Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo
2016 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 838
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1310 redakcija) 19 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Pajūrio regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną sudaro Plazės gamtinis rezervatas, Nemirsetos, Šaipių ir Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustiniai, Kalotės botaninis-zoologinis draustinis, Karklės talasologinis draustinis, Karklės etnokultūrinis draustinis, kurių tikslai yra šie:
2.1. Plazės gamtinio rezervato – išsaugoti šiam pajūrio ruožui būdingų augalų ir gyvūnų rūšinę sudėtį, savitą žemyninio pajūrio natūralių pievų ruožo gamtinį kraštovaizdį, liekaninės kilmės Plazės ežerą su apyežeriu ir Mažąjį klifą (pajūrio skardį), Europos Bendrijos svarbos 2110[1] Užuomazginių pustomų kopų, 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2170 Kopų gluosnynų, 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšis, ypač pajūrinę linažolę ir dirvoninį kalviuką;
2.2. Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti litorininės jūros kopagūbrio fragmentą Nemirsetoje, mozaikišką pajūrio kopų, smėlynų, pievų ir miškų kompleksą, pajūrio kopų juostą, pajūrio smiltpieves su būdinga ir reta pajūrio augalija, Europos Bendrijos svarbos 2110 Užuomazginių pustomų kopų, 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų[2], 2170 Kopų gluosnynų, 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšis, ypač pajūrinę linažolę ir dirvoninį kalviuką;
2.3. Šaipių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Karklės–Šaipių kalvagūbrio ir dubaklonio kraštovaizdį, mozaikišką miškų, pelkių ir drėgnų pajūrio pievų kompleksą su tipiška pajūrio natūralių pievų žoline augalija, tradiciškai susiformavusią mozaikišką žemėnaudos struktūrą, Europos Bendrijos svarbos 2110 Užuomazginių pustomų kopų, 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2170 Kopų gluosnynų, 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšis, ypač pajūrinę linažolę ir dirvoninį kalviuką;
2.4. Olandų Kepurės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Didįjį klifą (pajūrio skardį) – unikalų Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio elementą, pajūrio kraštovaizdžiui būdingą brandžių pušynų ekosistemą;
2.5. Kalotės botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti augalų (nariuotosios ilgalūpės, gebenlapės veronikos, daugiametės blizgės, baltijinės gegūnės) ir gyvūnų (rudojo peslio, vidutinio dančiasnapio, pelėsakalioį, didžiojo baublio, vištvanagio, žaliosios meletos, kukučio, putpelės) rūšis, jų bendrijas, migruojančius paukščius ir jų susitelkimo vietas, Girulių miško biologinę įvairovę, užmirkusio miško ekosistemas;
2.6. Karklės talasologinio draustinio – išsaugoti unikalų jūrinį kompleksą, pasižymintį didele biologine įvairove Lietuvos pajūryje, jūrinio riedulyno biotopus su midijų bendrijomis, banguolių kolonijomis, žuvų neršto ir maitinimosi vietomis, Europos Bendrijos svarbos 1170 Rifų buveinę, saugomas sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietas, upinę nėgę;
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 259 „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“.