teisės principams. Pažymėtina tai, kad Aprašo 5.9 punkte nurodyto plano bei finansavimo poreikio (šaltinių) pateikimas yra reikalingas siekiant įvertinti asmenų galimą pasirengimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Be to, Aprašo 5.9 punkte nurodytos informacijos pateikimas yra būtinas bei reikalingas vertinant asmenų vykdomą veiklą jau Tarybai išdavus leidimą plėtoti.
4.8. Dėl ūkinės veiklos laisvės principo pažeidimo, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti ir atitinkamai ūkinei veiklai gali būti taikomi teisės aktais nustatyti reikalavimai ir (ar) apribojimai, Taryba nurodo, kad elektros energijos gamybos pajėgumų įrengiant saulės šviesos energijos elektrines plėtojimas taip pat yra viena iš ūkinės veiklos sričių, kuriai, siekiant tinkamos, darnios bei efektyvios elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros, gali ir privalo būti taikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Taryba atkreipia dėmesį, kad tinkamai nereguliuojama elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra bei neatsižvelgimas į ribotus elektros tinklų pralaidumus sąlygotų chaotišką elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą, keliančią rimtą grėsmę tinkamam elektros tinklų veikimui, patikimumui bei funkcionavimui. Dėl ribotų elektros tinklų pralaidumų ir per didelių elektros tinklais perduodamų pagamintos elektros energijos kiekių būtų galimi nuolatiniai tinklo atsijungimai (angl. blackout), kurių metu vartotojams nebūtų tiekiama elektros energija. Tarybos nuomone, vien aplinkybė, kad Taryba priėmė Nutarimą ir šiuo nutarimu patvirtino Aprašą, jokiais atvejais a priori nesuponuoja teisiškai pagrįstos išvados dėl nepagrįsto ūkinės veiklos laisvės ribojimo ir nurodyto principo pažeidimo elektros energijos gamybos pajėgumų plėtojimo veikloje. Svarbu pažymėti ir tai, kad Nutarimas ir Aprašas nėra daugkartinio taikymo teisės aktai. Sistemiškai bei neatsietai aiškinant Nutarimo ir Aprašo 2.1 punkto nuostatas, darytina neabejotina išvada, kad tiek Nutarimas, tiek ir Aprašas yra priimti išimtinai tik susidariusiai situacijai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo, kuri negali viršyti 2 GW. Tarybos vertinimu, Aprašo nuostatos jokiais atvejais nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principų. Aprašo nuostatos bei jame nustatyti reikalavimai yra taikomi visiems asmenims, Tarybai pateikusiems prašymus išduoti leidimus plėtoti, pagal kuriuos būtų įrengiamos saulės šviesos energijos elektrinės, šių asmenų papildomai nediferencijuojant pagal jokius kitus kriterijus. Aprašo nuostatomis nėra apribojama ar uždraudžiama asmenų veikla plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines. Aprašo nuostatos tik nustato reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra atitinkamo asmens galėtų būti vykdoma.
4.9. Dėl Aprašo 8.1 punkto, kiek jame nenumatytas prioritetas hibridinėms elektrinėms, prieštaravimo Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punktui, pažymėtina tai, kad Tarybos patvirtintu Aprašu nėra siekiama reglamentuoti klausimus, susijusius su hibridinių elektrinių plėtra (įrengimu). Atitinkamos pozicijos Taryba laikėsi dar ir iki Nutarimo priėmimo ir Aprašo patvirtinimo. Aprašo 8 punktu Taryba įtvirtino principus (tvarką), kuriais vadovaujantis būtų sudaromas sąrašas, ir kurio pagrindu Tarybai posėdžio metu būtų pateikiami svarstyti klausimai dėl leidimų plėtoti išdavimo. Vadovaudamasi Aprašo 8.1 punkto nuostatomis, Taryba nurodo, kad Aprašo nuostatos, įskaitant ir Aprašo 8.1 punktą, neprieštarauja ir niekaip negali prieštarauti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punktui, kadangi nurodyta Elektros energetikos įstatymo nuostata reglamentuoja elektros energijos perdavimo tinklų pralaidumų rezervavimo klausimus, o ne sąrašo sudarymo ar leidimų plėtoti išdavimo klausimus. Tai yra, Aprašo 8.1 punktas ir Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punktas reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius. Darytina išvada, kad Elektros energetikos įstatymo 31 straipsniu Tarybai jokie įpareigojimai nėra nustatomi ir Taryba savo veiksmais Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio, įskaitant ir 21 dalies 3 punkto, nuostatų pažeisti ar priimti šiam straipsniui prieštaraujančių sprendimų negali. Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta perdavimo elektros tinklų pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarka. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalies 3 punktu, prioriteto tvarka turėtų būti rezervuojami perdavimo elektros tinklų pralaidumai elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pralaidumai elektros energijos perdavimo tinkle yra rezervuojami perdavimo sistemos operatoriaus – LITGRID – veiksmais, o ne Tarybos ar kitų asmenų veiksmais. Todėl darytina išvada, kad elektros tinklų pralaidumų rezervavimas iš esmės yra perdavimo elektros tinklų operatoriaus (LITGRID) kompetencija (pareiga), kuri nepriskirta jokiam kitam asmeniui, įskaitant ir Tarybą, o atitinkami pralaidumai rezervuojami elektros tinklų operatoriui ir gamintojui pasirašius (sudarius) ketinimų protokolą. Pralaidumų rezervavimo momentu laikomas ketinimų protokolo pasirašymo momentas. Taryba nurodo, kad, vadovaujantis nurodytomis Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog nei sąrašo sudarymas, nei leidimo plėtoti išdavimas ar bet koks Tarybos teisės aktuose numatytas veikimas jokiais atvejais nesąlygoja ir negali sąlygoti perdavimo elektros tinklų pralaidumų rezervavimo. Taryba taip pat nurodo, kad leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimo tvarka yra reglamentuota Taisyklėse, tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimą, nereglamentuoja leidimų plėtoti ir leidimų gaminti elektros energiją išdavimo hibridinėms elektrinėms.
4.10. Dėl Aprašo įsigaliojimo prieštaravimo Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, pažymima, kad Taryba Nutarimą priėmė 2022 m. spalio 24 d. Tarybos posėdyje, o nurodytas nutarimas Teisės aktų registre buvo paskelbtas tą pačią dieną. Atitinkamai, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Nutarimas ir juo patvirtintas Aprašas įsigaliojo 2022 m. spalio 25 d. (kitą dieną po teisės akto paskelbimo Teisės aktų registre). Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Konstitucinio Teismo suformuota teismų praktika, darytina išvada, kad teisės aktuose gali būti nustatytas skubus teisės aktų įsigaliojimas, jeigu tokio įsigaliojimo poreikį bei svarbą galima pagrįsti svarbiu viešuoju interesu bei siekiu apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tarybos vertinimu, sisteminė nurodyto teisinio reglamentavimo bei Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos analizė suponuoja teisiškai pagrįstą išvadą, kad vien aplinkybė, jog atitinkamas teisės aktas įsigaliojo kitais terminais nei numatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, a priori (iš anksto) nelemia tokio teisės akto neteisėtumo, nesudaro prielaidų tokio teisės akto netaikyti ar asmenims, kuriems atitinkamas teisės aktas yra taikomas, šiuo teisės aktu nustatytų reikalavimų nesilaikyti. Taryba nurodo, kad dėl elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros veikloje susidariusios situacijos, Nutarimo įsigaliojimas kitą dieną po oficialaus Nutarimo paskelbimo Teisės aktų registre, buvo būtinas dėl šio nutarimo ir juo patvirtinto Aprašo svarbos (reikšmingumo) užtikrinant tinkamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies įgyvendinimą bei šioje situacijoje egzistuojančio viešojo intereso apsaugą. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 109 dalimi, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, nuostatomis, energijos išteklių diversifikavimas ir darni elektros energetikos sektoriaus plėtra yra laikomi viešuoju interesu elektros energetikos sektoriuje, o saulės šviesos energijos elektrinių plėtra besąlygiškai padeda užtikrinti tinkamą viešojo intereso laikymąsi bei apsaugą elektros energetikos sektoriuje. Taryba nurodo, kad nepriėmus Nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, bei nenumačius šių teisės aktų įsigaliojimo iš karto (kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre), būtų susidariusi iš esmės ydinga, teisiškai neapibrėžta bei tolimesnę saulės elektrinių plėtrą ribojanti (stabdanti) situacija. Pažymėtina tai, kad vėlesniu Nutarimo ir Aprašo įsigaliojimu nėra suinteresuoti ir patys potencialūs elektros energijos gamintojai, kreipęsi į Tarybą dėl leidimo plėtoti gavimo. Esant situacijai, kuomet Nutarimas būtų įsigaliojęs tik nuo 2023 m. gegužės 1 d., potencialūs elektros energijos gamintojai iki šio termino būtų teisiškai neapibrėžtoje ir neaiškioje situacijoje dėl jų tolimesnės ketinamos vykdyti elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros veiklos. Taryba nurodo, kad šiuo atveju asmenims, pateikusiems prašymą Tarybai dėl leidimo plėtoti išdavimo, buvo suteiktas pakankamas terminas prisitaikyti prie Nutarimu nustatyto teisinio reguliavimo. Taryba suteikė 10 darbo dienų terminą, per kurį asmenys turėjo Tarybai pateikti dokumentus bei informaciją, patvirtinančią jų atitiktį Aprašo 5 punkte nustatytiems reikalavimams. 2022 m. lapkričio 25 d. (praėjus mėnesiui nuo Aprašo įsigaliojimo) Taryba pakartotinai kreipėsi į atitinkamus asmenis, jiems suteikdama papildomą galimybę patikslinti jau pateiktą informaciją ir dokumentus arba pateikti kitus, pagal Aprašo 5 punkto nuostatas, trūkstamus dokumentus, kurie Tarybai nebuvo pateikti anksčiau, kartu nustatydama papildomą 5 darbo dienų terminą jiems pateikti.
III.
5. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos papildomi paaiškinimai.
6. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nurodo:
6.1. Aprašo 8.1 punkto redakcija nebegalioja nuo 2023 m. vasario 8 d. Pareiškėjo reikalavimai, kiek jie yra susiję su Aprašo 8.1 punkto redakcija, galiojusia iki 2023 m. vasario 7 d., teismo neturėtų būti nagrinėjami bei vertinami, kadangi pasikeitus teisiniam reguliavimui nebeliko ginčo bylos objekto. Todėl darytina išvada, kad bylos dalis dėl Aprašo 8.1 punkto teisėtumo vertinimo turėtų būti nutraukta.
6.2. 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 66), kuriuo reglamentuota Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtra bei tolimesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros galimybės. Taryba, atsižvelgdama į Vyriausybės priimtą Nutarimą Nr. 66, pagal kurį nustatyta, kad tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra yra galima ir pasiekus 2 GW ribą, nustatė, kad Aprašo 8.1 punkto nuostatos (galiojusios iki 2023 m. vasario 7 d.), reglamentuojančios asmenų, kurie Tarybai pateikė prašymus išduoti leidimus plėtoti sąrašo sudarymą, yra nebeaktualios ir neužtikrinančios tinkamo pasikeitusio aukštesnės teisinės galios teisinio reglamentavimo įgyvendinimo. Todėl Aprašą, įskaitant ir Aprašo 8.1 punktą, yra tikslinga tobulinti. Įvertinusi tai, Taryba 2023 m. sausio 20 d. viešajai konsultacijai paskelbė Aprašo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma pakeisti Aprašą, įskaitant ir Aprašo 8.1 punktą, kuriame nustatyta sąrašo sudarymo tvarka. 2023 m. vasario 7 d. vykusio Tarybos posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. O3E-127 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-127), kuriuo buvo priimti Aprašo 8.1 punkto pakeitimai ir pakeistos Aprašo nuostatos, reglamentuojančios sąrašo sudarymo ir patvirtinimo tvarką.
6.3. Vadovaujantis Nutarimu Nr. O3E-127 patvirtintais Aprašo pakeitimais, konstatuotina, kad sąrašas turi būti sudaromas ir galimybė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (su atitinkamais elektros tinklų operatorių nustatytais veiklos apribojimais) turi būti suteikta visiems prašymus išduoti leidimus plėtoti pateikusiems asmenims, kurie atitinka Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus, šių asmenų papildomai nediferencijuojant sąraše pagal prašymo sudaryti ketinimų protokolą su elektros tinklų operatoriais pateikimo dieną ar bet kokį kitą kriterijų. Todėl darytina išvada, kad Nutarimu Nr. O3E-127 patvirtinti Aprašo 8.1 punkto pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. vasario 8 d., nustatė iš esmės naują bei kitokią sąrašo sudarymo tvarką, nei ta, kuri buvo numatyta iki 2023 m. vasario 7 d. galiojusioje Aprašo 8.1 punkto redakcijoje. Nuo 2023 m. vasario 8 d. įsigaliojusia Aprašo 8.1 punkto redakcija atsisakyta principo „pirmas atėjai, pirmas gavai“ taikymo, kuomet galimybė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų suteikta tik ribotam asmenų skaičiui (neviršijant 2 GW ribos), asmeniui vietą sąraše suteikiant atsižvelgiant į asmens elektros tinklų operatoriui pateikto prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo datą.
6.4. Taryba, vadovaudamasi Nutarimu Nr. O3E-127 patvirtintais Aprašo 8.1 punkto pakeitimais bei kitomis Aprašo nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į Vyriausybės priimtą Nutarimą Nr. 66, 2023 m. vasario 10 d. Tarybos posėdžio metu priėmė nutarimą Nr. O3E-170 „Dėl Asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas bei įrengtųjų galių dydžiai, numatyti Aprašo 8.1 ir 82 punktuose. Į Tarybos patvirtintą sąrašą buvo įtraukti visi asmenys, atitikę Aprašo bei kitų teisės aktų reikalavimus (39 asmenys), jiems suteikiant teisę ateityje gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus visai jų prašomai įrengtajai galiai, jeigu šių asmenų su elektros tinklų operatoriais sudaryti ketinimų protokolai bus pakeisti.
6.5. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 8.1 punkto redakcija, galiojusi iki 2023 m. vasario 7 d., nė karto nebuvo pritaikyta bei šio punkto pagrindu nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąrašas. Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju Aprašo 8.1 punkto redakcija ir galiojo nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. vasario 7 d., tačiau šiame punkte nurodytų nuostatų pagrindu nebuvo sudaromas sąrašas ar priimami kiti administraciniai sprendimai. Taigi, iki 2023 m. vasario 7 d. galiojusios Aprašo 8.1 punkto redakcijos galiojimas neturėjo visiškai jokios įtakos asmenų teisėms ir (ar) pareigoms.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Seimo narys kreipėsi su abstrakčiu pareiškimu ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo 2 punkto bei šiuo nutarimu patvirtinto Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo 5.2.1, 5.2.2, 5.4, 5.5, 5.6, 5.7, 5.9, 8.1 punktų teisėtumą.
8. Ginčijamu Nutarimu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino Aprašą ir nustatė, kad šis Aprašas taikomas nagrinėjant asmenų prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, pateiktus iki ir po šio Aprašo įsigaliojimo dienos (Nutarimo 2 p.). Ginčijamomis Aprašo nuostatomis, be kita ko, nustatyti reikalavimai, taikomi asmenims, kurie pateikė prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines. Tik šiuos reikalavimus (bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus) atitinkantys asmenys įtraukiami į sąrašą, kurio pagrindu Tarybos posėdžiui būtų teikiami svarstyti klausimai, susiję su leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimu (Aprašo 2.2 p.). Ir priešingai, minėtų reikalavimų neatitinkantys asmenys praranda teisę dalyvauti tolimesnėje leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo procedūroje. Taigi Apraše nustatytų reikalavimų neatitikimas gali lemti tai, kad suinteresuotiems asmenims, siekiantiems vykdyti valstybės skatinamą ūkinę veiklą, bus užkertamas kelias dalyvauti tolimesnėje leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines išdavimo procedūroje.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš pareiškimo, kuriuo inicijuotas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas, matyti, jog abejonė dėl prašomų ištirti Nutarimo ir Aprašo nuostatų teisėtumo kilo, be kita ko, tokiais pagrindais: i) Nutarimas ir Aprašas yra taikomi santykiams, susiformavusiems iki šių teisės aktų įsigaliojimo; ii) Apraše yra įtvirtinti nauji reikalavimai, kurie iki Aprašo priėmimo (taip pat ir po jo priėmimo) nebuvo nustatyti jokiame įstatyme ar kitame teisės akte, kad Apraše įtvirtinti apribojimai ūkio subjektams, tikėtina, galėjo būti nustatyti tik įstatymu bei kad Taryba neturėjo jai suteiktos kompetencijos šiems naujiems reikalavimams nustatyti.
10. Sprendžiant, ar ginčijamos Aprašo nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (pagal kurį, be kita ko, neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu) bei kitoms teisės aktų nuostatoms, atitiktimi kurioms abejojama nagrinėjamoje byloje, šioje norminėje byloje būtina išsiaiškinti, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovaudamasi Taryba poįstatyminiu teisės aktu nustatė kvestionuojamą teisinį reguliavimą.
11. Tarybos Nutarimo, kuriuo patvirtintas Aprašas, preambulėje inter alia (be kita ko) nurodyta, kad Taryba patvirtino Aprašą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad Taryboje yra gauti asmenų prašymai išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines didesnei suminei įrengtajai galiai nei teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba. Atsakovas Taryba savo atsiliepime iš esmės nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad Nutarimo bei juo patvirtinto Aprašo atsiradimą išimtinai lėmė 2022 m. birželio 23 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimai, t. y. šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalis.
12. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyta, kad „Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“
13. Tai, kad Tarybos sprendimą priimti Aprašą lėmė minėta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija), matyti ir iš Tarybos atsiliepimo argumentų. Taryba Aprašu siekė spręsti po minėtos įstatymo nuostatos priėmimo susiklosčiusią situaciją, kai de facto saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia viršija įstatymo nustatytąją, kadangi Taryboje buvo gauti asmenų prašymai išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines didesnei suminei įrengtajai galiai nei teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba. Tuo atveju, jeigu leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų išduoti visiems asmenims, kurie Tarybai yra pateikę prašymus atitinkamam leidimui gauti, būtų viršyta teisės aktuose nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba (2 GW) ir tokiu būdu pažeista aukštesnės teisinės galios teisės akte – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje – įtvirtintas imperatyvus teisinis reglamentavimas.
14. Taryba savo kompetenciją, įgaliojimus priimti Pakeitimo įstatymo (kurio 6 straipsnio 2 dalimi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnis buvo papildytas 10 dalimi, numatančia, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW) įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. Nutarimą ir Aprašą, grindžia Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
15. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kai dalis asmenų, suinteresuotų vykdyti valstybės skatinamą ūkinę veiklą – vystyti saulės šviesos energijos elektrinių projektus, – prašymus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra pateikę ne tik iki Nutarimo ir Aprašo įsigaliojimo dienos (2022 m. spalio 25 d.), bet dar iki įstatymų leidėjo nustatytų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) pakeitimų priėmimo bei įsigaliojimo dienos (2022 m. liepos 8 d.). Tai reiškia, kad minėti prašymai buvo pateikti bei viešojo administravimo procedūros buvo pradėtos egzistuojant valstybės skatinamos saulės šviesos energijos plėtojimo ūkinės veiklos pirminėms sąlygoms, o tai kartu reiškia, kad tokiu būdu atsirado atitinkami teisiniai santykiai ir juose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija) iš esmės pakeitus pirmines sąlygas bei jas pabloginus, Taryba, siekdama įgyvendinti minėtus pakeitimus, ėmėsi iniciatyvos ir Aprašu (poįstatyminiu teisės aktu) radikaliai pakeitė pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, t. y. nustatė papildomų (įstatymuose neįtvirtintų) reikalavimų asmenims, siekiantiems gauti minėtus leidimus, ir tokiu būdu apribojo šių asmenų teisių apimtį. Bylos duomenys patvirtina, kad Taryba kreipėsi į ūkio subjektus, kurie prašymus dėl leidimų išdavimo padavė dar egzistuojant valstybės skatinamos saulės šviesos energijos plėtojimo ūkinės veiklos pirminėms sąlygoms, t. y. iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įsigaliojimo, ir prašė per nustatytą terminą pateikti Tarybai informaciją bei dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį šio Aprašo 5 punkte nustatytiems reikalavimams, ir nurodė, kad ūkio subjektui per nustatytą terminą nepateikus reikalingų dokumentų bei informacijos arba pateiktiems dokumentams bei informacijai neatitikus teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektas į sąrašą nebus įtraukiamas.
16. Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įvykdžius teisinio reguliavimo pokyčius, susiklostė tokia situacija, kai valstybės skatinamos saulės šviesos energijos plėtojimo ūkinės veiklos pirminės sąlygos, pagal kurias jau atsirado atitinkami teisiniai santykiai ir juose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, netikėtai buvo radikaliai koreguojamos bei pabloginamos ir tokiu būdu buvo sudaromos teisinės prielaidos žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, tuo pažeidžiant suinteresuotų valstybės skatinamos ūkinės veiklos vykdytojų teisinį tikrumą ir saugumą bei pasitikėjimą valstybės teise.
V.
Dėl atitikties konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams bei Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai
18. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais. Ne kartą konstatuota ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).
19. Teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai).
20. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais. Ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties (2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).
21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad situacija yra susijusi su asmenų – suinteresuotų valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų – ūkinės veiklos laisve ir šios laisvės ribojimu.
22. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas).
23. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime konstatuota, kad nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
24. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai).
25. Tačiau šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai įstatymų leidėjas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. birželio 23 d. redakcija) susiaurinęs valstybės skatinamas ūkinės veiklos pirmines sąlygas ir nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą (kuris jau nuostatos įsigaliojimo dieną de facto buvo viršytas), sudarė teisines prielaidas poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti šią nuostatą ar reglamentuoti šios nuostatos įgyvendinimo tvarką, bet kartu ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį suinteresuotų valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai (t. y. de facto saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai viršijant įstatymo nustatytąją, vykdyti savotišką „atranką“, kam suteikti galimybę įgyti leidimą, o kam tokios galimybės nesuteikti, nustatant papildomus, nei nustatyti įstatyme, reikalavimus, apribojančius suinteresuotų asmenų galimybes gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudarė teisines prielaidas žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą. Tai sudaro pagrindą teisinei abejonei dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
26. Vienas iš neatsiejamų teisinės valstybės principo elementų yra teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose konstatavo, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise. Asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija. Šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
27. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).
28. Kartu pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo bei valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).
29. Konstitucinis Teismas, 2018 m. kovo 8 d. nutarime aiškindamas, be kita ko, iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, kylančio vieno iš viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principų – skaidrumo principo turinį, pažymėjo: šis principas suponuoja atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus; priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti. Skaidrumas yra būtina prielaida inter alia užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe (2008 m. sausio 22 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).
30. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos reguliavimas gali būti susijęs su įvairių ūkio subjektų, akcininkų, kreditorių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu. Iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, konstitucinio atsakingo valdymo principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga reguliuojant santykius tiksliai apibrėžti valstybės ir savivaldybių institucijų tarnautojų, pareigūnų įgaliojimus, nustatyti jų atsakomybę. Vykdomosios valdžios institucijų priimami sprendimai turi būti racionaliai motyvuoti, turi būti tinkamai įvertintas tokių sprendimų poveikis inter alia šalies ūkiui, valstybės finansams. Tokie sprendimai negali būti savavališki (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarimas).
31. Kaip jau buvo minėta, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nuostata buvo priimta tuomet, kai asmenys, suinteresuoti vykdyti valstybės skatinamą ūkinę veiklą (vystyti saulės šviesos energijos elektrinių projektus), jau buvo pateikę prašymus dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo pagal pirmines sąlygas (buvusias iki minėto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies pakeitimo), t. y. jau egzistavo susiformavę atitinkami teisiniai santykiai bei šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nuostata įstatymų leidėjas netikėtai radikaliai koregavo minėtas pirmines sąlygas, įtvirtindamas saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą. Turint omenyje, kad teisinio reguliavimo pakeitimo priėmimo metu de facto jau buvo viršyta įstatymo nustatyta saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba, o Taryboje buvo gauti asmenų prašymai išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines didesnei suminei įrengtajai galiai nei teisės aktuose nustatytas saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimas ir Taryba turėjo kokiu nors būdu šiuos prašymus išnagrinėti naujojo reguliavimo kontekste, tokiu nauju įstatymo reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais (šiuo atveju – Nutarimu ir Aprašu) nustatyti ūkio subjektams naujus reikalavimus (kuriuos jie privalo atitikti, siekdami būti įtraukti į sąrašą ir įgyti galimybę gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines) ir radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą.
32. Įvertinus nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją išdėstytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste, išplėstinei teisėjų kolegijai kyla konstitucinės abejonės dėl nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje taikytino įstatymo pakeitimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d. redakcija) – atitikties konstituciniam atsakingo valdymo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek valstybės skatinamos ūkinės veiklos pirminių sąlygų, pagal kurias jau atsirado atitinkami teisiniai santykiai ir juose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, netikėtu radikaliu koregavimu ir pabloginimu sudaromos teisinės prielaidos žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, taip pažeidžiant suinteresuotų valstybės skatinamos ūkinės veiklos vykdytojų teisinį tikrumą ir saugumą bei pasitikėjimą valstybės teise.
VI.
52. Be pirmiau minėtos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pažymėtina ir tai, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą; taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė (2007 m. sausio 16 d., 2010 m. vasario 9 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai).
53. Į tai atsižvelgusi, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje norminėje byloje, siekiant ištirti Nutarimo bei Aprašo nuostatų teisėtumą, yra svarbu išsiaiškinti, ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris yra taikytinas šioje norminėje byloje, yra konstituciškai pagrįstas.
54. Dėl šių priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija) tiek, kiek pagal joje naujai nustatytą teisinį reguliavimą radikaliai koreguojamos ir siaurinamos valstybės skatinamos ūkinės veiklos pirminės sąlygos, pagal kurias buvo atsiradę atitinkami teisiniai santykiai ir juose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas ir saugumas, pasitikėjimas valstybe ir jos teise, taip pat sudaromos teisinės prielaidos žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atnaujinti norminės administracinės bylos nagrinėjimą.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija) tiek, kiek pagal joje naujai nustatytą teisinį reguliavimą radikaliai koreguojamos ir siaurinamos valstybės skatinamos ūkinės veiklos pirminės sąlygos, pagal kurias buvo atsiradę atitinkami teisiniai santykiai ir juose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas ir saugumas, pasitikėjimas valstybe ir jos teise, taip pat sudaromos teisinės prielaidos žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų atitinkamų asmenų prašymų (valstybės skatinamos ūkinės veiklos projektų) vertinimu, reguliavimą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Sustabdyti norminės administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Jolanta Malijauskienė
Egidijus Šileikis
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė